cc589b01-e92d-4238-bc87-98db6649fd7f · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1841-912/2021 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03838-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmanto Å ulco, Žilvino Terebeizos Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo T. K. ieÅ¡kinį atsakovei J. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės 2 000 Eur neturtinės žalos, procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovei priklauso paskyra „(duomenys neskelbtini)“ socialiniame tinkle „Facebook“ (toliau – „Facebook“). Atsakovė 2017 m. birželio 26 d. iÅ¡ savo paskyros „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ parašė komentarus: ,,Dabar žinome – jei bus kas nusaitas, nudurtas ar kitaip sužalotas, bus aisku, kur ieÅ¡koti“, „Brakonierius, kysininkas ir žudikas – fantastiskas kaimynas!”. Tokiu bÅ«du atsakovė paskleidė apie ieÅ¡kovÄ tikrovės neatitinkančiÄ , paniekinančiÄ , pakertančiÄ pasitikėjimÄ informacijÄ , pažemino jo garbę ir orumÄ .

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad Informatikos ryÅ¡ių departamentas jam iÅ¡davė pažymÄ , kurioje nurodoma, kad 2019 m. spalio 29 d. ieÅ¡kovas nebaustas nei administracine, nei baudžiamÄ ja tvarka. Atsakovė neatsiprašė ieÅ¡kovo. IeÅ¡kovas patyrė neturtinės žalos, nes iÅ¡gyveno dėl atsakovės viešų komentarų apie jį, pažeista jo garbė ir orumas. IeÅ¡kovas jaučiasi įžeistas. VieÅ¡oje Riešės bendruomenės erdvėje ieÅ¡kovas pavaizduotas kaip kyÅ¡ininkas, žudikas, brakonierius.

VieÅ¡oje erdvėje iÅ¡sakyti žodžiai ieÅ¡kovÄ vieÅ¡ai pažemino kaip verslininkÄ , įmonių vadovÄ , aplinkosaugininkÄ , visuomenininkÄ , pakirto pasitikėjimÄ juo.

3. Atsakovė prašė atmesti ieÅ¡kinį, nurodė, kad Å¡i istorija prasidėjo daugiau negu prieÅ¡ dvejus metus. Ji kartu su vaikais ir Å¡unimis savaitgaliais eina pasivaikščioti į negyvenamus laukus. KartÄ prie jų privažiavo žmogus, pradėjo filmuoti, fotografuoti, elgėsi neadekvačiai, pakeltu tonu aiÅ¡kino tvarkÄ ir grasino baudomis. Atsakovė iÅ¡siaiÅ¡kino, jog Å¡is asmuo – ieÅ¡kovas. Atsakovė vėliau sužinojo, kad bendruomenės interneto svetainėje nematytas vyras, reiÅ¡kiantis nepagrįstas pretenzijas, raÅ¡antis Å¡iurkščius komentarus, mokantis bendruomenės narius, kaip reikia gyventi, yra tas pats asmuo – ieÅ¡kovas.

Atsakovė pasidomėjo socialiniame tinkle „Facebook“ apie ieÅ¡kovÄ , sužinojo, jog jie kilę iÅ¡ to paties kraÅ¡to. Ji pasiklausinėjo draugų apie ieÅ¡kovÄ , gavo daug neigiamos informacijos apie jį. Kelios draugės net siÅ«lė „bijoti“, nes ieÅ¡kovas neadekvatus, yra nusikaltęs vaikystėje ir jaunystėje. Atsakovė, paieÅ¡kojusi informacijos internete, rado vieÅ¡us straipsnius, kuriuose raÅ¡oma apie ieÅ¡kovo nusikaltimus. Tinklapyje „Delfi“ patalpintas straipsnis „Galimas Žuvinto direktorius yra teistas už brakonieriavimÄ â€œ, kuriame raÅ¡oma apie tai, kad ieÅ¡kovas dalyvavo žmogžudystės įvykyje, taip pat kiti straipsniai, kuriuose raÅ¡oma apie kitas tikėtinai ieÅ¡kovo padarytas nusikalstamas veikas.

IeÅ¡kovas socialiniame tinkle apkaltino kaimynÄ kažkokiais „nusidėjimais“. Atsakovė sureagavo į tai, paraÅ¡ydama komentarus su nuorodomis į straipsnius. Ji taip iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę apie ieÅ¡kovÄ . Ji neturėjo tikslo apÅ¡meižti ieÅ¡kovÄ ar pateikti melagingÄ informacijÄ . Atsakovė pateikė objektyvius duomenis, paskelbtus internetinėje erdvėje. Atsakovė pažymėjo, kad jos tikslas – tik sudrausminti ieÅ¡kovÄ , atsižvelgiant į jo nederamÄ elgesį. Straipsniuose apraÅ¡ytos nusikalstamos veikos, su kuriomis, tikėtina, susijęs ieÅ¡kovas, nėra vieÅ¡ai paneigta informacija ar nurodyta, kad dėl ieÅ¡kovo priimti iÅ¡teisinamieji nuosprendžiai.

Dėl to atsakovė susiformavo nuomonę, kad ieÅ¡kovas, labai tikėtina, susijęs su nusikalstomomis veikomis. Jos iÅ¡sakyta nuomonė negrįsta prasimanymais, bet grindžiama vieÅ¡ai prieinama ir nepaneigta informacija apie ieÅ¡kovÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 9 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kinį, priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas pažymėjo, kad nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , bet ji subjektyvi, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas neįrodinėjamas.

6. Teismas, internete įvedęs ieÅ¡kovo vardÄ ir pavardę, susipažino su straipsniais, kurių teiginiais rėmėsi atsakovė: tinklapyje „Delfi“ paskelbti straipsniai „Galimas Žuvinto direktorius yra teistas už brakonieriavimÄ â€œ, „Skandalingajam vilniečiui rengiamas naujas kaltinimas“ (Pastarajame straipsnyje teigiama, kad „vilnietis T. K. yra kaltinamas netinkamu ginklų ir neteisėtu Å¡audmenų laikymu, bei lengvu kÅ«no sužalojimu, įkliuvo dėl kito nusikaltimo, įtariama, kad jis su draugu bandė apvogti butÄ â€œ.); tinklapyje „Gamta neklysta“ publikuotas straipsnis „Vaiduoklių medžioklė“, kuriame nurodyta, kad D.

M. tėvai kaltina ieÅ¡kovÄ dėl dukros žūties; taip pat kiti straipsniai, kuriose yra apraÅ¡omos kitos ieÅ¡kovo galimai nusikalstamos veikos. Teismas konstatavo, kad Å¡ios publikacijos vieÅ¡os, kiekvienas asmuo turi galimybę jas perskaityti ir gauta informacija dalintis. IeÅ¡kovui Å¡ie straipsniai žinomi, bet jis nesikreipė dėl juose publikuotos informacijos paneigimo ar paÅ¡alinimo iÅ¡ interneto.

7. Informatikos ryÅ¡ių departamento pažyma, kurioje nurodyta, kad 2019 m. spalio 29 d. nei administracine, nei baudžiamÄ ja tvarka ieÅ¡kovas nebaustas ir neteistas – nevieÅ¡a, skirta asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui. Atsakovė neturėjo galimybės su ja susipažinti, raÅ¡ydama žinutes.

8. Teismas konstatavo, kad atsakovė nesiekė apÅ¡meižti ieÅ¡kovÄ ar paskleisti apie jį melagingÄ informacijÄ , ir padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, bÅ«dama aktyvia bendruomenės nare, neturėdama jokių aukščiau minimas publikacijas paneigiančių duomenų ar prielaidų jomis suabejoti, turėjo teisę gauta informacija pasidalinti su „(duomenys neskelbtini)“ skaitytojais. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Atsakovė parašė komentarus apie ieÅ¡kovÄ , iÅ¡reikÅ¡dama savo nuomonę, kuriÄ susidarė perskaičius vieÅ¡ojoje erdvėje straipsnius apie ieÅ¡kovÄ , tikslo apÅ¡meižti jį, t. y. paskleisti apie jį melagingÄ informacijÄ , neturėjo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 9. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1.

„tv3“ interneto svetainėje 2001 m. spalio 8 d. straipsnyje „Ji negalėjo nusiÅ¡auti...“, „Delfi“ interneto svetainėje 2002 m. gegužės 3 d. straipsnyje „Galimas Žuvinto direktorius yra teistas už brakonieriavimų“ ir 2002 m. rugsėjo 27 d. straipsnyje „Skandalingam vilniečiui rengiamas naujas kaltinimas“, kuriais vadovavosi atsakovė, raÅ¡ydama ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančius komentarus, nėra kategoriÅ¡kų teiginių apie tai, jog jis padarė nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus, ar įsiteisėjo apkaltinamieji teismų nuosprendžiai, nutarimai dėl nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų padarymo.

Taigi negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ tikrųjų padarė nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovas nesikreipė dėl straipsniuose paskelbtos informacijos pakeitimo ar paneigimo, jų paÅ¡alinimo iÅ¡ vieÅ¡os erdvės. Å ie straipsniai – beveik 20 metų senumo, informacija apie ieÅ¡kovÄ neaktuali. 9.2. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija. Nesant vieÅ¡oje erdvėje straipsnių, kad ieÅ¡kovas teismo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas padarė tokį nusikaltimÄ .

Atsakovė nurodė, kad turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį pedagoginį iÅ¡silavinimÄ . Dėl to jai taikomi didesni atidumo ir protingumo reikalavimai atskirti įtarimÄ , kaltinimÄ nuo paties nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymo fakto. Straipsniuose nurodytÄ informacijÄ paneigia Informatikos ryÅ¡ių departamento pažyma oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį bei CPK 5 straipsnį, kuriuose įtvirtinta ieÅ¡kovo teisė į teisingÄ teismo procesÄ .

Atsakovės veiksmuose yra visos civilinės (deliktinės) atsakomybės sÄ lygos (CK 6.246–6.249 straipsniai). 9.3. Teismas neteisingai vertino ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarimÄ , kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nes atsakovės veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarime pažymėta, kad ieÅ¡kovas, vadovaudamasis BPK 409 straipsniu, gali kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka (BPK 409 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad policija iÅ¡ dalies pripažino, jog atsakovės veiksmuose yra ne tik civilinio delikto, bet ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Teismas neteisingai vertino policijos nutarimÄ , nes nusikalstamos veikos sudėties požymių nebuvimas asmens konkrečiuose veiksmuose nesuponuoja administracinio nusižengimo sudėties ar civilinio delikto sudėties nebuvimo. 9.4. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, raÅ¡ydama komentarus, neturėjo tikslo apÅ¡meižti ieÅ¡kovÄ . Atsakovė rinko informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ vieÅ¡oje erdvėje, kalbėjo su pažįstamais asmenimis. Tai patvirtina jos siekį apÅ¡meižti ieÅ¡kovÄ . 9.5.

Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-988/2001).

2. Atsiliepime atsakovė praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais: 10.1. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas nesutinka su teismo padarytomis jam nepalankiomis iÅ¡vadomis savaime nesuponuoja iÅ¡vados, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . 10.2. Apeliantas neįrodė CK 2.24 straipsnyje įtvirtintų sÄ lygų. Paskleisti duomenys turi bÅ«ti laikomi žiniomis, bet ne subjektyvia asmens nuomone.

Atsakovė, raÅ¡ydama komentarus, iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę, kuriÄ susidarė iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos informacijos apie apeliantÄ ir kuri iki Å¡iol nepaneigta ar pripažinta neatitinkanti tikrovės. Atsakovė nepaskleidė kitų duomenų apie apeliantÄ â€“ straipsniai publikuoti interneto portaluose, iki Å¡iol vieÅ¡ai prieinami. 10.3. Apeliantas teigia, kad iÅ¡ straipsnių turinio negalima daryti iÅ¡vados apie jo teistumÄ , baustumÄ , bet iÅ¡ prie ieÅ¡kinio pridėto liudytojo apklausos protokolo matyti, kad apeliantas, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, nurodė, jog „Delfi“ straipsnyje, kuriuo „Facebook“ grupėje pasidalino atsakovė, nurodyti melagingi ir tikrovės neatitinkantys faktai apie jį (kad jis teistas už brakonieriavimÄ ), jis neteistas už brakonieriavimÄ , aplinkybė, kad jis nesikreipė dėl tokių duomenų, nes nusprendė, kad tai – laiko gaiÅ¡inimas.

Apeliaciniam skunde teigiama, kad apeliantas nesikreipė dėl ginčo straipsniuose pateiktų duomenų, nes juose nematė savo teisių pažeidimo (tikrovės neatitinkančių duomenų apie jį paskleidimo). Apeliantas pripažino, kad straipsnyje apie jį nurodyta informacija, iÅ¡ kurios galima susidaryti nuomonę, jog jis teistas už brakonieriavimÄ (bet ne tik kaip nors susijęs su tuo ar jam tik pareikÅ¡ti įtarimai), t. y. jo elgesys rodo, kad bet kas, perskaitęs minėtÄ straipsnį pagrįstai susidarytų nuomonę, kad apeliantas yra teistas už brakonieriavimÄ . 10.4.

Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, kad atsakovės veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių (galimai ir civilinio delikto), nes, susipažinus su vieÅ¡oje erdvėje apie apeliantÄ esančiais duomenimis, bet kuris asmuo galėtų susidaryti pagrįstÄ nuomonę, kad apeliantas susijęs su apraÅ¡ytomis nusikalstamomis veikomis ir jas įvykdė. Nutarime pažymėta, kad nors apelianto atžvilgiu nepriimti apkaltinamieji nuosprendžiai, straipsniuose nebuvo duomenų ir apie tai, kad bÅ«tų priimti iÅ¡teisinamieji nuosprendžiai.

Dėl to atsakovė neturėjo tikslo apÅ¡meižti apeliantÄ , o ginčo komentaruose tik iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę, susiformavusiÄ ginčo straipsnių pagrindu. Jeigu tyrėja bÅ«tų nustačiusi atsakovės veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apeliantas neskundė nurodyto nutarimo. 10.5. Apeliantas neginčijo ir nereikalavo paÅ¡alinti vieÅ¡oje erdvėje vieÅ¡ai beveik 20 metų prieinamų duomenų, iÅ¡ kurių galima susidaryti nuomonę, kad jis teistas arba susijęs su tam tikrais nusikaltimais.

Atsakovė nėra teisininkė, neišmano teisinių terminų. Atsakovė vadovavosi viešai paskelbtuose straipsniuose nurodytais duomenimis, kurie nenuginčyti ir iki šiol prieinami, ji nerašė šių straipsnių, neturėjo pagrindo abejoti šiais duomenimis, papildomai aiškintis, ar apeliantas iš tiesų anksčiau teistas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Teisėjų kolegija konstatuoja:

13. Byloje kilo Å¡alių ginčas dėl paskleistos informacijos apie ieÅ¡kovÄ vertinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

14. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 15. Internetiniame portale „tv3.lt“ 2001 m. spalio 8 d. patalpintas straipsnis „Ji negalėjo nusiÅ¡auti“. Straipsnyje raÅ¡oma, kad naktį, keliolika minučių po trečios valandos, ieÅ¡kovas paskambino į policijÄ , kad jo kambaryje nusiÅ¡ovė draugė D.. Atvykę pareigÅ«nai rado moters lavonÄ su Å¡autine žaizda deÅ¡iniajame smilkinyje.

Netoliese gulėjo medžioklinis Å¡autuvas, kurį T. K. teigimu, jis padėjo tolėliau, „į vietÄ â€œ už dviejų metrų nuo mirusiosios. Teismo medicinos ekspertas atkreipė dėmesį į didžiulėmis kraujosruvomis nusėtÄ moters veidÄ , prakirstÄ pasmakrę. Nuo T. K. sklido alkoholio kvapas. Jis pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad su drauge Å¡iek tiek iÅ¡gėrė, o po to susipyko. Draugė kažkodėl labai susinervino, suriko: „taip tau ir reikia“, trenkė jo pusėn obuolį, pastvėrė legaliai laikomÄ jo Å¡autuvÄ ir nusiÅ¡ovė.

IeÅ¡kovas sulaikytas 48 valandoms. IÅ¡ areÅ¡tinės paleistas mylimosios laidotuvių dienÄ , bet jose nepasirodė. Straipsnyje pacituota mirusios draugė J., kuri teigė, kad T. K. iÅ¡ pirmo žvilgsnio kitiems atrodydavo malonus, galantiÅ¡kas, bet, ilgiau pabendravę, suprato, koks jis nepatikimas, melagis, o iÅ¡gėręs – žiaurus, piktas ir agresyvus. Pasak J., D. motinos, D. tÄ vakarÄ ketino nutraukti visus ryÅ¡ius su T. K., kuris gėrė kelias dienas iÅ¡ eilės. D. draugės J. nuomone, T. K., iÅ¡girdęs netikėtÄ Å¾iniÄ apie iÅ¡siskyrimÄ , galėjo susinervinti ir žengti neatitaisomÄ Å¾ingsnį.

J. nesuprato, kaip draugė galėjo įremti sau į galvÄ Å¡autuvo vamzdį, kai ginklo ilgis 78 cm, o jos rankos –50 cm. Pasak J., T. K. po Å¡Å«vio nepuolė kvieti greitosios pagalbos, policijos, bet paėmė Å¡autuvÄ iÅ¡ D. rankų, padėjo „į vietÄ â€œ, telefonu pasikalbėjo su draugu.

16. Internetiniame portale „www.delfi.lt“ 2002 m. gegužės 3 d. paskelbtas naujienų agentÅ«ros BNS straipsnis „Galimas Žuvinto direktorius yra teistas už brakonieriavimÄ â€œ. Straipsnyje nurodyta, kad kriminaliniais nusikaltimais kaltinamas 29 metų T. K., laimėjęs konkursÄ Ä¯ Žuvinto rezervato direktoriaus postÄ , anksčiau baustas už brakonieriavimÄ tame pačiame rezervate. Straipsnis parengtas pagal „Lietuvos žinias“.

17. Portale „www.delfi.lt“ 2002 m. rugsėjo 27 d. patalpintas „Lietuvos žiniose“ paskelbtas J. P. straipsnis „Skandalingajam vilniečiui rengiamas naujas kaltinimas“. Straipsnyje raÅ¡oma, kad, prokuratÅ«rai nespėjus iÅ¡tirti Žuvinto rezervato direktoriumi vos netapusio T. K. nusikaltimų, jis sugebėjo padaryti naujÄ . Policija rengė kaltinimÄ dėl pasikėsinimo apvogti butÄ . T. K., kaltinamas netinkamu ginklų ir neteisėtu Å¡audmenų laikymu bei lengvu kÅ«no sužalojimu, įkliuvo dėl kito nusikaltimo. Jis su kitu asmeniu bandė apvogti svetimÄ bÅ«stÄ , bet nespėjo, nes atsibudo Å¡eimininkas. Straipsnyje paraÅ¡yta taip pat ir apie T. K. draugės žūtį. Nurodyta, kad jos tėvai netikėjo, kad du vaikus auginusi moteris galėjo prieÅ¡ save pakelti rankÄ . Artimųjų nuomone, moters žūtis – žiauraus T. K. elgesio padarinys.

18. Atsakovei socialiniame tinkle „Facebook“ priklauso paskyra „(duomenys neskelbtini)“. Ji 2017 m. birželio 26 d., iÅ¡ savo paskyros grupėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino komentarus: ,,Dabar žinome – jei bus kas nusaitas, nudurtas ar kitaip sužalotas, bus aisku, kur ieÅ¡koti“, „Brakonierius, kysininkas ir žudikas – fantastiskas kaimynas!“. Atsakovė taip pat patalpino nuorodÄ Ä¯ straipsnį „Galimas Žuvinto direktorius yra teistas už brakonieriavimÄ â€œ.

19. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyba 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 154 straipsnio 2 dalį (Å¡meižimas).

20. Ä® bylÄ pateikta Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. spalio 29 d. pažyma dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. Pažymoje nurodyta, kad Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2019 m. spalio 29 d. duomenimis, ieÅ¡kovas neteistas. Dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei deliktinės civilinės atsakomybės institutų santykio ir nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡to reikalavimo kvalifikavimo 21. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai Å¡alių teisinius santykius kvalifikavo pagal CK 2.24 straipsnį, nes, jo nuomone, atsakovei kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį.

22. Konstitucijos 25 straipsnio 1–4 dalyse įtvirtinta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti. Žmogui neturi bÅ«ti kliudoma ieÅ¡koti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas. Laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus, gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai bÅ«tina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus ir skleisti informacijÄ nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, Å¡meižtu ir dezinformacija. Ä®statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ (Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalis). Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis).

23. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta asmens saviraiÅ¡kos laisvė. Kiekvienas turi teisę į saviraiÅ¡kos laisvę. Å i teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informacijÄ ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų (Konvencijos 10 straipsnio 1 dalis). Naudojimasis Å¡iomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali bÅ«ti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sÄ lygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra bÅ«tinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti keliÄ vieÅ¡os tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatÄ ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti keliÄ Ä¯slaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetÄ ir beÅ¡aliÅ¡kumÄ (Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis).

24. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad asmens garbei ir orumui, kaip neturtinėms asmens vertybėms ginti taikomas specialus pažeistų teisių gynimo bÅ«das, nustatytas CK 2.24 straipsnyje. Nurodytoje privatinės teisės normoje nustatyta galimybė asmeniui, kuris mano, kad jo garbė ir orumas pažeisti paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis, be kita ko reikalauti atlyginti taip pat ir turtinę bei neturtinę žalÄ . Dėl to kito asmens garbę ir orumÄ pažeidusio asmens civilinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė, kyla tik tada, kai visų pirma konstatuojamas specifinės asmens neturtinės vertybės, t. y. kito asmens garbės ir orumo, pažeidimo faktas.

Taigi pirmiausia turi bÅ«ti nustatytas kito asmens garbės ir orumo pažeidimo faktas pagal CK 2.24 straipsnį, kaip Å¡ias neturtines vertybes pažeidusio asmens neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis) ir, tik esant Å¡iai civilinės atsakomybės sÄ lygai, nustatinėjamos ir analizuojamos kitos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinis ryÅ¡ys, kaltės forma ir žalos dydis (CK 6.247–6.250, 6.263 straipsniai). Nenustačius asmens neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygos, asmeniui negali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė ir sprendžiamas konkretaus dydžio žalos atlyginimo klausimas.

Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pirmiausia nustatinėjo ir aiÅ¡kinosi CK 2.24 straipsnyje apibrėžtas sÄ lygas neturtinei asmens vertybėms ir jų pažeidimui konstatuoti bei ginti. Remdamasi pirmiau iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėta esÄ pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimÄ kaip reikalavimÄ ginti ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , bet ne kaip reikalavimÄ priteisti žalÄ .

Dėl žinios ir nuomonės atribojimo bei atsakovės apie ieÅ¡kovÄ paskleistų teiginių kvalifikavimo ir vertinimo 25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetÄ : pirma, žinių paskleidimo faktÄ ; antra, faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ ; trečia, faktÄ , jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; ketvirta, faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 18 punktas; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019, 21 punktas).

26. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr.

EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimÄ byloje Kwiecien prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 51744/99). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, žinia gali bÅ«ti patikrinama įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , bet ji subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 25 punktas; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 16, 39 punktai; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019, 26 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021, 30 punktas).

27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmens garbė ir orumas gali bÅ«ti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali bÅ«ti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ , bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesÄ Å¾ininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiÅ¡kiama nuomonė, yra įžeidžianti. Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalykÄ , todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali bÅ«ti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir Å¡i teisės norma joms ginti teisme netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 36, 44 punktai).

Taigi atsakovo paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas sprendžiant dėl taikytino ieÅ¡kovo pažeistų teisių gynimo bÅ«do. Jeigu asmens garbė ar orumas, juridinio asmens dalykinė reputacija yra pažeidžiami subjektyviais saviraiÅ¡kos bÅ«dais (iÅ¡sakant nuomonę, komentarÄ ar vertinimÄ , sukuriant ir pateikiant kÅ«rybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas, pvz., KonvencijÄ ) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo bÅ«dus – pažeidimo pripažinimÄ , publikacijų ribojimÄ , turtinės ar neturtinės žalos atlyginimÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006), tačiau tokiu atveju netaikytini specifiniai CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens garbės ir orumo, dalykinės reputacijos teisių gynimo bÅ«dai – paskleistų duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumÄ ; tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumÄ , dalykinę reputacijÄ duomenų paneigimas teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021, 29 punktas).

28. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė „Facebook“ uždaroje grupėje „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 26 d. paskelbė komentarus ir patalpino nuorodÄ Ä¯ straipsnį apie ieÅ¡kovÄ (Å¡ios nutarties 18 punktas). Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį teigė, kad ieÅ¡kovas, kartÄ privažiavo prie jos, laukuose vaikÅ¡tančios su vaikais ir Å¡unimi, pakeltu tonu aiÅ¡kino tvarkÄ ir grasino baudomis, filmavo, elgėsi neadekvačiai. Atsakovė vėliau sužinojo, kad bendruomenės interneto svetainėje nematytas vyras, nuolat pamokantis bendruomenės narius, yra tas pats asmuo – ieÅ¡kovas.

IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpintų komentarų kopijÄ , kurioje užfiksuotas paskelbtas ieÅ¡kovo komentaras apie atsakovę: „Mat sita ponia tik savo vyro (supratingo) deka baudos isvengė uz gamtosaugos pazeidimus...o dabar va aiÅ¡ku kas per persona;) As ant durniu nepykstu...Visokiu matyt zemeje reikia... O va is bedu zmoniu tyciotis... iÅ¡dygs ezys kelnese...kaip Ramanauskas sako...“. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Å¡alių konfliktas įvyko iki atsakovė paskelbė komentarus apie ieÅ¡kovÄ uždaroje „Facebook“ grupėje.

29. IÅ¡ grupės „(duomenys neskelbtini)“ ekrano nuotraukos matyti, kad uždara grupėje buvo 3 635 nariai, kurie galėjo perskaityti atsakovės paskelbtus komentarus ir į juos reaguoti. Byloje nėra duomenų, kaip uždaros grupės nariai reagavo į ieÅ¡kovės paskelbtus komentarus, patalpintÄ nuorodÄ Ä¯ straipsnį. Pažymėtina tai, kad į bylÄ pateikti tik komentarų epizodai. Dėl to negalima įvertinti konteksto, kaip jie paskelbti. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės komentarų tekstÄ , ryšį su pateikta informacija, pirmiau nurodytuose straipsniuose paskelbtus duomenis apie ieÅ¡kovÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad tai yra vertinamieji teiginiai ir atsakovė komentaruose paskelbė savo nuomonę apie ieÅ¡kovÄ , kuriÄ susiformavo, kilus jųdviejų konfliktui, kai ji vedžiojo Å¡unis, ir vėliau, kai perskaitė interneto tinklapiuose visuomenės informavimo priemonėse paskelbtus straipsnius apie ieÅ¡kovÄ . Nurodyta nuomonė yra neigiama.

30. Akcentuotina tai, kad asmens subjektyvi nuomonė turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų. Apeliantas nesutinka su atsakovės iÅ¡sakytu vertinimu, nuomonės pateikimo bÅ«du. Jis teigia, kad straipsniuose, kuriais vadovavosi atsakovė, raÅ¡ydama ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančius komentarus, nėra kategoriÅ¡kų teiginių apie tai, jog jis padarė nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus, ar įsiteisėjo apkaltinamieji teismų nuosprendžiai, nutarimai dėl nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovės nuomonė grindžiama žiniasklaidos priemonėse vieÅ¡ai paskelbtais straipsniais, juose iÅ¡dėstyta pozicija ir nurodytomis aplinkybėmis, todėl vertintina, kad Å¡ių faktų pakanka subjektyviai nuomonei susiformuoti. Pirmiau nustatyta, kad iki komentarų paskelbimo Å¡alių santykiai buvo konfliktiniai. Pažymėtina tai, kad atsakovės komentarai apie ieÅ¡kovÄ , taip pat jo atsakymai į juos nepakankamai pagarbÅ«s ir pakantÅ«s vienas kitam. Atsakovė komentaruose iÅ¡sakė negatyviÄ nuomonę apie ieÅ¡kovÄ , bet Å¡i nuomonė vertintina kaip subjektyvi, todėl jai netaikytini tiesos ir tikslumo kriterijai.

Akcentuotina tai, kad, nors straipsniai, kuriais rėmėsi atsakovė, paskelbti beveik prieÅ¡ 20 metų, byloje nėra duomenų, jog juose paskelbta informacija neatitinka tikrovės. Atsakovė, iÅ¡sakydama nuomonę, ne tik rėmėsi žiniasklaidos priemonėse apie ieÅ¡kovÄ pateikta informacija, bet taip pat ir pateikė interneto tinklapių nuorodas į konkrečius elektronine forma paskelbtus žiniasklaidos straipsnius. Nurodyti straipsniai vieÅ¡ai prieinami interneto erdvėje, todėl bet kuris asmuo gali su jais susipažinti ir susiformuoti subjektyviÄ nuomonę.

31. Apeliantas teisingai nurodo, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad, nesant vieÅ¡oje erdvėje straipsnių, jog teismas pripažino ieÅ¡kovÄ kaltu, padarius nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas padarė tokį nusikaltimÄ . Žiniasklaidos priemonėse dažnai skelbiama daug informacijos apie įvairių asmenų galbÅ«t padarytas nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus, pradėtus ikiteisminius tyrimus, nagrinėjamas bylas, priimtus teismų procesinius sprendimus.

Žiniasklaidos atstovai sprendžia, kiek konkrečiu atveju bus pateikta informacijos vieÅ¡ai. Dėl to ne visuomet vieÅ¡oje erdvėje galima rasti duomenų, kaip pasibaigė pradėtas vienas ar kitas ikiteisminis tyrimas, priimtas teismo apkaltinamasis ar iÅ¡teisinamasis nuosprendis, paskirta administracinė nuobauda ar nutraukta administracinė teisena. Asmens neigiama subjektyvi nuomonė gali susiformuoti iÅ¡ vieÅ¡ai paskelbtų duomenų, kurie gali bÅ«ti neiÅ¡samÅ«s. IÅ¡sakydamas savo nuomonę, grindžiamÄ Å¾iniasklaidoje publikuotais straipsniais, asmuo neturi pareigos atlikti iÅ¡samaus tyrimo, analizės ir tikrinti vieÅ¡ai paskelbtos informacijos pagrįstumo.

32. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė turi teisinį iÅ¡silavinimÄ . Atsakovės iÅ¡silavinimas – aukÅ¡tasis universitetinis pedagoginis. Tai savaime nėra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovei taikytini didesni atidumo ir protingumo reikalavimai, atribojant baudžiamojo proceso teisės institutus: įtarimÄ , kaltinimÄ ir nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymo faktus.

33. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad internete paskelbtuose žiniasklaidos straipsniuose nurodytÄ informacijÄ paneigia Informatikos ryÅ¡ių departamento pažyma. Nurodytoje pažymoje konstatuota, kad, Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2019 m. spalio 29 d. duomenimis, ieÅ¡kovas neteistas. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalį, turinčiais teistumÄ laikomi:

1) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas;

2) asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, – bausmės atlikimo laikotarpiu;

3) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtÄ bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo:

a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ ;

b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimÄ ;

c) aÅ¡tuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimÄ ;

d) dešimt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai arba jeigu jiems šio kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šie terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 5 dalis). Kai sueina BK 97 straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais (BK 97 straipsnio 6 dalis). Ieškovo pateiktoje pažymoje nurodyta, kad ji parengta, vadovaujantis BK 97 straipsnio 6 dalimi.

Ä®vertinus nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo teistumas už anksčiau padarytÄ (–as) nusikalstamÄ (–as) veikÄ (–as) iÅ¡nyko, nes nuo bausmės atlikimo praėjo BK 97 straipsnyje nustatytas terminas, todėl pažymos iÅ¡davimo dienÄ ieÅ¡kovas laikomas neteistu. Vis dėlto aptariama pažyma nepaneigia vieÅ¡ai publikuotuose straipsniuose paskelbtos informacijos. Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimÄ informacijÄ apie jį.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tai, kad pažyma apie ieÅ¡kovo teistumÄ nevieÅ¡a, joje nurodyta informacija skirta ieÅ¡kovui, o atsakovė neturėjo galimybės jos gauti.

34. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovo iÅ¡ Informatikos ir ryÅ¡ių departamento 2019 m. spalio 29 d. gautÄ ir į bylÄ pateiktÄ pažymÄ . Pažymėtina, kad Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nekaupiami duomenys apie asmenų padarytus administracinius nusižengimus. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad ieÅ¡kovas nėra padaręs administracinių nusižengimų. PrieÅ¡ingai – straipsnyje „Galimas Žuvinto direktorius yra teistas už brakonieriavimÄ â€œ konstatuota, kad ieÅ¡kovas anksčiau baustas už brakonieriavimÄ .

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 40 straipsnį, asmuo laikomas nebaustas administracine tvarka praėjus metams nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kuriÄ administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti. Nurodytas straipsnis vieÅ¡ai paskelbtas beveik prieÅ¡ 20 metų, todėl iÅ¡nykęs ieÅ¡kovo administracinis baustumas už padarytus administracinius nusižengimus. Atsakovė nežinojo aptariamo fakto apie tai, kad ieÅ¡kovo administracinis baustumas laikomas iÅ¡nykusiu.

O tai, kad Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nekaupiami duomenys apie asmenų padarytus administracinius nusižengimus, nei aptvirtina, nei paneigia, jog ieÅ¡kovui anksčiau netaikyta administracinė atsakomybė, nepaisant fakto, jog Å¡iuo metu administracinis baustumas laikomas iÅ¡nykusiu. Taigi atsakovė turėjo faktinį pagrindÄ nuomonei apie ieÅ¡kovo administracinį baustumÄ susiformuoti, o pirmosios instancijos teismas nurodytÄ faktÄ teisingai kvalifikavo ir įvertino. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas ieÅ¡kovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį bei CPK 5 straipsnį, kuriuose įtvirtinta ieÅ¡kovo teisė į teisingÄ teismo procesÄ .

35. Apeliantas teigia, kad policijos pareigÅ«nų nutarime, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , pažymėta, kad ieÅ¡kovas, vadovaudamasis BPK 409 straipsniu, gali kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka (BPK 409 straipsnis). IeÅ¡kovas mano, kad tai reiÅ¡kia, jog policijos pareigÅ«nai iÅ¡ dalies pripažino, jog atsakovės veiksmuose yra ne tik civilinio delikto, bet taip pat ir nusikalstamos veikos sudėties požymių. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ aiÅ¡kinimu.

Nutarime nurodyta, kad atsakovė parašė komentarus apie ieÅ¡kovÄ , remdamasi internete apie jį pateikta informacija – žurnalistų straipsniais, kuriuose apraÅ¡ytos nusikalstamos veikos, su kuriomis susijęs ieÅ¡kovas. Nutarime padaryta iÅ¡vada, kad atsakovė neturėjo tikslo apÅ¡meižti ieÅ¡kovÄ , t. y. paskleisti apie jį melagingÄ informacijÄ , bet norėjo jį sudrausminti, nes jis buvo pareiÅ¡kęs pretenzijas dėl netvarkingai lakstančių Å¡unų. Nutarime ieÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ikiteisminis tyrimas dėl BK 154 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų neatliekamas, iÅ¡skyrus atvejus, kai nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikÅ¡mę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų ar jo galimybė apginti savo pažeistas teises kreipiantis tiesiogiai į teismÄ privataus kaltinimo tvarka yra apribota, pavyzdžiui, kai nenustatyta asmens, paskleidusio kitÄ asmenį Å¡meižiančiÄ informacijÄ , tapatybė.

NutarimÄ priėmęs pareigÅ«nas nurodė, kad nustatytas asmuo, paskleidęs ieÅ¡kovÄ , jo manymu, Å¡meižiančiÄ informacijÄ , todėl jeigu ieÅ¡kovas atsakovės komentaruose įžvelgia nusikalstamos veikos, nustatytos BK 154 straipsnio 2 dalies požymius, turi galimybę kreiptis į teismÄ ir apginti savo galimai pažeistas teises privataus kaltinimo tvarka. Nutarime nustatytos aplinkybės ir nurodytas iÅ¡aiÅ¡kinimas ieÅ¡kovui negali bÅ«ti vertinamas kaip pripažinimas, kad atsakovės veiksmuose yra ne tik civilinio delikto, bet ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

36. Apeliantas teisingai nurodė, kad nusikalstamos veikos sudėties požymių nebuvimas asmens konkrečiuose veiksmuose nesuponuoja administracinio nusižengimo sudėties ar civilinio delikto sudėties nebuvimo. Dėl to ieÅ¡kovas, manydamas, kad jo teisės pažeistos, pateikė teismui ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismas įvertino į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir pagrįstai sprendė, kad atsakovė, paraÅ¡ydama komentarus uždaroje grupėje, paskleidė ne žiniÄ apie ieÅ¡kovÄ , bet savo nuomonę, kuriÄ susidarė iÅ¡ vieÅ¡oje erdvėje paskelbtų straipsnių. Tai, kad atsakovė domėjosi ieÅ¡kovu, apie jį kalbėjo su pažįstamais asmenimis, nepatvirtina atsakovės siekio apÅ¡meižti ieÅ¡kovÄ . Nustačius, kad atsakovė komentaruose iÅ¡sakė savo nuomonę, kuri turi pakankamÄ faktinį pagrindÄ , nevertintinos civilinės atsakomybės sÄ lygos, įtvirtintos CK 6.246–6.249 straipsniuose.

37. Apelianto nurodytoje kasacinio teismo byloje faktinės aplinkybės skiriasi nuo Å¡ios bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-988/2001). Kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje atsakovas, teikdamas paaiÅ¡kinimus teisme, tvirtino, kad „ieÅ¡kovas pasirinko reketininko taktikÄ â€“ reikalauja pinigų“; „esuįsitikinęs, kad jis psichiÅ¡kai nesveikas“; „esÄ s visiÅ¡kai įsitikinęs, jog L. K. vieta yra L.“. Be to, po teismo posėdžio duotame interviu žurnalistui atsakovas pakartojo, kad, „jo įsitikinimu, L.

K. yra psichiÅ¡kai nesveikas“. Å ie atsakovo teiginiai iÅ¡spausdinti laikraÅ¡tyje „Akistata“. Nagrinėjamoje byloje atsakovė susiformavo nuomonę apie ieÅ¡kovÄ , perskaičiusi žiniasklaidoje paskelbtus straipsnius. Pirmiau Å¡ioje byloje nurodyta, kad tai buvo pakankamas pagrindas bÅ«tent tokiai nuomonei susiformuoti. Esant bylose skirtingoms faktinėms aplinkybėms, ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos analogiÅ¡kose bylose.

38. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, iÅ¡ esmės tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Pagal bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

41. Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Atsakovė pateikė į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų, kad patyrė 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutaria: Atmesti T. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. sprendimo. Palikti nepakeistÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. sprendimÄ . Priteisti atsakovei J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Irmantas Å ulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus