2025-08-20 Nr. AB-12919-3-63-3-02608-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-390-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02608-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2023 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (18.2) I-12371 „Dėl 2023-09-18 skundo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą Fondo valdybos Klaipėdos skyrių (toliau – ir Klaipėdos skyrius) išduoti pažymą apie A. M. socialinio draudimo stažą pensijai gauti iki 2023 m. rugsėjo 1 d., įtraukiant į jį tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpį nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1987 m. lapkričio 16 d.; 3) priteisti iš atsakovo Fondo valdybos pareiškėjui 60 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) įpareigoti Klaipėdos skyrių pateikti visą susirašinėjimą su pareiškėju darbo stažo paskaičiavimo klausimais; 5) priteisti pareiškėjui iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu Sprendimu Klaipėdos skyriaus neteisėtų veiksmų ir (ar) piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nenustatyta ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 41 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 18 d. skundas atmestas. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes sprendžiant dėl būtinosios karinės tarnybos sovietinėje tarnyboje laiko (ne) įtraukimo į bendrą pareiškėjo socialinio draudimo stažą, nebuvo laikomasi įstatymo galiojimo laike nuostatų, nes tik asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią.

Pareiškėjas teigė, kad priimant Sprendimą pažeistas įstatymo viršenybės principas, nes prioritetas turi būti suteikiamas nacionalinės teisės normoms, o ne tarptautiniams susitarimams, ratifikuotiems tik 2022 m. rugsėjo 29 d. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. balandžio mėnesį interneto paskyroje „Mano Sodra“ gavo pranešimą apie galimybę pateikti Klaipėdos skyriui duomenis apie iki 1994 m. gruodžio 31 d. įgytą darbo stažą, jam buvo išaiškinta, kad jis Fondo valdybos teritoriniam padaliniui turi pateikti darbo knygelę, karinį bilietą arba pažymą iš karo prievolės centro dėl tarnybos sovietinėje armijoje trukmės. Pareiškėjas teigė, kad 2023 m. birželio mėnesį dokumentus pateikė atsakovui ir jam buvo paaiškinta, kad duomenų darbo stažui apskaičiuoti yra pakankamai, tačiau 2023 m. rugsėjo mėnesį Klaipėdos skyrius iš pareiškėjo pareikalavo užpildyti Rusijos Federacijos nustatytos formos anketas, reikalingas gauti iš Rusijos Federacijos informaciją apie (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas atsakovo reikalavimą vykdyti atsisakė, kadangi saugojo asmeninio gyvenimo privatumą, taip pat dėl galimų konfliktinių situacijų sudarymo su Lietuvai priešiška valstybe, nedelsdamas kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos (toliau – ir LRT) korespondentę, kuri parengė reportažą laidoje „LRT girdi“. Pareiškėjo teigimu, jis niekada netarnavo Ukrainos Respublikos kariuomenėje ir niekada šioje šalyje neturėjo darbo teisinių santykių. Po televizijos laidos atsakovas 2023 m. spalio 2 d. atsiuntė pareiškėjui pažymą su į jo darbo stažą įskaitytu būtinosios karinės tarnybos laikotarpiu, tačiau 2023 m. spalio 17 d. pranešimu atsakovas nurodė, kad reikia laikyti netekusia galios Klaipėdos skyriaus 2023 m. spalio 2 d. pažymą Nr. KA_PZ1E-6605 apie asmens pensijų socialinio draudimo stažą, o šią atsakovo poziciją atkartojo ir Fondo valdyba, nors niekas nepanaikino 2001 m. spalio 8 d.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo, patvirtinančio tarnybos sovietinėje tarnyboje laiko įskaitymą į bendrąjį stažą, pareiškėjui skiriant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Pareiškėjo įsitikinimu, klausimas dėl tarnybos laiko sovietinėje armijoje įtraukimo į bendrąjį jo darbo stažą jau buvo negrįžtamai išspręstas dar 2001 metais. Pareiškėjas tokį atsakovų elgesį vertino kaip persekiojimą bei kerštavimą dėl to, kad pareiškėjas, bandydamas apginti savo teisėtus interesus, pasitelkė viešojo informavimo priemones.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jo nepilnametis ir negalią turintis sūnus (duomenys neskelbtini) po televizijos laidos patyrė psichologinių išgyvenimų ir patyčių mokymo įstaigoje iš bendramokslių. Pareiškėjas po televizijos laidos taip pat patyrė psichologinių išgyvenimų, nes, būdamas pakankamai žinomu visuomenėje, sulaukė tiek iš aplinkinių, tiek iš bendradarbių nepatogių klausimų apie jo iškeltą problemą televizijos laidoje. Pareiškėjo vertinimu, Fondo valdyba, atsiuntusi registruotu laišku rusų kalba atspausdintus blankus ir reikalaudama juos užpildyti rusų kalba, nurodant apie save visus jautrius asmens duomenis ir prašant Rusijos Federacijos suteikti informaciją apie (duomenys neskelbtini), turi karinės paslapties požymių. Pareiškėjo nuomone, tokių dokumentų užpildymas ir jų išsiuntimas gali sukelti jam neigiamų pasekmių – prieš jį gali būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas Rusijoje. Pareiškėjas nurodė patyręs garbės ir orumo pažeminimą dėl valstybės tarnautojų reikalavimų pildyti dokumentus nevalstybine kalba ir juos siųsti kariaujančiai valstybei. Pareiškėjo teigimu jis patyrė ypač didelius išgyvenimus dėl pareiškėjui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, nes pareiškėjas dar 2001 metais medicininės komisijos sprendimu buvo pripažintas nebegalinčiu tęsti statutinės tarnybos dėl sveikatos būklės.

4. Atsakovas Klaipėdos skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas Klaipėdos skyrius paaiškino, kad socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis nuo Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), o Lietuvos Respublikai prisijungus prie tarptautinių konvencijų arba sudarius tarptautines sutartis dėl pensijų mokėjimo, pensijos mokamos taip, kaip nustatyta tarptautinėse konvencijose arba sutartyse.

Klaipėdos skyrius nurodė, kad pareiškėjas prašymą dėl duomenų apie iki 1994 m. gruodžio 31 d. įgyto stažo laikotarpius kaupimo Klaipėdos skyriui pateikė 2023 m. birželio 2 d., su prašymu pateikė Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. gegužės 25 d. pažymą apie karo tarnybos sovietinėje armijoje trukmę Nr. KLS-269 bei valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, prašyme pareiškėjas nurodė, kad darbo knygelės niekada neturėjo, o nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1986 m. balandžio 20 d. mokėsi (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos skyrius paaiškino, kad kreipėsi į Klaipėdos regioninį Karo prievolės ir komplektavimo skyrių su prašymu pateikti A. M. karinės įskaitos kortelės kopiją, taip pat į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – ir STT) su prašymu pateikti pareiškėjo tarnybos lapo išrašą, o pareiškėjas 2023 m. liepos 24 d. Klaipėdos skyriui pateikė prašymą (paaiškinimą) dėl darbo stažo patikslinimo, kuriame nurodė, kad nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. mokėsi (duomenys neskelbtini), bet, neužbaigęs pirmo kurso, išėjo ir tęsė tarnybą sovietinėje armijoje, mokymosi laikas yra įskaitytas į tarnybos laiką.

Klaipėdos skyrius nurodė, kad Lietuvos Respublika ir Ukraina 2017 m. gruodžio 8 d. pasirašė Lietuvos Respublikos ir Ukrainos susitarimą dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos pakeitimų ir papildymų, kuris buvo ratifikuotas Lietuvos Respublikos 2018 m. gegužės 24 d. įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos pakeitimų ir papildymų ratifikavimo“ ir įsigaliojo nuo 2022 m. rugsėjo 29 d., o Fondo valdyba informavo teritorinius skyrius apie tai, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir URM) yra parengusi atmintinę (rekomendaciją) darbuotojams, kurių tiesioginės funkcijos yra dokumentų persiuntimas, siekiant iš Rusijos Federacijos gauti archyvinius dokumentus (pažymas apie darbo stažą, karinę tarnybą, išsilavinimą), pagal kurią Fondo valdybos teritorinio skyriaus Klientų aptarnavimo skyriaus atsakingas specialistas parengia lydraštį, adresuojamą pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje dėl tarpininkavimo gaunant prašomus archyvinius dokumentus iš Rusijos Federacijos kompetentingų institucijų.

Klaipėdos skyrius pakartotinai kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti užpildytas anketas dėl pažymos apie jo tarnybą sovietinėje armijoje 1985 m. rugpjūčio 1 d. – 1987 m. lapkričio 16 d. laikotarpiu gavimo, kadangi reikalinga informacija siekiant nustatyti, kokioje šalyje pareiškėjas atliko karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir kokių įstatymų nuostatos jam turėtų būti taikomos, įskaitant į stažą tarnybos sovietinėje armijoje laiką. Klaipėdos skyrius paaiškino, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokamos pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, o socialinio draudimo pensijų stažas apskaičiuojamas ir pensijos skiriamos vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Nuostatais; asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją, kai sukanka Pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ir turi minimalųjį stažą, nustatytą senatvės pensijai; pagal Pensijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį asmuo turi atitikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus senatvės pensijos amžiaus sukakties dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną, kai pensijos kreipiamasi jau sukakus senatvės pensijos amžių.

Klaipėdos skyrius teigė, kad senatvės pensijos 65 metų amžių pareiškėjas sukaks 2032 m. sausio 4 d., senatvės pensija jam bus skiriama ir stažas apskaičiuojamas pagal pensijos skyrimo metu galiosiančius teisės aktus. Kadangi pareiškėjui teisė į senatvės pensiją dar neatsirado bei įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, Klaipėdos skyriaus teigimu, sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui.

6. Atsakovas Fondo valdyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Fondo valdyba nurodė, kad Sprendimas priimtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. (1D-2498)-2D-3065 persiųstą pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 18 d. skundą „Dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos“. Fondo valdyba paaiškino, kad Sprendime konstatavo, jog Klaipėdos skyriaus neteisėtų veiksmų ir (ar) piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nenustatė, todėl vadovaudamasi VSDĮ 41 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo skundą atmetė bei pareiškėją kartu informavo, kad šiuo metu laikotarpis nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1987 m. lapkričio 16 d. neįskaitytas į pareiškėjo stažą, nes dokumentais įrodyta, kad 1985 m. rugpjūčio 1 d.

– 1986 m. gegužės 15 d. būtinoji karinė tarnyba buvo atliekama (duomenys neskelbtini) (pareiškėjui įgijus teisę gauti socialinio draudimo pensiją, dėl šio laikotarpio įskaitymo į stažą bus kreiptasi į Ukrainą), o informacijos apie (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nepateikė, todėl Fondo valdyba pareiškėjui pasiūlė kuo skubiau raštu informuoti Klaipėdos skyrių apie (duomenys neskelbtini), o disponuodamas šia informacija, Klaipėdos skyrius spręs, ar yra pagrindas, taikant tarptautinę sutartį, ateityje kreiptis į Ukrainą dėl viso pareiškėjo būtinosios karinės tarnybos laikotarpio įskaitymo į jo stažą.

Fondo valdybos vertinimu, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Klaipėdos skyrių išduoti pažymą apie pareiškėjo socialinio draudimo stažą pensijai gauti iki 2023 m. rugsėjo 1 d., įtraukiant į jį tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpį nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1987 m. lapkričio 16 d., netenkintinas, kadangi juridinių faktų nustatymas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai, be to, toks reikalavimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes pareiškėjas nėra sukakęs senatvės pensijos amžiaus.

Fondo valdybos vertinimu, pareiškėjas jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo faktą, o pareiškėjo nurodoma neturtinė žala kilo jam pačiam nusprendus kreiptis į LRT televizijos korespondentę, kuri parengė reportažą televizijos laidoje, todėl nėra būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – Fondo valdybos, iš kurios prašoma priteisti neturtinę žalą, neteisėtų veiksmų.

II. 8. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 2 d. Klaipėdos skyriui pateikė prašymą dėl duomenų apie iki 1994 m. gruodžio 31 d. įgyto stažo laikotarpius, kartu pateikdamas Tarnybos 2023 m. gegužės 25 d. pažymą apie karo tarnybos sovietinėje armijoje trukmę Nr. KLS-269 bei valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. 1852521, išduotą 1995 m. sausio 1 d., pareiškėjas prašyme nurodė, kad darbo knygelės niekada neturėjo, o nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1986 m. balandžio 20 d. mokėsi (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad 2023 m. birželio 6 d. raštu Nr. (10.11E) DV_S-41673 „Dėl A. M. duomenų“ Klaipėdos skyrius kreipėsi į Klaipėdos regioninį Karo prievolės ir komplektavimo skyrių, prašydamas pateikti A. M. karinės įskaitos kortelės kopiją, o iš Tarnybos pateiktos 2023 m. birželio 8 d. pažymos apie karo tarnybos sovietinėje armijoje trukmę Nr. KLS-291 ir karinės įskaitos kortelės kopijos bei STT pateiktos pareiškėjo tarnybos lapo kopijos matyti, kad pareiškėjas nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1986 m. gegužės 15 d. buvo (duomenys neskelbtini) kursantas ir nuo 1986 m. gegužės 30 d. iki 1987 m. lapkričio 16 d. tarnavo (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 19 d. raštu Nr. (10.11E) DV_S-44473 „Dėl A. M. duomenų“ Klaipėdos skyrius kreipėsi į STT, prašydamas pateikti pareiškėjo tarnybos lapo išrašą, o 2023 m. liepos 5 d. raštu Nr. (10.11E) DV_S-48227 „Dėl A. M.“ papildomai kreipėsi į Klaipėdos regioninį Karo prievolės ir komplektavimo skyrių dėl pareiškėjo būtinosios tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpio patikslinimo; 2023 m. liepos 11 d. pažyma apie A. M. karo tarnybos sovietinėje armijoje trukmę Nr. KLS-350 Tarnyba patvirtino privalomosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpį bei nurodė, kad 2023 m. gegužės 25 d. pažyma Nr. KLS-269 laikytina negaliojančia; 2023 m. liepos 24 d. pareiškėjas Klaipėdos skyriui pateikė prašymą (paaiškinimą) dėl darbo stažo patikslinimo, kuriame nurodė, kad jis nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. mokėsi (duomenys neskelbtini), tačiau neužbaigęs pirmo kurso išėjo iš (duomenys neskelbtini) bei tęsė tarnybą sovietinėje armijoje ir mokymosi laikas yra įskaitytas į tarnybos laiką.

10. Teismas nurodė, kad Klaipėdos skyrius 2023 m. liepos 28 d. raštu Nr. (10.11E) DV_S-53148 „Dėl anketų užpildymo“ ir 2023 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. (10.11) DV_S-59244 „Dėl anketų užpildymo“ pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti užpildytas anketas dėl pažymos apie jo tarnybą sovietinėje armijoje nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1987 m. lapkričio 16 d. gavimo, kadangi reikalinga informacija norint nustatyti, kokioje šalyje pareiškėjas atliko karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir kokių įstatymų nuostatos jam turėtų būti taikomos įskaitant į stažą tarnybos sovietinėje armijoje laiką.

11. Teismas nustatė, kad Fondo valdyboje, kaip privalomoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, nagrinėjančioje skundus dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo), išnagrinėtas Lietuvos Respublikos Prezidentui adresuotas ir Fondo valdybai persiųstas pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 18 d. skundas, kuriuo skundžiami Klaipėdos skyriaus veiksmai, t. y. prašymas pateikti informaciją apie (duomenys neskelbtini), taip pat prašymas pateikti dvi rusų kalba užpildytas anketas; skunde pareiškėjas taip pat prašė ištirti, ar Klaipėdos skyriaus darbuotojai savo veikimu ar neveikimu nepadarė nusikalstamų veikų piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ar viršydami jiems suteiktus įgaliojimus, o nustačius pažeidimus ar nusikalstamos veikos požymių, kaltus asmenis patraukti atsakomybėn. Skundžiamame Sprendime Fondo valdyba konstatavo, kad Klaipėdos skyriaus neteisėtų veiksmų ir (ar) piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nenustatyta, todėl, vadovaujantis VSDĮ 41 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 18 d. skundas atmestas kaip nepagrįstas.

12. Teismas nurodė, kad Fondo valdyba, patikrinusi pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 18 d. skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su jo kreipimusi į Klaipėdos skyrių, nustatė, jog pareiškėjas 2023 m. birželio 2 d. pateikė Klaipėdos skyriui 2023 m. birželio 2 d. prašymą sukaupti duomenis apie iki 1994 m. gruodžio 31 d. jo įgyto pensijų socialinio draudimo stažo laikotarpius; kartu su prašymu jis pateikė valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. 1852521 ir Tarnybos 2023 m. gegužės 25 d. pažymą Nr. KLS-269 apie karo tarnybos sovietinėje armijoje trukmę, kurioje nurodyta, kad nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1987 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas atliko privalomąją (būtinąją) karinę tarnybą sovietinėje armijoje; taip pat Fondo valdyba pažymėjo, kad remiantis internete viešai skelbiama informacija, (duomenys neskelbtini), todėl Fondo valdyba turėjo pagrindą manyti, kad būtinąją karinę tarnybą (duomenys neskelbtini) pareiškėjas atliko Ukrainos teritorijoje ir, jog dėl šios tarnybos įskaitymo į pareiškėjo stažą turėtų spręsti Ukraina.

13. Teismas nustatė, kad Sprendime Fondo valdyba taip pat nurodė, jog Klaipėdos skyrius, siūlydamas užpildyti anketas rusų kalba, vadovavosi URM Konsulinio departamento kartu su 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (25.4.9)3-6656 „Dėl informacijos pateikimo ir gavimo (archyviniai dokumentai)“ pateikta atmintine, kurioje, be kita ko, nurodytos rekomendacijos dėl dokumentų rengimo siuntimui į Rusijos Federaciją, pareiškėjui pasiūlė kuo skubiau raštu informuoti Klaipėdos skyrių apie (duomenys neskelbtini), o disponuodamas šia informacija, Klaipėdos skyrius spręs, ar yra pagrindas ateityje kreiptis į Ukrainą dėl viso pareiškėjo būtinosios karinės tarnybos (duomenys neskelbtini)) laikotarpio įskaitymo į pareiškėjo stažą.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad yra nepanaikintas 2001 m. spalio 8 d. STT Tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas, patvirtinantis tarnybos sovietinėje tarnyboje laiko įskaitymą į bendrąjį stažą skiriant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir, jog klausimas dėl tarnybos laiko sovietinėje armijoje įtraukimo į pareiškėjo bendrąjį darbo stažą jau buvo išspręstas 2001 metais, pažymėjo, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokamos pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, todėl savo pobūdžiu jos skiriasi nuo socialinio draudimo pensijų, tarnybos stažas ir socialinio draudimo stažas yra skirtingos sąvokos, o socialinio draudimo pensijų stažas apskaičiuojamas ir pensijos skiriamos vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Nuostatais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją paskyrė STT pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, o šio įstatymo nuostatos nėra taikomos kaupiant duomenis apie stažą ar skiriant socialinio draudimo pensijas, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad klausimas dėl tarnybos laiko sovietinėje armijoje įtraukimo į bendrąjį darbo stažą buvo galutinai išspręstas dar 2001 metais.

15. Teismas aptarė Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatytą pensijų socialinio draudimo stažo (toliau – ir stažas) sąvoką bei pažymėjo, kad Pensijų įstatymo 2 priede nurodyti asmens stažui prilyginami iki VSDĮ įsigaliojimo, t. y. 1991 m. birželio 1 d., buvę laikotarpiai.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad Pensijų įstatymo 42 straipsnio 6 dalis numato, jog Lietuvos Respublikai prisijungus prie tarptautinių konvencijų arba sudarius tarptautines sutartis dėl pensijų mokėjimo, pensijos mokamos taip, kaip nustatyta tarptautinėse konvencijose arba sutartyse.

17. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublika ir Ukraina 2017 m. gruodžio 8 d. pasirašė Lietuvos Respublikos ir Ukrainos susitarimą (toliau – ir Susitarimas) dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos (toliau – ir Sutartis) pakeitimų ir papildymų, kuris buvo ratifikuotas Lietuvos Respublikos 2018 m. gegužės 24 d. įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos pakeitimų ir papildymų ratifikavimo“ ir įsigaliojo nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. Susitarimo nuostatos taikomos nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. paskirtoms ir vėliau skiriamoms pensijoms, taip pat Susitarimu Sutarties 1 dalis papildyta 12 punktu, kuri nustato, kad „Sovietinis stažas“ – darbo laikotarpis iki 1991 m. birželio 1 d. buvusios SSRS teritorijoje, išskyrus Lietuvos Respublikos ir Ukrainos teritorijas, įskaitomas į draudimo (darbo) stažą pagal kiekvienos Šalies teisės aktus, taikant šios Sutarties 13–15 straipsnius“, o pagal nurodytą reglamentavimą asmenims, kurie Ukrainos teritorijoje yra įgiję didesnį negu vienerių metų draudimo (darbo) stažą, pensiją skiria Ukrainos kompetentinga įstaiga.

18. Teismas nurodė, kad Sutarties 5 punkte nurodyta, jog jeigu šioje Sutartyje nenumatyta kitaip, teisę gauti pensiją ar pašalpą asmuo įgyja pagal šią Sutartį ir tos šalies teisės aktus, pagal kuriuos buvo įgytas draudimo (darbo) stažas, suteikiantis teisę gauti pensiją ar pašalpą. Pagal Sutartį, būtinoji karinė tarnyba sovietinėje armijoje laikoma sovietiniu stažu, išskyrus tuos atvejus, kai yra duomenų, jog ta karinė tarnyba buvo atliekama kariniame dalinyje, kuris buvo dislokuotas Lietuvos arba Ukrainos teritorijoje; apie tai, kad (duomenys neskelbtini) yra Ukrainoje, patvirtino ir pats pareiškėjas savo 2023 m. birželio 2 d. ir 2023 m. liepos 24 d. teiktuose prašymuose, taip pat Klaipėdos skyriuje gauti dokumentai. Teismas pažymėjo, kad pagal viešai skelbiamą informaciją internete (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, jog likusią karinės tarnybos dalį pareiškėjas atliko Ukrainoje ir sprendė, kad vadovaudamasis minėtomis Sutarties nuostatomis, Klaipėdos skyrius pagrįstai mano, jog dėl 1985 m. rugpjūčio 1 d. – 1987 m. lapkričio 16 d. laikotarpio įskaitymo į pareiškėjo stažą turėtų spręsti Ukraina.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kartu su 2023 m. birželio 2 d. prašymu Klaipėdos skyriui pateikė Tarnybos 2023 m. gegužės 25 d. pažymą Nr. KLS-269 apie jo būtinosios karinės tarnybos trukmę; Klaipėdos skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjas, kreipėsi į STT dėl stažui apskaičiuoti reikalingų dokumentų pateikimo, 2023 m. liepos 3 d. raštu Nr. 4-01-5647 STT Klaipėdos skyriui pateikė pareiškėjo tarnybos lapų kopijas, kuriose yra duomenys apie pareiškėjo tarnybos vidaus reikalų sistemoje ir STT laikotarpius ir apie tai, kad būtinosios karinės tarnybos laikotarpiu (1985 m. rugpjūčio 1 d. – 1987 m. lapkričio 16 d.) jis buvo (duomenys neskelbtini) kursantu ir (duomenys neskelbtini) raštininku. Teismas nurodė, kad Fondo valdyba pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) yra Ukrainos teritorijoje, todėl dalį būtinosios karinės tarnybos pareiškėjas atliko Ukrainoje; Fondo valdyba Sprendime pažymėjo, kad remiantis internete viešai skelbiama informacija, (duomenys neskelbtini), todėl turėjo pagrindą manyti, kad būtinąją karinę tarnybą (duomenys neskelbtini) pareiškėjas atliko Ukrainos teritorijoje ir kad dėl šios tarnybos įskaitymo į pareiškėjo stažą turėtų spręsti Ukraina; Fondo valdyba nustatė, kad Klaipėdos skyrius, siekdamas gauti dokumentus apie (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Tarnybą ir į STT dėl duomenų, susijusių su pareiškėjo būtinosios karinės tarnybos atlikimu, pateikimo, tačiau nei pareiškėjo karinės įskaitos kortelėje, nei jo kariniame biliete nebuvo nurodyta (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad dėl to, jog daugumos sovietinių karinių dalinių dokumentai yra saugomi Rusijos Federacijos archyvuose ir, asmens prašymu, URM tarpininkauja gaunant stažui apskaičiuoti reikalingus duomenis, Klaipėdos skyrius pasiūlė pareiškėjui rusų kalba užpildyti Rusijos Federacijos nustatytos formos anketas, reikalingas informacijai apie (duomenys neskelbtini) gauti iš Rusijos Federacijos ir išspręsti klausimą dėl pareiškėjo būtinosios karinės tarnybos laikotarpio įskaitymo į stažą.

20. Teismas nustatė, kad URM Konsulinis departamentas 2014 m. sausio 14 d. raštu Nr. (25.4.14)-22-169 Fondo valdybai nurodė, jog teikiant prašymus dėl dokumentų gavimo iš Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos Centrinio archyvo ir kitų kompetentingų institucijų reikės siųsti naujo pavyzdžio anketas; Klaipėdos skyrius, siūlydamas pareiškėjui užpildyti anketas rusų kalba, vadovavosi URM Konsulinio departamento kartu su 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (25.4.9)3-6656 „Dėl informacijos pateikimo ir gavimo (archyviniai dokumentai)“ pateikta atmintine, kurioje nurodytos rekomendacijos dėl dokumentų rengimo siuntimui į Rusijos Federaciją, taip pat, kad kreipiantis dėl tarpininkavimo gaunant prašomus archyvinius dokumentus iš Rusijos Federacijos kompetentingų institucijų, turi būti pridedama 2 (dviem) egzemplioriais rusų kalba užpildyta anketa bei pateikta anketos pildymo instrukcija, kurioje nurodyta, kad anketą pildo pareiškėjas arba jo įgaliotas asmuo (atmintinės I dalies 3.1 papunktis).

21. Teismas, atsižvelgęs į tai, pareiškėjo argumentus, jog užpildžius minėtus blankus ir juos išsiuntus dėl jo Rusijos Federacija galėtų pradėti baudžiamąjį persekiojimą dėl karinės informacijos rinkimo, atmetė. Teismas pažymėjo, kad informacija apie (duomenys neskelbtini) yra skelbiama viešai, o kitais būtais surinkti informaciją apie tai, kokioje šalyje pareiškėjas atliko karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir kokių įstatymų nuostatos jam turėtų būti taikomos, įskaitant į stažą tarnybos sovietinėje armijoje laiką, Klaipėdos skyrius neturėjo galimybės.

22. Teismas vertino, kad Fondo valdyba Sprendime taip pat pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 18 d. skundo teiginys, kad 2023 m. rugsėjį gautame laiške Klaipėdos skyriaus prašomą informaciją apie (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo pateikęs priduodamas darbo knygelę ir pažymą iš Karo prievolės centro, neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas nustatė, kad nei Klaipėdos skyriui pateiktame 2023 m. birželio 2 d. prašyme, nei 2023 m. liepos 24 d. prašyme (paaiškinime) pareiškėjas nenurodė valstybės, kurios teritorijoje tęsė būtinąją karinę tarnybą po to, kai (duomenys neskelbtini) ir tęsė būtinąją karinę tarnybą (duomenys neskelbtini).

23. Teismas nurodė, kad Sutarties 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jei bendras draudimo stažas, įgytas pagal vienos šalies teisės aktus, yra mažesnis negu vieneri metai ir jei pagal šiuos teisės aktus šis stažas nesuteikia teisės gauti pensiją, tai, skiriant pensiją, šį stažą įskaito kitos šalies kompetentinga įstaiga.

24. Teismas aptarė Pensijų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. liepos 2 d. su vėlesniais pakeitimais) 1 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl asmenų, kuriems taikomas šis įstatymas bei 14 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl sąlygų valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai gauti ir pažymėjo, kad senatvės nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatomas pensijos amžius – 65 metai (Pensijų įstatymo 15 str.). Teismas nustatė, kad pareiškėjas neatitinka vienos iš Pensijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos – nėra sukakęs senatvės pensijos amžiaus – pareiškėjas gimęs 1963 m. gruodžio 28 d., todėl senatvės pensijos amžių (65 m.) jis pasieks 2028 m. gruodžio 28 d., taigi kreipimosi į Klaipėdos skyrių metu jis dar nebuvo įgijęs teisės gauti senatvės pensiją. Todėl teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad senatvės pensija pareiškėjui bus skiriama ir jo stažas senatvės pensijai skirti bus apskaičiuojamas pagal senatvės pensijos amžiaus sukakties metu galiosiančius pensijų skyrimą reglamentuojančius teisės aktus.

25. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas ir dėl kitos priežasties – Sprendimas neturi įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms ar pareigomis, todėl nei pats savaime, nei jo panaikinimas nesukelia teisinių pasekmių.

26. Teismas pažymėjo, kad kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją atsiradimo (Pensijų įstatymo 41 str. 1 d.), kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti (Pensijų įstatymo 40 str. 3 d.), įskaitant ir asmens pensijų socialinio draudimo stažui prilyginamus laikotarpius patvirtinančius dokumentus (Nuostatų 6.4 p.). Teismas atkreipė dėmesį, jog Pensijų įstatymo 2 priede išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi taip pat ir darbo stažo pažymomis (Nuostatų 6.4.2 p.); tokiu atveju Fondo valdybos teritorinis skyrius, gavęs asmens prašymą dėl pensijos skyrimo ir visus būtinus dokumentus, per Pensijų įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatytą laiką privalo priimti sprendimą, apie priimtą sprendimą ir šio sprendimo apskundimo tvarką, o atsisakius skirti pensiją – ir apie atsisakymo priežastį asmuo turi būti informuotas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

27. Teismas konstatavo, kad prielaidos senatvės pensijai skirti atsiranda tuomet, kai asmuo atitinka Pensijų įstatymo nustatytas sąlygas, t. y. kai asmeniui sukanka pensinis amžius ir jis turi minimalų stažą pensijai, ir tik tuomet, kai asmuo teritoriniam skyriui pateikia prašymą skirti valstybinę socialinio draudimo pensiją bei visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti, o teritorinis skyrius, įvertinęs pareiškėjo prašymą bei pateiktus dokumentus, priima galutinį sprendimą dėl pensijos skyrimo, kuris pagal nurodytas nuostatas priimamas būtent pagal asmens kreipimąsi prieš tris mėnesius iki teisės gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją atsiradimo, taigi, galutinis sprendimas dėl pensijos skyrimo iš anksto negali būti priimamas.

28. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kreipimosi metu neatitiko Pensijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, t. y. pareiškėjas dar nebuvo įgijęs teisės gauti senatvės pensiją ir pareiškėjui nei kreipimosi metu, nei po trijų mėnesių po tokio prašymo, kaip numato Pensijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalis, teisė gauti senatvės pensiją neatsirado.

29. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad jei skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, į šioje byloje nustatytas aplinkybes bei Sprendimo turinį, konstatavo, kad Sprendimas yra tik informacinio pobūdžio ir jame nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui; Sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, nes juo nėra priimamas sprendimas dėl pensijos skyrimo, o tik pateikiama informacija apie pareiškėjo įgytą stažą bei siūloma pateikti informaciją apie (duomenys neskelbtini); kadangi toks atsakymas pats savaime kokių nors materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl teismas negali apginti pareiškėjo teisių tokio rašto panaikinimu, nes jame nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, kurių jam nereikėtų laikytis panaikinus skundžiamą atsakymą, t. y. pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų net ir patenkinus jo skundą, todėl tenkinti jį nėra pagrindo.

30. Teismas atmetė ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą Fondo valdybos Klaipėdos skyrių išduoti pažymą apie pareiškėjo socialinio draudimo stažą pensijai gauti iki 2023 m. rugsėjo 1 d., įskaitant į tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpį nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1987 m. lapkričio 16 d. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas dėl nurodyto laikotarpio neįskaitymo į stažą į Fondo valdybą, kaip privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nesikreipė.

31. Teismas aptarė žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo nuostatas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) ir iš esmės sutiko su Fondo valdybos nuomone, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš jo paties pasirinkimo kreiptis į LRT televizijos korespondentę, kuri parengė reportažą laidoje „LRT girdi“, tačiau kreiptis į LRT pareiškėjas nusprendė pats, savo noru, nors galėjo pasirinkti kitą teisių gynimo būdą, taip išvengdamas jo nurodytų pasekmių.

32. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas jokių jo nurodytą neturtinę (moralinę) žalą pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, t. y. dėl nurodytų veiksnių sukeltų išgyvenimų į gydytojus nesikreipė ir to nepatvirtino jokiais įrodymais.

33. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat teigia, jog jo garbę ir orumą pažemino valstybinės institucijos tarnautojų reikalavimai pildyti dokumentus nevalstybine kalba ir juos siųsti kariaujančiai valstybei, tačiau Fondo valdybos Klaipėdos skyrius, siūlydamas pareiškėjui užpildyti anketas rusų kalba, vadovavosi URM Konsulinio departamento kartu su 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (25.4.9)3-6656 „Dėl informacijos pateikimo ir gavimo (archyviniai dokumentai)“ pateikta atmintine (skaitmeniniai vaizdai pridedami), kurioje nurodytos rekomendacijos dėl dokumentų rengimo siuntimui į Rusijos Federaciją, o informacija apie (duomenys neskelbtini) yra skelbiama viešai.

34. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovų Fondo valdybos ar Klaipėdos skyriaus darbuotojų neteisėtų veiksmų, o pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai nepagrindžia jam neturtinės žalos atsiradimo, t. y. pareiškėjas neįrodė visų privalomų sąlygų, kurios būtinos valstybės civilinės atsakomybės taikymui.

35. Teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir netenkino pareiškėjo prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

III. 36. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti; 2) priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

37. Pareiškėjas pakartoja su ginču susijusias faktines aplinkybes ir laikosi pozicijos bei argumentų dėl Sprendimo neteisėtumo, išdėstytų skunde.

38. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi Pensijų įstatymo 42 straipsnio 6 dalimi, kad Lietuvos Respublikai prisijungus prie tarptautinių konvencijų arba sudarius tarptautines sutartis dėl pensijų mokėjimo, pensijos mokamos taip, kaip nustatyta tarptautinėse konvencijose arba sutartyse ir, jog pagal galiojantį reglamentavimą asmenims, kurie Ukrainos teritorijoje yra įgiję didesnį negu vienerių metų draudimo (darbo) stažą, pensiją skiria Ukrainos kompetentinga įstaiga. Pareiškėjo vertinimu, teismas pats sau prieštarauja, savo sprendime nurodydamas, kad pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją paskyrė STT pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, todėl pareiškėjas pagrįstai siekia į darbo stažą papildomai įtraukti tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpį (2 metus 3 mėnesius ir 15 dienų), nes dvigubi standartai jo situacijoje netoleruotini, t. y. negali būti dviejų skirtingų viešojo administravimo subjektų sprendimų.

39. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas – Sutartį ir Susitarimą: Susitarimu Sutarties 1 dalis papildyta 12 punktu, kuri nustato, kad „sovietinis stažas“ – darbo laikotarpis iki 1991 m. birželio 1 d. buvusios SSRS teritorijoje, išskyrus Lietuvos Respublikos ir Ukrainos teritorijas, yra įskaitomas į draudimo (darbo) stažą pagal kiekvienos šalies teisės aktus, taikant šios sutarties 13–15 straipsnius; teismui kryptingai aiškinant, kad pagal Sutartį, būtinoji karinė tarnyba sovietinėje armijoje laikoma sovietiniu stažu, išskyrus tuos atvejus, kai yra duomenų, jog ta karinė tarnyba buvo atliekama kariniame dalinyje, kuris buvo dislokuotas Lietuvos arba Ukrainos teritorijoje, laikytina, kad dėl 1985 m. rugpjūčio 1 d. – 1987 m. lapkričio 16 d. laikotarpio įskaitymo į pareiškėjo darbo stažą turėtu spręsti ne Ukraina, o Lietuvos Respublika, atstovaujama atsakovų. Pareiškėjo teigimu, iš to galima daryti pagrįstą išvadą, kad Susitarimu ratifikuota Sutartis pareiškėjui netaikytina, nes „sovietiniu stažu“ nelaikoma pareiškėjo tarnyba Ukrainoje, todėl pareiškėjui turėtų būti taikomas Pensijų įstatymas, pagal kuri tarnyba sovietinėje armijoje įskaitoma į draudimo (darbo) stažą, neišskiriant šalies, kurioje buvo atliekama tarnyba sovietinėje armijoje.

40. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas nėra tik informacinio pobūdžio, nes būtent juo siekiama pripažinti netekusia galios Klaipėdos skyriaus 2023 m. spalio 2 d. pažymą apie asmens pensijų socialinio draudimo stažą Nr. KA PZIE-6605, o teiginiai, kad Sprendime nėra patvarkymų, skirtų pareiškėjui, yra tik atsakovų prielaida, kuri teismo sprendime pridengiama pensijų skyrimo tvarka ir sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, nors jam teisė gauti senatvės pensiją neatsirado, jis turi absoliučią teisę kreiptis į teismą su skundu dėl neteisėtų atsakovų veiksmu, apskaičiuojant jo darbo stažo laikotarpį. Pareiškėjas nurodo, kas sulaukus amžiaus, kai ta realizuotina teisė atsiras, pareiškėjui bus per vėlu kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė įteisinti (įtraukti) į bendrąjį darbo stažą tarnybos sovietinėje (ne Ukrainos ar Lietuvos) armijoje, nes pareiškėjas jau 2001 metais dėl sveikatos būklės buvo pripažintas nebegalinčiu tęsti statutinės tarnybos dėl sveikatos būklės, todėl ateityje jam gali būti dar sunkiau apginti savo teisėtus interesus, be to, šiuo metu tiek Ukraina, tiek Rusijos Federacija yra kariaujančios šalys ir dokumentų ir informacijos išsaugojimas ateityje yra abejotinas.

41. Pareiškėjo teigimu, teismas neįsigilino į bylos esmę ir priimdamas sprendimą galimai vertino kito asmens faktines aplinkybes, kadangi nurodė, jog pareiškėjas yra gimęs 1963 m. gruodžio 28 d., todėl senatvės pensijos amžių (65 m) jis pasieks 2028 m. gruodžio 28 d., nors pareiškėjas yra gimęs 1967 m. sausio 4 d.

42. Pareiškėjas pakartoja argumentus dėl patirtos neturtinės žalos ir laikosi pozicijos, kad ją patyrė ir egzistuoja visos sąlygos valstybės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti.

43. Atsakovas Klaipėdos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

44. Klaipėdos skyrius nurodo, kad Susitarimo nuostatos taikomos nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. ir vėlesnių datų skiriamoms pensijoms, pagal Sutartį būtinoji karinė tarnyba sovietinėje armijoje laikoma sovietiniu stažu, išskyrus tuos atvejus, kai yra duomenų, kad ta karinė tarnyba buvo atliekama kariniame dalinyje, kuris buvo dislokuotas Lietuvos arba Ukrainos teritorijoje, o teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad dėl 1985 m. rugpjūčio 1 d. – 1987 m. lapkričio 16 d. laikotarpio įskaitymo į pareiškėjo stažą turėtų spręsti Ukraina. Klaipėdos skyrius sutinka su teismo sprendimo motyvais dėl anketos pildymo rusų kalba bei išvada, kad Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Klaipėdos skyrius pažymi, kad senatvės pensijos amžius nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatomas 65 metai (Pensijų įstatymo 15 str.), pareiškėjas nustatytą senatvės pensijos 65 metų amžių sukaks 2032 m. sausio 4 d., senatvės pensija jam bus skiriama ir stažas apskaičiuojamas pagal pensijos skyrimo metu galiosiančius teisės aktus, taigi Sprendimu nėra priimamas sprendimas dėl pensijos skyrimo, o tik pateikiama informacija apie pareiškėjo įgytą stažą bei siūloma pateikti informaciją apie tarnybos sovietinėje armijoje vietą. Klaipėdos skyriaus vertinimu, teismas taip pat neturėjo pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Klaipėdos skyrių išduoti pažymą apie stažą pensijai gauti.

45. Atsakovas Fondo valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

46. Fondo valdyba nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, kurių pagrindu galėtų būti daroma išvada, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas ar neištyrė įrodymų administracinėje byloje. Fondo valdybos vertinimu, teismo sprendime nurodyta data „1963 m. gruodžio 28 d.“, yra rašymo apsirikimas, kuris iš esmės nepaneigia aplinkybių, kad senatvės pensijos amžius nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatomas 65 metai ir, jog pareiškėjas neatitinka vienos iš Pensijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos – nėra sukakęs senatvės pensijos amžiaus.

Fondo valdyba nurodo, kad teismas sprendime teisingai konstatavo, kad Pensijų įstatymo 42 straipsnio 6 dalis numato, jog Lietuvos Respublikai prisijungus prie tarptautinių konvencijų arba sudarius tarptautines sutartis dėl pensijų mokėjimo, pensijos mokamos taip, kaip nustatyta tarptautinėse konvencijose arba sutartyse. Pagal Sutartį asmenims, kurie Ukrainos teritorijoje yra įgiję didesnį negu vienerių metų draudimo (darbo) stažą, pensiją skiria Ukrainos kompetentinga įstaiga, o Sutarties 5 punkte nurodyta, kad jeigu šioje Sutartyje nenumatyta kitaip, teisę gauti pensiją ar pašalpą asmuo įgyja pagal šią Sutartį ir tos šalies teisės aktus, pagal kuriuos buvo įgytas draudimo (darbo) stažas, suteikiantis teisę gauti pensiją ar pašalpą, be to, pagal Sutartį, būtinoji karinė tarnyba sovietinėje armijoje laikoma sovietiniu stažu, išskyrus tuos atvejus, kai yra duomenų, jog ta karinė tarnyba buvo atliekama kariniame dalinyje, kuris buvo dislokuotas Lietuvos arba Ukrainos teritorijoje, taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai pritarė Klaipėdos skyriaus pozicijai, kad dėl 1985 m. rugpjūčio 1 d.

– 1987 m. lapkričio 16 d. laikotarpio įskaitymo į pareiškėjo stažą turėtų spręsti Ukraina. Fondo valdyba sutinka su teismo motyvais dėl anketos pildymo rusų kalba bei pareiškėjo argumentų atmetimu dėl to, kad klausimas dėl tarnybos laiko sovietinėje armijoje įtraukimo į bendrąjį darbo stažą buvo galutinai išspręstas dar 2001 metais skiriant pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, taip pat, jog Sprendimas neturi įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms ar pareigomis, todėl nei pats savaime, nei jo panaikinimas nesukelia teisinių pasekmių.

Fondo valdybos vertinimu, teismas, spręsdamas pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, visapusiškai ištyrė ir įvertino aplinkybes ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas jokių nurodytą neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, taip pat pareiškėjas neįrodė atsakovų Fondo valdybos ar Klaipėdos skyriaus darbuotojų neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 47. Byloje kilo ginčas dėl Fondo valdybos 2023 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (18.2) I-12371 „Dėl 2023-09-18 skundo“ panaikinimo, įpareigojimo Fondo valdybos Klaipėdos skyrių išduoti pažymą apie pareiškėjo socialinio draudimo stažą pensijai, įtraukiant į jį tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpį nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1987 m. lapkričio 16 d., bei 60 000 Eur neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Fondo valdybos.

48. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovų veiksmai teisėti ir pagrįsti, be to, skundžiamas sprendimas neturi įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms ar pareigomis, todėl nei pats savaime, nei jo panaikinimas nesukelia teisinių pasekmių.

49. Apeliantas A. M. teigia, kad skundžiamas raštas nėra informacinio pobūdžio ir pažeidžia jo teises. Dvigubi standartai apskaičiuojant senatvės ir pareigūnų ir karių valstybines pensijas netoleruotini. Teismas netinkamai išaiškino Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartį dėl socialinės apsaugos, Lietuvos Respublikos ir Ukrainos susitarimą dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos pakeitimų ir papildymų, jo nuomone, šie teisės aktai jam netaikomi. Apelianto teigimu, yra visos sąlygos konstatuoti, kad atsirado atsakovų civilinė atsakomybė.

50. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

51. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas ir dėl to, kad skundžiamas Sprendimas neturi įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms ar pareigomis, todėl nei pats savaime, nei jo panaikinimas nesukelia teisinių pasekmių. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka, teigia, kad skundžiamas raštas nėra informacinio pobūdžio ir jam teisines pasekmes sukelia.

52. Dėl šių apelianto A. M. argumentų teismas pažymi, kad, kaip matyti iš apelianto dokumentų (2023 m. birželio 2 d. Klaipėdos skyriui pateikto prašymo, 2023 m. liepos 24 d. prašymo (paaiškinimo) dėl darbo stažo patikslinimo ir 2023 m. rugsėjo 18 d. skundo Fondo valdybai), apeliantas kreipdamasis į Klaipėdos skyrių siekė, kad būtų tinkamai apskaitytas jo pensijų socialinio draudimo stažas, įskaitant ir tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpį nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1987 m. lapkričio 16 d. Apeliantas, nesutikdamas su Klaipėdos skyriaus reikalavimais dėl papildomų dokumentų ir duomenų, 2023 m. rugsėjo 18 d. skundu Fondo valdybai skundė Klaipėdos skyriaus veiksmus, t. y. Klaipėdos skyriaus nurodymą pateikti papildomą informaciją apie (duomenys neskelbtini), taip pat prašymą pateikti dvi rusų kalba užpildytas anketas; skunde pareiškėjas taip pat prašė ištirti, ar Klaipėdos skyriaus darbuotojai savo veikimu ar neveikimu nepadarė nusikalstamų veikų piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ar viršydami jiems suteiktus įgaliojimus, o nustačius pažeidimus ar nusikalstamos veikos požymių, kaltus asmenis patraukti atsakomybėn.

53. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, į teismą kreiptis galima ne tik ginant subjektines teises, bet ir įstatymų saugomus interesus. Teismo nuomone, asmens interesas, kad būtų tinkamai apskaitytas pensijų socialinio draudimo stažas, yra tiesiogiai susijęs su asmens subjektine teise gauti tinkamo dydžio socialinio draudimo pensijas, taigi apelianto interesas yra įstatymų saugomas interesas, kuris gali būti ginamas teisme. Taip pat teismas mano, kad apeliantas turi subjektinę teisę reikalauti, kad jo atžvilgiu nebūtų piktnaudžiaujama valdžia (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str.), kas šios bylos atžvilgiu reiškia, jog valdžia nereikalautų daugiau dokumentų nei minimaliai būtina patvirtinti pensijų socialinio draudimo stažą.

54. Be to, apeliantas atsakovui skundė Klaipėdos skyriaus veiksmus, vykdant viešąjį administravimą, ir siekė, kad atsakovo tarnautojai, nepagrįstai reikalaujantys papildomų dokumentų ir duomenų, būtų patraukti atsakomybėn. Nors apeliantas ir neturi teisės ginti viešąjį interesą, t. y. kontroliuoti kaip atsakovas vykdo vidaus administravimą tarnautojų drausminės atsakomybės srityje, bet jis turi teisę gauti tinkamai motyvuotą atsakymą (2023 m. birželio 2 d. Klaipėdos skyriui pateikto prašymo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.). Taigi, šios bylos nagrinėjimo dalykas, be kita ko, yra tai, ar atsakovas Fondo valdyba tinkamai atsakė į pareiškėjo skundą.

55. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundas negali būti tenkinamas ir dėl to, kad skundžiamas sprendimas neturi įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms ar pareigomis, todėl nei pats savaime, nei jo panaikinimas nesukelia teisinių pasekmių, yra nepagrįsta.

56. Klaipėdos skyrius, siekdamas atsakyti į pareiškėjo prašymus, išsiuntė jam 2023 m. liepos 28 d. raštą Nr. (10.11E) DV_S-53148 „Dėl anketų užpildymo“ ir 2023 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. (10.11) DV_S-59244 „Dėl anketų užpildymo“ ir prašė pateikti užpildytas anketas dėl pažymos apie jo tarnybą sovietinėje armijoje 1985 m. rugpjūčio 1 d. – 1987 m. lapkričio 16 d. laikotarpiu gavimo, kadangi, Klaipėdos skyriaus nuomone, reikalinga informacija nustatyti, kokioje šalyje pareiškėjas atliko karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir kokių įstatymų nuostatos jam turėtų būti taikomos įskaitant į stažą tarnybos sovietinėje armijoje laiką. Iš šių dokumentų ir Klaipėdos skyriaus paaiškinimų matyti, kad Klaipėdos skyriaus pozicija dėl papildomų duomenų yra grindžiama tuo, kad Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Susitarimu Sutarties 1 dalis papildyta 12 punktu, nustatančiu, kad „Sovietinis stažas“ – darbo laikotarpis iki 1991 m. birželio 1 d. buvusios SSRS teritorijoje, išskyrus Lietuvos Respublikos ir Ukrainos teritorijas, įskaitomas į draudimo (darbo) stažą pagal kiekvienos Šalies teisės aktus, taikant šios Sutarties 13–15 straipsnius“ ir Sutarties 5 punktu, nustatančiu, kad jeigu šioje Sutartyje nenumatyta kitaip, teisę gauti pensiją ar pašalpą asmuo įgyja pagal šią Sutartį ir tos šalies teisės aktus, pagal kuriuos buvo įgytas draudimo (darbo) stažas, suteikiantis teisę gauti pensiją ar pašalpą.

57. Analizuojant Sutarties 1 dalies 12 punktą matyti, kad yra panaudotas terminas „darbo laikotarpis“. Pažymėtina, kad tai kitoks terminas, nei numatytas Sutarties 1 straipsnio 6 dalyje „draudimo (darbo) stažas“, kuris apibrėžtas kaip „laikas, per kurį mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat samdomo darbo arba savarankiško darbo laikotarpiai, kurie nustatomi arba pripažįstami teisės aktų, pagal kuriuos jie buvo įgyti, taip pat bet kurie kiti tuose teisės aktuose draudimo (darbo) stažui prilyginti laikotarpiai“.

58. Susitarimas buvo pasirašytas 2017 m. gruodžio 8 d., ratifikuotas Lietuvos Respublikos 2018 m. gegužės 24 d. įstatymu Nr. XIII-1195, įsigaliojo 2022 m. rugsėjo 29 d. Pasirašymo metu galiojusio Pensijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai. Taigi įstatymas numatė specialius terminus „stažas pagal darbo sutartį“ ir „stažas tarnybos pagrindu“. Iš Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto matyti, kad faktinis karinės tarnybos laikas priskiriamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį. Šiuo atveju įstatymo leidėjas naudoja terminą „karinė tarnyba“, o ne karinis darbas arba darbo laikotarpis ar pan.

59. Apibendrindamas teismas pažymi, kad Sutarties 1 dalies 12 punkte panaudotas terminas „darbo laikotarpis“ iš esmės atitinka Pensijų įstatymo terminą „stažas pagal darbo sutartį“ ir nėra jokio pagrindo manyti, kad būtinoji karinė tarnyba sovietinėje armijoje patenka į „darbo laikotarpį“ pagal Sutarties 1 dalies 12 punktą.

60. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė nei Sutarties parengiamųjų dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad Lietuva ir Ukraina susitarė būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje laikyti „darbo laikotarpiu“, nei konkrečių administracinės veiklos pavyzdžių, kad Ukraina skiria pensijas tokiais atvejais kaip nagrinėjamoje byloje.

61. Taigi, atsakovo ir teismo išvada, kad Klaipėdos skyrius pagrįstai mano, jog dėl 1985 m. rugpjūčio 1 d. – 1987 m. lapkričio 16 d. laikotarpio įskaitymo į pareiškėjo stažą turėtų spręsti Ukraina, yra nepagrįsta.

62. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

63. Teismo nuomone, apeliantas įrodė Klaipėdos skyriaus veiksmų neteisėtumą reikalaujant papildomų duomenų. Tuo pačiu byloje įrodyta, kad atsakovas Fondo valdyba netinkamai išnagrinėjo apelianto 2023 m. rugsėjo 18 d. skundą. Todėl jo skundo dalis dėl Fondo valdybos 2023 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (18.2) I-12371 „Dėl 2023-09-18 skundo“ panaikinimo turi būti patenkinta.

64. Išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą Fondo valdybos Klaipėdos skyrių išduoti pažymą apie A. M. socialinio draudimo stažą pensijai, įskaitant į tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpį nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1987 m. lapkričio 16 d., netenkinamas, kadangi nėra duomenų, kad viešojo administravimo metu atsakovas aplamai būtų nustatinėjęs, ar šie laikotarpiai tikslūs; to netyrė ir pirmosios instancijos teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas valdžių padalijimo principas draudžia teismui perimti viešojo administravimo vykdymą be išimtinių priežasčių. Atsakovas Fondo valdyba iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 18 d. skundą, turi išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes ir priimti naują administracinį sprendimą.

65. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai nepagrindžia jam neturtinės žalos atsiradimo. Apeliantas A. M. teigia, kad jis patyrė psichologinių išgyvenimų, baimę dėl galimos baudžiamosios atsakomybės Rusijoje ir pateikė tai pagrindžiančius argumentus.

66. Vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, į bylą pateiktus įrodymus, teisėjų kolegijai nėra abejonių, jog apeliantas dėl atsakovo Fondo valdybos netinkamai išnagrinėto 2023 m rugsėjo 18 d. skundo patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jo psichologinė būklė, pasireiškė tokioms situacijoms įprasti pergyvenimai, stresas. Apeliantas to nebūtų patyręs, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo Fondo valdybos veiksmų. Todėl, teismo nuomone, byloje įrodyta, kad apeliantui padaryta neturtinė žala ir priežastinis ryšys tarp atsakovo Fondo valdybos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

67. Nustatydama priteistinos neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atsižvelgia į apelianto psichologinius išgyvenimus ir nepatogumus ir kitas asmenines aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šiuo aspektu, apelianto prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą tenkinti iš dalies ir apeliantui priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

68. Kolegija pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies, ABTĮ 47 straipsnio 2 dalies, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 nuostatas, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tinkamu atsakovu reikalaujant atlyginti žalą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiksmų turėjo būti valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, o ne pati Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Todėl konstatuotina, kad šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad valstybės civilinė atsakomybė yra kildinama iš Fondo valdybos neteisėtų veiksmų, kad Fondo valdybos dalyvavimas atsakovo teisėmis buvo užtikrintas, kad Fondo valdybos pozicija tokio pobūdžio bylose sutampa su tinkamo atsakovo (valstybės) pozicija, kolegija daro išvadą, jog nurodytas procesinės teisės pažeidimas savaime nelaikytinas pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl šios pareiškėjo reikalavimų dalies ir neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas iš tinkamo atsakovo – Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos.

69. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

70. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

71. Apeliantas A. M. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismo nuomone, yra patenkinta 50 proc. pareiškėjo A. M. reikalavimų, todėl proporcingai turi būti priteistos teismo išlaidos. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad apeliantas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, sumokėjo 22,5 Eur žyminį mokestį (b. l. 6), o į apeliacinės instancijos teismą – 11,25 Eur (b. l. 87), viso 33,75 Eur. Taigi apeliantui priteisiama 16,88 Eur žyminio mokesčio.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (18.2) I-12371 „Dėl 2023-09-18 skundo“.

Priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 16,88 Eur (šešiolika eurų ir 88 ct) žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas