cc5acaed-053f-48c8-8a87-7b269b7a5586 · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedÅ iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų DanutÄs BurbulienÄs (pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja),Vytauto KurseviÄiaus, BirutÄs SimonaitienÄs,raÅ¡ytine apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovÄs R. J. apeliacinį skundÄ dÄl RadviliÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2011 m. rugpjÅ«Äio 31 d. sprendimo panaikinimo civilinÄje byloje Nr. 2-96-632/2011, pagal ieÅ¡kovÄs S. E. ieÅ¡kinį atsakovei R. J. dÄl žalos atlyginimo, treÄiasis asmuo atsakovÄs pusÄje A.
Legislator headnote
AI generatedcc5acaed-053f-48c8-8a87-7b269b7a5586 · Å iaulių apygardos teismas: ApeliantÄs nuomone, visos pervestos lÄÅ¡os buvo skirtos bendro Å«kio kÅ«rimui, tikslu sukurti bendrÄ nuosavybÄ. Mano, kad teismas nevertino aplinkybÄs, jog pervestos K. B. lÄÅ¡os buvo skirtos ieÅ¡kovÄs ir atsakovÄs Å¡eimos, santuokoje buvusių R. L. ir ieÅ¡kovÄs dukters L. E. bendram gyvenimui.           3. ApeliantÄs nuomone, ieÅ¡kovÄs 2008 m. gruodžio mÄn. 15 d. pervestos, jos teigimu jai priklausiusios lÄÅ¡os, priklausÄ ne paÄiai ieÅ¡kovei, o pinigus pervedusiam asmeniui K.
Full text
PraneÅ¡Äja DanutÄ BurbulienÄPraneÅ¡Äja DanutÄ BurbulienÄ                                                                                                  TeisÄjas Augustinas Mitkus                                                   CivilinÄ byla Nr. 2A-21-267/2012                                            Teisminio proceso Nr. 2-35-3-03292-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 121.1.                                       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 3 d.
Å iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų DanutÄs BurbulienÄs (pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja),Vytauto KurseviÄiaus, BirutÄs SimonaitienÄs,raÅ¡ytine apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovÄs R. J. apeliacinį skundÄ dÄl RadviliÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2011 m. rugpjÅ«Äio 31 d. sprendimo panaikinimo civilinÄje byloje Nr. 2-96-632/2011, pagal ieÅ¡kovÄs S. E. ieÅ¡kinį atsakovei R. J. dÄl žalos atlyginimo, treÄiasis asmuo atsakovÄs pusÄje A.
J.,           TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : I.             GinÄo esmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â IeÅ¡kovÄ S. E., kreipÄsi į RadviliÅ¡kio rajono apylinkÄs teismÄ praÅ¡ydama priteisti 36000 Lt žalos atlyginimÄ ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovÄs R. J..           NurodÄ, kad jos dukra ir atsakovÄs sÅ«nus ruoÅ¡Äsi tuoktis, todÄl ji su atsakove bendrai sutarÄ (duomenys neskelbtini), prie atsakovÄs namų, iÅ¡kasti kÅ«drÄ , pastatyti kaimo sodybÄ .
IeÅ¡kovÄ vaikams pažadÄjo palikti butÄ KlaipÄdoje, o pati gyventi naujoje sodyboje su atsakove. S. E. nurodÄ, kad dirbo Anglijoje ir jos praÅ¡ymu darbdavys K. B. pervedÄ atsakovei R. J. 17000 svarų, iÅ¡ kurių 2000 svarų atsakovÄ atidavÄ iÅ¡ karto. Kai vaikai susipyko, atsakovÄ atsisakÄ priimti gyventi ieÅ¡kovÄ, kÅ«dros neiÅ¡kasÄ, sodybos nepastatÄ, geruoju atidavÄ dalį pinigų: 2009-06-18 grÄ Å¾ino 4000 Lt, 2009-06-29 â 5700 Lt, 2009-07-14 â 6000 Lt, 2009-07-16 â 2000 Lt, iÅ¡ viso grÄ Å¾ino 17700 Lt; pagal tuometinį Anglijos svaro kursÄ (1 svaras lygu 3,8207 Lt) atsakovÄ gavo 57405 Lt, atidavÄ 17700 Lt, likutis â 39705 Lt, iÅ¡ kurių atskaiÄiavusi nuostolius keiÄiant valiutÄ ir smulkias iÅ¡laidas vaikų vestuvÄms, ieÅ¡kovÄ reikalauja grÄ Å¾inti 36000 Lt.
         AtsakovÄ R. J. nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ Ä¯ jos sÄ skaitÄ pervedÄ 17000 Anglijos svarų, t. y. 57020 Lt bendro Å«kio steigimui bei vaikų, kurie ruoÅ¡Äsi tuoktis, paramai. R. J. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovei S. E. grÄ Å¾ino 2008-12-20 â 8000 Lt, 2009-02-25 â 3500 Lt, 2009-06-18 â 4000 Lt, 2009-06-29 â 5700 Lt, 2009-07-14 â 6000 Lt, 2009-07-16 â 2000 Lt, 2009-07-21 â 2000 Lt, iÅ¡ viso 31200 Lt, liko negrÄ Å¾inta 25820 Lt. 6000 Lt ieÅ¡kovÄ dovanojo treÄiajam asmeniui A.
J. padengdama jo skolÄ , nedirbantiems R. L. ir L. E. suteikÄ 10000 Lt pragyvenimui; iÅ¡ lÄšų, skirtų bendro Å«kio kÅ«rimui, atsakovÄ pirko 3 avis, 4 triuÅ¡ius ir 3 kiaules, viso už 1000 Lt, taip pat 10 Å¾Ä sų už 100 Lt, 40 viÅ¡tų už 200 Lt. Gyvulius ir paukÅ¡Äius reikÄjo užauginti, paskersti, pagaminti, savo darbÄ atsakovÄ vertina 5000 Lt; be to 2009 metais ieÅ¡kovÄ iÅ¡ atsakovÄs paÄmÄ 10 vnt. 3 litrų talpos marinuotų agurkų, kuriuos vertina 100 Lt. IeÅ¡kovÄs dukrÄ su anÅ«ke iÅ¡laikÄ pusÄ metų, iÅ¡laikymas kainavo po 500 Lt per mÄnesį.
AnÅ«kÄ kiekvienÄ dienÄ vežiodavo į darželį už 30 km, per 130 darbo dienų pravažiavo 390 km, sunaudojo 39 litrus kuro. Vykdydama tarpusavio susitarimÄ iÅ¡kasÄ 8 arų ploto kÅ«drÄ , kasimo darbai kainavo 8000 Lt. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â RadviliÅ¡kio rajono apylinkÄs teismas 2011 m. rugpjÅ«Äio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Teismas nusprendÄ iÅ¡ atsakovÄs R. J. priteisti 28000 Lt už nepagrįstÄ praturtÄjimÄ ir 2613,43 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei S. E..        Teismas nusprendÄ, kad mokÄjimo nurodymu, sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u ir Å¡alių parodymais yra įrodyta, jog ieÅ¡kovÄ Ä¯ atsakovÄs sÄ skaitÄ pervedÄ 17000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų.
PadarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄs ir treÄiojo asmens paaiÅ¡kinimais įrodyta, jog 2000 svarų buvo skirta kitam asmeniui. NustatÄ, kad skaiÄiuojant oficialiu banko kursu, matyti, jog atsakovei buvo pervesta 3,8207x15000=57405 Lt. NurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ pripažino, jog atsakovÄ jai grÄ Å¾ino17700 Lt. Be to, ieÅ¡kovÄ nurodÄ, kad atsisakÄ nuo dalies pinigų, kuriuos panaudojo vaikų vestuvÄms bei nuostolių keiÄiant valiutÄ . Teismas konstatavo, kad paskaiÄiavus galutinį reikalavimÄ 36000 Lt, laikoma, jog ieÅ¡kovÄ atsisakÄ nuo 3705 Lt jos pareikÅ¡tu pagrindu (57405-17700-36000=3705).
Teismas įvertinÄs pervestų pinigų ir Å¡io likuÄio santykį laikÄ, kad tokia suma yra protinga ir realiai galÄjo kilti keiÄiant valiutÄ . PažymÄjo, kad atsakovÄ turÄjo teisÄ leisti ieÅ¡kovÄs pinigus tik bendram jų susitarimui, kurį Å¡alys pripažino ir dÄl kurio teismui nebuvo abejonÄs, t. y. kÅ«dros iÅ¡kasimui ir pirties statybai. Teismas nustatÄ, kad kÅ«dros iÅ¡kasimas buvo viena iÅ¡ ieÅ¡kovÄs pervestų pinigų paskirÄių, Å¡iÄ aplinkybÄ pripažino abi Å¡alys, todÄl ir teismas jÄ laikÄ pripažinta.
PadarÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs gavusi pinigus dalį jų panaudojo ne pagal susitarimÄ , t. y. nesÄ Å¾iningai praturtÄjo ieÅ¡kovÄs sÄ skaitÄ , todÄl privalo atlyginti jai tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtÄjimas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmÄ.            AtsakovÄ R. J. teismui pateikÄ apeliacinį skundÄ dÄl RadviliÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2011 m. rugpjÅ«Äio 31 d. sprendimo panaikinimo ir ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinio atmetimo.
Skundas grindžiamas tokiais argumentais:             1. ApeliantÄs nuomone, teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikÄ Ä¯statymines nuostatas, reglamentuojanÄias nesÄ Å¾iningÄ bei nepagrįstÄ praturtÄjimÄ , tuo pažeisdamas materialinÄs teisÄs normas. Nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino ir nedetalizavo ieÅ¡kovÄs patikÄtų lÄšų panaudojimo pagal jų tikslinÄ paskirtį ir pagal su ieÅ¡kove aptartÄ Å¾odinį susitarimÄ . Mano, kad teismas nenustatÄ kokia konkreti dalis ieÅ¡kovÄs piniginių lÄšų buvo panaudota ne pagal žodinį susitarimÄ , kas sudaro ieÅ¡kovÄs nuostolius, kokio dydžio jie yra, kuo pasireiÅ¡kÄ atsakovÄs įvardijamas nesÄ Å¾iningas elgesys, kokia dalimi piniginių lÄšų, â vykdydama ieÅ¡kovÄs nurodymus, atsakovÄ praturtÄjo.          2.
ApeliantÄs nuomone, visos pervestos lÄÅ¡os buvo skirtos bendro Å«kio kÅ«rimui, tikslu sukurti bendrÄ nuosavybÄ. Mano, kad teismas nevertino aplinkybÄs, jog pervestos K. B. lÄÅ¡os buvo skirtos ieÅ¡kovÄs ir atsakovÄs Å¡eimos, santuokoje buvusių R. L. ir ieÅ¡kovÄs dukters L. E. bendram gyvenimui.           3. ApeliantÄs nuomone, ieÅ¡kovÄs 2008 m. gruodžio mÄn. 15 d. pervestos, jos teigimu jai priklausiusios lÄÅ¡os, priklausÄ ne paÄiai ieÅ¡kovei, o pinigus pervedusiam asmeniui K.
B.. Mano, kad teismas nepagrįstai neįtraukÄ K. B. treÄiuoju asmeniu.           Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovÄ S. E. praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ , palikti RadviliÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2011 m. rugpjÅ«Äio 31 d. sprendimÄ nepakeistÄ bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad teismas iÅ¡samiai ir smulkiai iÅ¡analizavo ir detalizavo pinigų panaudojimo pagal paskirtį bÅ«dus ir iÅ¡sakÄ Å¡iuo klausimu savo nuomonÄ, jog apeliantÄ tikrai praturtÄjo nesÄ Å¾iningai ir tiksliai suskaiÄiavÄs net galimai buvusias visas bendras iÅ¡laidas ne be pagrindo nustatÄ, kad apeliantÄ praturtÄjo 28000,00 Lt suma.
Pažymi, kad apeliantÄ veikÄ nesÄ Å¾iningai ir jau kasdama kÅ«drÄ nebeturÄjo ieÅ¡kovÄs pinigų. IeÅ¡kovÄ nurodo, kad dukros ir anÅ«kÄs iÅ¡laikymui atskirai siųsdavo pinigus kiekvienÄ mÄnesį. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos faktinÄs aplinkybÄs ir teisiniai argumentai.          Apeliacinis skundas atmestinas.         Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329 str.).           Civilinio kodekso 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad niekas negali nepagrįstai praturtÄti kito asmens sÄ skaita. Nepagrįstas praturtÄjimas yra nepagrįstas sutaupymas ar kitokios naudos gavimas.
Be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo pareiga reglamentuojama CK 6.237 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalyje pateiktÄ aptariamo teisÄs instituto sÄ vokÄ asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyÄia ar dÄl neatsargumo įgijÄs tai, ko negalÄjo ir neturÄjo gauti, privalo visa, kÄ yra gavÄs, grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus CK nustatytas iÅ¡imtis. NagrinÄjamos bylos kontekste pažymÄtina, kad jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis iÅ¡nyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtÄ asmeniui atsiranda pareiga grÄ Å¾inti įgytÄ turtÄ kaip įgytÄ be pagrindo.
Be to, tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti turtÄ , jis turi bÅ«ti asmens realiai gautas, o jo iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais (pvz., taikant restitucijÄ , vindikacijÄ , priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolÄ Ä¯vykdyti natÅ«ra, taikant kitus sutarÄių, deliktų ar daiktinÄs teisÄs nustatytus gynybos bÅ«dus) nÄra teisinio pagrindo. NagrinÄjamu atveju, kai ginÄo Å¡alių susitarimas gyventi kartu ir įkurti kaimo sodybÄ buvo nutrauktas, atsakovÄ neteko teisinio pagrindo turÄti ieÅ¡kovei priklausanÄius pinigus ir jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inami S. E. kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).
Ä®rodymų, kad iÅ¡ S. E. gautus 28000 Lt apeliantÄ panaudojo, esant susitarimui su ieÅ¡kove, atsakovÄ R. J. teismui nepateikÄ, nors bÅ«tent taip grindÄ atsikirtimus, susijusius su ieÅ¡kovei priklausanÄių pinigų panaudojimo paskirtimi ir teisÄtumu. TodÄl apeliacinio skundo argumentai, susijÄ su netinkamu materialinÄs teisÄs normų pritaikymu ar iÅ¡aiÅ¡kinimu, priimant skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , teisÄjų kolegijos atmetami kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.         ApeliantÄ teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino ir nedetalizavo ieÅ¡kovÄs patikÄtų lÄšų panaudojimo pagal jų tikslinÄ paskirtį ir pagal su ieÅ¡kove aptartÄ Å¾odinį susitarimÄ .
Mano, kad pirmosios instancijos teismas nenustatÄ kokia konkreti dalis ieÅ¡kovÄs piniginių lÄšų buvo panaudota ne pagal žodinį susitarimÄ . CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinÄje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžianÄių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡sprÄsti, arba kad jų nÄra.
Å ie duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2â3 dalyse nurodytomis priemonÄmis: Å¡alių ir treÄiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiÅ«rų protokolais ir ekspertų iÅ¡vadomis; įrodinÄjimo priemonÄmis taip pat gali bÅ«ti nuotraukos, vaizdo bei garso įraÅ¡ai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Pirmosios instancijos teismas remdamasis mokÄjimo nurodymu, sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u ir Å¡alių parodymais laikÄ Ä¯rodyta, kad ieÅ¡kovÄ Ä¯ atsakovÄs sÄ skaitÄ pervedÄ 17000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, o ieÅ¡kovÄs ir treÄiojo asmens paaiÅ¡kinimais įrodyta, jog 2000 svarų buvo skirta kitam asmeniui (b. l. 4-8 b. l.).
IeÅ¡kovÄ pripažino, kad atsakovÄ jai grÄ Å¾ino17700 Lt. Be to, ieÅ¡kovÄ nurodÄ, kad atsisakÄ nuo dalies pinigų, kurie buvo panaudoti vaikų vestuvÄms bei dÄl nuostolių keiÄiant valiutÄ .            Įrodymų vertinimo taisyklÄs suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nÄra esminių prieÅ¡taravimų, paneigianÄių tokias iÅ¡vadas.
Ä®rodinÄjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiÅ¡kam arba beveik visiÅ¡kam vidiniam teismo įsitikinimui (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje G. J. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-260/2010). Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprÄsdamas dÄl įrodymų pakankamumo tam tikram faktui nustatyti, teismas turi atsižvelgti į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį, kitas konkreÄiu atveju svarbias aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje G.
M. ir kt. v. Palangos miesto savivaldybÄs administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-367/2009; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje I. B.ir kt. v. KlaipÄdos miesto savivaldybÄ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. lapkriÄio 10 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âSpeisuvaâ v. UAB âM-1â, bylos Nr. 3K-3-498/2009). ApeliantÄ nurodÄ, kad pinigus panaudojo ieÅ¡kovÄs dukters L. E. iÅ¡laikymui, ieÅ¡kovei dalį pinigų grÄ Å¾ino, pirko gyvulius, davÄ daržovių ir veÅ¾Ä ieÅ¡kovÄs anÅ«kÄ Ä¯ darželį.
Pirmosios instancijos teismas pažymÄjo, kad Å¡ioms aplinkybÄms įrodyti nebuvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai bei jos buvo įrodinÄjamos Å¡aliÅ¡kų liudytojų pagalba. Akcentavo, kad iÅ¡ L. E. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, matyti, jog ji gaudavo reguliarias iÅ¡mokas iÅ¡ valstybÄs, be to, ieÅ¡kovÄ jai pervesdavo ženklias sumas, iÅ¡ kurių ji galÄjo pragyventi (b. l. 40-44). TodÄl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turÄjo pakankamÄ pagrindÄ sprÄsti, kad atsakovÄs atsikirtimuose į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nurodytos aplinkybÄs, susijusios su ieÅ¡kovÄs pinigų panaudojimu, nebuvo įrodytos.
ApeliacinÄs instancijos teisÄjų kolegija visiÅ¡kai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad kÅ«dros kasimas buvo vienas iÅ¡ ieÅ¡kovÄs pervestų pinigų panaudojimo tikslų, Å¡iÄ aplinkybÄ pripažino abi Å¡alys. TodÄl teismas pagrįstai mažino priteisiamÄ ieÅ¡kovei pinigų sumÄ su kÅ«dros įrengimu patirtų iÅ¡laidų dalimi â 8000 Lt. TeisÄjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galioja Å¡alių rungimosi principas, t. y. kiekvienai Å¡aliai tenka pagrindinis vaidmuo įrodinÄjant tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu apeliantÄ nepagrindÄ savo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas įrodymus ar neatsižvelgÄ Ä¯ tam tikras svarbias aplinkybes.
NagrinÄjant bylÄ apeliaciniame teisme, nenustatyta, kad teismas bÅ«tų pažeidÄs įstatymu reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles, teismo padarytos iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinÄjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų analize. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dÄl CPK normų, reglamentuojanÄių įrodinÄjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad įrodymų vertinimas civilinÄje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dÄl tų aplinkybių egzistavimo.
Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esanÄių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikÄtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).             ApeliantÄ teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidÄ procesinÄs teisÄs normas, nes neįtraukÄ K. B. dalyvauti byloje treÄiuoju asmeniu. AbsoliuÄia dauguma atvejų treÄiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiÅ¡kia grynai procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi.
Tai reiÅ¡kia, kad jų interesÄ byloje lemia tai, jog nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisÄs ir pareigos po to pradÄtame regresiniame procese arba kartais ir byloje priimtas sprendimas gali pabloginti treÄiojo asmens padÄtį. TodÄl, kad apgintų savo ateities interesus, treÄiasis asmuo įsitraukia ar yra įtraukiamas dalyvauti procese. Å itai lemia ir pati treÄiojo asmens procesinÄ padÄtis â suinteresuotumas iÅ¡vengti regresinio ieÅ¡kinio ar kitokio savo teisinÄs padÄties pablogÄjimo.
IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovÄ dirbo aukle pas K. B. ir jos darbo užmokestį jis nusiuntÄ atsakovei. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad K. B. neturÄjo ir negalÄjo turÄti jokio suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi, nes nuo sprendimo nepriklauso jo materialiosios teisÄs ir pareigos. TodÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukÄ K. B. į bylÄ treÄiuoju asmeniu.           TeisÄjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundÄ , priteisia iÅ¡ apeliantÄs ieÅ¡kovei 1000 Lt jos patirtas ir teismui pateiktais dokumentais įrodytas bylinÄjimosi apeliacinÄje instancijoje iÅ¡laidas (120 b. l.) (CPK 88, 93, 98 str.).            TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a :
            RadviliÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2011 m. rugpjÅ«Äio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ atsakovÄs R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei S. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkÄ                                                                                 DanutÄ BurbulienÄ TeisÄjai                                                                                                      Vytautas KurseviÄius                                                                                                                                            BirutÄ SimonaitienÄ