cc59bae6-216b-459e-a3d1-e5052bf44dde · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-2212-943/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00688-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Nijolės PiÅ¡kinaitės, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ramsun“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-449-826/2016, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas patvirtinti finansinį reikalavimÄ V.

M. gamybinės – komercinės firmos „Stilma“ bankroto byloje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi iÅ¡kelta V. M. gamybinės – komercinės firmos „Stilma“ bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas J. Ž.. Minėta nutartis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 12 d.Bankrutuojančios V. M. gamybinės – komercinės firmos „Stilma“ kreditorė UAB „Ramsun“ kreipėsi į skolininkės bankroto administratorių praÅ¡ydama patvirtinti 130 000 Eur finansinį reikalavimÄ , grindžiamÄ 2014 m. spalio 7 d. sutartimi.

Kreditorės teigimu, pagal minėtÄ sutartį ji įgijo teises, kurių egzistavimas nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo panaikintas ir kurios nebegalėjo egzistuoti kaip teisėtas civilinės apyvartos objektas. V. M. gamybinė – komercinė firma „Stilma“, pasikeitus teisiniam reglamentavimui vėl įgijo tai, kÄ perleido kreditorei. Å alių 2014 m. spalio 7 d. sudaryta sutartis negali bÅ«ti laikoma galiojančia, nes prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Be to, minėta sutartis niekinė kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo normoms.

Kadangi kreditorė klydo dėl sutarties sudarymo aplinkybių, sutartis pripažintina negaliojančia ir CK 1.90 straipsnio pagrindu.Kadangi bankroto administratorius nesutiko su finansinio reikalavimo tvirtinimu, klausimas dėl tokio reikalavimo tvirtinimo buvo perduotas nagrinėti bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi netenkino kreditorės UAB „Ramsun“ finansinio reikalavimo V. M. komercinės – gamybinės firmos „Stilma“ bankroto byloje.Teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 7 d.

V. M. gamybinė – komercinė firma „Stilma“ ir UAB „Ramsun“ pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria V. M. gamybinė – komercinė firma „Stilma“ perleido (pardavė), o UAB „Ramsun“ perėmė (nupirko) perleidžiamÄ sias žvejybos teises ir 2014 metais skirtas žvejybos kvotas atviroje Baltijos jÅ«roje: visÄ Ä¯vairių žuvų sugavimo Baltijos jÅ«roje istorijÄ , priklausančiÄ V. M. gamybinei – komercinei firmai „Stilma“ ir (ar) jos naudotam laivui, pradedant nuo 2008 m.; visas V.

M. gamybinės – komercinės firmos „Stilma“ žvejybines teises pagal Žuvininkystės tarnybos 2013 m. kovo 25 d. įsakymÄ Nr. V1-28; visas V. M. gamybinės – komercinės firmos „Stilma“ 2014 metais skirtas žvejybos kvotas, likusias pas V. M. gamybinę – komercinę firmÄ â€žStilma“.2014 m. gruodžio 8 d. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V1-162 buvo pakeisti Žuvų iÅ¡teklių naudotojams suteiktų perleidžiamų žvejybos teisių dydžiai, patvirtinti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 25 d.

įsakymu Nr. V1-28, ir UAB „Ramsun“ atiteko V. M. gamybinei – komercinei firmai „Stilma“ priklausiusios žvejybos kvotos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, 2014 m. gruodžio 18 d. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos įsakymas Nr.V1-162 patvirtina, kad Å¡ias teises V. M. gamybinė – komercinė firma „Stilma“ perleisti galėjo, todėl 2014 m. spalio 7 d. sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms.Be to, pagal ginčo sutarties 4 punkto nuostatas UAB „Ramsun“ patvirtino, kad ji prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama sutartį yra iÅ¡siaiÅ¡kinusi pardavėjos visas turimas teises, taip pat susipažinusi su susijusiais teisės aktais ir jų projektais, įskaitant oficialiai nepateiktus, bet galimus projektus ir teisės aktus, įvertinusi visÄ rizikÄ , todėl pagrindo konstatuoti, kad ginčo sutartis yra niekinė, nes prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarka ir gerai moralei, nėra.Teismas pažymėjo, kad kreditorė nepareiÅ¡kė savarankiÅ¡ko reikalavimo ginčo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu, todėl sutarties negaliojimo Å¡iuo pagrindu nevertino.Atsižvelgiant į tai, kad V.

M. gamybinės – komercinės firmos „Stilma“ ir UAB „Ramsun“ 2014 m. spalio 7 d. sutartis yra galiojanti, teismas nenustatė pagrindo tvirtinti kreditorės 130 000 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ V. M. gamybinės – komercinės firmos „Stilma“ bankroto byloje. III. Atskirojo skundo argumentai Kreditorė UAB „Ramsun“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patvirtinti finansinį reikalavimÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir priėmė nemotyvuotÄ sprendimÄ , nes nepasisakė dėl dalies bylos nagrinėjimo metu keltų klausimų.Teismas, spręsdamas dėl sandorio negaliojimo CK 1.81 straipsnio pagrindu, nepagrįstai suabsoliutino V. M. komercinės – gamybinės firmos „Stilma“ veiksmų vertinimÄ sÄ Å¾iningumo aspektu. Teismas turėjo spręsti, ar dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, kilusios pasekmės atitinka geros moralės kriterijų.

Sutarties tikslas nebuvo pasiektas, nes kreditorė pagal jÄ nieko negavo, o skolininkė gavo 130 000 Eur ir po kelių savaičių vėl įgijo sutartimi formaliai perleistas teises. Palikus galioti ginčo sutartį bÅ«tų iÅ¡kreipta sÄ Å¾ininga verslo praktika ir Å«kinės veiklos laisvė.Ginčo sutartį rengė V. M. komercinės – gamybinės firmos „Stilma“ samdytas advokatas, susipažinęs su teisine situacija ir įtraukęs į sutarties nuostatas jos 4 punktÄ . Kreditorės atstovai yra Estijos piliečiai, todėl jie negalėjo numatyti teisinio reglamentavo pasikeitimų.

Be to, iki pagrindinės sutarties sudarymo V. M. komercinė – gamybinė firma elgėsi nesÄ Å¾iningai.Å alys negalėjo sudaryti 2014 m. spalio 7 d. sutarties, kadangi po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties, neegzistavo sandorio dalykas – pagal negaliojančiÄ tvarkÄ suteiktos žvejybos teisės trejiems metams. Kadangi prievolės dalyku negali bÅ«ti tai, kas neįmanoma, ginčo sandoris yra niekinis kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.PrieÅ¡ingai, nei nurodė teismas, praÅ¡ymas patvirtinti finansinį reikalavimÄ buvo pareikÅ¡tas ir dėl to, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo.

Jeigu kreditorė bÅ«tų žinojusi apie planuojamus teisės aktų pakeitimus, nebÅ«tų sudariusi ginčo sandorio. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti finansinį reikalavimÄ Ä¯monės bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Faktinės aplinkybės Teisėjų kolegija, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi V. M. gamybinei – komercinei firmai „Stilma“ (toliau – ir V. M. GKM „Stilma“) iÅ¡kelta bankroto byla. Nutartis iÅ¡kelti įmonės bankroto bylÄ Ä¯siteisėjo 2016 m. gegužės 12 d. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patvirtino bankroto administratoriaus sudarytÄ V.

M. GKM „Stilma“ kreditorių ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , o kreditorės UAB „Ramsun“ pareikÅ¡to 130 000 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimÄ iÅ¡skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.Kreditorė UAB ,,Ramsun“ praÅ¡omÄ patvirtinti finansinį reikalavimÄ kildina iÅ¡ tarp Å¡alių sudarytų 2014 m. sausio 6 d. preliminarios ir 2014 m. spalio 7 d. pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties (toliau ir – Sutartis), kuria V. M. GKF „Stilma“ perdavė UAB „Ramsun“ visÄ jai ir/ar jos laivui priklausančiÄ Ä¯vairių žuvų sugavimo Baltijos jÅ«roje istorijÄ , pradedant nuo 2008 metų, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos 2013 m. kovo 25 d.

įsakymu Nr. VI-28 „Dėl žuvų iÅ¡teklių naudotojams suteiktų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžio patvirtinimo“ suteiktas perleidžiamÄ sias žvejybos teises (procentais) ir visas pardavėjai 2014 metais skirtas žvejybos kvotas, likusias pas pardavėjÄ (Sutarties 1 punktas). Kreditorės teigimu, bankrutuojanti V. M. GKM „Stilma“ pagal minėtÄ sutartį nepagrįstai gavo 130 000 Eur, nes po sutarties sudarymo nuo 2015 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, UAB „Ramsun“ negavo naudos iÅ¡ įsigytų teisių, o dalis įsigytų teisių negalėjo bÅ«ti sutarties objektu.

Dėl nurodytų priežasčių, kreditorė teismo prašė minėtÄ sutartį pripažinti negaliojančia kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.80 ir 1.81 straipsniai). Be to, sutartis pripažintina negaliojančia ir CK 1.90 straipsnio pagrindu, nes ginčo sutartis sudaryta dėl suklydimo. Dėl bylos esmės Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bankroto byloje pareiÅ¡kiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir jų įgyvendinimo etapÄ gali bÅ«ti skirtingi.

Kai reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo skolininkui dienos, toks reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieÅ¡kinį, kuris, jei skolininkui nebÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, bÅ«tų pareiÅ¡kiamas ir nagrinėjamas savarankiÅ¡koje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedÅ«ra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimÄ , kurio metu siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančiÄ Ä¯monę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , jeigu iÅ¡ byloje esančių duomenų gali padaryti iÅ¡vadÄ , jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.

Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų iÅ¡vadai dėl kreditoriaus pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių iÅ¡aiÅ¡kinti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai iÅ¡spręstų nagrinėjamÄ klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013).Pirmosios instancijos teismas praÅ¡omÄ patvirtinti finansinį reikalavimÄ iÅ¡ esmės atmetė dėl to, kad Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos 2014 m. gruodžio 18 d.

įsakymu Nr. V1-162 buvo patvirtintas ginčo sutartimi įvykęs teisių perleidimas. Todėl teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad 2014 m. spalio 7 d. sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Be to, įvertinęs sutarties Å¡alių padėtį, sutarties sudarymo aplinkybes ir jos turinį teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog sutartis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. Apeliantė įrodinėja, kad teismas atsisakė patvirtinti finansinį reikalavimÄ iÅ¡ esmės jo neiÅ¡nagrinėjęs ir dėl to neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija su Å¡iais skunde nurodytais argumentais sutinka. 2014 m. spalio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Å¡alys sulygo dėl trijų skirtingų specifinių objektų perleidimo, t. y. pardavėja V.

M. GKF „Stilma“ įsipareigojo perleisti kreditorei UAB „Ramsun“ visÄ Ä¯vairių žuvų sugavimo Baltijos jÅ«roje istorijÄ priklausančiÄ jai ir/ar jos naudotam laivui, pradedant skaičiuoti nuo 2008 metų (Sutarties 1.1. punktas); visas žvejybines teises pagal Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymÄ Nr. V1-28 „Dėl žuvų iÅ¡teklių naudotojams suteiktų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžio patvirtinimo“ procentine iÅ¡raiÅ¡ka (Sutarties 1.2. punktas) ; visas pardavėjai 2014 metais skirtas žvejybos kvotas, likusias pas pardavėjÄ (Sutarties 1.3. punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienas iÅ¡ Å¡ia sutartimi perleistų specifinių objektų galėtų bÅ«ti atskirų sutarčių dalyku, todėl kiekvieno jų teisėtumas bei atitiktis ginčo sutarties metu galiojusioms teisės normoms ir geros moralės principams turėtų bÅ«ti vertinama atskirai. Pažymėtina, kad vienos iÅ¡ sutarties sÄ lygų negaliojimas nedaro negaliojančia visos sutarties, iÅ¡skyrus atvejus, kuriais Å¡alys be tos sÄ lygos nebÅ«tų sudariusios sutarties (CK 6.226 straipsnio 1 dalis).

Atitinkamai ir vienos iÅ¡ sutarties sÄ lygos pripažinimas galiojančia, t. y. atitinkančia teisės nuostatas, savaime nedaro visų sutarties sÄ lygų teisėtomis.Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pasisakė tik dėl Sutarties 1.2. punkte nustatyto objekto, t. y. perleidžiamų žvejybos teisių procentine iÅ¡raiÅ¡ka, teisėtumo, kuris patvirtintas Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. V1-162 „Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 25 d.

įsakymo Nr. V1-28 „Dėl žuvų iÅ¡teklių naudotojams suteiktų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“. Tačiau skundžiamojoje nutartyje jokiu aspektu visiÅ¡kai nenagrinėtas ir nevertintas Sutarties 1.1. ir 1.3. punktuose sulygtų sandorio objektų teisėtumas, Å¡ių sutarties sÄ lygų atitiktis tuo metu galiojusiam teisiniam reglamentavimui, minėtų sutarties punktų prasmė neatskleista taikant sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, nevertinta kiekvieno iÅ¡ sutarties objektų vertinė (piniginė) iÅ¡raiÅ¡ka, sutarties sudarymo laikotarpis ir ja perleistų teisių apimtis laiko atžvilgiu, nenagrinėtas sutarties Å¡alių ir jos sÄ lygų (ne)sÄ Å¾iningumas, sutartimi siekti tikslai.Minėta, finansinio reikalavimo tvirtinimo procedÅ«ros metu siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančiÄ Ä¯monę ir Å¡ios teisės apimtį, t. y. tvirtintino finansinio reikalavimo dydį.

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Nors apeliacinės instancijos teismas yra ir fakto instancija, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas nevertino byloje esančių įrodymų, nenustatinėjo Sutarties 1.1. ir 1.3. punktuose sulygtų sandorio objektų teisėtumo, sandorio sudarymo aplinkybių ir atskirų jos objektų piniginės vertės, nesprendė teisinio reglamentavimo pasikeitimo įtakos sutarties šalių teisėtiems lūkesčiams, atitinkamai ir finansinio reikalavimo bankrutuojančiai įmonei dydžio, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, jeigu reikalinga reikalaujama naujų įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, skirtinas bylos nagrinėjimas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje neatitinka apeliacinės instancijos teismo pareigos patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei apriboja Å¡alių teisę į apeliacijÄ . Konstatuotas bylos esmės neatskleidimas vertinamas kaip esminis procesinės teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinėje instancijoje negali bÅ«ti iÅ¡taisytas, todėl egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamÄ nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).IÅ¡ naujo vertindamas UAB „Ramsun“ finansinio reikalavimo pagrįstumÄ , pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti į sutarties sudarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ ir jo pagrindu pardavėjos V.

M. GKF „Stilma“ įgytas ir kreditorei perleistas teises. Pažymėtina, kad pagal galiojusias Žvejybos Baltijos jÅ«roje kvotų skyrimo taisykles (toliau ir – Taisyklės) naudotojams trejiems metams suteikiamos perleidžiamosios žvejybos teisės skiriamos menkių, strimelių ir Å¡protų žvejybos kvotos dalims (Taisyklių 17 punktas), kiekvienam naudotojui suteikiamos Å¡protų ir strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės dydis (procentais) apskaičiuojamas pagal to naudotojo 2007 – 2012 m. sugauto Å¡protų ir strimelių kiekio (tačiau už 2012 m. imamas sugautas Å¡protų ir strimelių kiekis, ne didesnis nei naudotojui skirta kvota) dalį, skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007–2012 m. atviroje Baltijos jÅ«roje sugauto Å¡protų ir strimelių kiekio (Taisyklių 19 punktas), komisija atsižvelgdama į naudotojams suteiktas perleidžiamÄ sias žvejybos teises ir į perleidžiamųjų žvejybos teisių ar jų dalies perdavimÄ kitiems naudotojams, apskaičiuoja kiekvienam naudotojui tenkančiÄ Å¾vejybos kvotÄ , sumažina žvejybos kvotas Taisyklėse nustatytais atvejais ir apie galutinį žvejybos kvotos dydį informuoja naudotojus (Taisyklių 26 punktas).

Be to, naudotojas, turintis jam suteiktÄ perleidžiamÄ jÄ Å¾vejybos teisę, gali: Å¡iÄ teisę ar jos dalį perduoti iki teisės galiojimo laikotarpio pabaigos kitam Lietuvos Respublikoje registruotam naudotojui, atitinkančiam Taisyklėse nurodytas sÄ lygas arba einamaisiais metais jam skirtÄ Å¾vejybos kvotÄ , apskaičiuotÄ pagal suteiktÄ perleidžiamÄ jÄ Å¾vejybos teisę, ar jos dalį perduoti kitam Lietuvos Respublikoje registruotam naudotojui, atitinkančiam Taisyklėse nurodytas sÄ lygas, arba ja apsikeisti su kitomis Europos SÄ jungos valstybėmis narėmis (Taisyklių 21 punktas).

Tačiau Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014 m. kovo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I492-4/2014 pripažinus, kad Taisyklių 19 punktas tiek, kiek jame nustatytas žuvų kvotų skyrimas atsižvelgiant į naudotojo 2007 – 2012 metais sugautÄ Å¡protų ir strimelių kiekį (tačiau už 2012 m. imamas sugautas Å¡protų ir strimelių kiekis ne didesnis nei naudotojui skirta kvota), skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007 – 2012 metais atviroje Baltijos jÅ«roje sugauto Å¡protų ir strimelių kiekio, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas 2014 m. gruodžio 23 d. buvo papildytas nauju 171 straipsniu, pagal kurį nustatant kvotų dydį nebegali bÅ«ti atsižvelgiama į kito subjekto perleistÄ ar parduotÄ istorinę dalį.Sprendžiant dėl ginčo sandorio, kuriuo sulygta dėl specifinių objektų perleidimo, teisėtumo bÅ«tina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusÄ , tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifikÄ , įsigyjamo turto panaudojimo galimybes ir tikslus, sutarties Å¡alių elgesį iki ir po jos sudarymo, įsigyjamo turto kainÄ , vertę, pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo laikÄ ir kitas konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingas aplinkybes.

Dėl to, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nepasisakydamas ir nevertindamas dalies sutarties sÄ lygų teisėtumo, nepagrįstai suabsoliutino vien tik V. M. GKF „Stilma“ sÄ Å¾iningumÄ ir sutarties 4 punktÄ , tačiau nenustatė sutarties tikslo, nenagrinėjo tikrųjų sutarties Å¡alių ketinimų, nesiaiÅ¡kino sutarties sÄ lygų atsižvelgdamas į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnis).IÅ¡ ginčo sutarties turinio matyti, kad V.

M. GKF „Stilma“ kreditorei pardavė perleidžiamÄ sias žvejybos teises ir 2014 metais skirtas žvejybos kvotas atviroje Baltijos jÅ«roje. Be to, kreditorei buvo parduota ir visa įvairių žuvų sugavimo Baltijos jÅ«roje istorija, priklausanti pardavėjai ir/ar jos naudotam laivui, pradedant skaičiuoti nuo 2008 metų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į galiojusį teisinį reglamentavimÄ ir sutarties Å¡alių tikslus, turėtų aiÅ¡kintis, ar buvo parduotos visam trejų metų laikotarpiui įgytos perleidžiamosios žvejybos teisės, kokiÄ Ä¯takÄ sutarties kainai galėjo turėti kiekvienas iÅ¡ sutarties objektų, realias įsigytų teisių panaudojimo galimybes, etc. Be to, siekiant nustatyti sutartimi perleistų teisių apimtį ir jų galiojimo laikotarpį, sistemiÅ¡kai turėtų bÅ«ti vertinami sutarties 1 ir 5 punktai, atsižvelgiama į tai, kad pagal ginčo sutarties 5 punktÄ , kuriuo sulygta, kad jeigu iki 2016 m. liepos 1 d. padidės pirkėjai perleistos teisės, pastaroji už jas papildomai atsiskaitys.

Vertintina ir ta aplinkybė, kad V. M. GKF „Stilma“, po sutarties sudarymo ir istorinės dalies perleidimo UAB „Ramsun“, atsižvelgiant į jos 2015 m. sausio 14 d. ir 2015 m. vasario 2 d. praÅ¡ymus ir jai priklausančiÄ istorinę dalį, buvo paskirtos žvejybos kvotos 2015 metams. Pažymėtina, kad pagal vienÄ istorinę dalį negali bÅ«ti skiriama ta pati kvota du kartus dviem skirtingiems Å«kio subjektams, nes tokiu atveju galėtų bÅ«ti nepagrįstai diskriminuojami kiti Å«kio subjektai.Be to, teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, privalo vertinti ne tik sandorio sudarymo aplinkybes, jo tikslus, Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ , bet ir vadovautis tiek bendraisiais, tiek specialiaisiais teisės principais.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisėtų lÅ«kesčių principas įtvirtina idėjÄ , jog bÅ«tina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstÄ tikėjimÄ , kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas Å¡iandien, tiek ateityje. Teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos tam tikrÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011; kt.).

Taigi viena iÅ¡ teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo taikymo sÄ lygų – kad asmuo bÅ«tų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).Teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad vadovaujantis CK 1.138 straipsniu, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio reikalavimus.

Proceso įstatyme nustatomas reikalavimas ieÅ¡kinyje nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ , ir Å¡ias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus ieÅ¡kinyje nurodomas ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas). Be faktinio, yra ir teisinis ieÅ¡kinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamÄ materialųjį teisinį santykį.

IeÅ¡kovo suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieÅ¡kinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ , o ieÅ¡kinio reikalavimÄ pagrindžiančių materialinės teisės normų nurodymas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime rodo, kaip ginčo santykį teisiÅ¡kai vertina pats ieÅ¡kovas, kokį pažeistos teisės gynybos bÅ«dÄ ar bÅ«dus praÅ¡o teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).

Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008).

Kreditorė suformulavusi reikalavimo dalykÄ siekė panaikinti ginčijama 2014 m. spalio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi sukurtas teisines pasekmes, t. y. grÄ Å¾inti jai nuosavybės teisę į 130 000 Eur ir tokio dydžio finansinį reikalavimÄ patvirtinti V. M. GKF „Stilma“ bankroto byloje. Kaip matyti iÅ¡ kreditorės atsiliepimo į bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ netvirtinti finansinio reikalavimo ir atskirojo skundo turinio, kreditorė sandorio neteisėtumÄ Ä¯rodinėjo trimis pagrindais (CK 1.80, 1.81 ir 1.90 straipsniai).

Dėl to teismas nepagrįstai nurodė, kad kreditorė nepareiÅ¡kė savarankiÅ¡ko reikalavimo ginčo sutartį pripažinti negaliojančia ir CK 1.90 straipsnio pagrindu bei sandorio (ne)galiojimo Å¡iuo teisiniu pagrindu nevertino. Pakartotinai nagrinėjant bylÄ dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, teismas privalo vertinti visas kreditorės nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas sutarties neteisėtumas, ir tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                                                                     Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                                                                                   Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė                                                                                                                                   Egidijus Žironas