cc5bd5f1-078a-47b8-b163-6a71ea80d95f · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generated?Baudžiamoji byla Nr. 1A-163-197/2019 Proceso Nr. 1-01-1-28834-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1.2.3 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Valdimaro BavÄjano, Laimos GarnelienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja) ir Viktoro Kažio, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Rimai KriÅ¡ÄiÅ«naitei, gynÄjui advokatui Mykolui GirdiuÅ¡ui, nuteistajai R.
Legislator headnote
AI generatedcc5bd5f1-078a-47b8-b163-6a71ea80d95f · Lietuvos apeliacinis teismas: KÄsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradÄtas ar tiesiogiai gresia besiginanÄiojo ar kito asmens teisÄms, valstybÄs ar visuomenÄs interesams. Sprendžiant, ar konkreÄioje situacijoje buvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos, teismas turi ne tik įvertinti gynybos ir kÄsinimosi santykį, bet atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, apibÅ«dinanÄias bÅ«tinosios ginties situacijÄ . Ä®statymas nereikalauja, kad gynybos priemonÄs ir jų intensyvumas visiÅ¡kai atitiktų kÄsinimosi pobÅ«dį bei pavojingumÄ , ir neriboja gynybai nuo pavojingo kÄsinimosi naudojamų priemonių.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1A-163-197/2019 Proceso Nr. 1-01-1-28834-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1.2.3 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Valdimaro BavÄjano, Laimos GarnelienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja) ir Viktoro Kažio, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Rimai KriÅ¡ÄiÅ«naitei, gynÄjui advokatui Mykolui GirdiuÅ¡ui, nuteistajai R.
Ä., vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios R. Ä. gynÄjo advokato Mykolo GirdiuÅ¡o apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkriÄio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ä. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir paskirta laisvÄs atÄmimo bausmÄ 8 (aÅ¡tuoneriems) metams, jÄ atliekant pataisos namuose. IÅ¡ nuteistosios R.
Ä. nukentÄjusiajai R. P. priteista 552,72 Eur už laidojimo iÅ¡laidas ir 2 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. Bylos esmÄ 1. R. Ä. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad tyÄia nužudÄ Å¡eimos narį, t. y. 2018 m. birželio 17 d., apie 21.30 val., bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu su savo vyru V. Ä., tyÄia sudavÄ pastarajam nemažiau kaip 1 smÅ«gį peiliu į krÅ«tinÄs lÄ stÄ , tuo padarydama nukentÄjusiajam durtinÄ pjautinÄ krÅ«tinÄs lÄ stos kairÄs pusÄs žaizdÄ su III tarpÅ¡onkaulinio, III Å¡onkaulio, kairio plauÄio, Å¡irdiplÄvÄs ir Å¡irdies sužalojimais, dÄl ko komplikavusis vidiniu nukraujavimu ir Å¡irdies tamponada V.
Ä. mirÄ. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 2. Nuteistosios R. Ä. gynÄjas advokatas M. GirdiuÅ¡as apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkriÄio 29 d. nuosprendį ir R. Ä. iÅ¡teisinti, kadangi ji veikÄ bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Jeigu teismas nusprÄstų, kad nÄra pagrindo jo ginamÄ jÄ iÅ¡teisinti, praÅ¡o jos veikÄ vertinti kaip nužudymÄ peržengus bÅ«tinosios ginties ribas ir paskirti mažesnÄ bausmÄ, negu sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta mažiausia bausmÄ.
3. Apeliantas nurodo, kad nuosprendis naikintinas, nes nuosprendyje iÅ¡dÄstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. 3.1. IÅ¡ byloje esanÄių R. Ä. teisme duotų parodymų matyti, kad R. Ä. konflikto su savo vyru V. Ä. metu neturÄjo kitos iÅ¡eities kaip tik gintis nuo girto ir prieÅ¡ jÄ smurtaujanÄio vyro, kuris jÄ puolÄ su peiliu ir galÄjo nužudyti. Tai, kad R. Ä. buvo žalojama peiliu patvirtina ir ValstybinÄs teismo medicinos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada, kuria nustatytos deÅ¡iniojo dilbio, deÅ¡inÄs plaÅ¡takos 1, 3, 5 pirÅ¡tų pjautinÄs žaizdos, padarytos paveikus aÅ¡triu, pjaunanÄių savybių turinÄiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu įrankiu â peiliu. 3.2.
GynÄjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad R. Ä. atÄmus iÅ¡ vyro peilį jau negrÄsÄ realus pavojus jos gyvybei ir sveikatai. Vyras ir toliau smurtavo prieÅ¡ R. Ä.. Jo ginamoji nors atÄmÄ iÅ¡ vyro peilį, taÄiau negalÄjo iÅ¡bÄgti iÅ¡ virtuvÄs, nes jis buvo užstojÄs duris, todÄl turÄdama rankoje vienintelį įrankį, kuriuo galÄjo pasiprieÅ¡inti dÅ«rÄ jam neturÄdama tikslo jo nužudyti ir nesitikÄdama, kad tokiu bÅ«du jį nužudys. R. Ä. tokiu pat bÅ«du nuo vyro smurto yra gynusis ir anksÄiau, bet jokių rimtų sužalojimų jam nebuvo padariusi.
R. Ä. reakcija po įvykio taip pat patvirtina, kad ji neturÄjo tyÄios vyrÄ nužudyti. Å iÄ aplinkybÄ ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytoju apklaustas R. Ä. sÅ«nus, kuris tai matÄ iÅ¡kart po įvykio. 3.3. Apeliantas teigia, kad R. Ä. veikÄ bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. TaÄiau jeigu teismas nusprÄstų, jog jo ginamosios veiksmai neatitiko bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, jie turÄtų bÅ«ti vertinami kaip bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas ir, vadovaujantis BK 62 straipsniu, turi bÅ«ti paskirta Å¡velnesnÄ bausmÄ, kuri bÅ«tų trumpesnÄ už straipsnio sankcijoje numatytÄ trumpiausiÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ.
4. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nuteistoji ir jos gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorÄ â atmesti.
5. Nuteistosios R. Ä. gynÄjo advokato M. GirdiuÅ¡o apeliacinis skundas atmetamas. III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 6. Apeliantas neginÄija, jog jo ginamosios nuteistosios R. Ä. veiksmais â dÅ«riu peiliu vyrui V. Ä. į krÅ«tinÄs lÄ stÄ pastarasis buvo nužudytas, tik nurodo, kad nuteistoji veikÄ esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms arba jas virÅ¡ijus. TeisÄjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Å¡iÄ bylÄ ir skundžiamo nuosprendžio teisÄtumÄ bei pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma nuteistosios gynÄjo paduotame apeliaciniame skunde.
7. TeisÄjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dÄl BK 28 straipsnį netaikymo nagrinÄjamoje byloje padarytos tinkamai aiÅ¡kinant baudžiamojo įstatymo nuostatas bei nepadarant esminių BPK pažeidimų. BK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisÄ Ä¯ bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisÄ jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galÄjo iÅ¡vengti kÄsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarÄ baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkanÄiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybÄ, bÅ«sto nelieÄiamybÄ, kitas teises, visuomenÄs ar valstybÄs interesus nuo pradÄto ar tiesiogiai gresianÄio pavojingo kÄsinimosi.
BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyÄia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kÄsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. BÅ«tinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dÄl didelio sumiÅ¡imo ar iÅ¡gÄ sÄio, kurį sukÄlÄ pavojingas kÄsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ padaryta veika. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybÄs, atitinkanÄios BK 28 straipsnio keliamas sÄ lygas, susijusias su kÄsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kÄsinimosi.
Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kÄsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikÄsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybÄ, sveikatÄ , lytinÄ laisvÄ ir pan.), nuosavybÄ, bÅ«sto nelieÄiamybÄ, kitas teises, visuomenÄs ar valstybÄs interesus. KÄsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginanÄiojo vaizduotÄje.
KÄsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradÄtas ar tiesiogiai gresia besiginanÄiojo ar kito asmens teisÄms, valstybÄs ar visuomenÄs interesams. Sprendžiant, ar konkreÄioje situacijoje buvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos, teismas turi ne tik įvertinti gynybos ir kÄsinimosi santykį, bet atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, apibÅ«dinanÄias bÅ«tinosios ginties situacijÄ . Ä®statymas nereikalauja, kad gynybos priemonÄs ir jų intensyvumas visiÅ¡kai atitiktų kÄsinimosi pobÅ«dį bei pavojingumÄ , ir neriboja gynybai nuo pavojingo kÄsinimosi naudojamų priemonių.
8. Nuteistoji R. Ä., kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, esminių jai inkriminuojamojo nusikaltimo objektyviosios pusÄs požymių neginÄijo. Ji nuosekliai daugelyje apklausų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodÄ, kad ginÄo metu sudavÄ savo sutuoktiniui V. Ä. smÅ«gį virtuviniu peiliu į krÅ«tinÄ, dÄl ko jis patyrÄ mirtį sukÄlusius sužalojimus, o po to peilį iÅ¡metÄ ant grindų. Be nuteistosios parodymų šį faktÄ patvirtina kiti bylos duomenys: 2018 m. birželio 18 d.
įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 12-46 ), 2018 m. rugsÄjo 18 d. DNR tyrimo ekspertizÄs iÅ¡vadoje Nr. ES 164/2018 (01) nustatyta, kad ant paÄios R. Ä. nurodyto peilio rasta V. Ä. kraujo (t. 2, b. l. 66-67), ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. birželio 22 d. specialisto iÅ¡vada Nr. M 780/2018(01) dÄl V. Ä. mirties priežasties (t. 1, b. l. 188-195), specialisto J. P., liudytojos J. R. parodymai. Nuteistoji tik skirtingai aiÅ¡kino peilio atsiradimo jos rankose aplinkybes.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, ikiteisminio tyrimo teisÄjo ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 102-104, 106-109, 120-129) ji nurodÄ, kad ginÄo metu, po sutuoktinio jai į veidÄ suduoto smÅ«gio, spontaniÅ¡kai sugriebÄ virtuvÄje ant mikrobangų krosnelÄs gulÄjusį peilį, kuriuo ir sudavÄ mirtinÄ smÅ«gį savo vyrui. Pirmosios instancijos teisme R. Ä. nurodÄ, kad peilį atÄmÄ iÅ¡ sutuoktinio, kai jis pirmasis jÄ puolÄ. Ta patį ji paaiÅ¡kino ir jos teismo medicininÄs apžiÅ«ros metu iÅ¡ karto po įvykio (t. 1, b. l. 140-141).
Apygardos teismas, vertindamas Å¡iÄ jos parodymų kaitÄ , atsižvelgdamas į tai, kad daugiau įvykio liudytojų nebuvo, vadovavosi in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonÄs ir neaiÅ¡kumai, kurių nÄra galimybÄs paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybÄn traukiamo asmens naudai, pagrįstai konstatavo, kad R. Ä. konflikto su savo sutuoktiniu V. Ä. metu atÄmÄ iÅ¡ jo virtuvinį peilį ir tuo paÄiu peiliu sudavÄ jam smÅ«gį į krÅ«tinÄ, ko pasÄkoje V.
Ä. buvo padaryti sužalojimai sukÄlÄ jo mirtį.
9. Å iÄ aplinkybÄ patvirtina ir specialisto iÅ¡vada Nr. G 2030/2018(01), kurioje nurodoma, kad R. Ä. nustatytos deÅ¡inio dilbio, deÅ¡inÄs plaÅ¡takos pirmo, treÄio ir penkto pirÅ¡to pjautinÄs žaizdos, padarytos paveikus aÅ¡triu, pjaunanÄių savybių turinÄiu daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu įrankiu â peiliu, 1 paros laikotarpyje iki apžiÅ«ros, galimai įvykio aplinkybÄse nurodytu laiku, t. y. 2018 m. birželio 17 d. Tiriamosios rankose yra nustatyti pjautiniai sužalojimai, kurie galÄjo atsirasti ginantis nuo smÅ«gių, t. y. dengiantis rankomis, arba sugriebiant žalojusį įrankį deÅ¡ine plaÅ¡taka. Sužalojimai, kurie nustatyti deÅ¡iniame dilbyje padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais, deÅ¡inÄje plaÅ¡takoje â mažiausiai trimis. Tiriamoji sužalojimų jai padarymo metu galÄjo bÅ«ti įvairiuose padÄtyse ir įvairiai iÅ¡sidÄstÄ tarpusavyje su užpuoliku (t. 1, b. l. 140-141).
10. IÅ¡ dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistoji R. Ä. buvo užpulta peiliu girto ir prieÅ¡ jÄ smurtaujanÄio vyro, taÄiau svarstytina, ar Å¡is vyro kÄsinimasis peiliu buvo toks, nuo kurio bÅ«tų galima bÅ«tinoji gintis. Apygardos teismas, vertindamas Å¡iÄ situacijÄ , pažymÄjo, kad iÅ¡ esmÄs tai buvo nuolatinių konfliktų, kilusių tarp girtų sutuoktinių iÅ¡dava. Tiek nuteistoji, tiek jos vyras įvykio metu buvo neblaivÅ«s. R. Ä. nustatytas 2,27 promilių girtumas, kas atitinka vidutinio girtumo laipsnį, o V.
Ä. lavono kraujyje rasta 3,8 promilÄs, Å¡lapime â 4,95 promilÄs etilo alkoholio, kas atitinka sunkaus girtumo laipsnį. IÅ¡ nuteistosios R. Ä. bei liudytojų V. D., L. P. parodymų seka, jog jie abu nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, o bÅ«dami girti smurtaudavo vienas prieÅ¡ kitÄ , buvo gaunami praneÅ¡imai apie smurto artimoje aplinkoje atvejus. Tai patvirtinama ir bylos raÅ¡ytiniais įrodymais. U. rajono savivaldybÄs pažymoje nurodoma, kad R. Ä. Å¡eima įraÅ¡yta į U. rajono socialinÄs rizikos Å¡eimų, auginanÄių vaikus, apskaitÄ .
Ä®raÅ¡ymo pagrindas â girtavimas, socialinių įgÅ«džių stoka. Å eimoje kildavo nemažai problemų dÄl sutuoktinių pomÄgio svaigintis alkoholiu. R. Ä. ir V. Ä. buvo gydyti nuo alkoholio priklausomybÄs, taÄiau gydymas nepadarÄ jokio poveikio ir teigiamų pokyÄių (t. 1, b. l. 82). U. rajono apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 21 d. baudžiamuoju įsakymu R. Ä. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, dÄl to, kad 2017 m. birželio 10 d., apie 20.20 val., namuose bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu, virtuviniu peiliu sudavÄ V.
Ä. peiliu į pažastį, nežymiai sutrikdydama pastarojo sveikatÄ (t. 1, b. l. 166- 169). IÅ¡ paÄios nuteistosios parodymų seka, jog įvykio dienÄ tarp jos ir sutuoktinio kilo žodinis konfliktas, peraugÄs į smurto vartojimÄ vienas prieÅ¡ kitÄ . TeisÄjų kolegijos nuomone tas smurtas vienas kito atžvilgiu buvo vartojamas ne gynybos, o puolimo tikslais.
11. Taip pat sutiktina su apygardos teismo iÅ¡vada, kad R. Ä., atÄmusi iÅ¡ sutuoktinio peilį, pavojų savo sveikatai ir gyvybei, jei toks jos manymu ir buvo, likvidavo ir nuo Å¡io momento realaus pavojaus jos gyvybei ir sveikatai nebeliko. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. Ä. atÄmus iÅ¡ vyro peilį ir toliau grÄsÄ realus pavojus jos gyvybei ir sveikatai, nes pastarasis ir toliau smurtavo prieÅ¡ R. Ä.. Å ie apeliacinio skundo argumentai paneigiami paÄios nuteistosios parodymais. R. Ä. apklausiama pirmosios instancijos teismo posÄdyje parodÄ, jog atiminÄjant peilį, pasakÄ vyrui, kad pastarasis prie jos nelįstų.
Peilį ji jau tuo metu turÄjo savo rankose ir netyÄia jam sudavÄ tuo peiliu, o pamaÄiusi kad įdÅ«rÄ, iÅ¡sigando, užmetÄ peilį už dujinÄs viryklÄs, o vyras nuÄjo į kambarį, atsisÄdo ant lovos ir liepÄ iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicininÄ pagalbÄ . Taigi, apie jokį tolimesnį vyro smurtÄ jos atžvilgiu po peilio atÄmimo ji nenurodÄ (t. 2, b. l. 41-42). Nepaisant to, suvokdama, kad realus pavojus jos gyvybei ir sveikatai nebegresia, R. Ä. tyÄia sudavÄ peiliu savo sutuoktiniui į gyvybiÅ¡kai pavojingÄ vietÄ â Å¡irdies sritį ir taip jį nužudÄ.
12. TeisÄjų kolegija sutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, jog bÅ«tinosios ginties sÄ lygų nebuvo, todÄl negali bÅ«ti konstatuota nei bÅ«tinoji gintis, nei jos ribų peržengimas. Tokie veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip nužudymas, esant lengvinanÄiai aplinkybei, t. y. kad veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis nukentÄjusio V. Ä. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), bet ne bÅ«tinoji gintis ar bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas.
13. R. Ä. nurodÄ, kad nenorÄjo atimti gyvybÄs savo vyrui V. Ä., smÅ«gi peiliu sudavÄ spontaniÅ¡kai, tikÄjosi, kad viskas baigsis tokiomis pasekmÄmis, kaip ir anksÄiau panaudojant peilį. Baudžiamoji atsakomybÄ už nužudymÄ kyla esant ne tik tiesioginei, bet ir netiesioginei tyÄiai, t. y. kai kaltininkas supranta, kad savo veika kÄsinasi į kito žmogaus gyvybÄ, numato, kad gali atimti gyvybÄ kitam žmogui, ir nors nenori atimti gyvybÄs, sÄ moningai leidžia tokiems padariniams atsirasti.
Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apie kaltininko tyÄios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (į kurias žmogaus kÅ«no dalis (organus) yra smÅ«giuojama), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentÄjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo, ir kt. (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-366/2011, Nr. 2K-316-699/2015, Nr. 2K- 267-942/2017).
Apygardos teismas pagrįstai atmetÄ R. Ä. parodymus apie tai, kad jos smÅ«gis peiliu buvo impulsyvus, spontaniÅ¡kas. Byloje nÄra duomenų, kad ji siekÄ bÅ«tent nužudyti V. Ä., taÄiau ji panaudojo pavojingÄ gyvybei įrankį â peilį, sudavÄ smÅ«gį į pavojingÄ kÅ«no vietÄ â krÅ«tinÄ Å¡irdies srityje, todÄl negalÄjo nenumatyti pavojingų gyvybei tokių savo veiksmų pasekmių ir sÄ moningai leido tokioms pasekmÄms atsirasti, tai yra veikÄ netiesiogine tyÄia.
14. TeisÄjų kolegija, įvertinusi visas Å¡ias aplinkybes, konstatuoja, kad R. Ä. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . DÄl bausmÄs 15. Teismas skiria bausmÄ pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmÄ, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltÄs formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybÄ; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Ä®vertinus visas bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes, motyvuotai parenkama Å¡velnesnÄ ar griežtesnÄ bausmÄs rūšis, taip pat skiriamos bausmÄs dydis, skaiÄiuojant nuo jos vidurkio.
16. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmÄ nuteistajai, pirmosios instancijos teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes. Skiriant bausmÄ R. Ä., buvo atsižvelgta į tai, kad ji padarÄ nusikaltimÄ , kuris įstatymo priskirtas prie labai sunkių. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcija numato vienintelÄs rūšies bausmÄ â laisvÄs atÄmimÄ nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų bausmÄ. Taip pat nusikaltimas, už kurį R.
Ä. nuteista, pagrįstai įvertintas kaip nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis), nes ji nusikalto bÅ«dama teista UkmergÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir Å¡is teistumas neiÅ¡nykÄs ir nepanaikintas. R. Ä. taip pat buvo taikyta administracinÄ atsakomybÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnį už tai, kad 2017 m. spalio 13 d. necenzÅ«riniais žodžiais įžeidÄ savo pareigas vykdžiusios socialinÄs darbuotojos garbÄ ir orumÄ (t. 1, b. l. 162).
R. Ä. Å¡eima buvo įraÅ¡yta į socialinÄs rizikos Å¡eimų, auginanÄių vaikus, apskaitÄ . Ä®raÅ¡ymo pagrindas - girtavimas ir socialinių įgÅ«džių stoka. R. Ä. gydyta nuo alkoholio priklausomybÄs, taÄiau gydymas nepadarÄ teigiamo poveikio. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad ji turi nepilnametį sÅ«nų, kuris apgyvendintas U. globos centre (t. 1, b. l. 82).
17. Pirmosios instancijos teismas R. Ä. atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe pripažino tai, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybÄ turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jos atsakomybÄ lengvinanÄiomis aplinkybÄmis pripažino tai, kad veikos padarymui turÄjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentÄjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), taip pat tai, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
18. Apygardos teismas įvertinÄs visas nurodytas aplinkybes R. Ä. paskyrÄ minimaliÄ BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ. SÄ lygų taikyti BK 54 straipsnio nuostatas ar BK 62 straipsnio nuostatas nÄra. 18.1. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybÄ: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmÄs paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnÄ bausmÄ.
Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmÄs Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkreÄioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodanÄia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmÄs skyrimo taisyklÄs nÄra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). TaÄiau bausmÄs Å¡velninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinÄmis aplinkybÄmis, rodanÄiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.).
Ä®vertinus visas byloje nustatytas aplinkybes â nusikaltimo sunkumÄ , pavojingumÄ visuomenei, nuteistosios atsakomybÄ lengvinanÄias ir sunkinanÄias aplinkybes, jÄ charakterizuojanÄius duomenis, pripažintina, jog jokių iÅ¡imtinių aplinkybių skirti Å¡velnesnÄ bausmÄ nÄra. 18.2. BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali paskirti Å¡velnesnÄ negu įstatyme numatytÄ bausmÄ, jei byloje yra atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinÄ Å¾ala, jeigu ji buvo padaryta, ir egzistuoja bent viena iÅ¡ BK 62 straipsnio 2 dalies 1â6 punktuose įvardytų sÄ lygų.
Apygardos teismas nustatÄ dvi R. Ä. atsakomybÄ lengvinanÄias aplinkybes. Be to, ji turi nepilnametį sÅ«nų, gim. (duomenys neskelbtini). TaÄiau tai neatitinka BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų, nes kaltininkas turi iÅ¡laikyti mažameÄius, t. y. iki 14 metų amžiaus, vaikus, kurių dÄl įstatyme paskirtos bausmÄs nebÅ«tų kam prižiÅ«rÄti. Nuteistosios sÅ«nus Å¡iuo metu jau yra 17 metų amžiaus ir jis yra apgyvendintas U. globos centre.
19. TeisÄjų kolegijos nuomone, R. Ä. paskirta minimali sankcijoje numatyta laisvÄs atÄmimo bausmÄ neprieÅ¡tarauja teisingumo ir proporcingumo principams, padÄs įgyvendinti bausmÄs tikslus bei negali bÅ«ti vertinama kaip aiÅ¡kiai per griežta. DÄl civilinio ieÅ¡kinio 20. Apygardos teismas nukentÄjusios R. P. civilinį ieÅ¡kinį tenkino dalinai ir priteisÄ jai iÅ¡ R. Ä. 552,72 Eur laidojimo iÅ¡laidoms atlyginti ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. TeisÄjų kolegijos nuomone tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs žalos atlyginimo klausimai iÅ¡sprÄsti tinkamai.
Teismas tiksliai apskaiÄiavo nukentÄjusiosios turÄtas faktines laidojimo iÅ¡laidas ir jas priteisÄ. Apygardos teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgÄ Ä¯ nusikaltimo pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktikoje susiformavusį priteistinos nužudytojo broliams, seserims neturtinÄs žalos dydį.
Nustatyta, jog R. Ä. jokio turto ir pajamų neturi, gyveno iÅ¡ paÅ¡alpos, o nukentÄjusiosios ir jos brolio emocinis ryÅ¡ys iÅ¡ esmÄs buvo nutrÅ«kÄs dar vaikystÄje, jie nebuvo artimi. NukentÄjusioji pati teisme nurodÄ, kad neturÄdami tÄvo jie augo pas skirtingus globÄjus, susitikdavo tik pas tÄvÄ , kuris mirÄ prieÅ¡ 6 metus, namuose, bendraudavo tik kartais telefonu. Be to, nustatyta, kad veikos padarymui turÄjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentÄjusio asmens elgesys. Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs visas Å¡ias aplinkybes, pagrįstai nukentÄjusiajai priteisÄ minimaliÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti tose ribose, kuriose yra susiformavusi teismų praktika analogiÅ¡kose bylose.
21. Ä®vertinusi visas pirmiau paminÄtas aplinkybes, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistosios R. Ä. gynÄjo apeliacinis skundas nepagrįstas, pirmosios instancijos teismo nuteistosios nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, paskirta bausmÄ taip pat yra teisinga. Keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais motyvais nÄra pagrindo. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistosios R. Ä. gynÄjo advokato Mykolo GirdiuÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. TeisÄjai Valdimaras BavÄjanas Laima GarnelienÄ Viktoras Kažys