2021-12-08 Nr. AB-26381-3-62-3-02386-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2793-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02386-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.8, 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Lithuanian Glass Recycling“) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Verslo efektas“ (toliau – ir administratorius) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD, Departamentas) 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. J2-33/J8-3 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo nubaustas už tai, jog neįvykdė 2020 m. balandžio 15 d. privalomojo nurodymo Nr. PN8-7 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kurio įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. birželio 1 d., reikalavimų. Bankroto byla BUAB „Lithuanian glass recycling“ (toliau ir Bendrovė) buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi. Ta pačia nutartimi bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Verslo efektas“, kurios vadovu yra G. M.. Pareiškėjo teigimu, Bendrovė neturi piniginių lėšų ir (ar) turto, todėl iki šios dienos nebuvo galimybės sutvarkyti likusias vykdant bendrovės veiklą susidariusias atliekas. Be to, administratorius aktyviais veiksmais siekė sutvarkyti atliekas, gauti finansavimą, valstybės paramą problemai išspręsti. Pasitelkdamas patalpų, kurioje yra atliekos, savininką, dalį Bendrovės atliekų savo sąskaita sutvarkė pats administratorius.

3. Pareiškėjo teigimu, atliekos susidarė dar iki BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto bylos iškėlimo dienos, jų kiekis yra labai didelis, Bendrovė neturi jokio turto, o administratorius turėjo rimtą pagrindą manyti, kad buvę Bendrovės valdymo organai padarė žalą Bendrovei, jos kreditoriams, o atsakingos valstybės institucijos galbūt netinkamai vykdė Bendrovės veiklos priežiūrą – tai lėmė, jog Bendrovė sukaupė akivaizdžiai neleistiną atliekų kiekį. Ginant Bendrovės, jos kreditorių interesus, Bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (bylos Nr. B2-997-603/2017), buvo pareikštas ieškinys dėl žalos buvusiems Bendrovės vadovams ir akcininkams (bylos Nr. e2-671-430/2020).

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pagal teisinį reglamentavimą nėra nustatyta, kokiu būdu turi būti tvarkomos (ar kitaip realizuojamos) bankrutavusių įmonių veikloje susidariusios atliekos tais atvejais, kai bankrutavusi įmonė pati neturi lėšų sutvarkyti tokias atliekas. Bankroto administratorius negali būti laikomas asmeniškai atsakingu už bendrovės veiksmus vykdant veiklą iki bankroto bylos jai iškėlimo dienos ir už tokios veiklos metu paliktas atliekas. Pareiškėjo nuomone, tai Bendrovės buvusių valdymo organų atsakomybė, nes būtent dėl jų neteisėtų veiksmų BUAB „Lithuanian glass recycling“ turi tik atliekas ir nėra jokio realaus turto, kuris galėtų būti panaudotas siekiant jas sutvarkyti. Už susidariusią padėtį yra atsakingos ir kompetentingos kontrolės institucijos, kurios nestabdė Bendrovės veiklos, leido jai toliau kaupti didžiulius kiekius šiukšlių, nors jokio pagrindo tai daryti (leisti) nebuvo.

5. Departamento pareigūnams žinant, jog administratorius neturi finansinių galimybių sutvarkyti atliekas, jie sistemingai duoda privalomuosius nurodymus tiek bankroto administratoriui, tiek bankroto administratoriaus direktoriui, ir, neįvykdžius šių privalomųjų nurodymų, skiria nuobaudas, o UAB „Verslo efektas“ direktoriui – administracines nuobaudas. Pareiškėjo nuomone, vienintelis būdas sutvarkyti atliekas yra prisiteisti žalą iš už ją atsakingų subjektų. Jeigu priteistą žalą pavyks išieškoti, atsiras galimybė padengti atliekų sutvarkymo kaštus ir pašalinti atliekas bei užbaigti BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankrotą.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad 2 600 Eur bauda pareiškėjui buvo skirta už tai, kad BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorius UAB „Verslo efektas“ neįvykdė 2020 m. balandžio 15 d. pakartotinai duoto privalomojo nurodymo Nr. PN8-7, kurio įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. birželio 1 d., reikalavimų, t. y. nepašalino iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), stiklo, stiklo pakuočių ir kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų, sukauptų bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto BUAB „Lithuanian glass recycling“ nesilaikant Taršos integruotos ir prevencijos kontrolės leidimo Nr. 4/40 sąlygos (toliau – ir TIPK): „ūkinė veikla privalo būti vykdoma tik nuomojamose, uždarose patalpose. Įmonės teritorijoje negalima jokia veikla, kol neturėsite žemės sklypo nuosavybės (nuomos) dokumentų ir jų nepateiksite Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui“. UAB „Verslo efektas“ nuo 2013 m. lapkričio 4 d. yra BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorius, todėl, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ir Įmonių bankroto įstatymas) ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymas), nemokumo administratoriui nustatyta pareiga organizuoti atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą. Pareiškėjas nesinaudojo teise prašyti nustatyti ilgesnius privalomojo nurodymo įvykdymo terminus ir Departamentui nepateikė prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminų. Be to, Privalomuoju nurodymu pareiškėjui buvo nurodyta sutvarkyti ne visas atliekas, kurias turi sukaupusi Bendrovė įvairiose teritorijose, o pašalinti iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), 914,813 t stiklo, stiklo pakuočių ir kitas mechaninio atliekų apdorojimo atliekas.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog svarbu yra ne tik tai, kad pareiškėjas nevykdo jam įstatymu numatytos pareigos, bet ypatingą reikšmę turi tai, kad inter alia pažeidžiamas viešasis interesas - būtent Žiežmarių miesto bendruomenės teisė į švarią ir saugią aplinką, nes Departamentas nuolat gauna skundų iš Žiežmarių miesto bendruomenės dėl netvarkomų atliekų.

9. Atsakovo nuomone, faktas, kad UAB „Verslo efektas“ vadovui buvo panaikinta nuobauda, nesuteikia teisės pareiškėjui ir toliau netvarkyti atliekų. Privalomasis nurodymas pareiškėjui duotas pakartotinai. UAB „Lithuanian glass recycling“ buvo tikrinama kaip ir kiti ūkio subjektai, pagal Departamento planinių patikrinimų planą. Bendras Bendrovės sukauptas atliekų kiekis šiai bylai reikšmės neturi. Atsakovo teigimu, kreipimasis į valstybės institucijas, teisminių ginčų inicijavimas nėra vertintinas kaip tinkamas ir aktyvus veikimas siekiant įvykdyti Privalomąjį nurodymą. UAB „Verslo efektas“ yra verslo įmonė, siekianti pelno ir turinti visas galimybes sudaryti įvairius sandorius su kitomis verslo struktūromis bei rasti būdų įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

10. Pareiškėjo nurodomos dėtos pastangos, atsakovo vertinimu, nebuvo pakankamos ir efektyvios, todėl yra pagrindas teigti, kad UAB „Verslo efektas“ kalta, jog 2020 m. balandžio 15 d. Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas iki nurodyto termino.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Verslo efektas“ skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad Departamentas pareiškėjui skyrė baudą už tai, kad BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorius UAB „Verslo efektas“ neįvykdė 2020 m. balandžio 15 d. pakartotinai duoto Privalomojo nurodymo, kurio įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. birželio 1 d., reikalavimų, t. y. nepašalino iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), stiklo, stiklo pakuotės ir kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (atliekų kodas 17 02 02, 19 12 05, 19 12 12) (apie 914,813 t), sukauptų bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto BUAB „Lithuanian glass recycling“ nesilaikant TIPK Nr. 4/40 sąlygos. 2020 m. birželio 8 d. buvo atliktas UAB „Verslo efektas“ pakartotinai duoto Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimas. 2020 m. birželio 8 d. patikrinimo akte Nr. PA5-23 nustatyta, kad UAB „Verslo efektas“ neįvykdė Privalomojo nurodymo, t. y. nepašalino iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), stiklo, stiklo pakuotės ir kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (atliekų kodas 17 02 02, 19 12 05, 19 12 12) (apie 914,813 t), sukauptų bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto BUAB „Lithuanian glass recycling“. Departamento specialistas 2020 m. liepos 20 d. surašė UAB „Verslo efektas“ padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą už tai, kad neįvykdė 2020 m. balandžio 15 d. pakartotinai įmonei duoto Privalomojo nurodymo, kurio įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. birželio 1 d.

13. Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 66 straipsnio 1 dalies 15 punktu, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nurodė, kad įmonės administratorius turi pareigą likviduojant bankrutavusią įmonę įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, todėl šios pareigos (kaip bankroto administratoriaus administracinio teisinio statuso elemento) įgyvendinimas negali būti siejamas su bankrutuojančios įmonės veikla.

14. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skundą grindė į ateitį nukreiptais motyvais dėl sėkmingos civilinės bylos baigties ir tokiu būdu gautų lėšų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio administracinėse bylose yra suformavęs praktiką, pagal kurią į nagrinėjamos bylos ginčo dalyką nepatenka klausimų, susijusių su lėšomis, kuriomis turėtų būti įvykdytas privalomasis nurodymas, sprendimas. Privalomojo nurodymo įvykdymo sąnaudos bei jų šaltiniai – bankroto administratoriaus įstatymų leidėjo priskirtos bendros veiklos sudėtinė dalis, apibrėžta Įmonių bankroto administravimo įstatyme, Juridinių asmenų nemokumo įstatyme ir kituose teisės aktuose, todėl skundo motyvai, kokiomis lėšomis turi būti sutvarkytos likviduojamos įmonės atliekos, negali pasitarnauti skundžiamo Nutarimo neteisėtumui.

15. Taip pat teismas pažymėjo, jog šioje byloje ginčas kilo ne dėl administracinio nusižengimo atsakomybės fiziniam asmeniui, o dėl ekonominės sankcijos, skirtos juridiniam asmeniui, kuri reglamentuojama Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) ir Įmonių bankroto įstatymo normomis, todėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-533-530/2020 nustatytos aplinkybės teismui neturi privalomosios galios. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjo skunde dėstomi argumentai dėl Departamento galbūt netinkamai vykdytos BUAB „Lithuanian glass recycling“ kontrolės bei galimos atsakovo ar kitų institucijų kaltės yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.

16. BUAB „Lithuanian glass recycling“ apskundė 2020 m. balandžio 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN8-7. Departamento 2020 m. liepos 3 d. sprendimu skundas buvo paliktas nenagrinėtas. Šis sprendimas skundžiamas nebuvo. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 22 straipsnyje yra numatyta galimybė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau pareiškėjas tokia galimybe nepasinaudojo. Įstatymas imperatyviai įtvirtina juridinio asmens pareigą vykdyti Departamento pareigūnų teisėtus nurodymus, o neįvykdžius laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, įstatymas numato juridinio asmens atsakomybę.

17. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui ekonominė sankcija buvo skirta už Privalomojo nurodymo nevykdymą ir Privalomasis nurodymas nepanaikintas AAVKĮ ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad juridinis asmuo pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Teismas pareiškėjo atsakomybę šalinančių aplinkybių nenustatė.

18. Teismas sprendė, kad Nutarimas yra pakankamai motyvuotas, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, įvertinti pažeidimą pagrindžiantys įrodymai ir pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, o procedūrinių pažeidimų priimant Nutarimą nenustatyta. Skirdamas baudą pareiškėjui atsakovas pagrįstai vadovavosi Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 punktu, nustatė sunkinančią aplinkybę (pareiškėjas tęsė pažeidimą), todėl teisingai paskyrė 2 600 Eur dydžio baudą.

III. 19. Pareiškėjas UAB „Verslo efektas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas teigia, kad aplinkybė, jog privalomasis nurodymas nėra panaikintas, nedraudžia apskųsti nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje.

21. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-631-397/2016 ir Kauno apygardos teisme nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-533-530/2020 nustatytos aplinkybės teismui neturi privalomosios galios. Tiek šiuo atveju pareiškėjui skirta ekonominė sankcija, tiek administracinio nusižengimo bylose UAB „Verslo efektas“ direktorių G. M. buvo bandoma nubausti dėl to paties dalyko dėl ko buvo skirta ekonominė sankcija pareiškėjui, t. y. tai, jog nepašalino iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), stiklo, stiklo pakuotės ir kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (atliekos kodas 17 02 02, 19 12 05, 15 01 07, 19 12 12 (apie 914,813 t)), likusių po BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto bei buvo vertinamos aplinkybės dėl susijusios su atliekų nepašalinimu.

22. Pareiškėjui buvo skirta 2 600 Eur ekonominė sankcija už tariamai pažeistą AAVKĮ 54 straipsnio 2 dalį. Departamentas, pripažindamas pareiškėją kaltu ir skirdamas ekonominę sankciją, vadovavosi tik formaliais kriterijais, nenagrinėjo pažeidimo masto, pažeidimo padarymo aplinkybių, asmens kaltės, pažeidimo pavojingumo, pažeidimu padarytos žalos. Taip pat skirdama ekonominę sankciją institucija žinojo, jog sutvarkyti tokį kiekį atliekų neturint finansavimo nėra įmanoma. Minėto kiekio atliekų sutvarkymas kainuoja apie 2 mln. Eur, o BUAB „Lithuanian glass recycling“ neturi piniginių lėšų ir (ar) turto, todėl iki šios dienos nebuvo galimybės sutvarkyti likusias dėl Bendrovės veiklos susidariusias atliekas. Be to, Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama byla, kurioje atsakovas yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Aplinkos minsiterija), ir jeigu bus nustatyta, jog dėl tokio atliekų kiekio susidarymo yra atsakinga valstybės institucija, tikėtina, kad lėšos aplinkos sutvarkymui, atliekų utilizavimui bus skiriamos iš Aplinkos ministerijos. Pareiškėjo negalėjimas įvykdyti Privalomojo nurodymo yra netinkamai Departamento vykdytos kontrolės pasekmė ir pareiškėjas neturi būti baudžiamas už tai, kad Departamento pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas.

23. Pareiškėjo įsitikinimu, privalomieji nurodymai per nustatytą terminą nebuvo įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Taigi, vadovaujantis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas yra padaręs teisės pažeidimą ir už tai jam turi būti skiriama ekonominė sankcija.

24. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog Privalomojo nurodymo neapskundimas negali užkirsti kelio ginti savo pažeistas teises, tačiau neginčydamas Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, atsakovo teigimu, pareiškėjas įgijo pareigą įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Taigi teismas pagrįstai pažymėjo, jog pareiškėjas, būdamas aktyvus, galėjo išnaudoti visas galimybes ginčyti Privalomojo nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą arba prašyti pratęsti jo įvykdymo terminą, tačiau to nepadarė. Įstatymas imperatyviai įtvirtina juridinio asmens pareigą vykdyti Departamento pareigūnų teisėtus nurodymus, o neįvykdžius laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, įstatymas numato juridinio asmens atsakomybę.

26. Teismas, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, teisingai nurodė, kad pareiškėjo argumentai, kokiomis lėšomis turi būti sutvarkytos likviduojamos įmonės atliekos negali pasitarnauti skundžiamo Nutarimo neteisėtumui. Be to, Privalomuoju nurodymu pareiškėjui buvo nurodyta sutvarkyti ne visas atliekas, kurias turi sukaupusi Bendrovė įvairiose teritorijose, o pašalinti iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), lauke krūvose esančias 914,813 t stiklo, stiklo pakuotės ir kitas mechaninio atliekų apdorojimo atliekas (atliekos kodas 17 02 02, 19 12 05, 15 01 07, 19 12 12).

27. Pareiškėjo nurodytoje administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas fizinis asmuo G. M., o nagrinėjamoje byloje juridinis asmuo – UAB „Verslo efektas“. Taip pat faktinės aplinkybės nėra tapačios, nes 2016 m. administracinio teisės pažeidimo byloje buvo ginčijamos aplinkybės dėl privalomųjų nurodymų, kuriais nustatyti reikalavimai sutvarkyti visas likusias po Bendrovės veiklos, neįvykdymo, o Privalomuoju nurodymu pareiškėjui duotas reikalavimas sutvarkyti tik lauke esančias ir keliančias grėsmę atliekas.

28. Šiuo atveju svarbu ne tik tai, kad pareiškėjas nevykdo jam įstatymu numatytos pareigos, bet ir tai, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas – Žiežmarių miesto bendruomenės teisė į švarią ir saugią aplinką.

29. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl jo kaltės nebuvimo traktuotini kaip gynybinė pozicija siekiant kaltę perkelti tretiesiems asmenims ir išvengti atsakomybės už Privalomojo nurodymo neįvykdymą. UAB „Verslo efektas“ kaltinimai Departamento pareigūnams dėl galbūt netinkamai vykdytos UAB „Lithuanian glass recycling“ kontrolės yra deklaratyvaus pobūdžio, nesusiję su nagrinėjama byla. Kad UAB „Verslo efektas“ pareigas vykdė aplaidžiai nurodyta ir minėtame Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 8 d. sprendime civilinėje byloje

Nr. e2-671-430/2020. Kreipimasis į valstybės institucijas, teisminių procesų inicijavimas nėra vertintinas kaip tinkamas ir aktyvus veikimas siekiant įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Valstybinės institucijos ar vietos bendruomenė nėra įpareigotos spręsti verslo klausimus, tuo labiau suteikti finansinę paramą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. J2-33/J8-3 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“, teisėtumo ir pagrįstumo. Nutarimu pareiškėjui 2 600 Eur bauda skirta už tai, kad BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorius UAB „Verslo efektas“ neįvykdė 2020 m. balandžio 15 d. pakartotinai duoto privalomojo nurodymo Nr. PN8-7, kurio įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. birželio 1 d., reikalavimų, t. y. nepašalino iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), stiklo, stiklo pakuočių ir kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų, sukauptų bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto BUAB „Lithuanian glass recycling“ nesilaikant Taršos integruotos ir prevencijos kontrolės leidimo Nr. 4/40 sąlygos: „ūkinė veikla privalo būti vykdoma tik nuomojamose, uždarose patalpose. Įmonės teritorijoje negalima jokia veikla, kol neturėsite žemės sklypo nuosavybės (nuomos) dokumentų ir jų nepateiksite Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui“.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo atmetė, nurodė, kad likviduojant bankrutavusią įmonę bankroto administratorius privalo teisės aktų numatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą; pažymėjo, kad Privalomas nurodymas nėra nuginčytas, dėl jo įvykdymo termino pratęsimo pareiškėjas nesikreipė, todėl ekonominė sankcija paskirta pagrįstai.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, turėjo atsižvelgti į administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-631-397/2016 nustatytas aplinkybes, kurioje UAB „Verslo efektas“ direktorių G. M. buvo bandoma nubausti dėl to paties dalyko, dėl ko buvo skirta ekonominė sankcija pareiškėjui; spręsdamas dėl ekonominės sankcijos taikymo pareiškėjui, teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, susijusių tiek su pažeidimo padarymu, tiek su objektyviomis galimybėmis jį įvykdyti; mano, kad dėl tokio atliekų susidarymo yra atsakinga pati valstybės institucija (Aplinkos ministerija), todėl lėšos aplinkos sutvarkymui bei atliekų utilizavimui turi būti skiriamos iš Aplinkos ministerijos.

33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

34. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

35. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 5 punktą likviduojant bankrutavusią įmonę bankroto administratorius privalo teisės aktų numatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Juridinių asmenų nemokumo įstatymas nemokumo administratoriui taip pat nustato pareigą organizuoti atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 str. 1 d. 15 p.).

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad įmonės bankroto administratoriui įtvirtinta pareiga likviduojant bankrutavusią įmonę įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, todėl šios pareigos (kaip bankroto administratoriaus administracinio teisinio statuso elemento) įgyvendinimas negali būti siejamas su bankrutuojančios įmonės veikla (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1293/2012; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1006-798/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-607-556/2016; 2019 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3763-662/2018; 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2247-662/2020).

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ekonominės sankcijos taikymo pagrįstumo pareiškėjui, turėjo įvertinti tai, kad Kauno apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-631-397/2016 paliko galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį, kuria panaikintas Kaišiadorių regiono AAD nutarimas, pagal kurį pareiškėjo įgaliotas asmuo G. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5114 straipsnio 1 dalį, nes neįvykdė privalomųjų nurodymų.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad tokį patį sprendimą priėmė Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 4 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-533-530/2020, kuriame konstatuota, kad G. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalį nepagrįstai, nes nebuvo nustatyta jo kaltė (tyčia ar neatsargumas). Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentavo, kad jam nepagrįstai pritaikyta atsakomybė už Privalomojo nurodymo nevykdymą dėl tų pačių aplinkybių, kurios buvo įvertintos administracinio nusižengimo byloje.

Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad bylose ginčo dalykas skiriasi, ginčas kyla ne dėl administracinio nusižengimo atsakomybės fiziniam asmeniui taikymui, o dėl ekonominės sankcijos, skirtos juridiniam asmeniui, kuri reglamentuojama Aplinkos apsaugos įstatymo ir Įmonių bankroto įstatymo normomis. Teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Nepaisant to, jog Privalomojo nurodymo nevykdymas neatsiejamas nuo fizinio asmens veiksmų, teisinė atsakomybė kaip atskiriems subjektams savarankiškais pagrindais kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1809-502/2021 ir kt.).

UAB „Verslo efektas“ yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl jam tenka atsakomybė už padaryto teisės pažeidimo pasekmes. Administracinio nusižengimo byloje nėra paneigtas faktas dėl Privalomojo nurodymo nevykdymo aplinkybių, tik nustatyta aplinkybė, kad dėl to nėra UAB „Verslo efektas“ vadovo, kaip fizinio asmens kaltės; o tai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl įmonės pareigos įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimus.

38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl to, kad bankrutuojančios įmonės administratorius negali įvykdyti privalomojo nurodymo dėl to, kad BUAB „Lithuanian glass recycling“ atliekos yra susidariusios dar iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei, atliekų atsiradimą galėjo nulemti tik nesąžiningi BUAB „Lithuanian glass recycling“ vadovų ir / ar kontrolės funkciją vykdžiusių pareigūnų veiksmai, kad Privalomajam nurodymui įvykdyti nei BUAB „Lithuanian glass recycling“, nei UAB „Verslo efektas“ neturėjo pakankamai lėšų, pagrįstai akcentavo, kad šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl galiojančio Privalomojo nurodymo vykdymo.

Nemokumo administratoriui įstatymu (Įmonių bankroto įstatymo 31 str. 1 d. 5 p., Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 str. 1 d. 15 p.) nustatyta pareiga sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, jo diskrecijai priskirtinas teisės aktuose numatytų priemonių pasirinkimas įstatymuose iškeltiems tikslams įgyvendinti: Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad jis padaręs prielaidą, jog yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu; 26 punkte įtvirtinta, kad pateikia ieškinį teismui dėl šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos žalos atlyginimo, etc. Nustatyta, kad UAB „Verslo efektas“ nuo 2013 m. lapkričio 4 d. yra BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorius, į teismą su ieškiniu dėl bankrutavusiai įmonei padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi tik 2018 m.

Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-671-430/2020 ieškinys buvo patenkintas iš dalies: priteista ieškovei BUAB „Lithuanian glass recycling“ solidariai iš atsakovų V. Č., O. B., A. K., P. K., „Krynicki Recykling S.A.“ 679 558,61 Eur. Teismo sprendimu buvo atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas ex officio, akcentuojant ginamos vertybės (užterštos aplinkos) svarbą, ir tai, kad šiuo atveju viešasis interesas nusveria privatų interesą. Nors bankroto administratoriaus pasyvumas, įvertinus susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, laiku kreiptis teisminės gynybos, yra nepateisinamas, tačiau <...> priešingu atveju būtų pažeistas teisingumo principas ir nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. <...> likusių po ūkinės veiklos atliekų sutvarkymo ir neigiamų pasekmių aplinkai pašalinimo našta nepagrįstai būtų perkelta ant valstybės, t. y. ant mokesčių mokėtojų, pečių, o tokia situacija negali būti toleruojama. <...> nebūtų užtikrinta efektyvi aplinkos apsaugos ir taršos pažeidimų prevencija bei aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo tikslai.

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus nemokumo administratoriui, Vilniaus apygardos teismo civilinėje 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentus, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad jo veiksmai niekaip nelėmė atliekų susidarymo fakto, kad lėšas jų sutvarkymui turi skirti valstybė ir kt., atmeta kaip nepagrįstus, nesusijusius su ekonominės sankcijos už Privalomojo nurodymo nevykdymą taikymu pareiškėjui. Minėta, kad pareiškėjui tenka įstatymu nustatyta pareiga sutvarkyti bankrutavusios įmonės atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, šiam tikslui pasiekti įstatymuose nustatytos priemonės, kurių panaudojimo efektyvumas priklauso nuo paties pareiškėjo veiksmų.

40. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, jį atmeta, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą. Kai apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjas teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgyja (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė