2017-10-31 Nr. AB-19864-3-62-3-01138-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1947-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01138-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4–5) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Skunde nurodė ir bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2015 m. birželio 29 d. bausmę atliko Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) 16 būryje netinkamomis kalinimo sąlygomis. Pažymėjo, jog Marijampolės PN 16–17 būriuose tarp tualetų (tupyklų) sienelės yra nepakankamo aukščio (siekia tik 60 cm). Pisuarai įrengti priešais tupimus tualetus, tuo pažeidžiamas asmens privatumas. Bausmę minėtuose būriuose atlieka apie 100 nuteistųjų, o prausykloje yra tik 5 praustuvės, du veidrodžiai, dvi lentynėlės, 5 klozetai, todėl prausykloje pastoviai būna eilės. Gyvenamųjų patalpų grindys išpuvusios ir išklibusios. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė orumo pažeminimu, diskomfortu.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į skundą (b. l. 8–11) su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2014 m. sausio 30 d. ir buvo paskirtas į būrį Nr. 16, 162 brigadą. 16 būrio sanitarinio mazgo patalpoje įrengti 5 klozetai ir 1 pisuaras. Tarp klozetų įrengtos pertvaros. Prausykloje įrengtas dušas, 5 šalto vandens čiaupai. 16 būrio nuteistieji nėra skundęsi, jog jiems kyla problemų dėl naudojimosi tualetu ar prausykla, nei vienas nelaukė eilėje, kad galėtų patenkinti sanitarinius ar higienos poreikius. Sanitariniai mazgai turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, todėl sanitariniuose mazguose tinkama ventiliacija užtikrinama, o tuo pačiu ir nesikaupia drėgmė. Pareiškėjas dėl pablogėjusios psichinės sveikatos, susijusios su laikymo sąlygų pažeidimais, į pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė. Manė, kad Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo O. B. skundą patenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo O. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (materialinio buitinio aprūpinimo) buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2015 m. birželio 29 d., jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad trūko prausykloje praustuvių, tualetų, o gyvenamųjų patalpų grindys išpuvusios ir išklibusios.

7. Dėl pareiškėjo skunde nurodyto argumento, jog prausyklose per mažas praustuvių ir tualetų skaičius, tenkantis būrio nuteistiesiems, tvyro blogas kvapas, teismas pažymėjo, kad praustuvių, klozetų arba unitazų, pisuarų kiekiai numatyti Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Normos). Normose numatyta, kad 1 praustuvė turi būti skiriama dešimčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas – dvylikai asmenų, šis normatyvas taikytinas ir dėl pisuarų skaičiaus (skyrius „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“).

8. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog Marijampolės PN 16 būrio sanitarinio mazgo patalpoje įrengti 5 klozetai, 1 pisuaras, dušas, 5 šalto vandens čiaupai (b. l. 10), minėtame būryje 2014 metais daugiausia bausmę atliko 48 nuteistieji (b. l. 10). Minėti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog praustuvių, klozetų, pisuarų, atskiros paskirties (išskyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamą nuteistųjų skaičių, nevisiškai atitinka Normas.

9. Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo akte Nr. PT-342 nurodė, kad sanitariniuose mazguose įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniai mazgai turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, t. y. atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 21 punkto reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai dėl tvyrojusio blogo kvapo atmesti kaip nepagrįsti.

10. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas vertinamu laikotarpiu būtų kėlęs pretenzijas pataisos namų administracijai dėl privatumo pažeidimo, skunde šios aplinkybės taip pat išdėstytos abstrakčiai, jų nekonkretizuojant.

11. Dėl pareiškėjo skunde nurodyto argumento, jog gyvenamojoje patalpoje grindys išpuvusios ir išklibusios, teismas rėmėsi HN 76:2010 6 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Marijampolės PN gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos grindų būklės. Byloje nepateikta įrodymų, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų grindų būklės galėjo patirti papildomus nepatogumus. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu byloje ir pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (grindų būklės) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos grindų būklės gyvenamosiose patalpose laikyti nepagrįstais.

12. Nors pareiškėjas į bylą pateikė fotonuotraukas (b. l. 6, 35), tačiau jų teisėtumas teismui kėlė abejonių: pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, nuostatas, priemonės, kuriomis šios fotonuotraukos padarytos, galimai patenka į daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems, tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2057-624/2015). Teismas pažymėjo, jog byloje nėra atsakovo pozicijos dėl fotonuotraukose fiksuotų duomenų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo pateiktos į bylą fotonuotraukos negali būti vertinamos kaip įrodymai byloje.

13. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas bausmės atlikimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

14. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas darė išvadą, kad Marijampolės PN per pareiškėjo nurodytą laisvės atėmimo atlikimo šioje įstaigoje laiką neužtikrino jam teisės aktais reglamentuoto praustuvių ir tualetų skaičiaus, todėl konstatavo, kad Marijampolės PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

15. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (pažeidžiant vienam asmeniui nustatytą praustuvių ir tualetų skaičių), pažeidimų trukmę ir mastą, darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

16. Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teismas pažymėjo, kad įrodymų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažinta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas (materialinio buitinio aprūpinimo), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.).

III. 17. Pareiškėjas O. B. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 71–72), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti arba pakeisti priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, nurodytą pirminiame skunde. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Teismas sprendime neteisingai įvertino sanitarinio mazgo, prausyklos įrengimo atitikimą Normoms, nes 16–17 būrių sanitariniu mazgu naudojosi ne vien 16 būrio, bet ir 17 būrio nuteistieji. Tai matėsi iš atsakovo pateikto patalpų plano, nes 16–17 būriams įrengtas tik vienas sanitarinis mazgas.

17.2. Teismas neįvertino, kad naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrinamas privatumas, klozetai nebuvo tinkamai atskirti, juos skyrė tik 60 cm simbolinė sienelė. Tai, kad nebuvo pakankamas kiekis klozetų, dar labiau blogino sąlygas, nes vienu metu jais naudodavosi daug žmonių.

17.3. Teismas nevertino, kokios būklės buvo gyvenamoji patalpa, nors tai matosi iš pareiškėjo pateiktų fotografijų.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 84), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, o pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė naujų duomenų, įrodančių, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netikslus ar neteisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo sąlygų Marijampolės pataisos namuose laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2015 m. birželio 29 d. atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo O. B. skundą patenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo O. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (materialinio buitinio aprūpinimo) buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

23. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 yra reglamentuoti praustuvių, klozetų arba unitazų, pisuarų kiekiai. Normose numatyta, jog dvylikai asmenų turi būti įrengtas vienas klozetas arba unitazas, tiek pat pisuarų, viena praustuvė dešimčiai asmenų. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovas neužtikrino jam teisės aktais reglamentuoto praustuvių ir tualetų skaičiaus, todėl konstatavo, kad Marijampolės PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

24. Apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, teigdamas, jog šiuo atveju pažeidimo fakto konstatavimas nėra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, mano, jog turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

26. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija akcentuoja, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. EŽTT yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

27. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio svarbu atsižvelgti į pareiškėjo kalinimo Marijampolės pataisos namuose trukmę, t. y. nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2015 m. birželio 29 d., ir nustatytų pažeidimų pobūdį. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas pakankamai ilgą laiką buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Faktas, jog atsakovas neužtikrino teisės aktais reglamentuoto praustuvių ir tualetų skaičiaus, nustatytas pirmosios instancijos teismo. Šiame kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, kad vertinant kalinimo sąlygas turi būti atsižvelgiama į jų visumos kumuliacinį poveikį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-788-146/2016; 2016 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1336-822/2016). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamu atveju nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio, nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas šiuo atveju patyrė tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri turėjo (turi) būti atlyginama pinigais, ir konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

28. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei į konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, atsižvelgusi į tai, kokioje kalinimo įstaigoje buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų trukmę, intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 100 Eur.

29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas priteisiant pareiškėjui O. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjui O. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 100 Eur (šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė