2020-04-22 Nr. AB-8094-3-62-3-01990-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-248-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01990-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – 212-oji gyvenamojo namo butų savininkų bendrija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl nuosavybės atstatymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. M. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. administracinį aktą Nr. 70-3-220; 2) įpareigoti atsakovą suformuoti 0,0129 ha žemės sklypą, esantį tarp (duomenys neskelbtini) sklypo gale, (kurio riba eitų viena linija su kaimyno V. K. žemės sklypo linija), pripažįstant šią žemę laisva (neužstatyta) žeme, kuri nėra priskirtina valstybės išperkamai žemei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją organizuoti šio – 0,0129 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti parengtą žemės sklypo planą bei priimti įsakymą dėl 0,0129 ha laisvos (neužstatytos) žemės, esančios prie sklypo (duomenys neskelbtini), pilietei B. M. grąžinimo.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikinimo priemones ir sustabdyti Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymo A-1805 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ galiojimą; laikinai uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) priimti sprendimą ir atlikti veiksmus, susijusius su žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), įteisinimu bei nustatytų kadastro duomenų patvirtinimu (žemės sklypo suformavimo) ir teisės į žemės sklypą įregistravimu nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. vasario 13 d. Planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje pateiktas D11-ZSFP skelbimas apie žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), parengtą projektą ir siūlymas iki 2020 m. vasario 27 d. teikti pasiūlymus dėl jo. Patvirtinus šį projektą ir NŽT Kauno skyriui priėmus sprendimą bei minėtą sklypą įregistravus nekilnojamojo turto registre, susidarys situacija, kai ginčo sklypas taps 212-osios gyvenamojo namo butų savininkų bendrijos nuosavybe, o tai reiškia, kad pagal Konstituciją jis taps neliečiamas. Teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, bus apribotos pareiškėjo galimybės teisėtai atgauti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą. Priėmus teismo sprendimą panaikinti skundžiamą Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. administracinį raštą Nr. 70-3-220, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas ir kitų dviejų skunde keliamų prašymo punktų įgyvendinimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Egzistuoja pagrįsta rizika, kad ginčo sklypas bus perduotas nuosavybėn 212 gyvenamojo namo butų savininkų bendrijai, neužtikrinus apsaugos priemonių pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma žala: pasunkėtų ne tik teismo sprendimo vykdymas, bet ir tektų papildomai ginčyti atsiradusias 212-osios gyvenamojo namo butų savininkų bendrijos nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymo A-1805 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ galiojimą; laikinai uždrausti NŽT priimti sprendimą ir atlikti veiksmus, susijusius su žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), įteisinimu bei nustatytų kadastro duomenų patvirtinimu (žemės sklypo suformavimo) ir teisės į žemės sklypą įregistravimu nekilnojamojo turto registre, iš esmės nenurodė teisiškai pagrįstų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad nesiėmus nurodomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima daryti išvados, kad nepritaikius pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, priešingai, pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę gali būti pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė.

III. Pareiškėjas R. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti naują – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas teismui nurodė, kad yra parengtas 0,5708 ha valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Iš šio projekto akivaizdu, kad į jį patenka ir pareiškėjui grąžintas ginčo 0,129 ha žemės sklypas, dėl kurio teisme ir užvesta ši administracinė byla. Patvirtinus projektą ir NŽT priėmus sprendimą bei įregistravus jį nekilnojamojo turto registre, susidarys situacija, kai ginčo sklypas taps 212-osios gyvenamojo namų butų savininkų bendrijos nuosavybe, o tai reiškia, kad pagal Konstitucija jis taps neliečiamas. Teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, bus apribotos jo galimybės teisėtai atgauti nuosavybės teises natūra į ginčo žemės sklypą. Teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą ir panaikinus skundžiama aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas ir kitų skundo reikalavimų įgyvendinimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Pareiškėjui tektų ginčyti 212-osios gyvenamojo namų butų savininkų bendrijos nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Iš šios teisės normos formuluotės akivaizdu, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2975-662/2018; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-806-442/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-502/2017; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-502-520/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Pareiškėjas skunde teismui prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. administracinį aktą Nr. 70-3-220, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2019 m. liepos 24 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į apie 129 kv. m žemės plotą greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), iki 1949 metų valdytos žemės ribose. Taip pat skunde pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą suformuoti 0,0129 ha žemės sklypą, esantį tarp (duomenys neskelbtini) sklypo gale, (kurio riba eitų viena linija su kaimyno V. K. žemės sklypo linija), pripažįstant šią žemę laisva (neužstatyta) žeme, kuri nėra priskirtina valstybės išperkamai žemei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją organizuoti 0,0129 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti parengtą žemės sklypo planą bei priimti įsakymą dėl 0,0129 ha laisvos (neužstatytos) žemės, esančios prie sklypo (duomenys neskelbtini), pilietei B. M. grąžinimo. Taigi pareiškėjas, keldamas ginčą teisme, iš esmės siekia, kad jam, kaip buvusio savininko teisių paveldėtojui, natūra būtų grąžintas žemės sklypas.

Pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones prašo sustabdyti Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymo A-1805 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ galiojimą, laikinai uždrausti NŽT priimti sprendimą ir atlikti veiksmus, susijusius su žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), įteisinimu bei nustatytų kadastro duomenų patvirtinimu (žemės sklypo suformavimo) ir teisės į žemės sklypą įregistravimu kitam subjektui (212-ojo gyvenamojo namo butų savininkų bendrijai) nekilnojamojo turto registre.

Bylos duomenys patvirtinta, kad Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu A-1805 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ (b. l. 18), atsižvelgus į 2019 m. gegužės 22 d. 212-ojo gyvenamojo namo butų savininkų bendrijos prašymą, buvo nuspręsta organizuoti žemės sklypo prie pastato (1A5p) (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. 2019 m. vasario 13 d. Planavimo dokumentų regimo sistemoje buvo pateiktas skelbimas Nr. D11-2SFP apie 0,5708 ha valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), į kurį patenka ir pareiškėjos siekiamas grąžinti 0,0129 ha žemės sklypas, parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą bei siūlymas iki 2020 m. vasario 27 d teikti pasiūlymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjo keliamo ginčo esmę, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjo teisės atkurti nuosavybės teises natūra į išlikusį nekilnojamąjį turtą ateityje gali būti nepagrįstai suvaržytos, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teise į žemę natūra, o atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija jau yra ėmusis veiksmų formuojant valstybinės reikšmės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Suformavus minėtą žemės sklypą ir perdavus nuosavybės teises 212-jo gyvenamojo namo būtų savininkų bendrijai, pareiškėjas iš esmės netektų galimybės atkurti nuosavybės teisių į žemę natūrą ginčo teritorijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas preliminariai pagrindė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijai ėmusis naujų veiksmų, susijusių su ginčo teritorijoje esančios valstybinės žemės sklypų formavimu ir nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad šiuo atveju pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui ir proporcinga pareiškėjo keliamiems reikalavimams byloje, nes pareiškėjo pažeistų teisių gynimo galimybes ir būdus nulems tik ginčo išsprendimas iš esmės.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl atsakovo veiksmų pradedant žemės sklypo formavimo procesą, todėl neįvertino galimų neigiamų pasekmių pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams atkurti nuosavybės teises natūra ginčo teritorijoje ateityje, jei nebus sustabdytos ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo procedūros. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo R. M. atskirasis skundas tenkinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutartis panaikinama, o pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo R. M. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinti. Iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymo A-1805 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ galiojimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė