cc5515dd-97a1-441e-96dc-692f7e9cede5 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-65-530/2019 Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00611-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, nuteistosios R.

V. gynėjui advokatui Linui Å arkiui, nukentėjusiajai I. U., jos atstovui advokatui Vytautui Å ulijai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios R. V. gynėjo advokato Lino Å arkio apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu keturiems mėnesiams.

Pagal BK 66 straipsnį, BPK 141 straipsnio 1 dalį, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikotarpiai: R. V. iÅ¡bÅ«ti sulaikyme nuo 2014 m. liepos 9 d. 20 val. 20 min. iki 2014 m. liepos 10 d. 13 val. 53 min. (dvi dienos); iÅ¡bÅ«tas jÄ atidavus į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ dėl stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. (keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonios dienos), iÅ¡ viso penkiasdeÅ¡imt dienų. Bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausta R.

V. bendrauti su nukentėjusiÄ ja I. U. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija, n u s t a t ė:

1. R. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad nežymiai surikdė sveikatÄ : 2014 m. liepos 9 dienÄ , apie 19.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, sugriebė rankomis savo seseriai I. U. už krÅ«tinės, nutempė nuo namo laiptų, įstÅ«mė į krÅ«mÄ , jai nukritus, rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip du kartus į įvairias kÅ«no vietas bei paėmusi malkÄ ne mažiau kaip du kartus su ja sudavė į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydama nukentėjusiajai I. U. odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis krÅ«tinės lÄ stoje, odos nubrozdinimÄ kairėje krÅ«tyje.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 31 d. nuosprendyje konstatuojama, kad R. V. kalta nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu ir baustina.

3. Nuteistosios R. V. gynėjo advokato Lino Å arkio apeliaciniame skunde praÅ¡oma panaikinti 2018 m. liepos 31 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti R. V. neįrodžius, kad ji padarė nusikalstamÄ veikÄ arba grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. 3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pripažino R. V. kalta be pagrindo ir motyvų atmesdamas nuteistosios duotus parodymus, jų visai nevertindamas bei remdamasis neegzistuojančiomis aplinkybėmis ir iÅ¡kraipytais duomenimis.

Nuteistoji paaiÅ¡kino, kad jÄ užpuolė byloje nukentėjusiÄ jÄ pripažinta sesuo I. U., smogė kumščiu į veidÄ , sugriebusi už plaukų nutempė nuo laiptų, po to pati pargriuvus, I. U. pagriebė Å¡alia ant žemės gulėjusiÄ malkÄ ir laikydama R. V. už plaukų ketino smogti su ta malka jai į galvÄ . Tačiau teismas R. V. parodymų nevertino ir nelaikė įrodymais, vertino parodymais, kuriuos duoda, siekdama iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Tokia teismo pozicija nepagrįsta, kadangi R.

V. parodymai iÅ¡ esmės sutapo su kitais duomenimis byloje, iÅ¡skyrus pačios nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio V. U. parodymus. Tokiai teismo pozicijai neabejotinai turėjo reikÅ¡mės klaidingai konstatuotas faktas, kad R. V. ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų. Tačiau R. V. parodymus davė iÅ¡ karto po to, kai buvo paleista iÅ¡ laikinojo sulaikymo. Vėliau parodymų nedavė vienÄ kartÄ , kai apklausos metu jai nebuvo užtikrintas pasirinkto advokato dalyvavimas. Vėliau, dalyvaujant advokatui, apklausos metu ji patvirtino savo anksčiau duotus parodymus.

Jeigu bylÄ nagrinėjęs teisėjas konstatavo tokį faktÄ , reiÅ¡kia jis nesusipažino su bylos medžiaga, neteisingai vertino kitus bylos duomenis. 3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nustatyta, kad ir R. V., ir I. U., tarpusavio konflikto metu buvo padaryti nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai: I. U. apdraskyta krÅ«tinė, o R. V. sumuÅ¡ta akis ir plaÅ¡taka. Byloje nebuvo ginčo, kad Å¡iuos sužalojimus viena kitai padarė R. V. ir I. U. Tačiau kaltinimÄ palaikančios prokurorės sprendimu I. U. buvo pripažinta nukentėjusiÄ jÄ , o R.

V. – kaltinamÄ ja. Konfliktas kilo dėl nukentėjusiosios neteisėtų veiksmų: žinodama, kad R. V. yra apdraudusi jų bendrÄ gyvenamÄ jį namÄ ir dėl verandos sienoje atsiradusių įtrÅ«kimų laukia atvykstant draudimo ekspertų, nukentėjusioji užsakė namo verandos plyÅ¡ių tinkavimo darbus, nesuderinus Å¡ių veiksmų su namo bendraturte R. V., pažeisdama Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Tokiu bÅ«du iÅ¡provokuodama konfliktinę situacijÄ . Nukentėjusioji patvirtino, kad pastebėjusi R. V. valant tinkÄ iÅ¡ plyÅ¡ių, fiziÅ¡kai neleido jai to daryti – savo kÅ«nu užstojo R. V. įėjimÄ Ä¯ namÄ . Taigi, I. U. siekė iÅ¡provokuoti fizinį kontaktÄ . 3.3 Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima pagrįstai teigti, kad R. V. bÅ«tų norėjusi sužaloti I. U. R. V. nesiekė sutrikdyti I. U. sveikatos, norėjo iÅ¡valyti užtinkuotus verandos plyÅ¡ius, kad atvykę ekspertai dokumentuose užfiksuotų gyvenamojo namo sienų įtrÅ«kimus dėl draudiminės iÅ¡mokos gavimo.

Aplinkybes, kad namas buvo apdraustas ir tuo metu buvo ginčas su draudimo bendrove, patvirtina byloje esantys įrodymai. Nebuvo surinkta jokių duomenų, galinčių bÅ«ti įrodymais, kuri iÅ¡ konflikto dalyvių pirma pradėjo smurtinius veiksmus, o kuri buvo priversta gintis. Pirmajam asmeniui sudavus kitam, pastarojo atitinkamo pobÅ«džio atsakomieji veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip gynybiniai. Tai yra pati svarbiausia aplinkybė, bylos esmė ir kaltinimo pagrindas, tačiau prokuratÅ«ra perdavė teismui nagrinėti bylÄ visiÅ¡kai be įrodymų.

Policijos pareigÅ«nai nedarė beveik nieko, kad nustatyti įvykį mačiusius asmenis - nors Å¡alia įvykio vietos yra penkiaaukÅ¡tis daugiabutis namas, pareigÅ«nai apklausė kelių butų gyventojus, melavo, kad apklausti visi namo gyventojai. PareigÅ«nų melas paaiÅ¡kėjo nagrinėjant bylÄ teisme, kai papraÅ¡ius pateikti apklausų protokolus. Jokie įrodymai byloje nepatvirtina I. U. duotų parodymų, kad R. V. suėmė jÄ už krÅ«tinės, smogė ir drėskė nagais, nustÅ«mė į Å¡alį, o pargriuvus, sudavė malka.

Ir nors teismas nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiosios sutuoktinio V. U. parodymais, tačiau jo parodymams priskyrė neegzistuojančius esminius faktus, kurių jis nepasakė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei duodamas parodymus teisme. Cituodamas jo parodymus, nurodė, kad jis iÅ¡bėgęs į kiemÄ pamatė, kad jo sutuoktinės sesuo R. V. pasiėmusi malkos gabalÄ daužo jo sutuoktinę, kuri gulėjo ant žemės. Tačiau tokių parodymų V. U. nedavė. Teismo posėdžio protokole yra užfiksuoti tokie V.

U. parodymai, kad atsakydamas į teisėjo klausimus sakė: sutuoktinė gulėjo ant žemės, R. V. rankoj buvo beržinė pliauska. Kad bÅ«tų suduotas smÅ«gis su ta pliauska, nematė, tik matė, kad sutuoktinės kruvina galva ir krÅ«tinė. Taigi, vienintelis kaltinimo liudytojas nematė konflikto pradžios. Konflikto pabaiga neleidžia daryti iÅ¡vadų apie konflikto iniciatorių ir tikrÄ jį kaltininkÄ . 3.4. Apeliacinio skundo autorius nurodo, kad į bylÄ pateiktos trys teismo medicinos specialistų iÅ¡vados.

Viena iÅ¡ jų, specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriÄ surašė teismo ekspertė S. B. dėl nukentėjusiajai I. U. padaryto sužalojimo. IÅ¡vadoje nurodyta, kad I. U. padaryti odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis krÅ«tinės lÄ stos kairėje, odos nubrozdinimai kairėje krÅ«tyje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tačiau teismas į nuosprendį įrašė faktines aplinkybes, kurių nėra specialisto iÅ¡vadoje, priskirdamas jas posėdyje apklaustai teismo ekspertei S. B.

Teismo ekspertė S. B. posėdyje patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad I. U. sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti R. V. ginantis nuo I. U. Gynybai bÅ«dingi sužalojimas bÅ«na padaryti rankose, o ne krÅ«tinėje, kaip yra pas I. U. Jei I. U. puolė, jos rankose neturėjo bÅ«ti sužalojimų, kaip ir yra jos suraÅ¡ytoje iÅ¡vadoje - I. U. rankose nebuvo užfiksuota jokių sužalojimų. Tačiau teismas surašė atvirkščiai. Teismas nurodė, kad ekspertė S. B. patvirtino iÅ¡vadÄ bei paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiosios rankose matėsi sužalojimai, kurie yra bÅ«dingi nukentėjusiajam ginantis nuo užpuolimo, o ne pačiam puolant.

Tokiu bÅ«du teismas iÅ¡kreipė objektyviÄ tiesÄ ir ja pagrindė apkaltinamÄ jį nuosprendį R. V. 3.5. Kitos dvi teismui pateiktos specialisto iÅ¡vados buvo dėl nuteistosios R. V. sveikatos sutrikdymo: 2014 m. liepos 11 d. specialisto iÅ¡vada ir 2015 m. lapkričio 20 d. specialisto iÅ¡vada, kurias surašė teismo medicinos ekspertas G. A. C. Å iomis specialisto iÅ¡vadomis nuteistoji įrodinėjo, kad konflikto su I. U. metu ji buvo sužalota, labiau, nei I. U., o sužalojimų lokalizacija patvirtina iÅ¡vadÄ , kad nuteistoji R.

V. buvo sužalota jai ginantis nuo nukentėjusiosios smurtinių veiksmų. Gynybos teismui pateiktoje 2014 m. liepos 11 d. iÅ¡vadoje nurodyta, kad R. V. nustatyta kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose, kraujosruva deÅ¡inės plaÅ¡takos srityje. Taip pat, proceso metu buvo iÅ¡reikalautos R. V. sužalojimų fotonuotraukos. Prokurorės pateiktoje 2015 m. lapkričio 20 d. iÅ¡vados 4 punkte buvo nurodyta, kad sužalojimai R. V. galėjo bÅ«ti padaryti ir savigynos metu. BÅ«tent šį teiginį klaidingai interpretavo tiek Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs teismas, tiek ir prokuratÅ«ra, nutraukdama ikiteisminį tyrimÄ pradėtÄ dėl R.

V. pareiÅ¡kimo, manydami, kad sužalojimus R. V. padarė I. U. gindamasi nuo R. V. Tačiau nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ paaiÅ¡kėjo prieÅ¡ingai. Teismas nuosprendyje lakoniÅ¡kai nurodė, kad buvo apklaustas ir specialistas G. A. C., tačiau jis patvirtino savo iÅ¡vadÄ , kuri yra 2016 m. sausio 26 d. prokuroro nutrauktoje baudžiamojoje byloje dėl buvusio R. V. pareiÅ¡kimo nukentėjusiosios atžvilgiu. Tačiau specialistas G. A. C., atsakydamas į prokurorės klausimÄ , paaiÅ¡kino, kad R. V. padaryti sužalojimai yra bÅ«dingi sužalojimams, patiriamiems ginantis nuo kito asmens užpuolimo. 3.6.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad I. U., duodama parodymus teigė, kad ji gulėjo ant nugaros, o R. V. stovėjo Å¡alia paėmusi jÄ už vienos kojos ir bandė tempti. Paklausus I. U., kokiomis aplinkybėmis ji sudavė R. V. į akies sritį, ji atsakyti negalėjo, teigdama, kad gulėdama ant žemės viena ranka laikė kelnes, o kita mosikavosi. Taigi, vertinant visus I. U. parodymus neįmanoma rasti momento, kuriame ji gindamasi galėjo suduoti R. V. stiprų smÅ«gį į akies sritį, kuris sukėlė pasekmes, nurodytas 2014 m. liepos 11 d. specialisto iÅ¡vadoje.

Gulintis ant žemės žmogus jokiais atvejais negalėtų pasiekti ranka Å¡alia stovinčio kito žmogaus veido. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad I. U. duodama paaiÅ¡kinimus melavo, ir yra pagrindas tikėti R. V. duotais parodymais, kad konfliktas prasidėjo nuo to, kai I. U. priėjusi iÅ¡ nugaros pusės kumščiu smogė R. V. į akies sritį. Pagal tolesnę įvykių sekÄ , kitos galimybės suduoti tokį smÅ«gį I. U. neturėjo. Jokie įrodymai byloje nepatvirtina, kad R. V. užpuolė I.

U., iÅ¡skyrus pačios I. U. parodymus, kuriuos duodama, ji stengėsi iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už R. V. sužalojimÄ . Dėl Å¡ios priežasties jos parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kaip ir liudytojo V. U., kuris yra jos sutuoktinis ir visÄ laikÄ aktyviai dalyvavo jų tarpusavio su R. V. konfliktuose dėl bendro turto tvarkymo ir naudojimo. 3.7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad paskirdamas R. V. bausmę – laisvės apribojimÄ keturiems mėnesiams, bei uždrausti R. V. bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiÄ jÄ I.

U., teismas neatsižvelgė į tai, kad jos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , kuriame ir gyvena. Taigi, bausmės vykdymo laikotarpiu nei nuteistoji, nei nukentėjusioji neturės galimybės spręsti bendro turto naudojimų klausimų. Tokios bausmės paskyrimas ne tik apriboja nuteistosios teises, bet ir nukentėjusiosios, bei atitinkamais atvejais gali sukelti neigiamų turtinių pasekmių abiem bendraturčiams. Pasisakydamas dėl bausmės, teismas nurodė, kad Å¡velniausios bausmės rÅ«Å¡ies (viešųjų darbų) neskiria nustatęs, kad nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Tačiau neiÅ¡siaiÅ¡kino, kad R. V. yra tik iÅ¡ dalies darbinga ir dėl sveikatos negali atlikti tam tikrų darbų. 3.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistoji pačioje proceso pradžioje buvo pareiÅ¡kusi nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjusiam teisėjui R. S., kadangi nuo 2006 iki 2014 metų nukentėjusioji I. U. dirbo (duomenys neskelbtini). Ä® nukentėjusiosios darbines funkcijas įėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teisėjas R. S. iki 2010 metų kovo mėnesio užėmė teismo pirmininko pareigas, todėl neabejotinai priėmė sprendimÄ priimti I.

U. į darbÄ , pasirašė su ja darbo sutartį. ReikÅ¡dama nuÅ¡alinimÄ teisėjui nuteistoji prašė Kauno apylinkės teismo pirmininko perduoti Å¡iÄ bylÄ nagrinėti kitam Kauno apylinkės teismo teisėjui, kuris teisme pradėjo dirbti po to, kai nukentėjusioji buvo atleista iÅ¡ darbo. Kadangi teisėjas atsisakė nusiÅ¡alinti, abejonės dėl jo nepriklausomumo, neÅ¡aliÅ¡kumo ir neutralumo liko. Nuteistoji daro prielaidÄ , kad jos atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimas aplinkybėmis, kurios nėra pagrįstos bylos įrodymais, bei subjektyvus kitų įrodymų vertinimas, palaikant nukentėjusiÄ jÄ , yra nulemtas ankstesnių bylÄ nagrinėjusio teisėjo ir nukentėjusiosios santykių.

Dėl šios priežasties nuosprendis turėtų būti panaikintas, o byla perduota nagrinėti iš naujo.

4. I. U. atstovas, advokatas Vytautas Å ulija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Priteisti iÅ¡ nuteistosios R. V. nukentėjusiosios I. U. naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡ioje byloje. 4.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas vien tik nukentėjusiosios parodymais. Nuosprendyje iÅ¡samiai apraÅ¡yti įrodymai, patvirtinantys nuteistosios kaltę ir neteisėtus veiksmus, pavyzdžiui, nukentėjusiosios parodymai, liudytojo V.

U. parodymai, specialisto iÅ¡vada, įrodymas - suplėšytos kelnės. Apeliacinio skundo esmė yra ta, kad jame tvirtinama, jog nuteistosios veiksmai turi bÅ«ti vertinami bÅ«tinosios ginties kontekste ir tvirtinama, kad nukentėjusioji puolė nuteistÄ jÄ . Å ias aplinkybes paneigia byloje esančios įsiteisėjusios Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. ir Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartys, kuriomis buvo atmesti nuteistosios gynėjo skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nukentėjusiosios atžvilgiu.

Neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji nepuolė nuteistosios. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos visumos, tarp jų nukentėjusiosios sužalojimų pobÅ«džio akivaizdu, kad net jeigu ir galima bÅ«tų nukentėjusiosios veiksmus traktuoti, kaip neteisėtus - nuteistosios veiksmai vis tiek negali bÅ«ti traktuojami bÅ«tinosios ginties požiÅ«riu. Tokiu atveju faktinę situacijÄ galima bÅ«tų vertinti, kaip muÅ¡tynes, tuo tarpu muÅ¡tynių dalyvis negali remtis bÅ«tinosios ginties motyvu, teisindamasis dėl padaryto sveikatos sutrikdymo. 4.2.

Atsiliepimo autoriaus teigimu, apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, kad neteisingai pacituoti liudytojo V. U. parodymai ir nenurodoma protokole paminėtos frazės: kad bÅ«tų suduotas smÅ«gis su ta pliauska, nemačiau, tik mačiau, kad žmonos kruvina galva ir krÅ«tinė. Tačiau Å¡i aplinkybė nėra svarbi. Byloje nėra ginčo, kas nukentėjusiajai sukėlė sužalojimus. Aplinkybė, kad nuteistoji sužalojo nukentėjusiÄ jÄ nėra ginčijama ir apeliaciniame skunde. 4.3 Argumentas, jog uždrausdamas R.

V. bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiÄ jÄ , teismas neatsižvelgė į tai, kad jos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , kuriame ir gyvena yra nepagrįstas. Teismų praktikoje tai yra įprasta sankcija už tokio pobÅ«džio nusikaltimus, kuomet kyla ginčai tarp bendrasavininkų, kaimynų ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais susijusių asmenų. BÅ«tent bendravimo ribojimas riboja galimybę kilti naujiems ginčams ir nuteistosios elgesį. Nuteistoji per atstovÄ bendrauja su teismu, taip pat per atstovÄ turi teisę spręsti bendrosios dalinės nuosavybės teisės klausimus.

Nuteistajai bausmės viešųjų darbų teismas neskyrė. Todėl apeliacinio skundo motyvai, susiję su vieÅ¡aisiais darbais, nėra reikÅ¡mingi. Å iuo atveju pagrindų teisėjui nusiÅ¡alinti pareikÅ¡tame nuÅ¡alinime nenurodoma, nėra jų ir apeliaciniame skunde. Mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) gali turėti tokiÄ Ä¯takÄ teismo pirmininkui, kad Å¡is Å¡aliÅ¡kai spręstų bylÄ . Be to, byloje nustatyta, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) nedirba beveik 4 metus. Todėl bylÄ nagrinėjantis teisėjas neturėjo pagrindo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo.

5. Teismo posėdžio metu nuteistosios R. V. gynėjas advokatas Linas Å arkys teigė, jog R. V. nuteista nepagrįstai, byla turėjo bÅ«ti nutraukta nesant įrodymų, nukentėjusioji I. U. ir jos atstovas advokatas Vytautas Å ulija prašė apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorė Loreta Å imkuvienė taip pat prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

6. Nuteistosios R. V. gynėjo advokato Lino Šarkio apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Nuteistosios R. V. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su R. V. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nelaikė patikimais įrodymais R. V. parodymų, jog jÄ užpuolė sesuo I.

U., o nuteistoji gynėsi. Skunde kritikuojamas sprendimas bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti bendrauti su nukentėjusiÄ ja, teigiant, kad neatsižvelgta, jog I. U. ir R. V. gyvena viename name ir negalės spręsti bendro turto naudojimų klausimų. Taip pat teigiama, jog teisėjas nagrinėjęs bylÄ Å¡aliÅ¡kas. Todėl aukÅ¡tesnysis teismas pasisako apeliacinio skundo ribose. Dėl Å¡aliÅ¡kumo 8. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl teisėjo nagrinėjusio bylÄ pirmosios instancijos teisme Å¡aliÅ¡kumo.

Teigiama, jog I. U. nuo 2006 m. iki 2014 m. dirbo (duomenys neskelbtini) (į jos funkcijas įėjo (duomenys neskelbtini)), o teisėjas R. S. iki 2010 metų kovo mėnesio buvo Å¡io teismo pirmininkas, todėl priėmė sprendimÄ priimti I. U. į darbÄ , pasirašė su ja darbo sutartį. Apeliaciniame skunde teigiama, jog bÅ«tent tai lėmė, kad nuosprendis grindžiamas aplinkybėmis, kurios nėra pagrįstos bylos įrodymais ir subjektyviu kitų įrodymų vertinimu. Visų pirma akcentuojama tai, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus.

Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-187/2011). Å is neÅ¡aliÅ¡kumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2009).

9. Visų pirma pažymima, jog apygardos teismas patikrinęs skundžiamo nuosprendžio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ nustatė, jog jis teisėtas ir pagrįstas. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi teisėjas R. S. atmetė praÅ¡ymÄ jį nuÅ¡alinti. Å ioje nutartyje konstatavo, kad I. U. dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau tiesiogiai buvo pavaldi (duomenys neskelbtini). Jokių tiesioginių santykių su teismo pirmininku nepalaikė, iÅ¡ darbo išėjo savo noru, tuo metu teisėjas R.

S. teismo pirmininku nedirbo jau penktus metus. BPK 58 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose ir 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių teisėjas bÅ«tų negalėję dalyvauti bylos nagrinėjimo procese, nėra, to neginčija ir pati apeliantė. Teisėjui pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo motyvas, t. y. kad jis bus saistomas darbinių santykių su nukentėjusiÄ ja bei pateiktu nukentėjusiosios parodymų vertinimu, nesuponuoja pagrįstos abejonės dėl galimo teisėjo, nagrinėjusio apeliantės baudžiamÄ jÄ bylÄ , Å¡aliÅ¡kumo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisėjas R. S. nuo 2010 metų nebebuvo Kauno apylinkės teismo pirmininku. Pagal BPK 7 straipsnį bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, tai reiÅ¡kia, kad kaltinimo ir gynybos Å¡alys bylos nagrinėjimo metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti praÅ¡ymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus ir pareikÅ¡ti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylÄ ir turinčiais reikÅ¡mės jos teisingam iÅ¡sprendimui.

Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ viso proceso matyti, kad Å¡ie įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti, visi R. V. bei jo gynėjo praÅ¡ymai ir keliami klausimai buvo nagrinėjami ir sprendžiami pastarųjų naudai. Nenustatytas teismo suinteresuotumas priimti sprendimÄ , palankų vienai kuriai nors proceso Å¡aliai, ar tendencingas proceso organizavimas. Konstatuotina, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjo Å¡aliÅ¡kumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio iÅ¡vardytus teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindus, byloje nenustatyta, o teismo įrodymų vertinimas, neatitinkantis nuteistosios ir jos gynėjo norų, prisidengiant vien tik aplinkybe, dėl nukentėjusiosios darbo tam tikru laikotarpiu, toje pačioje įstaigoje, kaip ir nagrinėjęs bylÄ teisėjas, negali bÅ«ti laikomas Å¡aliÅ¡kumu.

Tokiu bÅ«du, nesant pagrindo abejoti apylinkės teismo Å¡aliÅ¡kumu, toliau pasisakytina dėl kitų nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų pagrįstumo. Dėl įrodymų vertinimo ir BK 28 straipsnio nuostatų 10. Ä®rodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti BPK 20 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų yra ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį iÅ¡teisinant, todėl vien tai, kad teismo iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto pateiktu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas, priimtas pažeidžiant BPK reikalavimus.

11. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas darydamas teisines iÅ¡vadas rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais. Skundžiamame nuosprendyje nukentėjusiosios I. U., liudytojo V. U. parodymų, taip pat specialisto iÅ¡vados, kitų surinktų duomenų ir nustatytų faktų visumoje, padaryta iÅ¡vada, jog R. V. kalta padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada bei keisti teismo sprendimÄ , remiantis vien tik apeliacinio skundo autoriaus savaip pateikiama, tačiau pakankamai objektyviais duomenimis neparemta, nagrinėjamo įvykio versija, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Nuteistosios R. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais siekiama, jog R. V. bÅ«tų iÅ¡teisinta yra nepagrįsti ir atmetami.

12. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. V. Å¡ios nutarties 1 punkte apraÅ¡ytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis sugriebė rankomis savo seseriai I. U. už krÅ«tinės, nutempė nuo namo laiptų, įstÅ«mė į krÅ«mÄ , jai nukritus, rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip du kartus į įvairias kÅ«no vietas bei paėmusi malkÄ ne mažiau kaip du kartus su ja sudavė į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydama nukentėjusiajai I. U. odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis krÅ«tinės lÄ stoje, odos nubrozdinimÄ kairėje krÅ«tyje, tokiu bÅ«du nežymiai surikdė sveikatÄ , padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. R. V. viso proceso metu kaltės dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino ir tvirtino, kad ne ji, o nukentėjusioji I. U. užpuolė jÄ ir besiginant ji padarė tam tikrus sužalojimus. Todėl mano kad ji veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.

13. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bÅ«tinoji gintis yra atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sÄ lygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 28 straipsnio 2 ir 3 dalys įtvirtina Å¡ias bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas:

1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi;

2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus;

4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos bÅ«tinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010, 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-31-788/2015). Kiekvienu atveju sprendžiant, ar buvo bÅ«tinosios ginties situacija, turi bÅ«ti atsižvelgiama į daugelį konkrečių veiksnių, aplinkybių, parodančių įvykio eigÄ , jame dalyvaujančių asmenų veiksmus ir jų sekÄ , padedančių atskleisti kėsinimosi ir gynybos (jei tokie buvo) pobÅ«dį, įvykio dalyvių elgesio kryptingumÄ bei tikruosius siekius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-511/2018).

Siekiant patikrinti nuosprendžio pagrįstumÄ , įrodymų pakankamumÄ R. V. kaltei konstatuoti ir keliamÄ Ä¯vykio versijÄ , jog R. V. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, aptartini byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai.

14. Bylos duomenys patvirtina, jog tarp R. V. ir I. U. kilo buitinis konfliktas, kurio metu buvo sužalota I. U. Vertinant konflikto dalyvių parodymus svarbūs kiti įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia pastarųjų nurodytas aplinkybes.

15. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. U. teigė, kad R. V. gramdė tinkÄ , nukentėjusiajai nusileidus laiptais ir paklausus, kodėl taip daro, ji griebė su nagais už krÅ«tinės, pastÅ«mė. Nukentėjusioji nukrito, tada jÄ pagriebė už kairės kojos ir tempė, nukentėjusioji kaire ranka laikė kelnes, o R. V. jas plėšė. Viena ranka laikė vienÄ kojÄ , o kita paėmė netoliese buvusiÄ malkÄ ir kelis kartus ja trenkė, kartÄ stipriai. Kokioje padėtyje buvo, kai R. V. paėmė malkÄ nežino, nes nuo įvykio praėjo keturi metai. Nukentėjusioji Å¡aukė savo sutuoktinį, jis atbėgo ir pastÅ«mė R. V. Nukentėjusioji buvo kruvina, sudraskytais rÅ«bais. Neprisimena, jog bÅ«tų sudavusi R. V., tyčia nesudavė.

16. Netikėti Å¡iais I. U. parodymais jokio pagrindo nėra, nes viso proceso metu nukentėjusioji analizuojamo įvykio aplinkybes dėstė detaliai ir nuosekliai, esminių prieÅ¡taravimų jos parodymuose, teisėjų kolegija neįžvelgia. Apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti nukentėjusiosios parodymus teigiant, jog I. U. parodymuose neįmanoma rasti momento, kuriame ji gindamasi galėjo suduoti stiprų smÅ«gį į akies sritį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad smurto artimoje aplinkoje atveju asmuo patiria itin didelį stresÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, kadangi pavojingas kėsinimasis yra patiriamas iÅ¡ artimų asmenų, todėl esant traumuojančiai situacijai tikėtis, kad asmuo tiksliai ir nuosekliai atsimins, ir nurodys visas aplinkybes nėra logiÅ¡ka.

Å iame kontekste įvertinama ir tai, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-iojo bÅ«rio Vyr. patrulio M. J. Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, jog nukentėjusioji buvo susijaudinusi, verkė. Be to, svarbu įvertinti ir ilgÄ laiko tarpÄ nuo analizuojamo įvykio iki nukentėjusiosios apklausos pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, kuris neabejotinai turėjo įtakos nukentėjusiosios galimybėms itin smulkiai papasakoti įvykio aplinkybes. Ä®vertinus nukentėjusiosios parodymų visumÄ , akivaizdu jog esmines įvykio aplinkybes ji nurodė aiÅ¡kiai ir konkrečiai.

Nukentėjusioji I. U. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad neprisimena, kad bÅ«tų sudavusi R. V., tvirtino, jog tyčia jai nesudavė. Analizuojamojoje situacijoje nukentėjusiosios I. U. parodymus, kaip patikimus leidžia vertinti kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, kurie patvirtina jos parodymų teisingumÄ . 16.1. Nukentėjusios parodymus patvirtina jos sutuoktinis liudytojas V. U. Jis teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad bÅ«damas namuose iÅ¡girdo sutuoktinės pagalbos Å¡auksmÄ , greitai nusileido iÅ¡ antro aukÅ¡to į pirmÄ ir pamatė, kad sutuoktinė gulėjo ant žemės, o R.

V. viena ranka laikė jos kojÄ , o kita ranka laikė beržinę malkÄ . Kad bÅ«tų suduotas smÅ«gis nematė, matė, kad sutuoktinės galva ir krÅ«tinė kruvina. Ji sužalota, kraujas ant veido ir krÅ«tinės, sumuÅ¡imai ir kraujosruvos, drabužiai (marÅ¡kinėliai ir kelnės) suplėšyti. Taigi Å¡io liudytojo parodymams net detalėse sutampant su nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, kad R. V. viena ranka laikė gulinčios nukentėjusiosios I. U. kojÄ , kita malkÄ , patvirtina, jog sužalojimus nukentėjusiajai padarė R.

V., nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. 16.1.1. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus jog nuosprendyje nurodyti liudytojo parodymai, kurių jis nedavė, pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aprašė liudytojo V. U. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytojas nurodė, jog iÅ¡bėgęs į kiemÄ pamatė, kad sutuoktinės sesuo pasiėmusi malkos gabalÄ talžo sutuoktinę, kuri gulėjo ant žemės. Nors liudytojo V. U. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu skiriasi, tačiau esminės aplinkybės – tai, kad R.

V. turėjo malkÄ , nukentėjusiajai bÅ«nant gulimoje padėtyje sutampa. Be to, liudytojas nurodė, jog sutuoktinė buvo kruvina, suplėšytais rÅ«bais, kas akivaizdu suponavo iÅ¡vadÄ , jog smÅ«gius sudavė R. V. O Å¡ios aplinkybės yra svarbios, patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, jog R. V. turėjo rankoje malkÄ ir jai smÅ«giavo su malka, o ne atvirkščiai. Liudytojo parodymus patvirtina raÅ¡ytiniai bylos duomenys. 16.2. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad I.

U. padaryti odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis krÅ«tinės lÄ stos kairėje, odos nubrozdinimai kairėje krÅ«tyje. Odos nubrozdinimai kairėje krÅ«tyje padaryti atsikiÅ¡usiais bukabriauniais daiktais, galimai nagais. Odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis krÅ«tinės lÄ stos kairėje padaryti bukabriauniu daiktu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , jie galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku (t. y. 2014 m. liepos 9 d. 19 val.) ir aplinkybėmis (t. y sesuo rankomis sugriebė už krÅ«tų, pargriovė ant žemės ir malka sudavė į krÅ«tinę).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ioje iÅ¡vadoje nustatyta sužalojimų lokalizacija atitinka I. U. nurodytas sritis, į kurias jai sudavė smÅ«gius ir naudotas priemones (rankas, malkÄ ). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė S. B. patvirtino specialisto iÅ¡vadÄ . 16.2.1. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 15 d. vykusio teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡o, matyti, jog ekspertė S. B. atsakydama į klausimus paaiÅ¡kino, kad besiginančiajam bÅ«dingi sužalojimai yra rankose.

Jeigu sužalojimai yra plaÅ¡takose, visada atsako, kad neatmestina savigynos galimybė. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti įvairiomis aplinkybėmis. Ginasi tas kuris guli, nebent grumtynės vyksta. Ä® klausimÄ : Ar sužalojimai padaryti I. U. krÅ«tinėje galėjo atsirasti kitam asmeniui ginantis nuo jos“ atsakė: „Jeigu konfliktas tarp abiejų, tada galėjo. Jeigu ir vienai ir kitai yra sužalojimai. Bet neprieÅ¡tarauja toms aplinkybėms, kurios nurodytos I. U.“. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, jog buvo supainioti nuteistajai ir nukentėjusiajai padaryti sužalojimai.

Teisėjų kolegija įvertinusi teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡Ä sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyti ekspertės parodymai, kad „nukentėjusiosios I. U. rankose matėsi sužalojimai, kurie bÅ«dingi nukentėjusiajam ginantis nuo užpuolimo, o ne pačiam puolant“. Ekspertė tokių aplinkybių nenurodė, todėl Å¡is teiginys Å¡alintinas iÅ¡ nuosprendžio. Tačiau iÅ¡taisius Å¡iÄ klaidÄ esminės faktinės bylos aplinkybės nesikeičia. 16.3.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-iojo bÅ«rio Vyr. patrulio M. J. Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodoma, kad tarp seserų įvyko žodinis konfliktas ir muÅ¡tynės. I. U. buvo iÅ¡sigandusi, verkė, buvo suplėšyti marÅ¡kinėliai, kelnės, nurodė, kad sesuo su pagaliu jÄ puolė, parvertė ant žemės, plėšė drabužius, mušė su pagaliu, sudavė keletÄ smÅ«gių į krÅ«tinę. Å iame praneÅ¡ime užfiksuoti smurtÄ rodantys požymiai: kraujosruva ant krÅ«tinės kairėje pusėje ir mėlynė.

Å iame kontekste įvertintina ir tai, kad pagalbos telefonu skambino ir policijos pareigÅ«nus kvietė į įvykio vietÄ atbėgęs nukentėjusiosios sutuoktinis, liudytojas V. U. Å ie pirminiai duomenys fiksuoti po įvykio yra reikÅ¡mingi. Taip pat įvertinama ir tai, kad bylos medžiagoje yra duomenys patvirtinantys, jog nukentėjusioji I. U. pateikė suplėšytas kelnes, kurios buvo apžiÅ«rėtos. ApžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad kelnės iÅ¡purvintos, suplėšytos. Nors kelnės pateiktos po beveik mėnesio laiko, tačiau teismas šį įrodymÄ , kaip ir Å¡ioje pastraipoje nurodomus kitus įrodymus vertina aukščiau aptartų įrodymų visumoje, jungdamas juos į nuosekliÄ grandinę, kaip padedančius formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ .

17. Tuo tarpu vertinant apeliacinio skundo argumentus ir keliamÄ versijÄ , aptartini nuteistosios R. V. paaiÅ¡kinimai susiję su įvykiu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių.

Be to, sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, bet ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko pozicijÄ dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų. Teisėjų kolegija įvertinusi nuteistosios R. V. parodymus, kuriuos ji davė pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, sprendžia, jog jų nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys.

R. V. paaiÅ¡kino, kad sesuo atėjusi iÅ¡ galo, griebė jÄ už nugaros, už rÅ«bų ir trenkė į veidÄ , tempė nuo laiptų, tempdama nukrito, griebė už plaukų ir gulėdama paėmusi pagalį taikė R. V. į veidÄ . Gulėdama spardėsi, todėl pas R. V. buvo mėlynės. 17.1. Apeliaciniame skunde R. V. versija grindžiama, eksperto G. A. C., kuris pateikė iÅ¡vadÄ dėl R. V. padaryto sužalojimo, teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog R. V. padaryti sužalojimai gali bÅ«ti padaryti jai ginantis.

Be to, ekspertė S. B. davusi iÅ¡vadÄ , dėl I. U. padaryto sužalojimo, nurodė, jog pas besiginantį asmenį bÅ«dingi sužalojimai yra rankose. O pas R. V. buvo nustatytas sužalojimas rankoje. Tačiau tiek nuteistosios, tiek nukentėjusiosios iÅ¡vadas rengę ekspertai paaiÅ¡kino, jog abiejų sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ginantis. Ekspertų iÅ¡vados nurodomos ne konstatuojamosios, o tik galimos, jog sužalojimai neprieÅ¡tarauja gynybai bÅ«dingiems sužalojimams. Todėl tai, kas gynėsi, o kas puolė sprendžiama, pagal kitus byloje esančius duomenis.

Svarbu tai, kad aukščiau aptarti bylos duomenys patvirtina I. U. nurodytas įvykio aplinkybes, todėl ekspertės S. B. nurodytos aplinkybės, jog I. U. padaryti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ginantis, vertinami kitų įrodymų visumoje. 17.2. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog R. V. ikiteisminio tyrimo metu, kitÄ dienÄ po įvykio davė parodymus. Tačiau taip pat bylos duomenys patvirtina, kad po R. V. paieÅ¡kos ir jos sulaikymo, t. y. praėjus keliems metams nuo įvykio, ji atsisakė duoti parodymus.

Nors pirmos instancijos teismas nevisiÅ¡kai teisingai nurodė aplinkybę apie parodymų nedavimÄ , tačiau įvertinus tai, kad R. V. savo pozicijÄ iÅ¡dėstė teisiamojo posėdžio apklausos metu, bÅ«tent Å¡iuos parodymus teismas ir įvertino priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, jokių esminių pažeidimų priimant ir argumentuojant nuosprendį nebuvo padaryta. Nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik įrodymais, kurie iÅ¡tiriami ir patikrinami teisiamojo posėdžio metu, kas ir buvo padaryta priimant skundžiamÄ nuosprendį. 17.3.

Nors apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo atlikimo, nes nebuvo apklausti galėję įvykį matyti, priešais esančio daugiabučio namo gyventojai, tokiu būdu nesurinkti įrodymai patvirtinantys nuteistosios parodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais teiginiais nesutinka. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiami V. V., G. J., O. K., A. A., tačiau jie nurodė įvykio nematę ir negirdėję.

Teisiamojo posėdžio metu buvo tenkintas gynybos praÅ¡ymas ir apklausta liudytoja R. J., tačiau ji taip pat nurodė, jog įvykio nematė ir negirdėjo. Pažymima, jog byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde, jog yra asmuo ar asmenys, kurie matė konfliktÄ ir žino bylos nagrinėjimui svarbias aplinkybes. Teigti, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neiÅ¡samiai nėra pagrindo. Vien teiginiai, kad konfliktÄ turėjo matyti ir girdėti prieÅ¡ais esančio daugiabučio namo gyventojai, yra subjektyvus aplinkybių vertinimas.

18. Skundu praÅ¡oma pripažinti, jog nuteistoji veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptartus duomenis, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymus, kuriuos patvirtina ir aptarti raÅ¡ytiniai duomenys, sprendžia, jog nagrinėjamojoje byloje nebuvo susiklosčiusi bÅ«tinosios ginties situacija, kuri sudarytų pagrindÄ R. V. gintis. Todėl R. V. I. U. padaryti sužalojimai negali bÅ«ti vertinami, kaip padaryti bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Nukentėjusioji I.

U. paaiÅ¡kino, kad jai gulint R. V. jÄ laikė viena ranka už kojos, kita sudavė smÅ«gius su malka, kuriÄ laikė rankoje. Liudytojas V. U. paaiÅ¡kino, jog atbėgęs pamatė gulinčiÄ I. U., R. V. rankoje laikė malkÄ . Specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti sužalojimai ir jų padarymo priemonės, tai, jog gulimoje padėtyje buvo I. U., malkÄ rankoje laikė R. V. rodo, jog R. V. nesigynė, prieÅ¡ingai ji puolė. Apygardos teismas vertindamas nukentėjusiosios parodymus kaip patikimus, neturi pagrindo abejoti ir jos nurodytomis aplinkybėmis dėl konflikto ir smurtinių veiksmų panaudojimo pradžios.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apklausiama pirmosios instancijos teisme R. V. nurodė, jog nukentėjusioji gulėdama spardėsi. Todėl teismo vertinimu ši aplinkybė rodo gynybinius veiksmus, siekiant nutolinti asmenį nuo savęs.

19. Nagrinėjamų duomenų visumoje atsižvelgiama ir į baudžiamosios bylos duomenis patvirtinančius, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal R. V. pareiÅ¡kimÄ dėl to paties įvykio, kuris analizuojamas nagrinėjamojoje byloje, tačiau jis nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje požymių. Nutraukiant ikiteisminį konstatuota, jog sužalojimai R. V. buvo padaryti, tačiau jie padaryti I. U. ginant save, ir jos sutuoktiniui ginant jÄ .

20. Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju I. U. jokių BK 28 straipsnio prasme veiksmų, kuriuos bÅ«tų galima laikyti pavojingu kėsinimusi, nuo kurių R. V. bÅ«tų reikėję gintis neatliko. R. V. realios objektyviai egzistuojančios grėsmės nebuvo. Tokios grėsmės nepatvirtina ir argumentai, jog I. U. užstojo R. V. keliÄ valyti iÅ¡ tarpų tinkÄ (kaip buvo nustatyta nutraukiant ikiteisminį tyrimÄ pagal R. V. pareiÅ¡kimÄ ). Toks veiksmas, teismo vertinimu nekėlė realios grėsmės nei R. V. sveikatai, nei turtui. Ir turėjo bÅ«ti sprendžiamas teisiniu keliu, o ne smurtiniais veiksmais.

21. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Dėl iÅ¡dėstytų priežasčių R. V. gynėjo praÅ¡ymas R. V. iÅ¡teisinti ar bylÄ gražinti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme atmetamas. Dėl paskirtos bausmės 22. Apeliaciniame skunde kritikuojama R. V. paskirta bausmė, teigiama, jog teismas paskirdamas laisvės apribojimÄ keturiems mėnesiams, bei uždrausdamas bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiÄ jÄ I.

U., neatsižvelgė į tai, kad jos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , kuriame ir gyvena, taigi, neturės galimybės spręsti bendro turto naudojimų klausimų. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiosios atstovo atsiliepimo teiginiais, jog uždraudimo bendrauti su nukentėjusiÄ ja nustatymas ribos galimybę kilti naujiems konfliktams. Apygardos teismo vertinimu tokio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Be to, R. V. turi galimybę iÅ¡kilusius klausimus dėl bendros nuosavybės spręsti per atstovÄ . Apygardos teismo vertinimu vykdant paskirtÄ draudimÄ neturėtų kilti sunkumų, kadangi apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. U. nurodė, jog Å¡iuo metu ten negyvena.

24. Tuo tarpu dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su vieÅ¡aisiais darbais apygardos teismas nepasisako, kadangi R. V. vieÅ¡ieji darbai paskirti nebuvo, o iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pakeisti bausmę ir skirti vieÅ¡uosius darbus taip pat nėra praÅ¡oma. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra įsivėlusi aritmetinė klaida, tačiau apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama byla pagal nuteistosios skundÄ , prokuroro skundo dėl to nėra, todėl negalima pasunkinti apeliantės teisinės padėties.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme 25. Nukentėjusiosios atstovo atsiliepime prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodoma, jog jas patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo. Tačiau įvertinus tai, kad minėti dokumentai apeliacinės instancijos teismui pateikti nebuvo, teismas dėl šio prašymo nepasisako. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: nuteistosios R.

V. gynėjo advokato Lino Å arkio apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžio 2 puslapio, paÅ¡alinti sakinio dalį, kuriame nurodomi ekspertės S. B. paaiÅ¡kinimai, kad „<...> nukentėjusiosios I. U. rankose matėsi sužalojimai, kurie yra bÅ«dingi nukentėjusiajam ginantis nuo užpuolimo, o ne pačiam puolant.“ Teisėjai Kęstutis Dargužis Danutė Giačaitė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis