2013-12-02 Nr. AB-9303-3-63-3-00002-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-1777/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00002-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. R. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius (toliau – ir VSDFV Šilalės skyrius) 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 11PŠ-1573 nusprendė pareiškėjai M. R. (toliau – ir pareiškėjai) neskirti motinystės pašalpos už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2012 m. spalio 22 d., kadangi ji neturi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo.

Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti VSDFV Šilalės skyriaus 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 11PŠ-1573 bei įpareigoti atsakovą VSDFV Šilalės skyrių iš naujo išnagrinėti M. R. prašymą ir priimti sprendimą dėl motinystės pašalpos paskyrimo M. R. už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2012 m. spalio 22 d.

Skunde (b. l. 4,5) nurodė, jog ginčijamu 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 11PŠ-1573 VSDFV Šilalės skyrius nusprendė jai neskirti motinystės pašalpos už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2012 m. spalio 22 d., kadangi ji neturi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo. Pažymėjo, kad išnagrinėjusi skundą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (11.1)I-7238 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV), 2012 m. lapkričio 14 d. VSDFV Šilalės skyriaus sprendimą Nr. 11PŠ-1573 paliko nepakeistą. Pareiškėja su 2012 m. lapkričio 14 d. VSDFV Šilalės skyriaus sprendimu Nr. 11PŠ-1573 nesutinka ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo)16 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi apdraustieji asmenys iki 26 metų (vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas), jeigu jie iki vaiko priežiūros atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių. Nurodė, kad 2011 m. birželio 23 d. ji įgijo viešojo administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį, o nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. tęsė studijas Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto antrosios pakopos (magistrantūros) studijų Kaimo plėtros administravimo studijų programos nuolatine (dienine) studijų forma. Teigė, jog aplinkybė, kad ji pradėjo dirbti dar negavusi magistro studijų baigimą patvirtinančio diplomo, negali pabloginti jos ir vaiko padėties bei būti kliūtimi paskirti ir išmokėti motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2012 m. spalio 22 d.. Tvirtina, kad ginčijamu sprendimu atsakovas nusprendė jai neskirti motinystės pašalpos nepagrįstai.

Atsakovas VSDFV Šilalės skyrius atsiliepime į skundą (b. l. 19-22) nurodė, jog su pareiškėjos skundu nesutinka. Teigė, jog skundu ginčijamu sprendimu VSDFV Šilalės skyrius pareiškėjai neskyrė motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2012 m. spalio 22 d., nes pareiškėja neturėjo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, t. y. M. R. ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos (2012 m. birželio 19 d.) sudarė 6 mėnesius 25 dienas. Be to, pareiškėja neatitiko Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties, numatančios teisę gauti motinystės pašalpą neįgijus reikiamo stažo, sąlygų, kadangi ji apdraustąja tapo praėjus 5 mėnesiams nuo bakalauro studijų pabaigos. Pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos magistrantūros studijas Aleksandro Stulginskio universitete.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą (b. l. 31-33) nurodė, kad su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, kad remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsniu ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – ir Nuostatų) 38 punktu, teisę gauti motinystės pašalpas turi moterys, apdraustos ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jos iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Nurodė, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. birželio 18 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Sanitex“ (toliau – ir UAB „Sanitex“), todėl pareiškėjos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas pirmai nėštumo ir gimdymo atostogų dienai (2012 m. birželio 19 d.) per paskutinius 24 mėnesius buvo 6 mėnesiai 25 dienos. Teigė, jog Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, nereikalaujant stažo skirti motinystės pašalpą, pareiškėjai negali būti taikoma, nes ji taikoma tik tuomet, kai mokslas yra baigtas ir pateiktas mokslo baigimą įrodantis dokumentas bei kai nuo mokslo baigimo asmuo tampa apdraustuoju ne vėliau kaip per tris mėnesius. Kadangi pareiškėja neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ginčijamais sprendimais buvo pagrįstai atsisakyta laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2012 m. spalio 22 d. skirti jai motinystės pašalpą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino. VSDFV Šilalės skyriaus 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 11PŠ-1573 panaikino ir įpareigojo VSDFV Šilalės skyrių per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti 2012 m. spalio 17 d. M. R. prašymą „Dėl motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo“.

Teismas konstatavo, kad asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nurodo ir teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas. Socialinio draudimo pašalpų skyrimo ir mokėjimo pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą tvarką reguliuoja Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai.

Skundo reikalavimas grindžiamas teisės norma, įtvirtinta Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių. Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir Nuostatų 43.4 punkte.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2011 m. birželio 23 d. pareiškėja M. R. baigė Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto viešojo administravimo studijų programą ir įgijo viešojo administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį (b. l. 9). Nustatyta, jog nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. pareiškėja yra Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto antrosios pakopos (magistrantūros) studijų Kaimo plėtros administravimo studijų programos nuolatinės (dieninės) studijų formos studentė (b. l. 11) ir būdama Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto antrosios pakopos (magistrantūros) studijų Kaimo plėtros administravimo studijų programos nuolatinės (dieninės) studijų formos studente, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. dirbo UAB „Sanitex“ (b. l. 25). 2012 m. spalio 17 d. pareiškėja M. R. kreipėsi į VSDFV Šilalės skyrių su prašymu „Dėl motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo“ (b. l. 23), prašydama jai skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2012 m. spalio 22 d. Nustatęs, kad pareiškėjos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2012 m. spalio 22 d. sudaro 6 mėn. 25 d. (b. l. 25), t. y. kad pareiškėja neturi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, atsakovas VSDFV Šilalės skyrius ginčijamu 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 11PŠ-1573 nusprendė pareiškėjai motinystės pašalpos už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2012 m. spalio 22 d. neskirti (b. l. 26).

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties netaikymą argumentavo aplinkybe, kad pareiškėja neatitinka minėtoje teisės normoje įtvirtintų išimties taikymo sąlygų, be to, kartu su 2012 m. spalio 17 d. prašymu skirti motinystės pašalpą, nepateikė dokumento, patvirtinančio apie pareiškėjos magistrantūros studijas Aleksandro Stulginskio universitete.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog prašymo „Dėl motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo“ padavimo momentu pareiškėja nebuvo vyresnė nei 26 metų, nuo 2007 metų nepertraukiamai mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų mokyklų – Kauno technologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto, dieniniuose skyriuose, o pareiškėjos studijos vyko pagal dviejų pakopų (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 46 straipsnis) universitetines laipsnį suteikiančias studijų programas nepertraukiamai. Kartu su prašymu skirti motinystės pašalpą atsakovui buvo pateiktas 2011 m. birželio 23 d. pareiškėjai Kauno technologijos universitete išduotas bakalauro diplomas. Nors nustatyta, jog kartu su prašymu „Dėl motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo“ pareiškėja dokumento, patvirtinančio magistrantūros studijas Aleksandro Stulginskio universitete, nepateikė, iš prašymo turinio matyti, jog jame yra pažymėta, kad mokymąsi dieniniame skyriuje pareiškėja baigs tik 2013 liepos 1 d.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2012 02 13 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-150/2012) pripažįstama, kad aplinkybė, jog asmuo pradėjo dirbti anksčiau nei buvo išduotas universitetinių nepertraukiamų dieninių studijų antrosios pakopos baigimą patvirtinantis diplomas, negali būti pagrindas neskirti motinystės pašalpos pagal Ligos ir motinystės įstatymo 19 straipsnio 2 dalį. Priešingas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies aiškinimas būtų nelogiškas ir prieštaraujantis bendriesiems teisingumo ir protingumo principams, kadangi socialinių garantijų dėl teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpą prasme geresnėje padėtyje atsidurtų tas asmuo, kuris pradėjo dirbti (tapo apdraustuoju) per 3 mėnesius po to, kai gavo mokslo baigimą šioje įstatymo normoje numatytose mokymo įstaigose patvirtinantį dokumentą, o tas asmuo, kuris pradėjo pats užsidirbti (tapo apdraustuoju) baigdamas studijas tos pačios rūšies mokymo įstaigose, tačiau dar oficialiai negavęs jų baigimą ir atitinkamą kvalifikaciją patvirtinančio dokumento (diplomo), atsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje.

Esant nustatytai aplinkybei, jog pareiškėja iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo būtent dėl to, kad ji mokėsi, laikytina, jog atsisakymas skirti motinystės pašalpą vien formaliu pagrindu, kad pareiškėja dar nėra baigusi studijų ir pradėjo dirbti anksčiau, nei gaus studijų baigimą patvirtinantį dokumentą, pažeistų Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomus socialinės darnos, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu atsakovas VSDFV Šilalės skyrius visų su pašalpos skyrimu susijusių aplinkybių neįvertino ir iš pareiškėjos papildomų dokumentų, galėjusių turėti įtakos sprendimo priėmimui, nepareikalavo, dėl to ginčijamą sprendimą panaikino.

III. Atsakovas VSDFV Šilalės skyrius 2013 m. balandžio 8 d. (pagal gavimo datą) pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas yra grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Dėl pareiškėjos teisės į motinystės pašalpą. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, kurie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą). Ši nuostata Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama taip, kad įstatymų leidėjo numatyta išimtis, nustatanti teisę gauti motinystės pašalpą neįgijus reikiamo stažo, siejama ne su ekonomine padėtimi šalyje ar pan., o su reikiamo socialinio draudimo stažo neįgijimu dėl tos priežasties, kad asmuo mokėsi (studijavo) atitinkamose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, tačiau mokslą yra baigęs ir tapo apdraustuoju per 3 mėnesius nuo mokymosi pabaigos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2414/2012).

2. Dėl teisės į motinystės pašalpą realizavimo. Pareiškėja netinkamai vykdė pareigas, susijusias su dokumentų pateikimu. VSDFV Šilalės skyrius per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS) gavo pareiškėjos prašymą skirti motinystės pašalpą. Prašyme nurodė, kad 2013 m. liepos 1 d. baigs mokymąsi dieniniame skyriuje, tačiau tai įrodančių dokumentų nepateikė. VSDFV Šilalės skyrius, siekdamas išsiaiškinti pareiškėjos studijų aplinkybes, prašyme nurodytu telefonu pasiūlė pareiškėjai pateikti studijų faktą patvirtinančius dokumentus (tai patvirtina VSDFV Šilalės skyriaus vyresniosios specialistės S. B. 2013 m. balandžio 2 d. tarnybinis pranešimas Nr. 9S-575 ir VSDFV Šilalės skyriaus telefono išklotinė). VSDFV Alytaus skyrius 2012 m. spalio 30 d. raštu Nr. (9.58) R1-21504 persiuntė pareiškėjos Kauno technologijos universiteto bakalauro diplomo B Nr. 0024308 kopiją. Nei VSDFV Šilalės skyriui, nei VSDFV nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos magistrantūros studijas Aleksandro Stulginskio universitete. Atsakovas apie pareiškėjos magistrantūros studijas sužinojo tik 2013 m. sausio 10 d. gavęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. raštą Nr. I-351-609/2012 bei pareiškėjo skundą ir jo priedus. Dėl nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo išvada, kad VSDFV Šilalės skyrius neįvertino visų su pašalpos skyrimu susijusių aplinkybių, yra nepagrįsta.

3. Dėl teismo precedento. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2007 m. spalio 24 d. nutarimas), teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Pareiškėja savo poziciją grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-150/2012. Nurodytos bylos faktinės aplinkybės buvo kitokios – pareiškėja kreipėsi dėl socialinio draudimo išmokos skyrimo faktiškai pabaigusi mokslus ir pateikusi tai patvirtinančius dokumentus (mokslo baigimo diplomus), tuo tarpu M. R. nagrinėjamoje byloje teigdama prašymą dėl motinystės pašalpos skyrimo dar tebesimokė ir nepateikė VSDFV Šilalės skyriui studijų faktą patvirtinančių dokumentų.

Mano, kad precedento galią nagrinėjamoje byloje turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2414/2012, kurioje, kaip ir M. R. atveju, buvo sprendžiamas išimties, numatančios teisę gauti motinystės pašalpą neįgijus reikiamo stažo, taikymo klausimas, o pareiškėja kreipimosi dėl pašalpos skyrimo metu dar tebesimokė. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nepateikė jokių motyvų, dėl ko minėtas precedentas nėra taikomas nagrinėjamoje byloje.

VSDFV 2013 m. balandžio 23 d. (pagal gavimo datą) pateikė atsiliepimą į VSDFV Šilalės skyriaus apeliacinį skundą, kuriame sutinka su apelianto argumentais ir prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir apeliacinis skundas. Papildomai pažymima, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostata yra įstatymų leidėjo numatyta bendros stažo taisyklės išimtis, kurios nustatymo tikslas - apdraustosioms dėl mokymosi (studijų) nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose negalėjusioms įgyti reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, numatyti teisę gauti motinystės pašalpą. Nesant šios išimties, asmenims po mokslo baigimo nespėjusiems įgyti reikalaujamo stažo, apskritai nebūtų suteikta jokių papildomų garantijų ir ši socialinė grupė apskritai nepretenduotų į Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo numatytas pašalpas ir būtų traktuojami bendrai su kitais asmenimis pagal bendrąsias Įstatymo nuostatas. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostata neabejotinai praplėtė asmenų, turinčių teisę gauti motinystės pašalpą, ratą ir pagerino tokių asmenų socialinę padėtį, tačiau šia nuostata suteiktos socialinės garantijos tiems asmenims, kurie studijų metu mokėsi ir kreipimosi dėl motinystės pašalpos metu nebesimoko ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) iki tapo apdraustuoju asmeniu neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju pareiškėja nepatenka į Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, neįgijusių reikiamo stažo, tačiau turinčių teisę gauti motinystės pašalpą, kategoriją, todėl jai taikoma bendroji stažo taisyklė.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo argumentas, kad „<...> atsisakymas skirti motinystės pašalpų vien formaliu pagrindu, kad pareiškėja dar nėra baigusi studijų ir pradėjo dirbti anksčiau, nei gaus studijų baigimą patvirtinantį dokumentą, pažeistų Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomus socialinės darnos, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. 44, laikytinas nepagrįstu. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies tikslas jau buvo įvardytas - dėl mokymosi <...> dieniniuose skyriuose negalėjusioms įgyti reikiamo <...> stažo, numatyti teisę gauti motinystės pašalpą. Tai pabrėžia ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-2414/2012: „Tuo tarpu <...> šių studijų nėra baigusi (jas tik planuoja baigti 2013 metais). Įstatymų leidėjo nustatyta išimtis, numatanti teisę gauti motinystės pašalpą neįgijus reikiamo stažo, siejama ne su ekonomine padėtimi šalyje ar pan., o su reikiamo socialinio draudimo stažo neįgijimu dėl tos priežasties, kad asmuo mokėsi (studijavo) atitinkamose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, tačiau mokslą yra baigęs ir tapo apdraustuoju per 3 mėnesius nuo mokymosi pabaigos. Būtent mokymasis, kai kreipiamasi dėl pašalpos jau baigus mokslą ir pateikus tai įrodantį dokumentą, suteikia tokią Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatytą išimtį.

Vertindama Klaipėdos apygardos administracinio teismo argumentą, kad „Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius yra viešojo administravimo institucija ir savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, laikytis gero administravimo principo, kuris inter alia apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens skaidrumo ir kitus reikalavimus. VSDFV pabrėžia, jog viešojoje teisėje galioja principas, kad valdžios institucijos ir pareigūnai veikia įstatymo apibrėžtose ribose. Viešajai teisei taip pat būdingas adekvatus teisės normų aiškinimas, todėl VSDFV ir VSDFV teritoriniams skyriams nesuteikta teisė minėtų teisės normų aiškinti plečiamai ir skirti pašalpas kitaip, nei numatyta Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme ir Nuostatuose.

Pareiškėjas 2013 m. balandžio 29 d. (pagal gavimo datą) pateiktuose atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pažymi, kad pareiškėja iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios nebuvo įgijusi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme reikalaujamo stažo dėl to, kad mokėsi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkančioje mokymo įstaigoje. Atsisakymas skirti pašalpą remiantis vien tuo, kad nėra baigusi studijų ir pradėjo dirbti, negavusi diplomo, pažeistų Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies normos tikslus ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, proporcingumo principus.

Atsakovas netinkamai interpretuoja teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-2414/2012 nurodytus aspektus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje nustatė, kad įstatymų leidėjas pagal minėtą teisės normą moters teisę gauti motinystės pašalpą neįgijus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo sieja su visuma sąlygų: 1) turėti ne daugiau kaip 26 metus; 2) reikalaujamo stažo neįgijimo priežastis turi būti mokymasis pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą; 3) pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal baigimą įrodantį dokumentą) iki tapimo apdraustuoju neturi viršyti 3 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas būtent ir nustatė visumą sąlygų, būtinų motinystės pašalpai gauti. Be to, minėtos bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, nes pareiškėja studijavo ne pagal dieninę ar nuolatinę studijų formą ir studijų universitete nebuvo baigusi.

Konstatuoja, kad pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad sprendimo priėmimo metu atsakovas neįvertino visų su pašalpos skyrimu susijusių aplinkybių ir dokumentų. Atsakovas galėjo pareikalauti sprendimui priimti reikalingos informacijos (dokumentų, kurie turi būti pateikti pagal Nuostatų 55 p.) VAĮ 26 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė.

Pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A756-2414/2012 aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, nes pareiškėja toje byloje studijavo ne pagal dieninę ar nuolatinę studijų formą, o pagal vakarinę, studijų nebuvo baigusi. Pareiškėja 2011 m. birželio 23 d. baigė Kauno technologijos universitetą ir įgijo bakalauro laipsnį. Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. yra Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto antrosios pakopos (magistrantūros) studijų Kaimo plėtros administravimo studijų programos nuolatinės (dieninės) studijų formos studentė. Laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. dirbo UAB „Sanitex“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A146-150/2012 aplinkybės yra panašios į nagrinėjamos bylos, nes pareiškėja taip pat buvo baigusi bakalauro studijas, nepertraukdama studijų įsidarbino ir nuo darbo pradžios tapo apdraustąja, kuri stažo neįgijo dėl to, kad nurodytu laiku mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamo byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 11PŠ-1573, kuriuo pareiškėjai nuspręsta neskirti motinystės pašalpos už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2012 m. spalio 22 d., teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad VSDFV Šilalės skyrius 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 11PŠ-1573 nusprendė neskirti pareiškėjai motinystės pašalpos dėl to, kad ji nebuvo įgijusi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, kaip to reikalauja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.3 punktas. Pareiškėja taip pat neatitiko Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.4 punkte nustatytų sąlygų. Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuris 2013 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino. Pirmosios instancijos teismas VSDFV Šilalės skyriaus 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 11PŠ-1573 panaikino ir įpareigojo VSDFV Šilalės skyrių per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti 2012 m. spalio 17 d. M. R. prašymą „Dėl motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo“.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, nepritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir išvadoms.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja 2011 m. birželio 23 d. baigė Kauno technologijos universitetą ir įgijo bakalauro laipsnį. Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. yra Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto antrosios pakopos (magistrantūros) studijų Kaimo plėtros administravimo studijų programos nuolatinės (dieninės) studijų formos studentė. Laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. dirbo UAB „Sanitex“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad prašymo skirti motinystės pašalpą pateikimo metu, t. y. 2012 m. spalio 17 d., pareiškėja dar nebuvo baigusi studijų.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis (2008 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XI-71 redakcija) nustato bendrąją taisyklę, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja neturėjo įgijusi reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, tačiau pareiškėja mano, jog jai šis stažo reikalavimas ir neturėtų būti taikomas. Todėl nagrinėtinas klausimas tik dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų atitikimo.

Nagrinėjamam ginčui aktualus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (2010 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-1244 redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, kuris nustato išimtį iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės. Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių.

Minėtos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (bylai aktuali 2011 m. gruodžio 28 d. redakcija), kurie reguliuoja socialinio draudimo pašalpų skyrimo ir mokėjimo pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą tvarką, 38.3 ir 38.4 punktus.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, spręstina, jog motinystės pašalpą iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, galima gauti esant šių sąlygų visumai: 1) amžius iki 26 metų; 2) šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatytas stažas iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios nebuvo įgytas dėl mokymosi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą; 3) pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) iki tampant apdraustuoju asmeniu neviršija 3 mėnesių. Pareiškėja prašymo skirti motinystės pašalpą pateikimo metu atitiko 1 ir 2 sąlygas. Tačiau 3-ioji sąlyga negalėjo būti patenkinta. 3 mėnesių terminas yra siejamas su mokslo pabaigos data. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nėštumo ir gimdymo atostogų pirmą dieną – 2012 m. birželio 19 d. – pareiškėja dar nebuvo baigusi studijų, taigi nagrinėjamu atveju nebuvo įmanoma 3-iosios sąlygos atitiktis. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis galėtų būti taikoma tik jei pareiškėjos situacija atitiktų visas šioje teisės normoje numatytas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju 3-ioji nurodyta sąlyga negali būti pripažinta patenkinta, kitų sąlygų atitikimas nėra pakankamas.

Pažymėtina, jog įstatymų leidėjo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis siejama su reikiamo socialinio draudimo stažo neįgijimu dėl tos priežasties, kad asmuo mokėsi (studijavo) atitinkamose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, tačiau mokslą yra baigęs ir tapo apdraustuoju per 3 mėnesius nuo mokymosi pabaigos. Minėta, pirmąją nėštumo ir gimdymo atostogų dieną pareiškėja nebuvo baigusi mokslų. Byloje pateikta tik 2012 m. gruodžio 12 d. pažyma apie studijas Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete, kur konstatuota, kad pareiškėjas yra šio fakulteto antrosios pakopos (magistrantūros) studijų Kaimo plėtros administravimo studijų programos nuolatinės (dieninės) studijų formos antrojo kurso studentė (b. l. 11). Tačiau pareiškėja magistrantūros studijų baigimą patvirtinančio dokumento nepateikė, todėl negalėjo atitikti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatų. Kadangi Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.4 punkto nuostatos atitinka numatytąsias Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, todėl konstatuotina, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra tenkinamos ir šioje normoje nurodytos sąlygos.

Pastebėtina ir tai, kad administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (ABTĮ 3 str.). Administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1180/2013). Nagrinėjamoje byloje viešojo administravimo subjektas (VSDFV Šilalės skyrius) turėjo tikrinti, ar pareiškėja pagal pateiktus dokumentus atitinka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas kreipimosi metu. Kadangi matyti, kad viešojo administravimo subjektui nebuvo pateikti jokie dokumentai, įrodantys pareiškėjos magistrantūros studijas Aleksandro Stulginskio universitete ir jų baigimą, Aleksandro Stulginskio 2012 m. gruodžio 12 d. pažyma Nr. 195k(MNL) buvo pateikta tik pareiškėjai kreipiantis į teismą, todėl viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimą, negalėjo jos įvertinti, ir teismas, vertindamas tokio sprendimo teisėtumą, negali atsižvelgti į dokumentus, kurie nebuvo pateikti viešojo administravimo subjektui priimant ginčijamą sprendimą.

Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose buvo remtasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse administracinėse bylose Nr. A146-150/2012, A756-2414/2012, suformuota praktika. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad administracinės bylos Nr. A146-150/2012 aplinkybės skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Byloje Nr. A146-150/2012 pareiškėja dėl motinystės pašalpos skyrimo kreipėsi jau pabaigusi mokslus ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (mokslo baigimo diplomą), nagrinėjamoje byloje pareiškėja besikreipdama dėl pašalpos skyrimo studijų dar nebuvo baigusi ir jų baigimą patvirtinančių dokumentų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos Nr. A146-150/2012 aplinkybės neatitinka nagrinėjamu atveju esančių aplinkybių, todėl nėra pagrindo ja remtis šioje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju bylų faktinės aplinkybės skiriasi, taigi, nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas būtų įpareigotas vadovautis nurodytomis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis minėtoje byloje.

Kitoje administracinėje byloje Nr. A756-2414/2012 buvo nagrinėjama panaši situacija kaip ir nagrinėjamoje byloje, nes pareiškėja taip pat kreipėsi dėl motinystės pašalpos skyrimo dar nebaigusi mokslų. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neatitiko Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygų visumos, nes pareiškėja nebuvo baigusi mokslų ir studijavo ne pagal dieninę ar nuolatinę studijų formą. Ši byla nagrinėjamos bylos aspektu aktuali tuo, kad joje buvo konstatuota, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygų visumos neatitinka asmuo, kuris kreipiasi dar nepabaigęs mokslo ar studijų.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad VSDFV Šilalės skyrius savo sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjai nėra pagrindo skirti motinystės pašalpą, nes ji neatitinka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų sąlygų. Taigi skundžiamas sprendimas buvo pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, priimtas viešojo administravimo subjektų apibrėžtos kompetencijos ribose. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino skundžiamą sprendimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas netinkamai įvertino visas bylos faktines aplinkybes, neteisingai taikė teisės normas, taikytinas ginčo išsprendimui, dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad dėl išdėstytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos M. R. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius