cc59c96c-636f-4e2e-90c9-95ef211b8d5d · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Kęstutis Dargužis             Baudž. byla Nr. 1A-12-245-2014Teisėja Lina Lesinskienė             Proceso Nr. 1-05-3-00069-2012-9             Procesinio sprendimo kategorijos:             1.2.14.10; 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, Vidai Butiškienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant nuteistajai D.

B., gynėjams advokatams Rasai Kalkauskienei, Gintarui Černiauskui, nukentėjusiajam T. R., nukentėjusiojo atstovui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios D. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 187 str. 1 d. ir jai paskirta 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda; nukentėjusiojo T. R. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ D.

B. priteista 891 litas turtinei ir 200 litų neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ieÅ¡kota 2500 litų nukentėjusiojo atstovavimo iÅ¡laidoms apmokėti;teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : D. B. nuteista pagal BK 187 str. 1 d. už tai, kad ji 2012-01-28 apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimÄ turtÄ â€“ koja sulaužė tris automobilio parkavimo vietÄ Å¾yminčius apsauginius rakinamus stulpelius, tuo nukentėjusiajam T. R. padarydama 810 litų žalÄ .Nuteistoji D.

B. skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir praÅ¡o jį panaikinti, priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o tuo atveju, jeigu nebÅ«tų tenkintas Å¡is jos praÅ¡ymas, panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, priteisti iÅ¡ T. R. apeliantės naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal baudžiamojoje byloje Nr. PK-211-923/2013 pateiktus dokumentus. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas priėmė neteisėtÄ , materialinės ir procesinės teisės normas pažeidžiantį nuosprendį, vadovaudamasis vien nukentėjusiojo T.

R. parodymais, nors jie nėra nei nuoseklÅ«s, nei iÅ¡samÅ«s. D. B. veiksmuose nėra objektyvių BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad apeliantė iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio koja stumtelėjo stulpelius žemyn, paguldydama juos horizontaliai. Pabrėžia, kad parkavimo vietų įvažiavimÄ draudžiantys stulpeliai yra suprojektuoti taip, kad mechaniÅ¡kai juos nulenkus žemyn, automobilis galėtų įvažiuoti į jam priklausančiÄ stovėjimo vietÄ .

BÅ«tent apeliantė taip ir padarė, norėdama įvažiuoti į stovėjimo vietÄ , lengvai nulenkė minėtus stulpelius į horizontaliÄ padėtį tam, kad manevruojant automobiliu po stovėjimo aikÅ¡telę, nebÅ«tų apgadintas nei automobilis, nei stovėjimÄ draudžiantis stulpelis. Skundžiamame nuosprendyje nėra minimi įrodymai, kuriais teismas pagrįstų kilusius neigiamus padarinius, tai yra, kad sulaužyti trys automobilio parkavimo vietÄ Å¾ymintys stulpeliai, ko bÅ«tent reikalauja BK 187 str. 1 d. nusikalstamos veikos sudėtis.

Todėl negalima konstatuoti, kad Å¡ie neigiami padariniai atsirado bÅ«tent dėl D. B. veiksmų. Privataus kaltintojo pateiktas komercinis pasiÅ«lymas nėra susijęs su dėl D. B. veiksmų kilusiais padariniais, o pateikiama tik naujų stulpelių komercinė kaina. Byloje, iÅ¡skyrus nukentėjusiojo T. R. parodymus, nėra jokių duomenų, kad apeliantė bÅ«tų sunaikinusi tris automobilio parkavimo vietÄ Å¾yminčius apsauginius rakinamus stulpelius. Nepagrįsta teismo padaryta iÅ¡vada, kad dėl jos spyrių koja ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

IÅ¡ byloje esančios vaizdinės medžiagos matyti, kad ji tik koja pastumia į horizontaliÄ padėtį minėtus rakinamus stulpelius. Pažymėtina, kad automobilio parkavimo vietÄ Å¾ymintys apsauginiai rakinami stulpeliai yra metaliniai, o moteris tiek fizinių jėgų, kad juos nulenkti, turėti negali. Neatmestina versija, kad tÄ dienÄ minėti stulpeliai nebuvo užrakinti arba jie buvo sulaužyti kitų asmenų, be to, tai buvo žiemos metas, todėl jie paprasčiausiai galėjo bÅ«ti užšalę.

Be to, visiÅ¡kai nepagrįsta yra teismo iÅ¡vada, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, ji teismo posėdyje nurodė, kad kuoliukus nulenkė labai lengvai, jokios jėgos nenaudojo. Tai reiÅ¡kia, kad ji savo veiksmais nesiekė tyčia sunaikinti automobilio parkavimo vietÄ Å¾yminčius kuoliukus, nenaudojo tam jokių įrankių, kas aiÅ¡kiai matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, juolab rankoje laikydama tortÄ . Byloje pateikta vaizdo įraÅ¡o medžiaga yra nekokybiÅ¡ka, vaizdas su pertrÅ«kiais, galimai vaizdo įraÅ¡as buvo sumontuotas ir į baudžiamÄ jÄ bylÄ pateiktas kaip suklastotas įrodymas, todėl įraÅ¡as negali bÅ«ti laikomas patikimu ir teisėtai gautu įrodymu baudžiamojoje byloje.

O ir privatus kaltintojas T. R. negalėjo bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju, nes jis teismui nėra pateikęs jokių įrodymų, kad yra automobilių parkavimo vietų savininkas. Parkavimo vietos Nr. 13.04, 13.05 ir 13.06 T. R. buvo perduotos pagal preliminariÄ pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp jo ir RUAB „B.“. Toks veiksmas dar nereiÅ¡kia, kad jis yra minėtų stovėjimo vietų savininkas, kadangi nebuvo sudaryta pagrindinė automobilio parkavimo vietų pirkimo–pardavimo sutartis, kuri bÅ«tų pagrindas nuosavybės teise perdavimo–priėmimo aktu perduoti T.

R.. Todėl pagrįstai manytina, kad pagal 2011-10-28 perdavimo–priėmimo aktÄ nuosavybės teisė į automobilio stovėjimo vietas T. R. neperėjo, dėl ko jis negalėjo bÅ«ti nukentėjusiuoju Å¡ioje privataus kaltinimo byloje. Tuo pagrindu teismas negalėjo tenkinti iÅ¡ dalies ir jo civilinio ieÅ¡kinio, kadangi asmuo, neturintis nuosavybės teisių į minėtas automobilių stovėjimo aikÅ¡teles, nepagrįstai įgijo turtinį reikalavimÄ . Be to, V. R. pagal sudarytÄ preliminariÄ sutartį yra sumokėjusi už aikÅ¡teles tik 1000 Lt, nors visa aikÅ¡telių kaina yra 29040 Lt.

BÅ«tent Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad T. R. nuosavybės teisės į minėtas automobilių stovėjimo vietas nėra įgijęs ir negali bÅ«ti nukentėjusiuoju Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajam–privačiam kaltintojui 891 Lt turtinės žalos atlyginimÄ , rėmėsi jo pateiktu 2012-12-14 komerciniu pasiÅ«lymu, kuriame nurodyta, kad bendra vieno parkavimo užrakto kaina su pakeitimu yra 297 Lt su PVM, o bendra trijų parkavimo vietų užraktų kaina su pakeitimu – 891 Lt su PVM.

Su tokia priteista turtine žala apeliantė nesutinka, kadangi nėra konstatuota, kokie neigiami padariniai kilo dėl jos veiksmų. T. R. teismui nepateikė jokių kitų įrodymų, kuo grindžia savo reikalavimÄ , iÅ¡skyrus komercinį pasiÅ«lymÄ , todėl nelaikytina, kad jis yra minėtų apsauginių stulpelių savininkas ir jam turi bÅ«ti priteista turtinė žala jų apgadinimo atveju. Komerciniu pasiÅ«lymu nėra nurodoma, kiek buvo verti automobilio parkavimo vietÄ Å¾ymintys apsauginiai rakinami stulpeliai bÅ«tent tÄ dienÄ , 2012-01-28.

Be to, dėl aukščiau paminėtų motyvų teismas nepagrįstai iÅ¡ apeliantės priteisė T. R. 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Visa įvertinus, akivaizdu, kad D. B. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d. požymių, dėl ko ji negali bÅ«ti apkaltinama dėl Å¡ios veikos ir negali bÅ«ti priteista iÅ¡ jos nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas advokatas prašė tenkinti nuteistosios apeliacinį skundÄ , nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistosios D. B. apeliacinis skundas atmetamas.Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo D. B. nusikalstamÄ veikÄ ir pripažino jÄ kalta, padarius BK 187 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ . Nuteistoji apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis, praÅ¡o jÄ iÅ¡teisinti, kadangi ji nepadarė jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms aplinkybėms. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, nenustatyta. Teismas faktines veikos padarymo aplinkybes nustatė vertindamas teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų, kurie pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti nuosprendyje, visetÄ .

Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados pilnai atitinka bylos aplinkybes, iÅ¡tirtų įrodymų visetas patvirtina D. B. kaltę, sugadinus svetimÄ turtÄ , todėl iÅ¡teisinti jÄ pagrindo nėra. Nors nuteistoji dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo kalta neprisipažino, jos kaltę teisme patvirtino byloje surinktų ir iÅ¡irtų įrodymų visuma. Nukentėjusiojo T. R. privataus kaltinimo skunde nurodyta, kad jis 2012-01-29 apie 20.00 val. pastebėjo sulaužytus įvažiavimÄ Ä¯ automobilio stovėjimo vietÄ draudžiančius stulpelius, dėl ko D.

B. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ sugadinus svetimÄ turtÄ pagal BK 187 str. 1 d. Nukentėjusysis skunde nurodė, kad patyrė 891 Lt turtinę žalÄ â€“ tiek kainuoja visi trys įvažiavimÄ Ä¯ jai priklausančias stovėjimo vietas draudžiantys įrenginiai. Teismo posėdyje nukentėjusysis T. R. patvirtino aplinkybes, kad D. B. savo veiksmais sugadino tris jam priklausančių stovėjimo vietų stulpelius, kad stulpeliai buvo nulaužti, nes nerakinti jie tiesiog negali bÅ«ti pakelti. Netikėti nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina vaizdo medžiaga ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, kolegija pagrindo neturi.

IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad nuteistoji iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio koja smÅ«giavo po keletÄ kartų į stulpelius ir taip paguldydama juos horizontaliai. PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , aiÅ¡kiai matyti, kaip nuteistoji, iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio, į stulpelius spiria koja po kelis kartus, vienu atveju ji besmÅ«giuodama vos pati nepargriuvo, kas rodo jos aiÅ¡kų ketinimÄ stulpelius nulenkti, kad jie neblokuotų įvažiavimo į automobilio stovėjimo vietÄ , ir juos nulenkia. Apklausta kaip įtariamoji, savo veiksmus ji paaiÅ¡kino tuo, kad dėl sniego ir ledo turėjo net keletÄ kartų kuoliukus paspirti, kad netrukdytų ne tik jai, bet ir kitiems vairuotojams iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo.

Nuteistosios D. B. sutuoktinis D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo žmona koja nulenkė visus tris R. stulpelius, jis dar mėgino jÄ atkalbėti, tačiau ji jo neklausė. Savo veiksmus sutuoktiniui ji paaiÅ¡kino tuo, kad negali kentėti susidariusios situacijos automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje (t. 1, b. l. 40). Teisme D. B. neigė sugadinusi stulpelius, gynėsi tuo, kad juos sugadino iÅ¡ kiemo iÅ¡važiuojantys automobiliai. Tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek vaizdo medžiagos pateikti duomenys yra pakankamai informatyvÅ«s, nekelia abejonių, kad ji spyriais koja sugadino kaltinime paminėtus stulpelius.

Byloje pateikta vaizdo įrašo medžiaga yra kokybiška, vaizdo įrašas laikytinas patikimu ir teisėtai gautu įrodymu baudžiamojoje byloje. Nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tarp D. B. spyrių koja ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent dėl jos neteisėtų veiksmų buvo sugadintas T. R. turtas. Nuteistoji neneigė nulenkusi stulpelius, tačiau ji tvirtino jėgos nenaudojusi, jų specialiai nelaužiusi. Šiuo aspektu pasakytina tai, kad naudojo D.

B. jėgÄ ar ne ir kiek pastangų panaudojo tikslui pasiekti, nusikalstamos veikos kvalifikavimui juridinės reikÅ¡mės neturi, kadangi nustatyta ir įrodyta, kad ji koja sulaužė tris automobilio parkavimo vietÄ Å¾yminčius apsauginius rakinamus stulpelius, tokiu bÅ«du stulpelių savininkui padarydama 891 Lt turtinę žalÄ . Kadangi BK 187 str. 1 d. dispozicija yra materiali, tai yra, veika pripažįstama baigta tuomet, kai atsiranda padariniai – turtinė žala, kas Å¡ioje byloje nustatyta nenuginčijamai, laikytina, kad D.

B. veiksmai kvalifikuoti teisingai. Atsiradusius padarinius–turtinę žalÄ patvirtina PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«ra, kad parkavimo užtvarų remontas kainavo 891 Lt, Å¡iuos pinigus sumokėjo T. R. (t. 1, b. l. 40). Byloje pateiktas 2012-02-01 komercinis pasiÅ«lymas Nr. 4063 tik pagrindė Å¡iÄ turtinę žalÄ , jame nurodyta, jog vienos parkavimo vietos sulaužyto užrakto iÅ¡montavimas ir naujo užrakto įrengimo kaina yra 297 Lt su PVM, o trijų parkavimo užraktų kaina yra 891 Lt su PVM (t. 1, b. l. 10).

Todėl atmetamas kaip nepagrįstas nuteistosios apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtÄ , materialinės ir procesinės teisės normas pažeidžiantį nuosprendį, vadovaudamasis vien nukentėjusiojo T. R. parodymais, kurie, jos manymu, nėra nei nuoseklÅ«s, nei iÅ¡samÅ«s. Skundžiamame nuosprendyje paminėti visi įrodymai, kuriais teismas pagrindė kilusius neigiamus padarinius, tai yra, kad sulaužyti trys automobilio parkavimo vietÄ Å¾ymintys stulpeliai, ko bÅ«tent reikalauja BK 187 str. 1 d. nusikalstamos veikos sudėtis: nukentėjusiojo T.

R. parodymai, kurie yra nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, be to, jo parodymus patvirtina ir filmuota vaizdo medžiaga, kuriÄ peržiÅ«rėjus teisiamajame posėdyje, D. B. patvirtino jame atpažinusi save, koja spardančiÄ apsauginius rakinamus stulpelius, kita medžiaga. Teismo posėdžio metu apklaustas įvykio vietÄ apžiÅ«rėjęs ir protokolÄ surašęs tyrėjas A. K. patvirtino, kad stulpelių mechanizmas lankstėsi, bet nesifiksavo. Kolegijos nuomone, stulpelių konstrukcijos silpnumas nėra pagrindas pripažinti D.

B. neįvykdžius kaltinime paminėtos veikos. Teisinga yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tarp D. B. spyrių koja ir atsiradusių pasekmių (stulpelių sugadinimo) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kad bÅ«tent dėl jos neteisėtų veiksmų buvo sugadintas T. R. turtas. Jei nuteistoji nebÅ«tų Å¡ių veiksmų atlikusi, pasekmės nebÅ«tų kilę. Nuteistosios apeliaciniame skunde pateikta versija, kad tÄ dienÄ minėti stulpeliai nebuvo užrakinti arba jie buvo sulaužyti kitų asmenų, be to, tai buvo žiemos metas, todėl jie paprasčiausiai galėjo bÅ«ti užšalę, yra niekuo nepagrįsta alternatyvi prielaida.

Duomenų, kad kas nors kitas galėjo sugadinti apsauginius rakinamus stulpelius, byloje nėra. Nukentėjusysis T. R. parodė, kad iki to stulpeliai buvo tvarkingi. Pastarasis radęs juos sugadintus, iÅ¡kart peržiÅ«rėjo video įraÅ¡Ä ir taip surado sugadinusį jo turtÄ asmenį-nuteistÄ jÄ . D. B. veikė tiesiogine tyčia, nes spardydama automobilio parkavimo vietÄ Å¾yminčius apsauginius rakinamus stulpelius, ji suvokė daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, numatė baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo galimybę ir norėjo, kad tie padariniai kiltų.

Nuteistosios D. B. teiginys, kad norėdama įvažiuoti į stovėjimo vietÄ , lengvai nulenkė minėtus stulpelius į horizontaliÄ padėtį, paneigtas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tai yra, stulpeliai buvo sugadinti po to, kai automobilis buvo pastatytas ir nuteistoji bei pastarosios vyras nueidinėjo nuo automobilio. Å ie nuteistosios veiksmai yra užfiksuoti video įraÅ¡e. Tai rodo, kad nuteistoji tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė savo nepasitenkinimÄ dėl įrengtų automobilio parkavimo vietų ir įrengtų žyminčių apsauginių rakinamų stulpelių.PrieÅ¡ingai apeliantės nuomonei, privatus kaltintojas T.

R. pagrįstai Å¡ioje byloje pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi jis teismui pateikė pakankamai įrodymų, kad yra automobilių parkavimo vietų (duomenys neskelbtini) savininkas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. R. parodė, kad ji yra buto adresu (duomenys neskelbtini) savininkė, kad prie namo yra įrengtos vietos automobiliams statyti, kad ji 2011-09-16 sudarė su RUAB „B.“ preliminariÄ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 13.04 dėl trijų parkavimo vietų, esančių prie namo, pirkimo (t. 1, b. l. 11).

Taigi, tarp Å¡alių – V. R. ir RUAB „B.“ 2011-09-16 sudaryta preliminarioji automobilio parkavimo vietos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 13.04 (t. 1, b. l. 41). Kaip žinia, preliminariÄ ja sutartimi Å¡alys įsipareigoja joje aptartomis sÄ lygomis ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnis). Preliminari sutartis yra Å¡alių susitarimas dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo ateityje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje civilinėse bylose pripažįstama, kad tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme (pvz., civilinė byla Nr. 3K-3-303/2012).

IÅ¡ preliminarios sutarties matyti, kad sutarties Å¡alys – pirkėjas – V. R. ir pardavėjas – RUAB „B.“ susitarė, kad pardavėjas (RUAB “B.“) įsipareigojo įrengti automobilio parkavimo vietÄ ir po to sudaryti su pirkėju (V. R.) pagrindinę sutartį ne vėliau kaip iki 2012 m. pirmo ketvirčio. V. R. 2011-09-16 įgaliojimu leido tvarkyti visus klausimus, susijusius su parkavimo vietų pirkimu ir naudojimu, tvarkyti savo sÅ«nų T. R. (t. 1, b. l. 37). IÅ¡ 2011-10-28 automobilio parkavimo vietų Nr. 13.04, 13.05 ir 13.06 (duomenys neskelbtini) perdavimo–priėmimo akto matyti, kad RUAB „B.“ perduoda pagal preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 13.04 T.

R. įrengtas automobilio parkavimo vietas, kad perdavimo darbai atlikti visiÅ¡kai, pirkėjas pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 6). RUAB „B.“ 2012-06-22 raÅ¡te nurodė, kad pagal V. R. ir RUAB „B.“ 2011-09-16 sudarytÄ preliminariÄ jÄ automobilio parkavimo vietos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 13.04, nuo priėmimo–perdavimo akto pasiraÅ¡ymo momento V. R. pilnai disponuoja parkavimo vietomis ir atsako už jų įrangÄ ir tinkamÄ eksploatavimÄ (t. 1, b. l. 36; 41-47). Teisingam teisinių santykių tarp Å¡alių kvalifikavimui ir bylos iÅ¡sprendimui teisiÅ¡kai reikÅ¡minga gali bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinti ne tik faktines aplinkybes, susijusias su ikisutartinių teisinių santykių įforminimu, bet ir aplinkybes, susijusias su Å¡alių tarpusavio ryÅ¡iais, preliminariosios sutarties sudarymu bei jos vykdymu, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti atskleisti Å¡alių tikrieji ketinimai.

IÅ¡ byloje pateiktos medžiagos nėra pagrindo abejoti V. R. ketinimais sudaryti pagrindinę automobilio parkavimo vietos pirkimo–pardavimo sutartį preliminarios sutarties pagrindu, kadangi šį ketinimÄ patvirtina V. R. įmokėtas 1000 Lt avansas už automobilio parkavimo vietÄ . Preliminarioje automobilio parkavimo vietos pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 13.04 jos 4.1.2. punkte nurodyta, kad pirkėjas likusiÄ sumÄ (28040 Lt) įsipareigoja sumokėti, sudarant pagrindinę sutartį. IÅ¡ to seka, kad preliminarioji sutartis, atsižvelgiant į jos sÄ lygas, nagrinėjamu atveju buvo pakankama konstatuoti V.

R. prievolės egzistavimÄ CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme. Minėtos preliminarios sutarties ir V. R. įgaliojimo pagrindu RUAB „B.“ 2011-10-28 perdavimo–priėmimo aktu perdavė T. R. įrengtas automobilio parkavimo vietas Nr. 13.04, 13.05 ir 13.06, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6). IÅ¡ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad automobilio stovėjimo vietose įrengti trys automobilių stovėjimo vietas žymintys stulpeliai, kuriuos, kaip nustatyta ir įrodyta, ir sugadino D. B.. Atmetamas nuteistosios apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti iÅ¡ dalies ir nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio, kadangi T.

R., neturintis nuosavybės teisių į automobilio parkavimo vietas, nepagrįstai įgijo turtinį reikalavimÄ . Pagal Baudžiamojo proceso kodeksÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.). Vienas Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų–civilinio ieÅ¡kinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiÅ¡kimas (BPK 109 str.).

Tokiu atveju civilinis ieÅ¡kinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles. Todėl esant nustatytai ir įrodytai D. B. nusikalstamai veikai – svetimo turto sugadinimui, ir įvertinus tai, kad nukentėjusysis T. R. žalÄ patyrė dėl nusikalstamų jos veiksmų, jis pagrįstai sutinkamai su BPK 109 str. nuostatomis pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos sumoje 891 litų ir neturtinės žalos 5000 Lt sumai atlyginimo.

Apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajam privačiam kaltintojui 891 Lt turtinės žalos atlyginimÄ , teisingai rėmėsi jo pateiktu 2012-12-14 komerciniu pasiÅ«lymu, kuriame nurodyta, kad bendra vieno parkavimo užrakto kaina su pakeitimu yra 297 Lt su PVM, o bendra trijų parkavimo vietų užraktų kaina su pakeitimu – 891 Lt su PVM (kaip padarytos turtinės žalos dydžio pagrindu). Nukentėjusiojo praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį apylinkės teismas sumažino, remdamasis teismų praktika tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijais.

Kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo priteista turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo suma T. R. iÅ¡ D. B., kadangi byloje nustatyta ir įrodyta, kad neigiami padariniai kilo bÅ«tent dėl jos veiksmų, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, jog civilinio ieÅ¡kinio klausimas Å¡ioje byloje iÅ¡spręstas netei­singai. Nuteistoji D. B. tuo atveju, jeigu nebÅ«tų tenkintas jos praÅ¡ymas panaikinti skundžiamÄ nuosprendį, priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, apeliaciniame skunde praÅ¡o priteisti iÅ¡ T.

R. apeliantės naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal baudžiamojoje byloje Nr. PK-211-923/2013 pateiktus dokumentus. Å iuo požiÅ«riu pasakytina tai, kad susiformavusioje teismų praktikoje priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012). Kadangi Å¡ioje byloje apeliacinio proceso iniciatorė yra nuteistoji D.

B., jai proceso iÅ¡laidos iÅ¡ nukentėjusiojo T. R. nepriteistinos. Nukentėjusiojo iÅ¡laidos advokatui, kurias apeliacinės instancijos teisme jis prašė priteisti, yra pagrįstos bÅ«tinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimÄ nuo nuteistosios apeliacinio skundo argumentų, todėl iÅ¡ nuteistosios D. B. priteistinos nukentėjusiajam T. R. apeliacinės instancijos teisme turėtos iÅ¡laidos (600 Lt) advokato paslaugoms apmokėti. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, daroma iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo D.

B. nusikalstamÄ veikÄ ir pripažino jÄ kalta dėl nuosprendyje nurodyto nusikaltimo padarymo ir pagrįstai patenkino nukentėjusiojo T. R. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Todėl nuteistosios apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį įstatyminio pagrindo nėra, jis lieka galioti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : Nuteistosios D. B. apeliacinį skundÄ atmesti.Priteisti iÅ¡ nuteistosios D.

B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam T. R. 600 Lt (šešis šimtus litų) advokato išlaidų atlyginimo. Kolegijos pirmininkas             Kęstutis Dargužis Teisėjai              Svetlana Jurgaitienė                           Valdas Vitunskas