2020-12-22 Nr. AB-24364-3-61-3-01970-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2445-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01970-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 6 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) nežmoniškomis, jo garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeista jo teisė į religiją. Jo nevedė į koplyčią. Pasivaikščioti buvo vedamas tik vieną valandą per dieną iš pat ryto. Dėl tokio ankstyvo vedimo pasivaikščioti pareiškėjas ne visada ir eidavo į lauką. Tuomet jis visą dieną praleisdavo kameroje, kurioje būdavo kalinama daug asmenų. Kalinimo metu pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrintas užimtumas, jis visas dienas praleisdavo kameroje. Taip pat jam neleido pasinaudoti kompiuteriu.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.

5. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jis net nežinojo, jog Lukiškių T-K buvo tiek atsakovo atstovo atsiliepime nurodytų veiklų kalinamiems asmenims. Pareiškėjas prašydavo tik Lukiškių TI-K pareigūnų išvesti pas kleboną, vienuolius, tikinčiuosius, tačiau tai buvo atsisakoma daryti. Lukiškių TI-K buvo formaliai registruojama daugiau vykdomų kalinamų asmenų užsiėmimų, nors realiai jie nebuvo vykdomi.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 16 d. sprendimu bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. neužtikrintos teisės į religiją ir socialinę reabilitaciją nutraukė; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

8. Teismas pažymėjo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-3671-968/2018 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl žalos atlyginimo. Nagrinėtoje byloje teismas, be kita ko, sprendė pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą dėl pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Lukiškių TI-K nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. neužtikrintos teisės į religiją ir socialinę reabilitaciją. Taigi iš esmės buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu minėtoje byloje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismo sprendimas įsiteisėjęs. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgęs į tai, kad šioje administracinėje byloje keliamas ginčas yra tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir administracinėje byloje Nr. I-3671-968/2018, kurioje priimtas teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimas įsiteisėjęs, teismas bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Lukiškių TI-K neužtikrinus teisės į religiją ir socialinę reabilitaciją, nutraukė.

9. Teismas pabrėžė, kad asmuo, kalintas Lukiškių TI-K, norėdamas dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, turėjo parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių norėdamas dalyvauti socialinės reabilitacijos ar kitose Lukiškių TI-K užimtumo programose. Be to, ir administracinėje byloje Nr. I-3671-968/2018 buvo konstatuota, kad šiuo aspektu konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus nėra pagrindo.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti ilgiau kaip vieną valandą, pažymėjo, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neginčija, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore. Byloje nėra duomenų dėl to, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K pareigūnus dėl ilgesnio pasivaikščiojimo laiko, taip pat nėra duomenų dėl to, kad jis būtų ligonis ir jam pagal gydytojų išvadą būtų suteikti du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai. Todėl teismas šiuo aspektu pažeidimų taip pat nenustatė.

11. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė Lietuvos valstybės atsakomybei kilti būtinos sąlygos – neturtinės žalos padarymo fakto dėl Lukiškių TI-K veiksmų (neveikimo). Nagrinėjamos bylos atveju, nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi, nesant būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintas.

III. 12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas nurodo, kad administracinėje byloje Nr. I-3671-968/2018 jis skundo negrindė argumentais, jog jam nebuvo užtikrinta teisė į religiją ir socialinę reabilitaciją. Todėl pareiškėjas prašo įvertinti jo nurodytus argumentus apie nesudarytas sąlygas 8 val. ir ilgiau leisti už kameros ribų, t. y. nesudarytą galimybę dalyvauti užimtumo veiklose Lukiškių TI-K, lankytis koplyčioje, taip neužtikrinant socialines reabilitacijos.

14. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendimu bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. neužtikrintos teisės į religiją ir socialinę reabilitaciją nutraukė, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas be pagrindo nevertino jo argumentų dėl neužtikrintos teisės į religiją (lankytis koplyčioje) ir socialinę reabilitaciją, nes jis skunde administracinėje byloje Nr. I-3671-968/2018 tokių argumentų nebuvo nurodęs.

18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

19. Pažymėtina, kad nors administracinėje byloje Nr. I-3671-968/2018 pareiškėjas iš tiesų apie neužtikrintą teisę lankytis koplyčioje ir teisę į socialinę reabilitaciją nebuvo nurodęs skunde, tačiau šiuos argumentus nurodė atsikirtime į atsakovo atstovo Lukiškių TI-K atsiliepimą į jo skundą, o Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtoje byloje šiuo argumentus vertino priimdamas 2018 m. spalio 10 d. sprendimą dėl skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. pagrįstumo. Pareiškėjas apeliacinėje proceso stadijoje ginčydamas minėtą teismo sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo nekvestionavo tuo aspektu, kad teismas be pagrindo vertino bylos aplinkybes, susijusias jo argumentais apie neužtikrintą teisę lankytis koplyčioje ir teisę į socialinę reabilitaciją. Priešingai, šiuos argumentus nurodė ir apeliacinėje proceso stadijoje, siekdamas pagrįsti savo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės savanoriškai dalyvauti Lukiškių TI-K vykdomoje tikslingoje laisvalaikio veikloje, naudotis esančiais informacijos šaltiniais (biblioteka, interneto prieiga), lankyti reabilitacijos programas ar praktikuoti išpažįstamą tikėjimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-615-525/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3671-968/2018 paliko nepakeistą. Tad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3671-968/2018 yra įsiteisėjęs (ABTĮ 98 str. 2 d.).

20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nutraukė nagrinėjamos bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Lukiškių TI-K neužtikrintos teisės į religiją ir socialinę reabilitaciją arba, kitaip tariant, įvairias kalinamų asmenų užimtumo formas už kameros ribų, padedančias socializuotis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad būtų pagrindas daryti kitokią išvadą. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje nėra pagrindo vertinti pareiškėjo nurodytus argumentus apie nesudarytas sąlygas 8 val. ir daugiau leisti už kameros ribų, t. y. nesudarytą galimybę dalyvauti užimtumo veiklose Lukiškių TI-K, lankytis koplyčioje, taip neužtikrinant socialines reabilitacijos.

21. Nors pareiškėjas prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, jo skundą tenkinant visiškai, tačiau jokių argumentų dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies, kuria dalis jo skundo buvo vertinta (tos bylos dalies, kuri nenutraukta), nepateikė.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir minėtą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atitinkamą pareiškėjo skundo dalį (ta apimtini, kuria bylos dalis nenutraukta), teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir sprendime išdėstė šios pareiškėjo skundo dalies nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kurie paneigtų šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl teisėjų kolegija šioje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų nebekartoja (žr. šios nutarties 10–11 p.).

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė