2019-04-03 Nr. AB-8189-3-61-3-02522-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3531-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02522-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. E. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. E. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl potvarkio panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė skundą (kurį vėliau patikslino), kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Ministerija) kanclerio 2018 m. birželio 29 d. potvarkį Nr. 4P387 „Dėl V. E. T. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Potvarkis); 2) priteisti iš Ministerijos pareiškėjos naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos 2018 m. birželio 30 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš Ministerijos pareiškėjos naudai 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš Ministerijos pareiškėjos naudai 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 5) priteisti Lietuvos valstybei žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjai 2018 m. balandžio 5 d. buvo įteiktas Ministerijos kanclerio 2018 m. balandžio 4 d. raštas Nr. 19P-291 „Pranešimas apie pareigybės panaikinimą“ (toliau – Pranešimas). Minėtame pranešime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau – Ministras) 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 3D-192 buvo patvirtinta nauja Ministerijos administracijos struktūra ir atitinkami padalinių nuostatai, o Ministro 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 40P-9 pakeisti ir pareigybių aprašymai. Ministerijos kancleris, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d įstatymo. Nr. IX-855 redakcija) (toliau – VTĮ) 41 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 4 ir 5 dalimis, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Potvarkiu pareiškėją atleido iš Žemės ir išteklių politikos departamento Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygis, 14 kategorija, 3 kvalifikacinė klasė) pareigų.

2.2. Pareiškėjos pareigybė buvo patvirtinta Ministro 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-52 (2014 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 3P-218 redakcija). Pareigybė buvo reikalinga esamai žemės ūkio ir kaimo plėtros padėties analizei atlikti ir investicijų poreikiui nustatyti, kaimo plėtros programavimo dokumentų rengimui ir rengimo koordinavimui, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos teikimo sąlygų analizei ir galimybių jas panaudoti žemės ūkio ir kaimo plėtros reikmėms. Nepaisant funkcijų, numatytų Žemės ir išteklių politikos departamento Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiosios specialistės pareigybės aprašyme (toliau – Pareigybės aprašymas), Ministerijos vadovybės sprendimu pareiškėja faktiškai atliko kitas funkcijas, t. y. išduodavo kvalifikacinius atestatus asmenims (įmonėms, specialistams) Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 8 straipsnyje numatytoms paslaugoms atlikti (pvz., melioracijos statinių projektavimui, melioracijos statinių ir jų projektų ekspertizei). Minėtos pareiškėjos vykdytos funkcijos Ministerijoje per pastaruosius 5 metus ir po pareiškėjos atleidimo neatliko nė vienas kitas tarnautojas. Ministerijoje nėra kito tinkamai apmokyto tarnautojo, gebančio efektyviai ir tiksliai atlikti šias funkcijas, nors Ministerija įpareigota šias funkcijas (t. y. išduoti minėtus atestatus) vykdyti. Vykdoma funkcija, susijusi su atestatų išdavimu, nuolat užėmė pagrindinę pareiškėjos darbo laiko dalį, nepaisant to, kad Pareigybės aprašymas nebuvo atitinkamai patikslintas. Nors pareiškėja keletą kartų prašė Ministerijos vadovybės oficialiai patikslinti jos pareigybę, tačiau tokie jos prašymai nebuvo tenkinami. Faktą, kad pagrindinę pareiškėjos darbo laiko dalį sudarė veikla, susijusi su kvalifikacinių atestatų išdavimu, patvirtina pareiškėjai 2017 metais skirtas priedas prie atlyginimo už padidintą darbo krūvį. Ministerijos užsakymu UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atliktas tyrimas, skirtas identifikuoti Ministerijoje neefektyvias veiklas ir padėti pasirengti struktūriniams pertvarkymams, nenustatė, kad pareiškėjos darbo krūvis, susijęs su atestatų išdavimu, būtų nepakankamas, nenustatė jokio funkcijų dubliavimo ar jų buvimo perteklinėmis.

2.3. Pareiškėja, gavusi Pranešimą apie pareigybės panaikinimą, o balandžio 20 d. gavusi kvietimą teikti prašymą dalyvauti atrankose į naujai steigiamas ir (ar) laisvas Ministerijos pareigybes, kreipėsi į Ministerijos kanclerį su prašymu pakartotinai išanalizuoti pareigybės naikinimo teisinius pagrindus bei užtikrinti jos galimybes toliau vykdyti savo įprastines funkcijas ir po Ministerijos struktūros pertvarkymų, taip pat laikinai sustabdyti atrankų į naujai steigiamas ir (ar) laisvas Ministerijos pareigybes procedūras, kad būtų užtikrinta jos teisė dalyvauti šiose atrankose. Jos prašymas buvo grindžiamas argumentais, kad vykdytos pagrindinės funkcijos, susijusios su atestatų išdavimu, pilna apimtimi išlieka ir po numatomų Ministerijos struktūros pertvarkymų. Tačiau Ministerijos kancleris tai ignoravo.

2.4. Pareiškėjos vykdyta melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo funkcija nebuvo perteklinė, ji nebuvo nereikalinga bei netapo nereikalinga po jos atleidimo iš pareigų, ji nebuvo dubliuojama, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjos darbo krūvis buvo per mažas. Pareiškėja buvo atleista iš pareigų fiktyviu, formaliu, nepagrįstu ir neteisėtu pareigybės panaikinimo pagrindu. Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga pertvarkos metu buvo įspėjusi Ministerijos vadovybę, kad įvykdžius pertvarką nebebus atliekama daug Ministerijai priskirtų funkcijų, įskaitant pareiškėjo vykdytą atestavimo funkciją, tačiau vadovybė šią informaciją ignoravo. Minėta profsąjunga yra pateikusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl minėtos pertvarkos teisėtumo.

2.5. Ministerijos vadovybės neteisėti veiksmai pareiškėjai sukėlė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą. Dėl patirtų išgyvenimų pareiškėja patyrė ir traumą pakeliui į darbą prieš pat atleidimą iš pareigų. Dėl traumos pareiškėja negalėjo aplankyti savo sunkiai sergančios senyvo amžiaus motinos. Pareiškėja taip pat jautėsi pažeminta, dėl atleidimo pablogėjo jos reputacija tarp draugų ir pažįstamų, sumažėjo jos bendravimo galimybės.

3. Atsakovas Ministerija atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą Atsiliepime nurodė, kad:

3.1. UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ konsultavimo paslaugų pirkimas buvo vykdomas siekiant įvertinti Ministerijos vykdomas funkcijas ir gauti ekspertines rekomendacijas dėl vykdomų funkcijų apimčių optimizavimo. Minėtos rekomendacijos nelaikytinos privalomomis, jos buvo patariamojo pobūdžio.

3.2. Pareiškėjos tarnybinė veikla Ministerijoje apėmė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės veiklos „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo koordinavimą, o Pareigybės aprašyme numatytos pagrindinės funkcijos buvo susijusios su Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės veikla „Pelno nesiekiančios investicijos“. Tik Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II kryptyje buvo priemonė „Pelno nesiekiančios investicijos“, o Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje šios priemonės nėra. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą yra remiama priemonė „Investicijos į materialųjį turtą“. Iki Ministerijos struktūros pertvarkos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ funkcijas vykdė Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyriausiasis specialistas (A lygis, 14 kategorija). Nuo 2018 m. liepos 1 d. minėtas funkcijas vykdo 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiasis specialistas (A lygis, 14 kategorija).

3.3. Remiantis Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus nuostatais, patvirtintais Ministro 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 3D-192, Ministerijoje numatytas struktūrinis padalinys atlikti Melioracijos įstatyme nustatytas funkcijas. Pareiškėjos teiginys, kad su melioracija susijusių funkcijų iki šiol (t. y. jau praėjus mėnesiui po jos atleidimo iš pareigų) neatlieka nė vienas kitas tarnautojas, neatitinka tikrovės, nes pareiškėjos Pareigybės aprašyme nurodyta funkcija „7.5. teikia pasiūlymus melioracijos prioritetams, EŽŪFKP paramos naudojimui rengiant programinius dokumentus žemės ūkio vandentvarkos srityje“ yra suteikta Ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus patarėjui.

3.4. Pareiškėja patvirtina, kad 2018 m. balandžio 19 d. elektroniniu paštu jai buvo išsiųsta informacija apie naujai steigiamas ir laisvas pareigybes, kurioms (Ministerijos Personalo skyriaus turimais asmens byloje duomenimis) nustatytus specialiuosius reikalavimus pareiškėja atitinka. Taip pat buvo nurodyta, kad visų naujai steigiamų ir laisvų pareigybių sąrašas ir pareigybių aprašymai paskelbti Ministerijos intranete. Pareiškėja turėjo teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo minėto rašto gavimo pateikti prašymą Personalo skyriui eiliškumo tvarka nurodydama, kurių naujai steigiamų ar esamų laisvų pareigybių atrankose ji pageidauja dalyvauti. Tokio prašymo pareiškėja nepateikė. Taip pat pareiškėja neatsakė į siūlymą nuo 2018 m. liepos 1 d. eiti 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo (A lygis, 14 kategorija) pareigas (2018 m. birželio 19 d. raštas Nr. 19P-439 „Siūlymas eiti pareigas“), kuris pareiškėjai buvo išsiųstas jos tarnybiniu el. paštu.

3.5. Ministerijos kanclerio 2017 m. spalio 2 d. potvarkiu Nr. 4P-498 „Dėl priemokos skyrimo“ pareiškėjai buvo skirta priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Tačiau tai, kad pareiškėjai buvo mokama priemoka už papildomą darbą, nereiškia, kad jai tekęs papildomas darbas tapo jos nuolatine vykdoma funkcija.

3.6. Ministerija laiku įspėjo pareiškėją apie naikinamą pareigybę, teikė informaciją apie pareiškėjos kvalifikaciją atitinkančias naujai įsteigtas pareigybes bei pateikė siūlymą pareiškėjai eiti kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, t. y. Ministerija dėjo visas įmanomas pastangas ir sudarė realias sąlygas pareiškėjai toliau eiti kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigas, tačiau pareiškėja sąmoningai nepasinaudojo savo teise į VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytą garantiją. Todėl ginčijamas Potvarkis yra pagrįstas ir teisėtas, procedūros, susijusios su pareiškėjos atleidimu, buvo atliktos laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pareiškėjos dėstomi argumentai nepagrįsti faktiniais įrodymais.

4. Pareiškėja padavė patikslintą skundą (iš esmės – atsikirtimą į atsakovo Ministerijos atsiliepimą), kuriame nurodė, kad:

4.1. Ministerija neneigia pareiškėjos argumento, kad faktinis darbo krūvis, susijęs su atestatų išdavimu, buvo optimalus, tai buvo pagrindinė pareiškėjos veikla, šių funkcijų niekas nedubliavo ir jos nebuvo perteklinės, nors jos ir neatitiko jos Pareigybės aprašymo visa apimtimi. Ministerija patvirtino, kad jos darbo krūvis kartais viršydavo įprastinį, todėl pareiškėjai teisės aktuose numatyta tvarka skyrė priemokas. Ministerija nepaneigė, kad pareiškėjos formalus pareigybės panaikinimas niekaip nesusijęs su būtinybe ją atleisti iš pareigų, o Ministras, turėdamas plačią diskrecijos teisę, turėjo galimybę patikslinti jos Pareigybės aprašymą taip, kad būtų užtikrintas teisės aktuose numatytas melioracijos atestatų išdavimo tęstinumas, o pareiškėja sklandžiai būtų perkelta į naujas pareigas. Ministerija pažeidė Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą, kadangi, atleisdama pareiškėją, neužtikrino paskirtų asignavimų naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo, nes jos vykdytos funkcijos Ministerijoje niekas neperėmė, o jai buvo išmokėta kompensacija už atleidimą, jei pareiškėjai nepavyks įsidarbinti kitur, bus mokama ir bedarbio pašalpa. Be to, pareiškėja sužinojo, kad Ministerijoje ji kaltinama, jog atleidžiant ją iš pareigų 2018 m. birželio 30 d. ji panaikino prisijungimus prie informacinių sistemų, Ministerijos tarnautojams neperdavė reikalingos informacijos ir visais kitais būdais stengėsi sutrikdyti atestavimo funkcijų vykdymą, dėl to Ministerija nustatytu periodiškumu nebevykdė melioraciją vykdančių įmonių ir specialistų atestavimo procedūrų. Ministerija taip pat nėra pilnai atsiskaičiusiu su pareiškėja, t. y. nėra išmokėjusi jai visų priklausančių piniginių sumų.

4.2. Ministerijos 2018 m. birželio 19 d. raštas Nr. 19P-439 „Siūlymas eiti pareigas“ buvo siųstas pareiškėjos nedarbingumo dėl traumos pakeliui į darbą laikotarpiu į jos tarnybinį elektroninį paštą, dėl to jai nebuvo galimybių susipažinti nei su siūlomos pareigybės turiniu, nei su reikalavimais. Be to, šis siūlymas akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėja atitiko reikalavimus pareigoms, iš kurių buvo atleista be pasiūlymo jas užimti. Nors pareiškėja keletą kartų raštu prašė Ministerijos vadovybės persvarstyti ketinimą ją atleisti iš pareigų fiktyvaus pareigybės panaikinimo pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad jos vykdoma atestavimo funkcija išlieka ir tai jos pagrindinė funkcija, tačiau Ministerija formaliai siūlė dalyvauti jos organizuojamuose konkursuose. Pareiškėja atsisakė dalyvauti abejotino skaidrumo konkursuose, kur sprendžiamąjį balsą turėjo vadovybė ir jai lojalūs tarnautojai.

4.3. Dėl neteisėto atleidimo pareiškėja patyrė didelį stresą, išgyvenimus, o tai gali pakenkti ir jos sveikatai. Todėl pareiškėjai priteistinas 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

5. Ministerija padavė patikslintą atsiliepimą (iš esmės – atsikirtimą į pareiškėjos atsiliepimą), kuriame nurodė, kad pareiškėjos teiginiai, jog Ministerijoje sutriko melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo dokumentų išdavimas, nepagrįstas jokiais faktiniais įrodymais. Skundų, susijusių su minėtų atestavimo dokumentų išdavimu po 2018 m. birželio 30 d., Ministerija negavo. Pareiškėja nei teismui, nei Ministerijai nepateikė jokių įrodymų dėl Ministerijos veiksmų, žeminančių jos garbę ir orumą. Be to, reikalavimai dėl garbės ir orumo gynimo nėra teismingi administraciniam teismui ir nėra šio ginčo dalykas. Pareiškėjos teiginiai, kad dėl Ministerijoje vykdomos pertvarkos ji patyrė traumą pakeliui į darbą (2018 m. birželio 14 d.) yra pagrįsti prielaidomis, nepateikiant jokių faktinių įrodymų. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų (sveikatos pažymos), kad laikotarpiu nuo Ministerijos struktūros reorganizacijos pradžios iki jos atleidimo iš darbo ji turėjo psichologinių problemų ar psichikos sutrikimų.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos atleidimo, panaikinant jos eitas pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Įvertinęs bylos duomenis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta dėl to, kad nebeliko Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“, kuri iki tol buvo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje, o atsiradus kitai priemonei – „Investicijos į materialųjį turtą“ – funkcijos su šios priemonės įgyvendinimu perduotos 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiajam specialistui (A lygis, 14 kategorija). Todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad pareiškėjos pareigybė išliko.

9. Palyginęs pareiškėjos Pareigybės aprašymą su naujai sukurtomis pareigybėmis, kurios buvo sukurtos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriuje, teismas konstatavo, kad tai yra 2 naujos patarėjo pareigybės, nustatyta, kad vienos paskirtis – padėti skyriui formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos, melioracijos srityse ir padėti organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti, kitos – padėti formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką, Ministerijos strategiją melioracijos srityje, teisės aktų projektams bei programoms rengti, atstovauti kuruojamas sritis kitose institucijose. Taigi jų paskirtis kita, nei tam buvo skirta pareiškėjos pareigybė. Be to, minėtoms pareigybėms buvo nustatyta aukštesnė (A lygis, 15 kategorija) nei pareiškėjos užimtų pareigų kategorija (A lygis, 14 kategorija). Todėl pripažintina, kad Ministerijoje buvo įsteigtos kokybiškai naujos pareigybės. Konstatavęs, kad buvo įsteigtos kokybiškai naujos pareigybės, o funkcijos, susijusios su naujos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ įgyvendinimu, perduotos 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiajam specialistui (A lygis 14 kategorija), teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista pareiškėjos pareigybės panaikinimo procedūra.

10. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjai siūlymas eiti naujas pareigas buvo siųstas nedarbingumo dėl traumos pakeliui į darbą metu į jos tarnybinį elektroninį paštą, todėl nebuvo galimybių susipažinti su juo, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad šis siūlymas buvo pateiktas 2018 m. birželio 20 d. elektroniniu paštu elektroninio pašto adresu: e.t.@gmail.com . Taigi pareiškėja nepagrįstai nurodė, kad siūlymas išsiųstas jos tarnybiniu elektroniniu paštu ir ji šio dokumento pažiūrėti negalėjo. Byloje nėra pateikta duomenų, iki kada pareiškėja buvo nedarbinga ir kada grįžo į darbą. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėja turėjo galimybę atsakyti į atsakovo pateiktą siūlymą būti perkeltai į 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 14 kategorija) pareigas, tačiau to nepadarė, todėl vertintina, kad tokio siūlymo pareiškėja atsisakė. Pareiškėja buvo informuota, kad naujai įsteigtų ir laisvų pareigybių sąrašas skelbiamas Ministerijos intraneto puslapyje, dėl to pareiškėja, norėdama likti tarnyboje, galėjo su juo susipažinti ir tinkamai įgyvendinti savo teisę tęsti tarnybą Ministerijoje. Iš byloje esančių Ministerijos raštų, adresuotų pareiškėjai, taip pat matyti, kad atsakovas ne vieną kartą pareiškėją informavo apie jos galimybę likti tarnyboje ir ne kartą akcentavo siūlymus dalyvauti atrankose, dėl to pareiškėjos likimas valstybės tarnyboje priklausė tik nuo pačios pareiškėjos sprendimų. Teismo vertinimu, pareiškėja turėjo galimybę pateikti prašymą Ministerijos Personalo skyriui eiliškumo tvarka nurodydama, kurių naujai steigiamų ar esamų laisvų pareigybių atrankose ji pageidauja dalyvauti, tačiau pati pasirinko tokį elgesio variantą ir jokio prašymo nepateikė.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad Melioracijos įstatyme nustatytas Ministerijos vykdomas funkcijas atlieka Ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyrius, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjai negalėjo būti siūloma užimti naujai įsteigtos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus patarėjo pareigybės, kadangi šios pareigybės kategorija yra 15, t. y. aukštesnė nei turėjo pareiškėja iki atleidimo, o pagal VTĮ 43 straipsnio 1 dalį asmeniui gali būti siūlomos tik to paties lygio ir kategorijos arba žemesnės, jeigu jis sutinka, pareigos. Todėl Ministerija, siūlydama pareiškėjai užimti naujai įsteigtas pareigybes, tinkamai įgyvendino pareiškėjos teisę likti tarnyboje.

12. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijamas Potvarkis yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti. Kiti pareiškėjos reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo panaikinti Potvarkį, dėl to, atmetęs minėtą reikalavimą, teismas netenkino ir likusių išvestinių pareiškėjos skundo reikalavimų.

III. 13. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

14. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1. Teismas neįsigilino ir nepasisakė dėl esminių aplinkybių, nevertino didžiosios dalies pateiktų įrodymų, nerinko įrodymų savo iniciatyva, nors buvo prašomas ir privalėjo tai padaryti. Teismas apsiribojo formalia jos Pareigybės aprašymo analize, nepaisydamas jos pateiktų įrodymų, kad tai nebuvo tas pareigybės aprašymas, pagal kurį ji faktiškai dirbo pastaruosius 5 metus. Ministerija viename iš pareiškėjai teiktų raštų tai pati patvirtino. Pareiškėja nėra atsakinga už tarnautojų pareigybių aprašymų Ministerijoje trūkumus ir negali būti atleista iš pareigų vien dėl to, kad Ministras jos Pareigybės aprašymo aktualią ir tikrovę atitinkančią redakciją patvirtino tik 2018 m. birželio 15 d., t. y. likus 15 dienų iki jos atleidimo. Teismas taip pat neatsižvelgė į pateiktus įrodymus dėl jos faktinio darbo turinio, neįvertino, kad jos darbo krūvis buvo optimalus (taip pat kartais padidintas) ir tai nebuvo jos papildoma (gretutinė), o pagrindinė ir specialių žinių bei įgūdžių reikalaujanti visą jos darbo krūvį užimanti veikla Ministerijoje. Teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, kad Ministerija iki šiol tęsia funkcijas, kurias vykdė pareiškėja, o tai reiškia, jog jos faktinė pareigybė nebuvo perteklinė, dubliuojama ir (ar) nereikalinga, t. y. tai nebuvo tas atvejis, kada pareiškėją buvo galima atleisti, kaip tai numato Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis. Teismas neatsižvelgė ir į pateiktus įrodymus, kad Ministerijoje keletą mėnesių buvo sutrikęs atestavimo funkcijų vykdymas po pareiškėjos atleidimo. Neatsižvelgė į pareiškėjos prašymą išreikalauti įrodymus dėl šio fakto iš Ministerijos ir tokiu būdu įsitikinti, kad pareiškėjos atleidimas buvo ne tik nepagrįstas, neteisėtas, netikslingas, bet ir žalingas Ministerijai keliamų uždavinių požiūriu.

14.2. Teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus dėl pareiškėjos patirtų išgyvenimų ir streso netekus darbo, dėl iki apeliacinio skundo padavimo dienos dar vėluojančio atsiskaitymo su pareiškėja bei biurokratizmo sprendžiant šį klausimą. Teismas pareiškėjai nepadėjo surinkti įrodymus, kiek tai susiję su Ministerijoje skleidžiama tikrovės neatitinkančia informacija apie neva kenkėjišką pareiškėjos veiklą užbaiginėjant jai savo tarnybinę veiklą Ministerijoje jos atleidimo iš pareigų laikotarpiu.

14.3. Pareiškėja nepretendavo užimti naujai įsteigtą Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus patarėjo pareigybę, kurios kategorija yra 15. Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriuje pareiškėjos funkcijoms toliau vykdyti 2018 m. birželio 15 d. buvo įsteigta kita Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vyriausiojo specialisto 14 kategorijos pareigybė, kurios specialiuosius reikalavimus pareiškėja atitiko, o šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos atitiko jos faktiškai vykdytas, tačiau jai nebuvo pasiūlyta jas užimti. Po pareiškėjos atleidimo buvo ieškoma specialistų su identiška patirtimi, išsilavinimu ir gebėjimais, kaip ir pareiškėjos, tačiau teismas šią aplinkybę ignoravo.

14.4. Teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėja neva galėjo priimti pasiūlymą užimti kitas pareigas, bet tuo nepasinaudojo. Pareiškėja, nuo pat pertvarkos pradžios kelis kartus raštu kreipdamasi į Ministerijos vadovybę, prašė užtikrinti struktūrinių pertvarkų teisėtumą jos atžvilgiu, tačiau Ministerija į tai nereagavo. Pareiškėja siekė tęsti darbą, kurį moka ir gali atlikti efektyviausiu būdu. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos abejones dėl pertvarkos skaidrumo bei teisėtumo ir nerinko papildomų įrodymų, kad būtų apgintos silpnesniosios šalies (darbuotojo) teisės bei teisėti interesai prieš darbdavį. Teismas taip pat nepasisakė dėl galimo Biudžeto sandaros įstatymo pažeidimo.

14.5. Teismas neatsakė į esminius pareiškėjos skundo motyvus. Tai yra pakankamas ir rimtas pagrindas išvadai, kad dalis skundžiamo teismo sprendimo yra be motyvų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 146 str. 2 d. 5 p.). Teismas buvo pasyvus, neatliko pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 dalis). Skundžiamą procesinį sprendimą teismas priėmė neištyręs ir neįvertinęs pareiškėjos skunde teismui ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, nepateikdamas sprendime jokių pagrįstų argumentų, kodėl pareiškėjos skundas yra atmetamas, o ginčijamas Potvarkis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pažeidė ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę, nes suteikė išskirtinę įrodomąją galią Ministerijos pateiktiems įrodymams ir vertino išskirtinai jų formalią išraišką, o ne turinį. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, lėmė klaidingą faktinių aplinkybių dėl pareiškėjos pareigybės faktinio panaikinimo nustatymą ir jų kvalifikavimą pagal materialiosios teisės normas.

15. Atsakovas Ministerija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, išsamiai ir nuodugniai ištyrė visus pateiktus rašytinius įrodymus, argumentus ir pateikė jų vertinimą. Teismas teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Ministerijos kanclerio Potvarkio, kuriuo pareiškėja atleista iš Žemės ir išteklių politikos departamento Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygis, 14 kategorija, 3 kvalifikacinė klasė) pareigų VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) pagrindu (valstybės tarnautojo atleidimas, kai panaikinama jo pareigybė), teisėtumo ir pagrįstumo, ir su tuo susijusių reikalavimų. Taip pat pareiškėja prašė priteisti žalos atlyginimą Lietuvos valstybei.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, be kita ko, konstatavęs, kad: pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta nepažeidus procedūrų, nes Ministerijoje buvo įsteigtos kokybiškai naujos pareigybės; pareiškėja atsisakė būti perkelta į 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 14 kategorija) pareigas; pareiškėjai buvo sudarytos visos sąlygos likti valstybės tarnyboje, tačiau ji pati pasirinko nedalyvauti paskelbtose atrankose į naujai steigiamas ir laisvas pareigybes; pareiškėjai negalėjo būti siūloma užimti naujai įsteigtos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus patarėjo pareigybės, kadangi šios pareigybės kategorija yra 15, t. y. aukštesnė nei turėjo pareiškėja iki atleidimo, o pagal VTĮ 43 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) asmeniui gali būti siūlomos tik to paties lygio ir kategorijos arba žemesnės, jeigu jis sutinka, pareigos. Teismas nurodė, kad kiti pareiškėjos reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo panaikinti Potvarkį, dėl to, atmetęs minėtą reikalavimą, netenkino ir likusių skundo reikalavimų.

18. Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir savo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) teismas nepagrįstai vadovavosi pareiškėjos Pareigybės aprašymu, nes pareiškėja pastaruosius 5 metus pagal šį Pareigybės aprašymą faktiškai nedirbo, ir neįvertino, kad Ministerija iki šiol tęsia funkcijas, kurias vykdė pareiškėja; 2) Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriuje pareiškėjos funkcijoms toliau vykdyti 2018 m. birželio 15 d. buvo įsteigta kita Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vyriausiojo specialisto 14 kategorijos pareigybė, kurios specialiuosius reikalavimus pareiškėja atitiko, o šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos atitiko jos faktiškai vykdytąsias, tačiau jai nebuvo pasiūlyta jas užimti; 3) teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatsakė į esminius pareiškėjos skundo motyvus, nevertino didžiosios dalies pateiktų įrodymų, nerinko įrodymų savo iniciatyva, nors buvo prašomas ir privalėjo tai padaryti; 4) teismas neįvertino, jog pareiškėjos atleidimas buvo žalingas Ministerijai keliamų uždavinių požiūriu.

19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) tinkamas taikymas yra sąlygotas VTĮ 43 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) reikalavimų tinkamo įvykdymo. VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.), be kita ko, buvo nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas; jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas; valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo; neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), pasisakydamas dėl VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) ir 43 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) tarpusavio ryšio, yra pažymėjęs, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) nustatytos garantijos taikytinos tuo atveju, kai naikinama karjeros valstybės tarnautojo užimama pareigybė.

21. Ginčo atveju pareiškėja kvestionuoja Žemės ir išteklių politikos departamento Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygis, 14 kategorija, 3 kvalifikacinė klasė) pareigų, iš kurių ji buvo atleista, panaikinimo realumą. Savo poziciją ji iš esmės grindžia tuo, kad paskutinius penkerius metus iki jos atleidimo iš tarnybos ji faktiškai vykdė Pareigybės aprašyme nenumatytas funkcijas, susijusias su kvalifikacinių atestatų išdavimu (žr. su tuo susijusius pareiškėjos argumentus, nurodytus šios nutarties 2.2, 14.1 p.).

22. LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant VTĮ 43 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) taikymo klausimą, pirmenybė turi būti teikiama su pareigybės (pa)naikinimu susijusių teisinių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (formai), šiuo tikslu, be kita ko, išsiaiškinant (nustatant) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. būtina nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga (žr., pvz., 2010 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-247/2010, 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-674/2011, 2011 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-346/2011, 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1074/2013, 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3782-438/2018; LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012, 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017). Aplinkybė, kad dalis pareiškėjo iki atsakovo atliktų struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nesudaro pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, jog išliko ir pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto atleisto valstybės tarnautojo pareigybė (žr., pvz., 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492–1954/2012, 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520–3085/2012, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520–2348/2012).

23. Bylos duomenimis nustatytas faktines aplinkybes įvertinusi paminėtos LVAT praktikos kontekste, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir jais grindžiamai išvadai, kad, įvykdžius reorganizaciją, pareiškėjos pareigybė neišliko ir kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista pareiškėjos pareigybės panaikinimo procedūra (žr. nutarties 8, 9 p.). Todėl pareiškėjos teiginiai, kad pareigybė, iš kurios ji buvo atleista, realiai nebuvo panaikinta, atmetami.

24. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad, pareiškėjos nuomone, atsakovas, atleisdamas ją iš užimamų pareigų, pažeidė VTĮ 43 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.), nes jai nepasiūlė užimti po reorganizacijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriuje 2018 m. birželio 15 d. įsteigtų Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vyriausiojo specialisto (14 kategorija) pareigų, kurioms užimti keliamus specialiuosius reikalavimus ji teigia atitinkanti, nes iš esmės analogiškas funkcijas ji faktiškai atlikinėjo penkerius metus iki atleidimo (žr. nutarties 14.3 p.). Šis pareiškėjos argumentas tiesiogiai susijęs su apeliacinio skundo argumentais dėl galbūt pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, teismo sprendimų motyvų pakankamumo ir pareiškėjos teisės į teisingą teismo procesą užtikrinimu (žr. nutarties 14.1, 14.5 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

25. VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) įtvirtinta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje, jei laikotarpiu nuo pranešimo apie naikinamą pareigybę įteikimo iki šios pareigybės panaikinimo dienos (imtinai) yra (atsiranda) laisva karjeros valstybės tarnautojo pareigybė. Įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja darbdavį (VTĮ 2 str. 14 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, siūlyti kitas (laisvas) pareigas, o šiam tarnautojui sutikus – paskirti į to paties lygio ir kategorijos, o jei tokių nėra – žemesnės kategorijos, pareigas, kurias jis yra tinkamas užimti. Vadinasi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar atsakovas tinkamai įvykdė pareigą siūlyti kitas (laisvas) pareigas.

26. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus (ABTĮ 86 str. 1–3 d.). Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

27. Nustatyta, kad pareiškėja kartu su 2018 m. gruodžio 5 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais (II t., b. l. 76–83) (jie priimti kaip patikslintas skundas) pateikė jos teiginius pagrindžiančią informaciją, kurioje užfiksuotos nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, t. y. kad: Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriuje galbūt buvo įsteigtos ne tik dvi naujos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus patarėjų (A lygis, 15 kategorija) pareigybės, kurias atsakovo pareigos pareiškėjai siūlyti kitą darbą kontekste teismas vertino, bet ir trys papildomos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus specialistų (A lygis, 14 kategorija) pareigybės, kurias užimti, kaip nustatyta, pareiškėjai nebuvo siūloma (žr. Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės piniginių fondų, pareigybių sąrašą (projektas), II t., b. l. 122–140; Ministerijos 2018 m. birželio 19 d. siūlymą eiti pareigas, II t., b. l. 156, 157); Ministras 2018 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 40P-13 (t. y. pareiškėjos įspėjimo apie atleidimą laikotarpiui nepasibaigus) patvirtino Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės (A lygis, 14 kategorija) aprašymą (II t., b. 104–105), o 2018 m. rugpjūčio 10 d., t. y. jau atleidus pareiškėją iš pareigų, buvo paskelbtas konkursas į šią pareigybę (II t., b. l. 88–90).

28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas ginčo atveju tinkamai įvykdė pareigą pareiškėjai siūlyti kitas (laisvas) pareigas, visiškai neįvertinęs paminėtos (žr. nutarties 27 p.) pareiškėjos pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės. Teismas nebuvo aktyvus, tirdamas pareiškėjos kartu su 2018 m. gruodžio 5 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktus įrodymus (t. y. nepareikalavo atsakovo dėl jų pateikti konkrečius paaiškinimus, neišreikalavo iš atsakovo įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti pareiškėjos pateiktos informacijos buvimą, ar jos aktualumą kilusiam ginčui išspręsti ir pan.). Taigi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos visos bylai svarbios, su atsakovo pareigos pareiškėjai siūlyti kitas (laisvas) pareigas įgyvendinimu susijusios aplinkybės, jos nebuvo visapusiškai, objektyviai ištirtos. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas atsakovo pareigos pareiškėjai siūlyti kitą darbą kontekste privalėjo nustatyti ir įvertinti visas pareiškėjos pateiktame Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės piniginių fondų, pareigybių sąraše (projekte) nurodytas pareiškėjos įspėjimo apie atleidimą iš tarnybos metu buvusias laisvas A lygio 14 kategorijos ir žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Tame kontekste teismas turėjo, be kita ko, įvertinti pareiškėjos skunde (patikslintame skunde) nuosekliai dėstomus argumentus apie tai, kad penkerius metus iki atleidimo ji faktiškai vykdė kitas, nei formaliai jos Pareigybės aprašyme nurodytosios, funkcijas, surinkti visus su tuo susijusius įrodymus ir juos ištirti.

29. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja teismo prašė išreikalauti, jos nuomone, bylai reikšmingus įrodymus, t. y.: Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos (juridinio asmens kodas 304455945) 2018 metų balandžio-gegužės mėn. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktą skundą dėl ginčui aktualios pertvarkos, kuris, pareiškėjos nuomone, gali būti reikšmingas teismui siekiant susidaryti išsamesnį vaizdą apie Ministerijos vadovybės veiksmų teisėtumą atleidžiant ją iš pareigų (I t., b. l. 4); įrodymus, reikalingus jos teiginiams dėl funkcijų tęstinumo pagrįsti (II t., b. l. 76–83). Byloje nėra duomenų, kaip teismas išsprendė šiuos pareiškėjos prašymus ir ar apskritai juos išsprendė, nors teismas, įgyvendindamas asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, privalo reaguoti į proceso šalies prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus. Vadinasi, šiuo atveju teismas nepadėjo pareiškėjai įgyvendinti jos procesinių teisių, neišsprendė pareikštų pagrįstų prašymų. Dėl paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo pažeista ir pareiškėjos teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

30. Pareiškėjos teiginys, kad teismas neįvertino, jog jos atleidimas buvo žalingas Ministerijai keliamų uždavinių požiūriu, tiesiogiai susijęs su jos reikalavimu priteisti žalos atlyginimą Lietuvos valstybei. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjos skundo (patikslinto skundo) dalį tiek, kiek ja buvo reiškiamas reikalavimas žalos atlyginimą priteisti Lietuvos valstybei ir skundžiamu sprendimu šį reikalavimą atmetęs kaip išvestinį iš pagrindinio reikalavimo dėl Potvarkio panaikinimo, nepagrįstai nevertino, kaip šis reikalavimas susijęs su pareiškėjos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimu ir ar pareiškėja yra įgaliota tokį reikalavimą reikšti Lietuvos valstybės vardu.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik LVAT teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

32. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. E. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė