2023-12-06 Nr. AB-21447-3-61-3-07357-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2387-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07357-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M AS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja H. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 23S83334 atsisakyti išduoti leidimą pareiškėjai laikinai gyventi (toliau – ir 2023 m. birželio 7 d. Sprendimas) ir 2023 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 23S86191 uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) (toliau – ir 2023 m. birželio 11 d. Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvoje. 2023 m. balandžio 5 d. pareiškėja užpildė klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo (toliau – ir Klausimynas), kuriame, atsakydama į antrą klausimą (nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ir dirbate šuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos), nurodė, kad 2015–2022 m. dirbo (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 24 d. gavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadą Nr. 18-5647 (toliau – ir VSD išvada), kurioje nurodyta, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Remdamasis minėta išvada Migracijos departamentas priėmė 2023 m. birželio 7 d. Sprendimą ir 2023 m. birželio 11 d. Sprendimą. Pareiškėja 2023 m. birželio 21 d. buvo sulaikyta administracine tvarka. 2023 m. birželio 21 d. ji pateikė prieglobsčio prašymą, tačiau Migracijos departamento sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas.

3. Pareiškėja VSD pripažinta keliančia grėsmę valstybės saugumui, kadangi 2015–2022 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ir privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikos režimui, o skundžiami sprendimai yra priimti šios išvados pagrindu. VSD vertinimu, pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represines vidaus politikos nepalaikantys asmenys, todėl pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

4. Pareiškėja šiuo metu yra nutraukusi visus darbo ir profesinius ryšius su Baltarusija; ji dirbo (duomenys neskelbtini), kuri neturi nieko bendro su karinėmis struktūromis, tai yra tik (duomenys neskelbtini); ji buvo įdarbinta pagal darbo sutartį, neturėjo jokio statutinės tarnybos laipsnio, darbo sutartis sudaryta ir nutraukta vadovaujantis Baltarusijos darbo kodeksu; šioje įmonėje ji dirbo laikinai, pavaduodama išvykusį darbuotoją, taigi turėjo laikinus santykius su nurodyta darboviete; pareiškėja dirbo buhaltere, jos darbo funkcijos buvo išimtinai techninės – specialiosios; ji neatliko jokių vadovaujančių pareigų, negalėjo dalyvauti planuojant ar vykdant įmonės politiką, nepriklausė ne tik valdymo organams ar veiklos organizavimo struktūroms, o atliko tik žemiausios pakopos techninį darbą; pareiškėjos išsilavinimas vidurinis-specialus bei aukštasis, ji turi ekonomisto-vadybininko išsilavinimą ir jos darbo pareigos atitiko išsilavinimą; darbo (duomenys neskelbtini) metu ji 6 iš 7 metų buvo dekretinėse atostogose – pagimdė ir augino 2 vaikus, o realus darbo laikas – apie vienerius metus; pareiškėja pati atskleidė savo darbo vietą, pildydama Migracijos departamento jai pateiktą anketą, ji nenuslėpė jokių faktų, nemelavo valstybės pareigūnams, veikė kaip sąžiningas asmuo, kuris skaidriai atskleidė visą paprašytą informaciją, vykdydama Migracijos departamento reikalavimus; pareiškėja niekada nėra pažeidusi jokių migracinių Lietuvos ar Europos Sąjungos procedūrų, nėra teista, nėra padariusi jokių veiksmų ar turinti pažiūrų, kurios galėtų kelti pavojų viešajai tvarkai, nacionaliniam saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams; ji turėjo Lenkijos išduotą Šengeno erdvės vizą, su kuria atvyko į Lietuvą; pildydama Klausimyną į 10 klausimą (ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?) atsakė – ne;. į Klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?) nurodė, kad Ukrainai; pareiškėjos vyras Lietuvoje turi prieglobsčio prašytojo statusą, nes buvo persekiojamas Baltarusijos režimo; į Lietuvą ji atvyko ne tik dirbti pagal profesiją, bet ir sujungti šeimą; su ja atvyko dvi mažametės dukros, gimusios atitinkamai 2016 m. ir 2019 m.

5. Migracijos departamentas ginčijamuose sprendimuose nepasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių, rodančių, kad pareiškėja yra nusistačiusi prieš Rusijos režimą ir jo vykdomą politiką, nes net neatliko jos apklausos, taip pat nevertino, kad užsienietė Klausimyne pasisakė prieš Rusijos veiksmus Ukrainoje bei išreiškė aiškią poziciją dėl Krymo priklausomybės Ukrainai. Pareiškėjai iš skundžiamų sprendimų nėra aišku, ar darant išvadą apie jos keliamą grėsmę valstybės saugumui buvo į vertintos šios aplinkybės, t. y. atsakymai į Klausimyno 10 ir 11 klausimus, rodantys, kad ji nepalaiko Rusijos Federacijos vykdomos agresijos.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Paaiškino, kad VSD atlikęs pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, 2023 m. gegužės 23 d. išvadoje nurodė, kad pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

8. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė ginčijamus sprendimus atsisakyti pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).

9. Įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, o jos šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, taip pat nustatyta, kad esami socialiniai bei ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikio pobūdžio, todėl jie negali būti svarbesni už valstybės saugumą, ir atsižvelgus į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5, 37 ir 38.3 punktus, pareiškėjai nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

10. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos, todėl priimdamas sprendimus remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.

11. Atsakovo manymu, pareiškėja, pasirinkdama dirbti (duomenys neskelbtini), žinojo, kad ji privalo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką. Minėtoje tarnyboje dirbo pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2015 m. iki 2022 m. Pareiškėja skunde ginčija minėtą terminą teigdama, kad jos darbas buvo laikinas ir beveik visą darbo laikotarpį buvo motinystės atostogose, tačiau nei pateikdama prašymą, nei teismui nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių dokumentų, todėl jos teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs. Migracijos departamentas nustatė, kad užsienietė atvyko, turėdama Lenkijos Respublikos išduotą nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. Ji Lietuvos bendrovėje įdarbinta nuo 2023 m. vasario 20 d., tačiau nebuvo nustatyta, kad ji turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais ar turinčiais leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje. Pateiktame skunde pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jos sutuoktinis, kuris yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio, tačiau Migracijos departamentui pateiktame 2023 m. kovo 17 d. prašyme Nr. 2303-LLG-4248 ji nurodė tik savo šeiminę padėtį (ištekėjusi) ir santuokos sudarymo datą, o jokių kitų dokumentų ar duomenų apie asmenis, gyvenančius Lietuvoje, nepateikė. Migracijos departamentas nagrinėdamas pareiškėjos prašymą vertino būtent tuos duomenis, kurie buvo pateikti ir gauti iki ginčijamų sprendimų priėmimo.

12. Pareiškėjos skunde nurodytas argumentas, kad jos sutuoktinis yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nes buvo persekiojamas Baltarusijos režimo, yra teisiškai nereikšmingas, nes tai yra susiję ne su pačia pareiškėja. Ginčijami sprendimai taip pat nesusiję su prieglobsčio prašymu. Pareiškėja skunde nurodė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko ne tik dirbti pagal profesiją, bet ir sujungti šeimą, tačiau pareiškėja neteikė jokio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, kuris numatytas Įstatymo 43 straipsnyje.

13. Atsakovo teigimu, kitos skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Šiuo metu nei pareiškėjos, nei jos sutuoktinio prašymai dėl prieglobsčio suteikimo nėra išnagrinėti, todėl skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su prieglobsčio prašymu, taip pat dar nėra tirtos ir dėl jų nepriimti Migracijos departamento sprendimai. Pareiškėjai ir jos sutuoktiniui, kaip prieglobsčio prašytojams, netaikomas išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos iki galutinio sprendimo priėmimo, o šiuo metu ginčijami sprendimai, kurie susiję su pareiškėjos pateiktu prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi ir uždraudimu jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

14. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjos skundo teiginius, kad jis nesilaikė suformuotos teismų praktikos dėl pareiškėjos teisės būti išklausytai, tvirtino, kad jis neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti ginčijamame sprendime nurodytas aplinkybes, tokios pareigos nenumato ir Įstatymas, atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta imperatyvi taisyklė atsisakyti pakeisti arba panaikinti leidimą laikinai gyventi paaiškėjus, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, kurioje nustatomos taisyklės dėl pabėgėlio statuso, papildomos ar laikinosios apsaugos panaikinimo dėl grėsmės valstybės saugumui, yra įtvirtinta, kad Migracijos departamentas sprendimą priima gavęs užsieniečio paaiškinimus. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje tokia taisyklė nėra numatyta (dėl užsieniečių paaiškinimų gavimo), daro išvadą, kad įstatymų leidėjas tokių ketinimų neturėjo, todėl priimdamas sprendimus Migracijos departamentas taisyklių nepažeidė.

15. Tai, kad ginčijamuose sprendimuose nėra pasisakyta dėl pareiškėjos atsakymų į Klausimyno 10 ir 11 klausimus, nėra pakankamas pagrindas juos naikinti, kadangi sprendimuose buvo atsižvelgta į pareiškėjos individualią situaciją pagal Migracijos departamentui pateiktus duomenis (pvz., jos darbas (duomenys neskelbtini), jo trukmė, pareiškėja atvyko su Lenkijoje išduota Šengeno viza, įvertinta pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje trukmė, jos socialiniai ir ekonominiai ryšiai) bei padaryta pagrįsta išvada dėl jos grėsmės valstybės saugumui.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2023 m. liepos 24 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad, jo manymu, pareiškėjos skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

17. VSD palaikė atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir laikėsi pozicijos, kad skundžiami sprendimai yra priimti pagal atsakovo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus turimus duomenis apie pareiškėją, taip pat yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

18. VSD vertinimu, pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes ji 2015–2022 m. dirbdama (duomenys neskelbtini), kurioje darbiniai santykiai nutrūko labai neseniai, privalėjo būti lojali Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD teigimu, pareiškėjai gyvendama Lietuvoje gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, nes VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šių šalių valstybės institucijose. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėja tokių pareigų neina, savaime nereiškia, kad jos ryšiai yra nutrūkę ir neatsinaujins ar kad ji nebegali kelti grėsmės.

19. VSD teikiamos analogiškos išvados dėl Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių piliečių, ėjusių pareigas šių valstybių institucijose, ir remiantis jomis priimti Migracijos departamento sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinami kaip teisėti ir pagrįsti.

20. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma (su Lietuvos nacionaliniu saugumo interesais nesuderinamų ryšių turėjimas) leidžia teigti, jog pareiškėjos išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos pozicijai karo Ukrainoje ir Krymo priklausomybės klausimu (atsakymai į Klausimyno 10 ir 11 klausimus) nesudaro pagrindo paneigti VSD vertinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.

21. Pareiškėjos socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika pasireiškia tik tuo, kad šiuo metu Lietuvoje yra jos sutuoktinis, o ekonominiai ryšiai pasireiškia tik neseniai įvykusiu įdarbinimu Lietuvos Respublikoje, kurie negali būti vertintini kaip svarbesni už valstybės saugumo interesą. VSD vertinimu, pareiškėjos asmeninis interesas gauti leidimą, suteikiantį teisę jai reziduoti Lietuvos Respublikoje (atitinkamai, ir Europos Sąjungoje), negali būti pripažintas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, todėl skunde dėstomi teiginiai, esą nebuvo tinkamai atliktas individualus jos situacijos vertinimas, neatsižvelgta į proporcingumo principą priimant sprendimus, turėtų būti atmesti.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjos H. S. skundą tenkino – panaikino Migracijos departamento 2023 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 23S83334, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikino Migracijos departamento 2023 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 23S86191, kuriuo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus), įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo. Teismas priteisė pareiškėjai iš Migracijos departamento 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

23. Teismas nustatė šias aplinkybes:

23.1 Pareiškėja, kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė, 2023 m. kovo 17 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2303-LLG-4248 tuo pagrindu, kad nuo 2023 m. vasario 20 d. dirba (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad: yra ištekėjusi; gyvena (duomenys neskelbtini); turi (duomenys neskelbtini); nuo 2023 m. vasario 20 d. dirba (duomenys neskelbtini) rinkodaros specialiste (vadybininke), darbas nesusijęs su nuolatiniais važinėjimas tarptautiniais maršrutais; numatomas darbo užmokestis ir pragyvenimo Lietuvoje lėšos – 1 652 Eur; Baltarusijoje yra įgijusi aukštąjį ekonomisto-vadybininko išsilavinimą; nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. dirbo (duomenys neskelbtini) buhaltere; neteista; turi Lenkijos Respublikos vizą, galiojančią nuo 2022 m. iki 2023 m.; į atitinkamas užsienio valstybes dėl prieglobsčio suteikimo nebuvo kreipusis; nebendradarbiavo su kilmės ar kitos valstybės žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis, joms neteikė informacijos, nevykdė pavedimų ar kitaip nebendradarbiavo; ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturi; kitose valstybėse leidimo laikinai gyventi neturi.

23.2 Vadovaujantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1V-615 redakcija) (toliau – ir Aprašas), 10.31 punktu, pareiškėja 2023 m. balandžio 5 d. užpildė klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo. Atsakydama į Klausimyno 2 klausimą (nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos), be kita ko, nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. dirbo (duomenys neskelbtini) buhaltere ir tvarkė buhalterinę apskaitą, nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2023 m. vasario 20 d. nedirbo, o nuo 2023 m. vasario 20 d. dirba Lietuvoje (duomenys neskelbtini) marketingo specialiste. Pareiškėja, atsakydama į Klausimyno 10 klausimą (ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?) atsakė – ne; į Klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?) nurodė, kad Ukrainai.

23.3 VSD 2023 m. gegužės 23 d. rašte Nr. 18-5647, adresuotame Migracijos departamentui, nurodė, kad, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, atliko pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Pareiškėja, pildydama Klausimyną, nurodė, kad 2015–2022 m. dirbo (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, pareiškėja, kuri dirbo (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Atsižvelgdamas į tai ir šiandieninę geopolitinę situaciją VSD vertino, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, prašė neišduoti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti pareiškėją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.

23.4 Migracijos departamentas 2023 m. birželio 7 d. Sprendimu nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Taip pat Migracijos departamentas 2023 m. birželio 11 d. Sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus), remdamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, nes ji gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

23.5 Pareiškėja 2023 m. birželio 21 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje Nr. 2306-AS-0032. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius 2023 m. birželio 21 d. sprendimu sulaikė pareiškėją ne ilgiau kaip 48 val. Užsieniečių registracijos centre. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 23 d. sprendimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-288-405/2023, pareiškėjai buvo paskirta alternatyvi sulaikymo priemonė – elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8 val. iki 17 val. pranešti VSAT Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimą iki 2023 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. liepos 25 d.

23.6 Pareiškėja su priimtais Migracijos departamento sprendimais nesutinka ir prašo juos panaikinti, argumentuodama tuo, jog ji pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes nuo 2023 m. vasario 20 d. dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos yra vienintelės šeimos gaunamos pajamos. Jos sutuoktinis nuo 2021 m. gyvena Lietuvoje ir yra prieglobsčio prašytojas, ji pati taip pat yra pateikusi prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje jai ir jos mažamečiams vaikams, šeima turi (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena ji su sutuoktiniu ir mažametėmis dukromis, atvykusiomis kartu su ja iš Baltarusijos. (Duomenys neskelbtini) dirbo vos vienerius metus, nes buvo motinystės ir vaikų priežiūros atostogose, dirbdama buhalterės darbą pagal darbo sutartį tvarkė buhalterinę apskaitą ir vykdė tik technines funkcijas bei negalėjo dalyvauti planuojant ar vykdant įmonės veiklą, nes vykdė žemiausios pakopos techninį darbą. Pareiškėjos teigimu, atsakovas tik formaliai, remdamasis išskirtinai tik VSD išvada, vertino jos prašymą, neteisingai įvertino jos ekonominius ir socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, tačiau individualizuoto jos situacijos vertinimo neatliko ir neatsižvelgė į Baltarusijos Respublikoje dirbto darbo pobūdį ir itin trumpą darbo laikotarpį.

24. Byloje nėra ginčo, kad Migracijos departamentas ginčijamus sprendimus priėmė atsižvelgdamas į VSD išvadą, jog pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

25. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2023 m. birželio 7 d. Sprendime Migracijos departamentas nurodė, jog nenustatė, kad pareiškėja turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Iš į bylą pateiktos Pažymos dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo turinio matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis 2023 m. kovo 22 d. yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį, kuris nagrinėjamas iš esmės, prašyme pažymėta, kad klausimas dėl jo apgyvendinimo nėra sprendžiamas, nes asmuo teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Į bylą pateiktos pareiškėjos ir jos vaikų pasų kopijos patvirtina, kad ji turi du mažamečius vaikus, kurie, jos teigimu, į Lietuvą atvyko kartu su ja, o visa šeima gyvena (duomenys neskelbtini).

26. Įvertinus skundžiamuose sprendimuose išdėstytas aplinkybes, matyti, kad visapusiško ir objektyvaus individualaus vertinimo Migracijos departamentas neatliko. Iš esmės į sprendimus buvo perkelta VSD išvada, pateikta bendro pobūdžio informacija apie pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nurodant, kad ji neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, taip pat jos šeimos nariams nėra išduoti dokumentai, suteikiantys teisę gyventi Lietuvoje. Visgi, pareiškėjai tvirtinant kitaip, teismas pažymėjo, kad šie prieštaravimai byloje niekaip nepaneigti ir išsamiau neištirti.

27. Pareiškėjos darbo patirtis (duomenys neskelbtini) gali būti vertinama kaip potencialus pavojus Lietuvos valstybės saugumui, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėja susijusių duomenų, t. y. neatsižvelgiant į pareiškėjos šeiminę padėtį (sutuoktinis yra prieglobsčio prašytojas ir gyvena Lietuvos Respublikoje, Lietuvoje gyvena ir pareiškėjos mažametės dukros), taip pat užpildytame prašyme dėl leidimo išdavimo ir Klausimyne Migracijos departamentui pateiktą informaciją apie jos eitas pareigas, atsakymus į visus klausimus, pareiškėjos poziciją dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje.

28. Iš skundžiamų sprendimų turinio akivaizdu, kad pareiškėja ir jos buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui iš esmės tik dėl to, jog ji yra Baltarusijos Respublikos pilietė ir 2015–2022 m. dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja tiek skunde teismui, tiek teismo posėdyje nurodė, kad minėtoje darbovietėje jos faktiškai dirbtas darbo laikotarpis truko apie vienerius metus, nes jai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo bei vaikų priežiūros atostogos, kurios Baltarusijoje trunka trejus metus, kadangi (duomenys neskelbtini) gimė dukros. Akcentavo, ir tai kad (duomenys neskelbtini) buhaltere dirbo pagal darbo sutartį ir tvarkė buhalterinę apskaitą, vykdė tik technines funkcijas bei negalėjo dalyvauti planuojant ar vykdant įmonės veiklą, nes vykdė žemiausios pakopos techninį darbą.

29. Teismo nuomone, vien ta aplinkybė, kad pareiškėja 2015–2022 m. (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, jog pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje galėtų kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nagrinėjamu atveju atsakovas visiškai netyrė, kokias pareigas pareiškėja ėjo, nors ji tiek prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, tiek Klausimyne aiškiai nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. dirbo buhaltere bei tvarkė buhalterinę apskaitą, nesiaiškino jos faktiškai dirbto darbo laikotarpio, kuris, pareiškėjos teigimu, truko vos vienerius metus, taigi neatliko individualizuoto vertinimo, netyrė, ar pareiškėja dalyvavo priimant kokius nors strateginius sprendimus, ar buvo aktyvi politiškai ir pan. Jokie duomenys byloje nepatvirtina teiginių, jog pareiškėjos buvimas galimai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja palaikytų Baltarusijos Respublikos režimą, pasisakytų už karinius veiksmus Ukrainoje ir pan.

30. Pareiškėjos teigimu, atsakovas grėsmę saugumui nustatė ne dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų ar dėl prieš Lietuvos Respubliką nukreiptų veiksmų, o dėl buvusios darbovietės Baltarusijoje, kuri nieko bendro neturi su sukarinta organizacija, o pavadinimas „sukarinta“ tiesiog likęs nuo jos įsteigimo. Taip pat, pareiškėjos teigimu, jos sutuoktinis, kuris yra prieglobsčio prašytojas, ir dvi mažametės dukros gyvena Lietuvos Respublikoje, pati pareiškėja yra lojali Lietuvos Respublikai, palaikydama jos užsienio politiką, įskaitant poziciją karo Ukrainoje klausimu. Pareiškėja tvirtina, kad ji niekada nėra padariusi nusikalstamos veikos, neturėjo / neturi prieigos prie valstybės valdymo ar valstybės paslapčių Baltarusijos Respublikoje ar Lietuvos Respublikoje, pati turi darbą Lietuvos Respublikoje, iš kurio gaunamos pajamos yra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis. Teismas atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas dėl šių aplinkybių išsamaus tyrimo ir vertinimo neatliko, pavyzdžiui, nėra duomenų, kad vyko pareiškėjos apklausa, kad buvo aiškinamasi dėl jos sutuoktinio gyvenimo Lietuvoje, tirti pareiškėjos šeiminiai ir socialiniai ryšiai ir pan. Atsakovas teigė, kad jis tyrė tik tuos duomenis, kuriuos nurodė pareiškėja, teismo vertinimu, tai neatleidžia jo nuo pareigos išsiaiškinti visas prašymo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, ypač atsižvelgiant į tai, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi teikiantis asmuo turi užpildyti standartizuotos formos prašymą, kurį pildydamas tam tikrais atvejais gali pasirinkti tik atsakymus „taip“ arba „ne“ (pvz., pildant duomenis apie šeimyninį padėtį nėra grafos pildymui apie nepilnamečius vaikus, nurodant darbovietę nėra galimybės nurodyti faktinio darbo laiko ar įrašyti atitinkamas reikšmingas pastabas).

31. Taigi šioje byloje nenustatyta akivaizdžių požymių, kad pareiškėja keltų grėsmę nacionaliniam saugumui, šios išvados nepaneigia ir VSD pateikiama bendro pobūdžio informacija apie galimą pareiškėjos grėsmę, atsižvelgiant į jos darbo patirtį Baltarusijos Respublikoje. Vertinant VSD išvadą lieka neaišku, ar ją rengiant buvo vertinama ir kita informacija, o ne tik pareiškėjos darbo patirtis, tačiau teismas darė išvadą, kad vien tik darbo patirtis Baltarusijos Respublikoje, neatsižvelgiant į dirbto darbo pobūdį ir trukmę savaime nėra pakankama konstatuoti pareiškėjos pavojingumą. Kaip jau minėta, nėra aišku, ar kitos aplinkybės turėjo įtakos VSD padarytai išvadai, todėl teismas neturi galimybės jų įvertinti.

32. Atsakovas nepagrindė 2023 m. birželio 11 d. Sprendime nustatyto draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, t. y. nėra aišku, kodėl uždrausta atvykti būtent tokiam laikotarpiui.

33. Įvertinus visas bylos aplinkybes, tai, kad skundžiami sprendimai nėra pagrįsti Migracijos departamento atliktu išsamiu tyrimu dėl pareiškėjos grėsmės Lietuvos Respublikai, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti, darytina išvada, kad yra pagrindas naikinti 2023 m. birželio 7 d. Sprendimą ir 2023 m. birželio 11 d. Sprendimą, o atsakovą Migracijos departamentą įpareigoti iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

34. Kadangi pareiškėjos skundas patenkintas, pareiškėjai priteistinas byloje už skundą sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

III. 35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

36. VSD apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

36.1 Teismas, panaikindamas Migracijos departamento sprendimus, netinkamai įvertino pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, netinkamai taikė bei aiškino Įstatymo normas, nepagrįstai taikė per aukštą įrodinėjimo standartą pagrindžiant pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos proceso šalių, nesilaikė teismų praktikos, suformuluotos analogiško pobūdžio bylose. Be to, neatsižvelgė į Rusijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybingumui, tinkamai neįvertino Rusijos ir Baltarusijos vykdomos neišprovokuotos karinės agresijos prieš Ukrainą konteksto, nepagrįstai suteikė prioritetą vieno Baltarusijos piliečio teisėms ir interesams, o ne visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams.

36.2 Teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatyto imperatyvo visus valstybės institucijų priimamus sprendimus, taip pat ir susijusius su užsieniečių teisine padėtimi, analizuoti tuo aspektu, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

36.3 Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėja pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jos ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-2177-815/2023). Šiuo aspektu aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021. Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

36.4 Sprendžiant, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas, VSD išvadoje, kuria pagrįsti Migracijos departamento sprendimai, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie Baltarusijos valdžios ir jos institucijų veiklą bei pareiškėjos ryšį su šiomis institucijomis.

36.5 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiškose bylose darbas Baltarusijos valstybinės apsaugos institucijose, kariuomenės apsaugoje, nepriklausomai nuo eitų pareigų pobūdžio, pripažįstamas pakankamu teisiniam vertinimui, kad užsienietis gali būti traktuojamas kaip Baltarusijos valdžiai lojalus asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti Baltarusijos režimo užduotis (žr. pvz., 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023 ir kt.). Teismas šios praktikos nepagrįstai nesilaikė.

36.6 Pareiškėja nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjos akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Teismas, neįvertinęs šių aplinkybių, nukrypo nuo praktikos ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos proceso šalių. Aplinkybė, kad pareiškėja pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė vien pildydama jai pateiktą privalomą Klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti Migracijos departamento sprendimus neteisėtais.

36.7 Iš Migracijos departamento sprendimų turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjos situacijos vertinimas (t. y. vertinti jos šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika), todėl teismo sprendimo argumentai, kad Migracijos departamentas rėmėsi tik VSD pateikta išvada, laikytini nepagrįstais. Aplinkybė, kad pareiškėjos sutuoktinis yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio negali būti vertinama kaip faktas, kad jos šeimos nariai gyvena Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjos skundo nagrinėjimo metu sprendimas dėl sutuoktinio prašymo dar nebuvo priimtas.

36.8 Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai dėl atsisakymo išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi ir uždraudimo jai atvykti į Lietuvos Respubliką nėra niekaip susiję su savarankiška ir atskirai vykdoma prieglobsčio suteikimo procedūra.

36.9 Pareiškėjai buvo pritaikytas 5 metų terminas, atitinkantis bendrojo, o ne specialiojo uždraudimo atvykti termino trukmę, todėl nėra jokio pagrindo jo laikyti pernelyg ilgu, neproporcingu ar pan. Tokia uždraudimo atvykti termino trukmė atitinka ir teismų praktiką.

37. Pareiškėja H. S. atsiliepime į VSD apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti pareiškėjai išlaidas, patirtas pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje.

38. Pareiškėja atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens skundą grindžia šiais motyvais:

38.1 Nesutinka su VSD apeliaciniame skunde pateikta teismų praktikos analogiškose bylose interpretacija. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi byloje Nr. eA-2136-822/2023.

38.2 Be pareiškėjos pilietybės, kitas ir vienintelis, institucijų nuomone, keliantis pavojų faktas yra pareiškėjos darbas (realiai motinystės atostogos 6 iš 7 metų) buhaltere įmonės padalinyje, kurios pavadinime yra žodis „sukarintas“. Pažymėtina, kad šiuos duomenis surinko ne VSD, o juos nurodė pati pareiškėja. Jokių papildomų įrodymų nei VSD nei Migracijos departamentas nerinko. Žodis „sukarintas“ Baltarusijos įmonėse taikomas bet kokioms įmonėms, kurios atlieka apsaugos funkcijas ir kurios dalis darbuotojų turi teisę apsaugos funkcijoms nešioti ginklą. Toks pavadinimas yra tik sovietinės praeities reliktas, o ne rodo organizacijos karinį pobūdį. Tai nestatutinė organizacija. VSD savo procesiniuose dokumentuose remiasi išimtinai darbo vietos pavadinimu, bet neprideda nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų įmonės neva karinį profilį. Tuo labiau byloje nebuvo ginčo, jog pati pareiškėja niekada nebuvo apginkluota, neturėjo jokio statutinio laipsnio. VSD byloje nieko neįrodinėja ir akivaizdžiai nesilaiko, net jos pačios nurodytų „žemiausių įrodinėjimų standartų“.

38.3 (Duomenys neskelbtini).

38.4 VSD ignoruoja, kad byloje pateikti duomenys, jog pareiškėjos vyras Lietuvoje turi prieglobsčio prašytojo statusą, nes buvo persekiojamas Baltarusijos režimo. Pareiškėjos sutuoktinis (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės kartu su užpildytu papildomu Klausimynu, pareiškėjos paaiškinimu teismo posėdyje aiškiai rodo jos aktyvią priešpriešą Baltarusijos režimui.

38.5 Papildomai į bylą pateiktame VšĮ „Teisinė iniciatyva“ rašte, surašytame Tarptautinio komiteto dėl kankinimų Baltarusijoje tyrimo vardu, užfiksuotos pareiškėjos vyro kankinimo Baltarusijoje aplinkybės. Raštas gautas tik rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

38.6 Teismas neišnagrinėjo prašymo priteisti atstovavimo pirmojoje instancijoje išlaidas – 800 Eur. Prašymas ir dokumentai pateikti byloje.

39. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į VSD apeliacinį skundą prašo VSD apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

40. Migracijos departamentas sutinka su VSD apeliaciniu skundu. VSD išvadoje pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai išdavus leidimą laikinai gyventi, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai atliktas pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui perspektyvinis vertinimas ir priimti proporcingi sprendimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 23S83334, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir 2023 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 23S86191, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.

42. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pareiškėjos skundą tenkino ir nusprendė panaikinti nurodytus Migracijos departamento sprendimus. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas neatliko individualaus vertinimo, o VSD išvada pagrįsta tik bendro pobūdžio informacija apie galimą pareiškėjos grėsmę. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas nepagrindė 2023 m. birželio 11 d. sprendime nustatyto draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką termino.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde teigia, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą ir vertindamas, kad VSD išvada, kuria remiantis buvo priimti Migracijos departamento sprendimai, nėra pakankama konstatuoti pareiškėjos keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, netinkamai rėmėsi teismų praktika.

44. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – VšĮ „Teisinė iniciatyva“ raštą, surašytą Tarptautinio komiteto dėl kankinimų Baltarusijoje tyrimo vardu, kuriame užfiksuotos pareiškėjos vyro kankinimo Baltarusijoje aplinkybės. Pareiškėja būtinybę prijungti prie bylos naujus įrodymus, grindžia tuo, kad raštas gautas tik rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, šių naujų įrodymų neprijungia prie bylos, nes jie nesusiję su nagrinėjamos bylos esme (sprendimai pareiškėjai neišduoti leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu ir uždrausti atvykti). Dėl nagrinėjamos bylos ribų teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, reikalavimai, kurie nebuvo priimti ir nagrinėti pirmosios instancijos teismo, negali būti nagrinėjami apeliacinio proceso tvarka. Atitinkamai nevertinami ir su jais susiję argumentai (nagrinėjamu atveju argumentai, susiję su pareiškėjos ar jos vyro pateiktais prieglobsčio prašymais). Taigi toliau teisėjų kolegija pasisako tik dėl 2023 m. liepos 10 d. teisėjos rezoliucija priimtų pareiškėjos reikalavimų (dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo) ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pateikė tik trečiasis suinteresuotas asmuo VSD, pareiškėja apeliacinio skundo (kaip ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmojoje instancijoje) nepateikė.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos grėsmė valstybės saugumui buvo konstatuota iš esmės atsižvelgiant į VSD išvadą, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi ji 2015–2022 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ir privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, todėl jai išdavus leidimą gyventi pareiškėja gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, tačiau negali pritarti teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pastaroji aplinkybė nėra pakankama konstatuoti pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui.

46. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

47. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

48. LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

49. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023 ir kt.).

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

51. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

52. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad VSD, teikdama išvadą, ir (arba) Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui kontekste netinkamai įvertino reikšmingus įrodymus, ar kad šių institucijų pastaruoju aspektu nurodyti motyvai yra nepakankami.

53. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

54. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

55. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja neteikė prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, kuris numatytas Įstatymo 43 straipsnyje, o pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, vadovavosi VSD Išvada. Joje, įvertinus pareiškėjos nurodytą ir neginčijamą aplinkybę, jog ji 2015–2022 m. dirbo (duomenys neskelbtini), konstatuota, jog pareiškėja privalėjo būti lojali Baltarusijai ir palaikyti jos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių pareiškėjos teiginių, paneigiančių VSD vertinimą ir įrodančių pareiškėjos poziciją (kad grėsmės ji nekelia, kad nėjo reikšmingų pareigų, „sukarintas“ nieko nereiškia ir t.t.), įrodymų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Rusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjos keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėja, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

56. Ginčijami Migracijos departamento sprendimai daugiausiai grindžiami VSD išvadoje pateikta informacija, susijusia su pareiškėjos darbo 20015–2022 m. (duomenys neskelbtini) vertinimu valstybės saugumo aspektu, taip pat byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje yra pareiškėjos šeima, įskaitant sutuoktinį, pareiškėja nuo 2023 m. vasario 20 d. dirba (duomenys neskelbtini) marketingo specialiste. Taigi visos bylai aktualios aplinkybės nustatytos ir individualus pareiškėjos situacijos vertinimas (t. y., be kita ko, pareiškėjos šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika) nepaneigia skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamuose Migracijos departamento sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

57. Atkreiptinas dėmesys, jog Migracijos departamentas 2023 m. birželio 11 d. sprendimu uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėn. (5 metus). Įvertinus šio sprendimo turinį, konstatuotina, kad jis yra grindžiamas aktualiu teisiniu reglamentavimu. Jame įvertintas pareiškėjos socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, pobūdis ir konstatuota, kad leidimas laikinai gyventi ar Lietuvos nacionalinė viza nebuvo išduoti, ji atvyko turėdama Lenkijos Respublikos išduotą nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. Migracijos departamento 2023 m. birželio 11 d. sprendime pakartotinai pastarojo sprendimo kontekste vertinta jos keliama grėsmė valstybės saugumui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Migracijos departamento 2023 m. birželio 11 d. sprendimas yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, kad Migracijos departamento 2023 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjai nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.

58. Pažymėtina, kad byloje nėra pagrindo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi byloje Nr. eA-2136-822/2023, nes nesutampa minėtos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Nagrinėjamoje byloje, analizuojama kitokia faktinė situacija (kitokios pareiškėjos pareigos, laikotarpis, byloje pateikti įrodymai ir t.t.).

59. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

60. Apibendrinusi teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos skundą atmesti. Patenkintus trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą ir atmetus pareiškėjos skundą, nėra pagrindo tenkinti jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimis, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos H. S. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis