cc54c2b8-12f3-48be-9fca-dbebde60c90e · Vilniaus apygardos teismas

? Skundas Nr. 1S-148-312/2020 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo M. Z. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 59-50 netaikyti nuteistajam M. Z. lygtinio paleidimo, panaikinimo, n u s t a t ė :

1. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 59-50 netaikė nuteistajam M. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

2. Nuteistasis M. Z. tokį nutarimÄ apskundė apylinkės teismui.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi skundas buvo atmestas. Savo sprendimÄ Å¾emesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad nuteistasis tik iÅ¡ dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Skundu nuteistasis M. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

5. Skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismas savo sprendimÄ motyvavo ne nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu apibÅ«dinančiomis aplinkybėmis, o statiniais duomenimis, kurių bausmės atlikimo metu pakeisti nėra galimybės, taip pat klaidingomis aplinkybėmis, kurių teisingumo nepatikrino.

6. Skunde pažymima, kad asmens byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis bÅ«tų atsisakęs jam pataisos namuose pasiÅ«lyto darbo, todėl iÅ¡vada, kad jis yra nemotyvuotas dirbti, yra klaidinga. Nuteistasis bausmės atlikimo metu mokėsi (įgijo apdailininko profesinę kvalifikacijÄ ), kas prilygsta darbiniam užimtumui. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų M. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimÄ . Asmens lygtinio paleidimo klausimas buvo svarstomas pirmÄ kartÄ , kas reiÅ¡kia, kad jo nusikalstamo elgesio rizika anksčiau nebuvo vertinama.

NatÅ«ralu, kad nuteistajam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokantis, įgijus specialybę, gavus keturis paskatinimus, atlikus pusę bausmės, esant perkeltam į lengvÄ jÄ grupę, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo. Žemesnės instancijos teismas nemotyvavo savo iÅ¡vados, kad M. Z. tik iÅ¡ dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistasis yra įsitikinęs, kad tokias priemones jis vykdo visa apimtimi. Kitos aplinkybės, kuriomis vadovavosi teismas priimdamas sprendimÄ , yra statinės ir jos nepasikeis, be to, jos buvo įvertintos nuteistajam skiriant bausmę.

Nuteistojo motinos ir jo sugyventinės veiksmai, svarstant M. Z. lygtinio paleidimo klausimÄ , negali turėti jokios įtakos, nes jos nėra nuteistos už jokios nusikalstamos veikos padarymÄ , taip pat ir bendrininkaujant su nuteistuoju. Žemesnės instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo turimas darbas laisvėje ir jo socialiniai ryÅ¡iai didintų jo rizikÄ nusikalsti, kadangi tokiÄ rizikÄ didintų ir darbo bei socialinių ryÅ¡ių neturėjimas. M. Z. praeityje neteistas, savo kaltę pripažino, padarytÄ Å¾alÄ atlygino, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra keturis kartus skatintas, pataisos namuose įgijo profesinį iÅ¡silavinimÄ , yra perkeltas į lengvÄ jÄ grupę, palaiko tvirtus socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, turi Å¡eimÄ , mažametį vaikÄ , nuolatinę gyvenamÄ jÄ ir darbo vietÄ , kas reiÅ¡kia, kad jis galės lengvai integruotis į visuomenę ir nenusikals, todėl yra visos sÄ lygos lygtinio paleidimo taikymui.

7. Atsiliepimų, nušalinimų ar kitokių prašymų negauta. Skundas atmestinas.

8. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo asmens bylos, M. Z. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 300 straipsnio 2 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir to paties straipsnio 5 dalies 2 punktu bei BK 65 straipsniu, bausmės subendrintos bei paskirta galutinė penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi į Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikas nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2017 m. spalio 20 d.

9. Bausmės vykdymo pradžia: 2018 m. gegužės 30 d. Bausmės vykdymo pabaiga: 2022 m. spalio 21 d.

10. BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimÄ kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir padariusios iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ .

11. Nuteistasis Å¡iuo metu yra atlikęs daugiau nei ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ½ bausmės faktiÅ¡kai atliko 2020 m. balandžio 22 d. (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jis yra pateikęs praÅ¡ymÄ Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiÅ«ra jam taikymo, tačiau 2020 m. balandžio 7 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 57-46 nurodoma, kad nuteistasis tik iÅ¡ dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones, kas reiÅ¡kia, kad M. Z. neatitinka visų imperatyvių BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygų. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones jis vykdo visa apimtimi, tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo netikėti Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus pateikiamais duomenimis dėl dalinio tokių priemonių vykdymo.

12. Be kita ko, BVK 157 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iÅ¡ bÅ«tinų formaliųjų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo pagrindų yra numatyti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai – nusikalstamo elgesio rizika turi bÅ«ti žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ turi sudaryti pagrindÄ manymui, kad nuteistasis, išėjęs iÅ¡ pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atlikus M. Z. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimÄ , naudojant OAsys metodikÄ , nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei (53 balai). Tokiu atveju, turi bÅ«ti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

13. Nors nuteistasis nurodo, kad jis Lygtinio paleidimo komisijai yra pristatomas pirmÄ kartÄ , todėl jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinta nebuvo, vis dėlto iÅ¡ M. Z. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. sausio 22 d. jam buvo atliktas toks vertinimas, naudojant OAsys metodikÄ , ir nustatyta, kad jis priklauso žemai (37 balai) pakartotinio teistumo rizikos grupei. 2020 m. balandžio 2 d. atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamumo rizikos vertinimÄ , nustatyta, kad jis priklauso vidutinei rizikos grupei (53 balai). 2020 m. balandžio 7 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 57-46 nurodoma, kad toks OAsys taÅ¡kų įverčių pokytis (didėjimas) nesuponuoja prielaidos, kad rizika didėja, pokyčiai nustatyti, vertinant objektyvius praeities faktus.

Toks teiginys reiÅ¡kia, kad paskutinysis rizikos vertinimas yra tikslesnis, nes jo metu įvertinta daugiau objektyvių nuteistÄ jį charakterizuojančių faktų. Vis dėlto, kaip pagrįstai pažymėjo žemesnės instancijos teismas, nors nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad M. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didėja, taip pat nėra objektyvių duomenų, kad tokia rizika yra mažėjanti. Pirminio rizikos vertinimo metu dinaminiai rizikos veiksniai sudarė 17 balų, vėlesnio vertinimo metu jie siekė 33 balus, kas reiÅ¡kia, kad yra galimybė juos mažinti.

Kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra iÅ¡skirti gyvenimo bÅ«do neigiami aspektai, nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas, polinkis į rizikingÄ elgesį, netinkami problemų sprendimo įgÅ«džiai, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Kad Å¡ios problemos vis dar nėra iÅ¡spręstos, patvirtina nuteistÄ jį apibÅ«dinančios aplinkybės, t. y. tai, kad jam yra bÅ«dinga pernelyg aukÅ¡ta savivertė, savo galimybių pervertinimas, nevaldomas elgesys ir įsitraukimas į rizikingas veiklas, be kita ko, pataisos namuose M.

Z. buvo sulaikytas neblaivus, neįvertinęs savo veiksmų, jis koncentruojasi iÅ¡imtinai į teigiamas pasekmes, yra pernelyg optimistiÅ¡kai nusiteikęs dėl ateities. Nuteistojo socialinė aplinka laisvėje žemesnės instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinta visų aplinkybių kontekste, kadangi neigiami gyvenimo bÅ«do aspektai yra nurodyti kaip jo kriminogeninis veiksnys, o paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos jis grįžtų į tÄ pačiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ . Nors nuteistasis nurodo, kad jo asmens byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose jam buvo pasiÅ«lyta darbo vieta, kurios jis bÅ«tų atsisakęs, vis dėlto, aukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, asmens motyvacija dirbti pasireiÅ¡kia tuo, kad jis pats domisi galimybėmis įsidarbinti, atlikti savanoriÅ¡kus gerbÅ«vio darbus, rodo iniciatyvÄ , o ne pasyviai laukia galimo pasiÅ«lymo iÅ¡ įkalinimo įstaigos administracijos.

Sutiktina, kad įgyta apdailininko profesinė kvalifikacija, dalyvavimas pozityvaus užimtumo programoje, skirti paskatinimai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrÄ M. Z. pažangÄ ir motyvacijÄ keisti savo elgesį, bet ji vis dar nėra pakankama tam, kad lygtinio paleidimo taikymas nekeltų abejonių dėl bausmės tikslų pasiekimo.

14. Taigi, nepakankama M. Z. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , o taip pat ir tai, kad nuteistasis tik iÅ¡ dalies vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nesuteikia teismui pagrindo svarstyti kitų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui reikÅ¡mingų aplinkybių, kadangi asmuo neatitinka formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų Å¡io instituto taikymo sÄ lygų. Ä®statyme numatytų imperatyvių sÄ lygų neatitikimas užkerta keliÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui, todėl materialiųjų sÄ lygų svarstymas bÅ«tų beprasmis ir sprendimo nekeistų.

Tokiu bÅ«du, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo M. Z. skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį. Nutartis neskundžiama. Teisėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė