Legislator Case Law & Legislation
cc603879-3c78-4e10-8dcc-d890689930b2 AI generated

Mother's fine dismissed; court found insufficient evidence of son's guilt and procedural flaws in identification process.

Case Number cc603879-3c78-4e10-8dcc-d890689930b2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Allowed / Granted

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the administrative fine imposed on a mother for her son's alleged assault, ruling the administrative proceedings invalid. The mother argued she was not present at the hearing, while the prosecutor claimed her son was identified and guilty of causing pain with a knife. The court rejected the identification evidence due to procedural irregularities and noted a lack of corroborating evidence regarding the son's behavior, leading to the fine's annulment.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 73 straipsnio 1 dalis; 591 straipsnio 1 punktas; 642 straipsnio 1 dalis 2 punktas: When identification evidence is procedurally flawed and other evidence is insufficient to prove the minor's guilt, the administrative offense must be annulled and the proceedings terminated.

Keywords

AI generated
administrative fine annulment procedural irregularities identification evidence minor criminal liability burden of proof administrative proceedings termination parental negligence

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 73 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 591 straipsnio 1 punktas
Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalis 2 punktas

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-407-1100/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02291-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2019 m. birželio 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Gražinai PuÅ¡karovaitei, Laimai Avižienytei, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui D. O., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo D. O., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Komisariatas) vyriausiojo tyrėjo A.

J. 2019 m. balandžio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kurioje D. O. pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį paskirtas įspėjimas. Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės D. O. Komisariato vyriausiojo tyrėjo A. J. 2019 m. balandžio 11 d. nutarimu nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad jos sÅ«nus E. O., gimęs 2005 metais, (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 26 d. apie 14.37 val. sukėlė fizinį skausmÄ peiliu A.

J., gimusiam 2006 m. D. O. nepakankamai panaudojo tėvų valdžios tinkamam vaiko auklėjimui, kad E. O. tinkamai ir dorai elgtųsi. II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai D. O. pateiktu skundu nesutinka su Komisariato vyriausiojo tyrėjo A. J. 2019 m. balandžio 11 d. nutarimu jai paskirta administracine nuobauda. Pareiškėja nurodo:

1) Sprendimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo buvo priimtas jai nedalyvaujant vieÅ¡ame posėdyje. Posėdis buvo numatytas 2019 m. balandžio 11 d. 14 val. Ji atvyko į KomisariatÄ , tačiau nerado vyriausiojo tyrėjo A. J., nagrinėjusio bylÄ . D. O. nebuvo informuota, kad posėdis bus perkeltas į vėlesnį laikÄ , todėl ji nedalyvavo posėdyje;

2) Ji nepagrįstai nubausta, nes jos sÅ«nus E. O. nepadarė jokio nusižengimo, už kurį pareiÅ¡kėjai turėtų bÅ«ti skiriamas įspėjimas. Komisariato vyriausiasis tyrėjas A. J. atsiliepime į D. O. skundÄ praÅ¡o jo 2019 m. balandžio 11 d. priimtÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir D. O. skundo netenkinti. Atsiliepime į D. O. skundÄ nurodoma:

1) Komisariato 2019 m. balandžio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes D. O. netinkamai atliko savo pareigÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, ir padarė administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėja, kaip motina, neužtikrino, kad jos nepilnametis sÅ«nus E. O. dorai elgtųsi, nedarytų teisės pažeidimų ir nežalotų kitų asmenų;

2) PareiÅ¡kėja buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ , jai pasiraÅ¡ytinai buvo įteikta administracinio nusižengimo protokolo kopija, kurioje nurodyta tokia informacija. Duomenų, kad D. O. buvo atvykusi į bylos nagrinėjimÄ , negauta. Jei pareigÅ«no dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, tarnybinių pareigų atlikimo ar ligos, darbo vietoje nėra, bylÄ nagrinėja kitas pareigÅ«nas, esantis policijos įstaigoje. Todėl nėra kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ , jei asmuo atvyksta į bylos nagrinėjimÄ paskirtu laiku.

Be to, pareiÅ¡kėja nepateikė praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ . Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 616 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant D. O.. III. Teismo iÅ¡vados D. O. skundas tenkintinas. D. O. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji nesutinka, jog jos sÅ«nus atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamo įvykio dienÄ jos sÅ«nus pamatė vaikus, kurie mėtė medžių Å¡akas į važiuojančius automobilius. Vienas važiuojantis automobilis buvo E. O. draugo.

Tada pareiÅ¡kėjos sÅ«nus priėjo ir nuvijo vaikus sakydamas „dinkit iÅ¡ čia“. Vaikai iÅ¡silakstė ir taip viskas baigėsi, niekas nebuvo priėjęs daugiau prie jų. To nebuvo, kad jis durtų peiliu kam nors. Mano, kad tai buvo vaiko kerÅ¡tas, kad jis buvo nuvytas. Nesutinka, kad jos sÅ«nus galėjo apie 14 val. užpulti kitÄ vaikÄ , nes E. O. pamokos baigiasi po 14 val. Kaip pasakojo policijos tyrėja, po kažkiek laiko vienas vaikas pradėjo pasakoti, kad D. O. sÅ«nus užpuolė jį su peiliu iÅ¡ nugaros.

PareiÅ¡kėjos sÅ«nus nurodė, kad jis su draugais ėjo žaisti krepÅ¡inio, po to sustojo prie jo policijos pareigÅ«nai ir paprašė pateikti dokumentus. E. O. pateikė savo moksleivio pažymėjimÄ ir policijos pareigÅ«nai nufotografavo jį. PareiÅ¡kėjai bÅ«nant policijoje, buvo pasakyta, kad E. O. atpažino iÅ¡ nuotraukos. Vaikas ir E. O. vienas kito nepažįsta. Ji sužinojo apie įvykį kitÄ dienÄ po nagrinėjamo įvykio (2019 m. kovo 27 d.), kai gavo žinutę iÅ¡ galimai užpulto vaiko motinos.

JÄ su vyru iÅ¡kvietė į policijos komisariatÄ 2019 m. balandžio 4 d. Buvo tyrėja, kuri parodė pradurtos striukės nuotraukÄ . Byla buvo perduota nagrinėti policijos pareigÅ«nui A. J.. Ji atvyko į bylos nagrinėjimÄ , tačiau jai kita policijos pareigÅ«nė pasakė, jog A. J. yra iÅ¡vykęs. Nežinojo, kad ji gali kreiptis į kitÄ policijos pareigÅ«nÄ , kad jos byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta. Nežino, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos kaltę, nes E. O., taip pat liudytojai nebuvo apklausti.

Ji su sÅ«numi buvo nuvykę į vaiko teisių apsaugos tarnybÄ ir apklausti dėl įvykio, taip pat siekiant nustatyti rizikos lygį Å¡eimoje, tačiau nebuvo priimta jokių nepalankių sprendimų Å¡iuo klausimu. Ji nėra gavusi nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kopijos. Nesutinka su kaltinimu, nes vaikas nuolat prižiÅ«rimas, griežtai auklėjamas, nelinkęs nusikalsti, nesineÅ¡ioja peilio. Liudytoja R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad E. O., kaip užpuolęs liudytojos sÅ«nų, atpažintas pagal nuotraukas policijoje.

Ji pati taip pat apklausė vaikus, kurie nurodė E. O.. Å is nebuvo pažįstamas su A. J.. E. O. priekabiavo prie vaikų, grasino, kad iÅ¡sitrauks peilį, tačiau jie nekreipė į tai dėmesio. Liudytojos sÅ«nus buvo užpultas iÅ¡ nugaros, kai ėjo vienas. Tuo metu pajuto smÅ«gį ir aÅ¡trų daiktÄ bei pradėjo bėgti. A. J. atsisukęs matė, kad užpuolęs vaikas buvo suklupęs. Liko žymės ant liudytojos sÅ«naus kÅ«no. Tuo metu buvo Å¡alta, todėl A. J. buvo apsirengęs keliais sluoksniais.

Pagrindinis smÅ«gis ėjo per kuprinę, striukę ir megztinį. Nuotraukos su apgadinta kuprine ir drabužiu buvo darytos nagrinėjamo įvykio dienÄ . Komisariato 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl E. O. veiksmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, nes jis nesulaukė baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė (b. l. 9). R. J. 2019 m. kovo 27 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2019 m. kovo 26 d. apie 14.37 val. jos sÅ«nus A.

J. paskambino jai ir pasakė, kad jam dÅ«rė iÅ¡ nugaros peiliu per kuprinę. SÅ«nus iÅ¡traukė peilį ir numetė jį. Nežinojo, ar yra žaizda. R. J. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir policijÄ . Vaikas pasakojo, kad važiavo autobusu Nr. 31 iÅ¡ „Bazilijonų“ stotelės namo, iÅ¡lipęs su klasės draugu ėjo prie bibliotekos (duomenys neskelbtini) gatve. Vienas iÅ¡ vaikų su juoda striuke ir spuoguotu veidu, ėjusių iÅ¡ kitos mokyklos, pasakė pastabÄ A. J. ir jo klasės draugui, kad Å¡ie mėto kažkÄ , ir daugiau to nedarytų, be to, grasino, kad sužalos peiliu.

A. J. ir jo klasės draugas nekreipė dėmesio į grasinimÄ . IÅ¡siskyręs su draugu, pareiÅ¡kėjos sÅ«nus ėjo vienas namo ir netrukus pajuto smÅ«gį bei skausmÄ . Atsisukęs pamatė anksčiau besikabinėjusį paauglį. A. J. iÅ¡traukė peilį ar į jį panašų daiktÄ ir pradėjo bėgti. Per kitus vaikus R. J. rado panaÅ¡iu metu ėjusius vaikus, kurie pažino, kad užpuolikas galėjo bÅ«ti E. O.. Gavusi jo jaunesnio nuotraukÄ , parodė jÄ sÅ«nui, kuris pažino E. O. (b. l. 12).

R. J., 2019 m. kovo 30 d. apklausta kaip liudytoja, parodė iÅ¡ esmės tas aplinkybes. Be to, ji nurodė, kad medicinos darbuotojai apžiÅ«rėjo A. J. ir nustatė ant jo nugaros paraudimÄ (b. l. 14–15). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. birželio 3 d. raÅ¡tu Nr. 1SD-3862 informavo, kad E. O. su savo motina D. O. lankėsi Å¡iame skyriuje. Pokalbio su E. O. metu jis neigė sudavęs kitam berniukui, tik pasakojo, kad supyko dėl kitų paauglių, įžeidinėjusių draugo motinÄ , ir pakėlė balso tonÄ .

Namuose, E. O. teigimu, jis neturi jokių problemų, su tėvais puikiai sutaria (b. l. 38). Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius R. K. 2019 m. birželio 5 d. raštu Nr. S-42 informavo, kad E. O. mokosi šioje mokykloje, (duomenys neskelbtini) klasėje, nuo šių mokslo metų pradžios praleido 145 pamokas, iš kurių 125 pateisintos. Kaip pastebi mokytojai, pamokų metu nepilnamečiui kartais būna sunku susikaupti ir išlaikyti dėmesį, tačiau jis reaguoja į suaugusiųjų pastabas, yra mandagus, pagarbiai bendrauja su mokytojais.

E. O. su savo bendraklasiais yra draugiÅ¡kas, paslaugus ir nekonfliktuoja. Nei klasės vadovė, nei kiti mokyklos mokytojai per visus mokslo metus nesikreipė į pagalbos mokiniui specialistus dėl jo netinkamo elgesio ir (ar) mokymosi sunkumų (b. l. 40). Atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiagoje užfiksuotos nuotraukos, kurias pateikė R. J., dėl sÅ«naus striukei ir kuprinei padarytų apgadinimų (medžiagos l. 8). Dėl administracinio nusižengimo bylos iÅ¡nagrinėjimo Komisariate nedalyvaujant D.

O. D. O. skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo byla buvo nepagrįstai Komisariate iÅ¡nagrinėta jai nedalyvaujant. ANK 616 straipsnis reglamentuoja administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas ne teismo tvarkÄ . Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Apie tai praneÅ¡ama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims <...>. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, ir per Å¡ioje dalyje nustatytÄ terminÄ nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimÄ , byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. O. suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole užfiksuota, jog jos bylos nagrinėjimo laikas ir vieta yra 2019 m. balandžio 11 d. 14 val. Komisariato kabinete Nr. 215, esančiame (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji pateiks paaiÅ¡kinimus bylos nagrinėjimo metu, taip pat prašė paskirti bylos nagrinėjimÄ vėlesniu laiku –14.30 val. (b. l. 4). Taigi nėra abejonių, kad D. O. buvo žinoma apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ . Komisariato vyriausiasis tyrėjas A.

J. 2019 m. balandžio 11 d. priėmė nutarimÄ nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes D. O. buvo tinkamai informuota apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ , tačiau ji neatvyko, o praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ negautas (b. l. 5). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas manyti, kad minėtame nutarime nurodyta informacija, susijusi su D. O. nedalyvavimu bylos nagrinėjime, yra neteisinga. Byloje nėra duomenų, kad bylos nagrinėjimo laikas buvo perkeltas į vėlesnį laikÄ ar D.

O. pateikė praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ . Be to, Å¡iÄ bylÄ nagrinėjo tas pats policijos pareigÅ«nas, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole, t. y. A. J.. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant D. O. nepažeidus ANK 616 straipsnio nuostatų. Å iame kontekste pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dalyvavo nagrinėjant jos skundÄ teisme, davė paaiÅ¡kinimus dėl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių.

Taigi D. O. buvo užtikrinta galimybė tiesiogiai pasinaudoti jai suteiktomis procesinėmis teisėmis administracinio nusižengimo byloje. Dėl D. O. nubaudimo pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį IÅ¡ D. O. skundo turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja nesutinka su jos nubaudimu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, t. y. ji ginčija Komisariato vyriausiojo tyrėjo A. J. 2019 m. balandžio 11 d. nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimÄ arba panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams.

D. O. nubausta pagal aptariamÄ ANK straipsnį už tai, kad jos sÅ«nus E. O. skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje sukėlė fizinį skausmÄ peiliu A. J.. PareiÅ¡kėja nepakankamai panaudojo tėvų valdžios tinkamam vaiko auklėjimui, kad E. O. tinkamai ir dorai elgtųsi. Teismas visų pirma pabrėžia, kad ANK 73 straipsnyje nustatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimÄ arba panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams. Aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl, pagal jÄ kvalifikuojant asmens pažeidimÄ , administracinio nusižengimo protokole bÅ«tina nurodyti ne tik pačiÄ blanketinę teisės normÄ , bet ir konkrečiÄ teisės normÄ (konkretų teisės aktÄ ir Å¡io teisės akto straipsnį, dalį ar punktÄ ), kuriÄ asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veikÄ , o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, t. y.

žinotų, nuo ko jis turėtų gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-430-654/2018). Nagrinėjamu atveju Komisariato vyriausiojo tyrėjo A. J. 2019 m. balandžio 11 d. nutarime nenurodytas joks specialus teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė D. O.. Šiame procesiniame dokumente apsiribota bendro pobūdžio teiginiu, kad pareiškėja nepakankamai panaudojo tėvų valdžios tinkamam vaiko auklėjimui, kad jos sūnus tinkamai ir dorai elgtųsi.

Detalus nutarimo suraÅ¡ymas reikalingas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iÅ¡ suraÅ¡yto sprendimo už administracinio teisės pažeidimÄ galima suprasti, už kokiÄ veikÄ norima taikyti administracinę atsakomybę. Taigi Komisariato vyriausiojo tyrėjo A. J. 2019 m. balandžio 11 d. nutarimas neatitinka jo turiniui ANK 618 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Minėto policijos pareigÅ«no pateiktame atsiliepime į D. O. skundÄ nurodyta, kad ji pažeidė CK 3.155 straipsnyje įtvirtintÄ savo, kaip motinos, pareigÄ .

Kita vertus, atsiliepimas į skundÄ nėra dokumentas, kuriame yra formuluojamas kaltinimas ir kuriame turi bÅ«ti nurodyti pažeisti teisės aktai. Antra, nors atsiliepime ir nurodomas specialus reguliavimas, kurį D. O. galėjo pažeisti, tačiau jos pažeidimo turinys nėra sukonkretinamas. Komisariato vyriausiasis tyrėjas A. J. tik nurodo, kad pareiÅ¡kėja, kaip motina, neužtikrino, kad jos nepilnametis sÅ«nus E. O. dorai elgtųsi, nedarytų teisės pažeidimų ir nežalotų kitų asmenų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į D.

O. pareikÅ¡to kaltinimo turinį. Å iuo atveju nėra aiÅ¡ku, kaip pareiÅ¡kėja nepakankamai panaudojo tėvų valdžios tinkamam vaiko auklėjimui, kad E. O. tinkamai ir dorai elgtųsi. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjai inkriminuota, kad jos sÅ«nus E. O. skundžiamame nutarime nurodytu laiku sukėlė fizinį skausmÄ peiliu A. J.. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad D. O. buvo nagrinėjamo įvykio vietoje, ji pati tiesiogiai padarė kokius konkrečius veiksmus, kuriais pažeistų savo sÅ«naus ar kito vaiko interesus.

Taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja nesirÅ«pina sÅ«naus auklėjimu, apskritai neprižiÅ«ri jo, kas galėtų bÅ«ti neabejotina priežastimi dėl E. O. kokio nors netinkamo elgesio. Komisariato vyriausiojo tyrėjo A. J. 2019 m. balandžio 11 d. nutarime minėtos aplinkybės taip pat neindividualizuotos. Taigi akivaizdu, kad pagal kaltinimÄ pareiÅ¡kėjos veiksmuose tyčios apskritai negali bÅ«ti, o kaip ji neatsargiai galėjo padaryti inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , analizuojant skundžiamo nutarimo turinį, taip pat lieka neaiÅ¡ku.

Vien vaiko tam tikrų galimai pavojingų veiksmų padarymas be jo tėvo žinios savaime negali bÅ«ti pagrindas teigti, kad tėvas padarė administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra bÅ«tinas pagrindas juridiÅ¡kai kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį nusižengimÄ ir jo kaltininkÄ patraukti administracinėn atsakomybėn. Ä®statymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiÅ¡kia, kad yra faktinis pagrindas kaltÄ asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones.

Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai:

a) objektas;

b) objektyvieji požymiai;

c) subjektas;

d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi Å¡ie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , be kita ko, yra bÅ«tina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktų įrodymų visumÄ , taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog bÅ«tent D. O. sÅ«nus E. O. skundžiamame nutarime nurodytu laiku sukėlė fizinį skausmÄ peiliu A. J.. Komisariato 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl E. O. veiksmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, nustatyta minėta aplinkybė (b. l. 9). Kita vertus, byloje nustatyta, kad E. O. neigia padaręs kokius nors neteisėtus veiksmus A.

J.. Å iame kontekste pabrėžtina, kad E. O. galimai neteisėti veiksmai buvo nustatyti nevisapusiÅ¡kai atlikus visus procesinius veiksmus. Pirma, dėl nagrinėjamo įvykio nebuvo apklaustas nė vienas iÅ¡ E. O. tėvų, taip pat pats nepilnametis, o apsiribota tik liudytojos R. J. apklausa, jos raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu ir pateiktomis nuotraukomis, t. y. duomenų gavimu iÅ¡ esmės iÅ¡ vieno Å¡altinio. Antra, iki nagrinėjamo įvykio E. O. su A. J. nebuvo pažįstami, todėl siekiant daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad E. O. padarė neteisėtus veiksmus, bÅ«tina byloje surinkti neabejotinų įrodymų.

Analizuojant bylos medžiagÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad E. O., kaip asmuo galimai dÅ«ręs peiliu A. J., buvo atpažintas iÅ¡ nuotraukų, nors Å¡is proceso veiksmas – parodymas atpažinti pagal nuotraukas – niekaip nebuvo procesiÅ¡kai įformintas, todėl nėra galimybės įvertinti E. O. atpažinimo patikimumo. R. J. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, kad ji rado panaÅ¡iu laiku ėjusius vaikus, kurie pažino, kad užpuolikas galėjo bÅ«ti (bet ne vienareikÅ¡miÅ¡kai buvo) E. O.. Pati liudytoja nebuvo kategoriÅ¡ka, kad jos sÅ«nų užpuolęs vaikas buvo bÅ«tent pareiÅ¡kėjos sÅ«nus.

Be to, ji parodė jaunesnio E. O. nuotraukÄ savo sÅ«nui. Tai taip pat kelia abejonių dėl Å¡io asmens atpažinimo patikimumo. Tokios iÅ¡vados nepaneigia R. J., 2019 m. kovo 30 d. apklaustos kaip liudytoja, parodymai, kuriais ji nurodė, kad jos sÅ«nų užpuolęs vaikas buvo E. O., nes anksčiau aptartos aplinkybės, susijusios su Å¡io asmens atpažinimu, kelia abejonių. Teismas, spręsdamas, ar E. O. galėjo padaryti skundžiamame nutarime nurodytus veiksmus, vertina gautÄ jo charakteristikÄ iÅ¡ mokymo įstaigos.

Nenustatyta, kad mokymo įstaigoje iškilo sunkumų dėl E. O. elgesio su kitais asmenimis (pavyzdžiui, jis konfliktavo, buvo agresyvus, kėlė pavojų kitiems vaikams). Byloje taip pat nėra duomenų, kad jis anksčiau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Informacijos dėl nepilnamečio netinkamo elgesio nepateikė ir vaiko teisių apsaugos tarnyba. Aptartų aplinkybių, susijusių su E. O. asmenybe, visuma taip pat leidžia abejoti jo neteisėtų veiksmų padarymu nagrinėjamo įvykio vietoje ir laiku.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad procesiÅ¡kai neįforminto E. O. atpažinimo negalima laikyti įrodymu, o byloje esančių kitų duomenų, gautų iÅ¡ esmės iÅ¡ to paties Å¡altinio ir kuriais grindžiamas kaltinimas, nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjos sÅ«nus skundžiamame nutarime nurodytu laiku sukėlė fizinį skausmÄ peiliu A. J.. ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena turi bÅ«ti nutraukta.

Dėl anksčiau iÅ¡dėstytų argumentų Komisariato vyriausiojo tyrėjo A. J. 2019 m. balandžio 11 d. nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena, kurioje D. O. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ ANK 73 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu ir 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : D. O. skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A.

J. 2019 m. balandžio 11 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, kurioje D. O. pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 73 straipsnio 1 dalį paskirtas įspėjimas, ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Darius Lukaitis