Legislator Case Law & Legislation
cc5bd5f1-078a-47b8-b163-6a71ea80d95f AI generated

cc5bd5f1-078a-47b8-b163-6a71ea80d95f · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number cc5bd5f1-078a-47b8-b163-6a71ea80d95f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-163-197/2019 Proceso Nr. 1-01-1-28834-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1.2.3 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viktoro Kažio, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui, nuteistajai R.

Legislator headnote

AI generated

cc5bd5f1-078a-47b8-b163-6a71ea80d95f · Lietuvos apeliacinis teismas: Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Sprendžiant, ar konkrečioje situacijoje buvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos, teismas turi ne tik įvertinti gynybos ir kėsinimosi santykį, bet atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, apibÅ«dinančias bÅ«tinosios ginties situacijÄ . Ä®statymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir jų intensyvumas visiÅ¡kai atitiktų kėsinimosi pobÅ«dį bei pavojingumÄ , ir neriboja gynybai nuo pavojingo kėsinimosi naudojamų priemonių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-163-197/2019 Proceso Nr. 1-01-1-28834-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1.2.3 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viktoro Kažio, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui, nuteistajai R.

Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios R. Č. gynėjo advokato Mykolo GirdiuÅ¡o apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. Č. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aÅ¡tuoneriems) metams, jÄ atliekant pataisos namuose. IÅ¡ nuteistosios R.

Č. nukentėjusiajai R. P. priteista 552,72 Eur už laidojimo iÅ¡laidas ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. R. Č. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad tyčia nužudė Å¡eimos narį, t. y. 2018 m. birželio 17 d., apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu su savo vyru V. Č., tyčia sudavė pastarajam nemažiau kaip 1 smÅ«gį peiliu į krÅ«tinės lÄ stÄ , tuo padarydama nukentėjusiajam durtinę pjautinę krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizdÄ su III tarpÅ¡onkaulinio, III Å¡onkaulio, kairio plaučio, Å¡irdiplėvės ir Å¡irdies sužalojimais, dėl ko komplikavusis vidiniu nukraujavimu ir Å¡irdies tamponada V.

Č. mirė. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 2. Nuteistosios R. Č. gynėjas advokatas M. GirdiuÅ¡as apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendį ir R. Č. iÅ¡teisinti, kadangi ji veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Jeigu teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo jo ginamÄ jÄ iÅ¡teisinti, praÅ¡o jos veikÄ vertinti kaip nužudymÄ peržengus bÅ«tinosios ginties ribas ir paskirti mažesnę bausmę, negu sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta mažiausia bausmė.

3. Apeliantas nurodo, kad nuosprendis naikintinas, nes nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. 3.1. IÅ¡ byloje esančių R. Č. teisme duotų parodymų matyti, kad R. Č. konflikto su savo vyru V. Č. metu neturėjo kitos iÅ¡eities kaip tik gintis nuo girto ir prieÅ¡ jÄ smurtaujančio vyro, kuris jÄ puolė su peiliu ir galėjo nužudyti. Tai, kad R. Č. buvo žalojama peiliu patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada, kuria nustatytos deÅ¡iniojo dilbio, deÅ¡inės plaÅ¡takos 1, 3, 5 pirÅ¡tų pjautinės žaizdos, padarytos paveikus aÅ¡triu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu įrankiu – peiliu. 3.2.

Gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad R. Č. atėmus iš vyro peilį jau negrėsė realus pavojus jos gyvybei ir sveikatai. Vyras ir toliau smurtavo prieš R. Č.. Jo ginamoji nors atėmė iš vyro peilį, tačiau negalėjo išbėgti iš virtuvės, nes jis buvo užstojęs duris, todėl turėdama rankoje vienintelį įrankį, kuriuo galėjo pasipriešinti dūrė jam neturėdama tikslo jo nužudyti ir nesitikėdama, kad tokiu būdu jį nužudys. R. Č. tokiu pat būdu nuo vyro smurto yra gynusis ir anksčiau, bet jokių rimtų sužalojimų jam nebuvo padariusi.

R. Č. reakcija po įvykio taip pat patvirtina, kad ji neturėjo tyčios vyrÄ nužudyti. Å iÄ aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytoju apklaustas R. Č. sÅ«nus, kuris tai matė iÅ¡kart po įvykio. 3.3. Apeliantas teigia, kad R. Č. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Tačiau jeigu teismas nuspręstų, jog jo ginamosios veiksmai neatitiko bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, jie turėtų bÅ«ti vertinami kaip bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas ir, vadovaujantis BK 62 straipsniu, turi bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė, kuri bÅ«tų trumpesnė už straipsnio sankcijoje numatytÄ trumpiausiÄ laisvės atėmimo bausmę.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – atmesti.

5. Nuteistosios R. Č. gynėjo advokato M. GirdiuÅ¡o apeliacinis skundas atmetamas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 6. Apeliantas neginčija, jog jo ginamosios nuteistosios R. Č. veiksmais – dÅ«riu peiliu vyrui V. Č. į krÅ«tinės lÄ stÄ pastarasis buvo nužudytas, tik nurodo, kad nuteistoji veikė esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms arba jas virÅ¡ijus. Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Å¡iÄ bylÄ ir skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma nuteistosios gynėjo paduotame apeliaciniame skunde.

7. Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl BK 28 straipsnį netaikymo nagrinėjamoje byloje padarytos tinkamai aiÅ¡kinant baudžiamojo įstatymo nuostatas bei nepadarant esminių BPK pažeidimų. BK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. BÅ«tinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumiÅ¡imo ar iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ padaryta veika. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnio keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.

Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Sprendžiant, ar konkrečioje situacijoje buvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos, teismas turi ne tik įvertinti gynybos ir kėsinimosi santykį, bet atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, apibÅ«dinančias bÅ«tinosios ginties situacijÄ . Ä®statymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir jų intensyvumas visiÅ¡kai atitiktų kėsinimosi pobÅ«dį bei pavojingumÄ , ir neriboja gynybai nuo pavojingo kėsinimosi naudojamų priemonių.

8. Nuteistoji R. Č., kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, esminių jai inkriminuojamojo nusikaltimo objektyviosios pusės požymių neginčijo. Ji nuosekliai daugelyje apklausų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad ginčo metu sudavė savo sutuoktiniui V. Č. smÅ«gį virtuviniu peiliu į krÅ«tinę, dėl ko jis patyrė mirtį sukėlusius sužalojimus, o po to peilį iÅ¡metė ant grindų. Be nuteistosios parodymų šį faktÄ patvirtina kiti bylos duomenys: 2018 m. birželio 18 d.

įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 12-46 ), 2018 m. rugsėjo 18 d. DNR tyrimo ekspertizės išvadoje Nr. ES 164/2018 (01) nustatyta, kad ant pačios R. Č. nurodyto peilio rasta V. Č. kraujo (t. 2, b. l. 66-67), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. birželio 22 d. specialisto išvada Nr. M 780/2018(01) dėl V. Č. mirties priežasties (t. 1, b. l. 188-195), specialisto J. P., liudytojos J. R. parodymai. Nuteistoji tik skirtingai aiškino peilio atsiradimo jos rankose aplinkybes.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 102-104, 106-109, 120-129) ji nurodė, kad ginčo metu, po sutuoktinio jai į veidÄ suduoto smÅ«gio, spontaniÅ¡kai sugriebė virtuvėje ant mikrobangų krosnelės gulėjusį peilį, kuriuo ir sudavė mirtinÄ smÅ«gį savo vyrui. Pirmosios instancijos teisme R. Č. nurodė, kad peilį atėmė iÅ¡ sutuoktinio, kai jis pirmasis jÄ puolė. Ta patį ji paaiÅ¡kino ir jos teismo medicininės apžiÅ«ros metu iÅ¡ karto po įvykio (t. 1, b. l. 140-141).

Apygardos teismas, vertindamas Å¡iÄ jos parodymų kaitÄ , atsižvelgdamas į tai, kad daugiau įvykio liudytojų nebuvo, vadovavosi in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, pagrįstai konstatavo, kad R. Č. konflikto su savo sutuoktiniu V. Č. metu atėmė iÅ¡ jo virtuvinį peilį ir tuo pačiu peiliu sudavė jam smÅ«gį į krÅ«tinę, ko pasėkoje V.

Č. buvo padaryti sužalojimai sukėlę jo mirtį.

9. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir specialisto iÅ¡vada Nr. G 2030/2018(01), kurioje nurodoma, kad R. Č. nustatytos deÅ¡inio dilbio, deÅ¡inės plaÅ¡takos pirmo, trečio ir penkto pirÅ¡to pjautinės žaizdos, padarytos paveikus aÅ¡triu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu įrankiu – peiliu, 1 paros laikotarpyje iki apžiÅ«ros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2018 m. birželio 17 d. Tiriamosios rankose yra nustatyti pjautiniai sužalojimai, kurie galėjo atsirasti ginantis nuo smÅ«gių, t. y. dengiantis rankomis, arba sugriebiant žalojusį įrankį deÅ¡ine plaÅ¡taka. Sužalojimai, kurie nustatyti deÅ¡iniame dilbyje padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje – mažiausiai trimis. Tiriamoji sužalojimų jai padarymo metu galėjo bÅ«ti įvairiuose padėtyse ir įvairiai iÅ¡sidėstę tarpusavyje su užpuoliku (t. 1, b. l. 140-141).

10. IÅ¡ dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistoji R. Č. buvo užpulta peiliu girto ir prieÅ¡ jÄ smurtaujančio vyro, tačiau svarstytina, ar Å¡is vyro kėsinimasis peiliu buvo toks, nuo kurio bÅ«tų galima bÅ«tinoji gintis. Apygardos teismas, vertindamas Å¡iÄ situacijÄ , pažymėjo, kad iÅ¡ esmės tai buvo nuolatinių konfliktų, kilusių tarp girtų sutuoktinių iÅ¡dava. Tiek nuteistoji, tiek jos vyras įvykio metu buvo neblaivÅ«s. R. Č. nustatytas 2,27 promilių girtumas, kas atitinka vidutinio girtumo laipsnį, o V.

Č. lavono kraujyje rasta 3,8 promilės, Å¡lapime – 4,95 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkaus girtumo laipsnį. IÅ¡ nuteistosios R. Č. bei liudytojų V. D., L. P. parodymų seka, jog jie abu nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, o bÅ«dami girti smurtaudavo vienas prieÅ¡ kitÄ , buvo gaunami praneÅ¡imai apie smurto artimoje aplinkoje atvejus. Tai patvirtinama ir bylos raÅ¡ytiniais įrodymais. U. rajono savivaldybės pažymoje nurodoma, kad R. Č. Å¡eima įraÅ¡yta į U. rajono socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ .

Ä®raÅ¡ymo pagrindas – girtavimas, socialinių įgÅ«džių stoka. Å eimoje kildavo nemažai problemų dėl sutuoktinių pomėgio svaigintis alkoholiu. R. Č. ir V. Č. buvo gydyti nuo alkoholio priklausomybės, tačiau gydymas nepadarė jokio poveikio ir teigiamų pokyčių (t. 1, b. l. 82). U. rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. baudžiamuoju įsakymu R. Č. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad 2017 m. birželio 10 d., apie 20.20 val., namuose bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu, virtuviniu peiliu sudavė V.

Č. peiliu į pažastį, nežymiai sutrikdydama pastarojo sveikatÄ (t. 1, b. l. 166- 169). IÅ¡ pačios nuteistosios parodymų seka, jog įvykio dienÄ tarp jos ir sutuoktinio kilo žodinis konfliktas, peraugęs į smurto vartojimÄ vienas prieÅ¡ kitÄ . Teisėjų kolegijos nuomone tas smurtas vienas kito atžvilgiu buvo vartojamas ne gynybos, o puolimo tikslais.

11. Taip pat sutiktina su apygardos teismo išvada, kad R. Č., atėmusi iš sutuoktinio peilį, pavojų savo sveikatai ir gyvybei, jei toks jos manymu ir buvo, likvidavo ir nuo šio momento realaus pavojaus jos gyvybei ir sveikatai nebeliko. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. Č. atėmus iš vyro peilį ir toliau grėsė realus pavojus jos gyvybei ir sveikatai, nes pastarasis ir toliau smurtavo prieš R. Č.. Šie apeliacinio skundo argumentai paneigiami pačios nuteistosios parodymais. R. Č. apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, jog atiminėjant peilį, pasakė vyrui, kad pastarasis prie jos nelįstų.

Peilį ji jau tuo metu turėjo savo rankose ir netyčia jam sudavė tuo peiliu, o pamačiusi kad įdÅ«rė, iÅ¡sigando, užmetė peilį už dujinės viryklės, o vyras nuėjo į kambarį, atsisėdo ant lovos ir liepė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ . Taigi, apie jokį tolimesnį vyro smurtÄ jos atžvilgiu po peilio atėmimo ji nenurodė (t. 2, b. l. 41-42). Nepaisant to, suvokdama, kad realus pavojus jos gyvybei ir sveikatai nebegresia, R. Č. tyčia sudavė peiliu savo sutuoktiniui į gyvybiÅ¡kai pavojingÄ vietÄ â€“ Å¡irdies sritį ir taip jį nužudė.

12. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, jog bÅ«tinosios ginties sÄ lygų nebuvo, todėl negali bÅ«ti konstatuota nei bÅ«tinoji gintis, nei jos ribų peržengimas. Tokie veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip nužudymas, esant lengvinančiai aplinkybei, t. y. kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio V. Č. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), bet ne bÅ«tinoji gintis ar bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas.

13. R. Č. nurodė, kad nenorėjo atimti gyvybės savo vyrui V. Č., smÅ«gi peiliu sudavė spontaniÅ¡kai, tikėjosi, kad viskas baigsis tokiomis pasekmėmis, kaip ir anksčiau panaudojant peilį. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ kyla esant ne tik tiesioginei, bet ir netiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenori atimti gyvybės, sÄ moningai leidžia tokiems padariniams atsirasti.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (į kurias žmogaus kÅ«no dalis (organus) yra smÅ«giuojama), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-366/2011, Nr. 2K-316-699/2015, Nr. 2K- 267-942/2017).

Apygardos teismas pagrįstai atmetė R. Č. parodymus apie tai, kad jos smÅ«gis peiliu buvo impulsyvus, spontaniÅ¡kas. Byloje nėra duomenų, kad ji siekė bÅ«tent nužudyti V. Č., tačiau ji panaudojo pavojingÄ gyvybei įrankį – peilį, sudavė smÅ«gį į pavojingÄ kÅ«no vietÄ â€“ krÅ«tinę Å¡irdies srityje, todėl negalėjo nenumatyti pavojingų gyvybei tokių savo veiksmų pasekmių ir sÄ moningai leido tokioms pasekmėms atsirasti, tai yra veikė netiesiogine tyčia.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas Å¡ias aplinkybes, konstatuoja, kad R. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Dėl bausmės 15. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Ä®vertinus visas bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes, motyvuotai parenkama Å¡velnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

16. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę nuteistajai, pirmosios instancijos teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes. Skiriant bausmę R. Č., buvo atsižvelgta į tai, kad ji padarė nusikaltimÄ , kuris įstatymo priskirtas prie labai sunkių. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcija numato vienintelės rūšies bausmę – laisvės atėmimÄ nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų bausmę. Taip pat nusikaltimas, už kurį R.

Č. nuteista, pagrįstai įvertintas kaip nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis), nes ji nusikalto bÅ«dama teista Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir Å¡is teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas. R. Č. taip pat buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnį už tai, kad 2017 m. spalio 13 d. necenzÅ«riniais žodžiais įžeidė savo pareigas vykdžiusios socialinės darbuotojos garbę ir orumÄ (t. 1, b. l. 162).

R. Č. Å¡eima buvo įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ . Ä®raÅ¡ymo pagrindas - girtavimas ir socialinių įgÅ«džių stoka. R. Č. gydyta nuo alkoholio priklausomybės, tačiau gydymas nepadarė teigiamo poveikio. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad ji turi nepilnametį sÅ«nų, kuris apgyvendintas U. globos centre (t. 1, b. l. 82).

17. Pirmosios instancijos teismas R. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), taip pat tai, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. Apygardos teismas įvertinęs visas nurodytas aplinkybes R. Č. paskyrė minimaliÄ BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę. SÄ lygų taikyti BK 54 straipsnio nuostatas ar BK 62 straipsnio nuostatas nėra. 18.1. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės Å¡velninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.).

Ä®vertinus visas byloje nustatytas aplinkybes – nusikaltimo sunkumÄ , pavojingumÄ visuomenei, nuteistosios atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jÄ charakterizuojančius duomenis, pripažintina, jog jokių iÅ¡imtinių aplinkybių skirti Å¡velnesnę bausmę nėra. 18.2. BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali paskirti Å¡velnesnę negu įstatyme numatytÄ bausmę, jei byloje yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir egzistuoja bent viena iÅ¡ BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose įvardytų sÄ lygų.

Apygardos teismas nustatė dvi R. Č. atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Be to, ji turi nepilnametį sūnų, gim. (duomenys neskelbtini). Tačiau tai neatitinka BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų, nes kaltininkas turi išlaikyti mažamečius, t. y. iki 14 metų amžiaus, vaikus, kurių dėl įstatyme paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Nuteistosios sūnus šiuo metu jau yra 17 metų amžiaus ir jis yra apgyvendintas U. globos centre.

19. Teisėjų kolegijos nuomone, R. Č. paskirta minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, padės įgyvendinti bausmės tikslus bei negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta. Dėl civilinio ieškinio 20. Apygardos teismas nukentėjusios R. P. civilinį ieškinį tenkino dalinai ir priteisė jai iš R. Č. 552,72 Eur laidojimo išlaidoms atlyginti ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimai išspręsti tinkamai.

Teismas tiksliai apskaičiavo nukentėjusiosios turėtas faktines laidojimo iÅ¡laidas ir jas priteisė. Apygardos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nusikaltimo pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktikoje susiformavusį priteistinos nužudytojo broliams, seserims neturtinės žalos dydį.

Nustatyta, jog R. Č. jokio turto ir pajamų neturi, gyveno iÅ¡ paÅ¡alpos, o nukentėjusiosios ir jos brolio emocinis ryÅ¡ys iÅ¡ esmės buvo nutrÅ«kęs dar vaikystėje, jie nebuvo artimi. Nukentėjusioji pati teisme nurodė, kad neturėdami tėvo jie augo pas skirtingus globėjus, susitikdavo tik pas tėvÄ , kuris mirė prieÅ¡ 6 metus, namuose, bendraudavo tik kartais telefonu. Be to, nustatyta, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas Å¡ias aplinkybes, pagrįstai nukentėjusiajai priteisė minimaliÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti tose ribose, kuriose yra susiformavusi teismų praktika analogiÅ¡kose bylose.

21. Ä®vertinusi visas pirmiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistosios R. Č. gynėjo apeliacinis skundas nepagrįstas, pirmosios instancijos teismo nuteistosios nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, paskirta bausmė taip pat yra teisinga. Keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistosios R. Č. gynėjo advokato Mykolo GirdiuÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Valdimaras Bavėjanas Laima Garnelienė Viktoras Kažys