cc53aa2b-bbd7-464e-bdbf-8cbb89daf305 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-503/2013(Proceso Nr. 2-55-3-031717-2010-6)           Procesinio sprendimo kategorija 42.9; 42.11.1; 50.10; 121.21 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A r T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2013 m. birželio 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo GailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės GasiÅ«nienės ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės RUAB „BA prekyba“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1985-565/2011 pagal ieÅ¡kovės RUAB „BA prekyba” ieÅ¡kinį atsakovei „Swedbank lizingas”, UAB dėl nepagrįsto sutarties nutraukimoTeisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

                                                             I. Ginčo esmė Byloje ginčas kilo dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo.Ieškovės teigimu, ji netinkamai vykdė prievoles lizingo sutartyse nustatytais terminais mokėti lizingo įmokas, tačiau pažymėjo, kad lizingo įmokos nebuvo mokamos dėl sunkios finansinės padėties, kuriai įtakos turėjo pasaulinė ekonomikos krizė.

Atsakovės sprendimas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti lizingo sutartis pažeidžia ieÅ¡kovės interesus ir nėra ekonomiÅ¡kai pagrįstas, nes pagal lizingo sutartis yra iÅ¡pirkta daugiau kaip 89 procentai lizinguojamo turto vertės. Atsakovas turi teisę, jei lizingo gavėjas netinkamai vykdo sutartį, ne tik vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį ir pareikalauti grÄ Å¾inti visÄ lizinguojamÄ turtÄ , bet ir pareikalauti sumokėti visÄ likusiÄ skolÄ pagal lizingo sutartis prieÅ¡ terminÄ . Taigi toks sprendimas labiau atitiktų Å¡alių turtinius interesus.

Kadangi ieÅ¡kovė lizinguojamÄ turtÄ tiesiogiai naudoja savo veikloje ir iÅ¡ to gauna pajamas, todėl lizinguojamo turto netekimas turės tiesioginės neigiamos įtakos jos veiklai. Be to, lizinguojamo turto rinkos vertė yra žymiai didesnė už ieÅ¡kovės neiÅ¡pirktÄ vertę, o tai suteikia pagrindÄ ieÅ¡kovei manyti, kad atsakovė, reikalaudama grÄ Å¾inti lizinguojamÄ turtÄ , siekia nepagrįstai praturtėti ieÅ¡kovės sÄ skaita. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovė nevykdė sutarties Å¡alių pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti, nes nei vienas ieÅ¡kovės siÅ«lymas dėl mokėjimo sÄ lygų ir terminų pakeitimo ar galimybės skolÄ perkelti trečiajam asmeniui nebuvo svarstomas iÅ¡ esmės.Atsakovės manymu, jai priklauso teisė pasirinkti, kokiu bÅ«du ginti savo teises pagal lizingo sutartis.

Sutarčių nutraukimo dienÄ ieÅ¡kovės įsiskolinimas sudarė 242 773,11 Lt. IeÅ¡kovė neįrodė, kad turi galimybę sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ , todėl akivaizdu, kad ji neturės ir galimybės sumokėti visas pagal lizingo sutartis mokėtinas sumas prieÅ¡ terminÄ . Toks atsakovės teisių gynimo bÅ«das nėra efektyvus. Vien dėl to, kad nebuvo rastas abiems Å¡alims priimtinas sutarčių pakeitimo variantas, negalima teigti, jog atsakovė netinkamai vykdė sutarties Å¡alių pareigÄ bendradarbiauti           II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdama sutartis, pažeidė imperatyvius teisės principus. Teismas pažymėjo, kad iki praneÅ¡imo apie sutarčių nutraukimÄ ieÅ¡kovė 34 kalendorines dienas vėlavo sumokėti atsakovei mokesčius pagal mokėjimo grafikus, skolos suma buvo didelė (70 330,94 Lt); ieÅ¡kovė nemokėjo mokėjimų pagal visas devynias sutartis; 2010 m. sausio 19 d. pretenzija tvirtina, kad atsakovė jau buvo siuntusi ieÅ¡kovei priminimÄ apie skolÄ ; ieÅ¡kovė tik po minėtos pretenzijos kreipėsi į atsakovę dėl galimybių pakeisti mokėjimų pagal sutartis sÄ lygas, tačiau teismas byloje nenustatė, kad toks kreipimasis buvo pagrįstas, o nesant įrodymų apie konkrečius ir pagrįstus ieÅ¡kovės pasiÅ«lymus dėl sutarčių pakeitimo, teismo vertinimu, negalima teigti, kad atsakovė su ieÅ¡kove nebendradarbiavo, nes svarstyti galima tik konkrečius ir pagrįstus pasiÅ«lymus.

Tai, kad atsakovė svarstė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymus dėl galimų finansinių įsipareigojimų vykdymo bÅ«dų tiek iki sutarčių nutraukimo, tiek ir po to, įrodo byloje esantys atsakovės raÅ¡tai, o aplinkybė, kad Å¡alys nesudarė konkrečių susitarimų, neįrodo atsakovės nebendradarbiavimo. Sutarčių laisvės principas leidžia Å¡aliai nesudaryti sutarties, kuri neatitinka jos interesų. Å alims nesusitarus dėl sutarčių pakeitimo, ieÅ¡kovė turėjo teisę dėl sutarčių pakeitimo kreiptis į teismÄ , tačiau to nepadarė (CK 6.204 str. 3 d.).

Po pretenzijos ieÅ¡kovė ne tik nepadengė įsiskolinimo, bet ir toliau nemokėjo mokėjimų pagal grafikus, nors atsakovė nurodė, kad derybos dėl galimų finansinių įsipareigojimų vykdymo bÅ«dų neatleidžia jos nuo įsipareigojimų vykdymo. Iki 2010 m. gegužės 26 d. ieÅ¡kovės skola atsakovei sudarė jau 242 773,11 Lt. IeÅ¡kovė iki Å¡iol savo veikloje naudoja lizinguojamÄ turtÄ , gauna už tai pajamas, tačiau visiÅ¡kai nemoka už Å¡io turto naudojimÄ . Teismas akcentavo, kad byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė turi realiÄ galimybę toliau vykdyti sutartis, jai yra iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, turtinė padėtis yra sunki.

Tai, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡ko galimybių savo teises ir pareigas pagal sutartis perleisti trečiajam asmeniui, duoda pagrindÄ abejoti ieÅ¡kovės teiginiu, jog lizinguojamas turtas yra bÅ«tinas jos veiklai vykdyti. Kaip nepagrįstus teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad atsakovė privalėjo pasirinkti kitÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ , t. y. pareikalauti, kad ieÅ¡kovė sumokėtų įmokas pagal sutartis prieÅ¡ terminÄ (CK 6.574 str.), ir kad atsakovė, siekdama susigrÄ Å¾inti lizinguojamÄ turtÄ , turi tikslÄ nesÄ Å¾iningai praturtėti ieÅ¡kovės sÄ skaita, nes lizinguojamo turto rinkos vertė yra žymiai didesnė už neiÅ¡pirktÄ Å¡io turto vertę.

Atsakovė turi teisę pasirinkti savo teisių gynybos bÅ«dÄ , kuris labiausiai atitinka jos interesus, o ieÅ¡kovės turtinė padėtis suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad reikalavimas sumokėti mokėjimus pagal sutartis prieÅ¡ terminÄ yra realiai neįvykdomas arba sunkiai įvykdomas. Viena iÅ¡ sutarčių yra veiklos nuomos sutartis, pagal jÄ naudojamas automobilis VW Jetta turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas atsakovei pasibaigus Å¡ios sutarties terminui, t. y. 2010 m. liepos 30 d., o likęs turtas turėjo pereiti ieÅ¡kovės nuosavybėn tik tuo atveju, jei bÅ«tų tinkamai įvykdytos visos sutarčių sÄ lygos.

Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ turto rinkos vertės nustatymo pažymÄ , turtas buvo įvertintas 2010 m. rugpjūčio 10 d. kainomis. Teismo nuomone, kadangi lizinguojamas kilnojamasis turtas (automobiliai), kurio vertė greitai krinta, remtis Å¡ia pažymÄ po daugiau kaip metų nėra pagrindo. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė, nesutikdama su teismo sprendimu, padavė teismui apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti.

Taip pat prašė priteisti bylos vedimo iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ pagrindė Å¡iais argumentais: Atsakovė pažeidė imperatyvius teisės principus nutraukdama sutartis ir neleisdama iÅ¡pirkti lizinguojamo turto, todėl nesutinka su teismo pozicija, kad yra nepagrįstas ieÅ¡kovės teiginys, jog atsakovė, siekdama susigrÄ Å¾inti lizinguojamÄ turtÄ , turi tikslÄ nesÄ Å¾iningai praturtėti ieÅ¡kovės sÄ skaita, nes jo rinkos vertė yra žymiai didesnė už neiÅ¡pirktÄ turto vertę.  Teismas nepagrįstai vertino, kad byloje esančia turto vertinimo ataskaita ir joje nustatyta turto verte ginčo atveju negalima remtis, nes joje esantys duomenys pasenę.

Turto vertinimas atliktas prieÅ¡ kelis mėnesius ieÅ¡kovei kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu.  Teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovės teisę pasirinkti tokį savo teisių gynimo bÅ«dÄ , kuris labiau atitiktų jos interesus, nes tokiu atveju praranda prasmę paties teismo akcentuojami teisės principai, nustatyti CK 6.158 straipsnyje ir 6.200 straipsnio 1–3 dalyse.  Teismas rėmėsi prielaida, kad iÅ¡keltoje restruktÅ«rizavimo byloje galimai bus nepatvirtintas planas, o patvirtintas galimai neįgyvendintas.  Nutartis iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ leidžia pagrįstai manyti, kad ieÅ¡kovė pajėgi tęsti sutarčių vykdymÄ .  Tai, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡ko galimybių savo teises ir pareigas pagal sutartis perleisti trečiajam asmeniui, prieÅ¡ingai nei teismas nurodė, tikrai nesuteikia pagrindo abejoti ieÅ¡kovės teiginiu, kad lizinguojamas turtas yra bÅ«tinas ieÅ¡kovės veiklai vykdyti, nes tai netrukdo susitarti su trečiuoju asmeniu ne tik dėl prievolių pagal lizingo sutartis perleidimu, bet ir dėl Å¡io turto naudojimo subnuomos pagrindais.Atsakovė su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ pagrindė Å¡iais motyvais: Teismas tinkamai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes bei tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Galiojant civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo principui, nepagrįsta teigti, kad pasikeitusios sÄ lygos riboja atsakovės teisę ginti savo pažeistas teises vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant sutartis. IeÅ¡kovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, o atsakomybės forma už šį pažeidimÄ nurodyta sutartyse – vienaÅ¡alis sutarčių nutraukimas.

Taigi ieÅ¡kovė galėjo iÅ¡vengti vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo, jeigu bÅ«tų įrodžiusi, kad savo prievolių neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, tačiau Å¡ios aplinkybės byloje nebuvo įrodytos. Aplinkybė, kad atsakovė pasirinko vienÄ iÅ¡ alternatyvių vienaÅ¡alio sutarčių nutraukimo pasekmių nėra pagrindas spręsti dėl paties sutarčių nutraukimo teisėtumo. Reikalaudama sumokėti visas mokėtinas sumas prieÅ¡ terminÄ , atsakovė atgautų tik dalį reikalaujamų pinigų ir pažeistos atsakovės teisės nebÅ«tų tinkamai apgintos.

Atsakovė teisėtai ir pagrįstai pasirinko tokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , kuris reikÅ¡tų jai mažiausius nuostolius, o tai negali bÅ«ti laikoma atsakovės nesÄ Å¾iningumu ar netinkamu naudojimusi savo teisėmis. Ginčo atveju buvo pažeisti atsakovės kaip lizingo davėjo interesai, t. y. atsakovė negavo Å¡alių sutarto dydžio atlygio už naudojimÄ si jam priklausančiu turtu, todėl ji turėjo teisę imtis pažeistų teisių gynybos priemonių ir sutartis nutraukti.

Kadangi atsakovę ir ieÅ¡kovę sieja sutartiniai teisiniai santykiai, todėl sutarčių nutraukimo sukeliamos teisinės pasekmės bei Å¡alių teisės ir pareigos sutarties nutraukimo atveju yra sutarčių teisės normų reguliavimo dalykas, o nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas negali bÅ«ti taikomas. Turto vertė jo grÄ Å¾inimo dienÄ neturi jokios reikÅ¡mės, nes ieÅ¡kovei valdyti buvo perduoti konkretÅ«s pagal individualius požymius apibÅ«dinami daiktai ir bÅ«tent Å¡iuos daiktus ieÅ¡kovė įsipareigojo grÄ Å¾inti atsakovei (nepriklausomai nuo jų vertės).

Apeliaciniame skunde pati ieÅ¡kovė pripažįsta, kad neturi galimybių tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl analogiÅ¡ka pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra teisėta ir pagrįsta. IeÅ¡kovė neįrodė ir net neįrodinėjo, kad vėliau ketina turtÄ subnuomoti iÅ¡ trečiojo asmens. Pažymėjo, kad Å¡iÄ aplinkybę, nors ir neįrodytÄ , ieÅ¡kovė pateikė tik apeliaciniame skunde. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.).CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Å ioje teisės normoje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su anksčiau nurodytu CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-3-470/2009).IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė ginčo lizingo sutartis, ir įpareigoti atsakovę vykdyti Å¡ias lizingo sutartis, nes, jos nuomone, atsakovė ne tik turi teisę, jei lizingo gavėjas netinkamai vykdo sutartį, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį ir pareikalauti grÄ Å¾inti visÄ lizinguojamÄ turtÄ , bet ir pareikalauti sumokėti visÄ likusiÄ skolÄ pagal lizingo sutartis prieÅ¡ terminÄ .Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , pripažino, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė lizingo sutartis, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės pripažįsta, kad ji netinkamai vykdė prievoles lizingo sutartyse nustatytais terminais mokėti lizingo įmokas.

Taigi byloje iÅ¡ esmės ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovės atsakovei pardelsti įsipareigojimai iki sutarčių nutraukimo buvo 242 773,11 Lt, nėra.Byloje ginčas kilo dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko lizingo sutarčių nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo.Per definitionem įstatymo leidėjo įtvirtintÄ CK 6.567 straipsnio 1 dalyje, lizingo (finansinės nuomos) sutartis – tai susitarimas, pagal kurį viena Å¡alis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iÅ¡ trečiojo asmens kitos Å¡alies (lizingo gavėjo) nurodytÄ daiktÄ ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, nebent sutartis numatytų kitaip.

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį lizingo objektas nuosavybės teise priklauso lizingo davėjui, kol lizingo gavėjas nesumoka jam visos lizingo objekto vertės, palÅ«kanų, kitų mokesčių (PVM, nuomos naudojimosi laikotarpiu). Taigi finansinio lizingo sutartyse numatytų mokėjimų tinkamas vykdymas turi esminės reikÅ¡mės atsakovei, nes tai yra viena iÅ¡ pagrindinių sutarties sÄ lygų: atsakovė tikisi gauti Å¡ias sumas bÅ«tent sutartyje nustatytais terminais. Å alių sudarytose lizingo sutartyse numatyti mokėjimai, skirti lizingo sutarčių objekto vertei dengti, visų pirma kompensuoja atsakovės nuostolius, atsirandančius dėl to, kad ieÅ¡kovė savo veikloje naudoja atsakovei priklausantį turtÄ ir tokiu bÅ«du mažina jo vertę.

Atsakovei yra svarbu ne tik kad ieÅ¡kovė vykdytų sutartyse numatytus mokėjimus ginčo turto vertei dengti ir mokėtų palÅ«kanas, bet ir kad tai atliktų laikydamasis abiejų Å¡alių nustatytų terminų.Kaip matyti iÅ¡ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytų sutarčių bendrųjų dalių, atsakovė turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ , jei ieÅ¡kovas nesumokėjo viso ar dalies mokesčio pagal mokėjimo grafikÄ ir per 30 dienų po mokėjimo termino nepadengė įsiskolinimo.

Esant sutarčių 11.1.1. p. nurodytam pažeidimui, atsakovė iÅ¡siunčia ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ , kuriuo pareikalauja, kad ji sumokėtų įsiskolinimÄ ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos, ir įspėja, kad nesumokėjus įsiskolinimo per šį terminÄ , sutartis bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta, toks praneÅ¡imas laikomas praneÅ¡imu apie sutarties nutraukimÄ (Sutarčių bendrųjų dalių 11.2. p.).VienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ reglamentuoja CK 6.217 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ar sutarties pažeidimas yra esminis, nustatoma, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes ir Å¡ių normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , pateiktÄ kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Nurodyto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartis gali bÅ«ti nutraukiama joje nustatyta atvejais.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nepriklausomai nuo to, ar sutarties Å¡alis padarė sutarties pažeidimÄ , atitinkantį CK 6.217 straipsnio 2 dalies sÄ lygas, ar atsirado kitų Å¡alių sutartyje nurodytų aplinkybių, kurios sudaro pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, bet kuriuo atveju dėl jų atsiradimo turi bÅ«ti konstatuojama sutarties Å¡alies kaltė. Nustačius, kad dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo yra sutarties Å¡alies kaltė, kita sutarties Å¡alis turi teisę nutraukti sutartį joje nustatytomis sÄ lygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012).

Taigi taikant CK 6.217 straipsnį ir konstatavus, kad yra esminis sutarties pažeidimas, ar dėl sutarties Å¡alies kaltės atsirado aplinkybių, kurios pagal sutarties nuostatas sudaro pagrindÄ kitai Å¡aliai nutraukti sutartį, sutartis nutrauktina joje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ginčo atveju lizingo sutarčių sÄ lygų nei viena iÅ¡ Å¡alių neginčija, o tai reiÅ¡kia, jog jos turi Å¡alims įstatymo galiÄ ir turi bÅ«ti vykdomos (pacta sunt servanda).Byloje nustatyta, kad 2010 m. sausio 19 d. raÅ¡tu atsakovė pranešė ieÅ¡kovei, kad ji netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sudarytas sutartis, nustatė papildomÄ terminÄ iki 2010 m. vasario 5 d. sumokėti 70 330,94 Lt skolÄ ir įspėjo, kad nesumokėjus skolos iki nurodyto termino, sutartys bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos.

Atsakovė 2010 m. gegužės 25 d. raÅ¡tu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartis, nes ieÅ¡kovė skolos nustatytu terminu nesumokėjo. IeÅ¡kovė praneÅ¡imÄ apie sutarties nutraukimÄ gavo 2010 m. sausio 25 d., todėl įsiskolinimÄ turėjo sumokėti iki 2010 m. vasario 8 d., tačiau to nepadarė. Tokiu atveju atsakovė įgijo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartis. Kaip minėta, sutartis atsakovė nutraukė 2010 m. gegužės 26 d.Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginÄÄ yra neatsiejamai susiję.

Tik nustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, kurie yra bÅ«tini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.Objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , vadovaudamasi anksčiau nurodytų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vertinti bylos aplinkybes ir jas kvalifikuoti kitaip nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Byloje įrodyta, kad apeliantė, sutartimis nustatytais terminais tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų, t. y. laiku nemokėjo ginčo sutartyse nustatytų įmokų. Vienas iÅ¡ pagrindų, dėl kurio atsakovė turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartis, buvo ginčo lizingo sutartyse nustatyta sÄ lyga: jeigu klientas ilgiau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo mokėjimo dienos nesumoka bet kokių pagal sutartį jam tenkančių mokėjimų. Iki praneÅ¡imo apie sutarčių nutraukimÄ ieÅ¡kovė 34 kalendorines dienas vėlavo sumokėti atsakovei mokesčius pagal mokėjimo grafikus, skolos suma buvo 70 330,94 Lt.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad vykdydamas Å¡alių pareigÄ bendradarbiauti, ieÅ¡kovė privalėjo su pagrįstu praÅ¡ymu pakeisti sutarčių sÄ lygas kreiptis į atsakovę iÅ¡ karto paaiÅ¡kėjus aplinkybėms, kad jai tampa sudėtinga vykdyti sutartis (CK 6.204 str. 3 d.), bet ieÅ¡kovė tik po 2010 m. sausio 19 d. pretenzijos kreipėsi į atsakovę dėl galimybių pakeisti mokėjimų pagal sutartis sÄ lygas. Teisėjų kolegija, be kita ko, pastebi, kad byloje įrodymų apie konkrečius ir pagrįstus ieÅ¡kovės pasiÅ«lymus dėl sutarčių pakeitimo, nėra.

Tuo tarpu, kad atsakovė sutiko svartyti ieškovės pasiūlymus dėl galimų finansinių įsipareigojimų vykdymo būdų tiek iki sutarčių nutraukimo, tiek ir po to, matyti iš atsakovės raštų, esančių byloje. Aplinkybė, kad ieškovė ir atsakovė nesudarė konkrečių susitarimų, neįrodo atsakovės nebendradarbiavimo. Po minėtos pretenzijos ieškovė ne tik nepadengė įsiskolinimo, bet ir toliau nemokėjo mokėjimų pagal grafikus, nors atsakovė nurodė, kad derybos dėl galimų finansinių įsipareigojimų vykdymo būdų neatleidžia jos nuo įsipareigojimų vykdymo.

IeÅ¡kovės skola iki 2010 m. gegužės 26 d. (sutarčių nutraukimo diena) jau siekė 242 773,11 Lt. IeÅ¡kovė iki Å¡iol savo veikloje naudoja lizinguojamÄ turtÄ , gauna už tai pajamas, tačiau visiÅ¡kai nemoka atsakovei už Å¡io turto naudojimÄ . Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė turi realiÄ galimybę toliau vykdyti sutartis. Å iaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla. IeÅ¡kovės turtinė padėtis yra sunki, todėl, teisėjų kolegijos manymu, reikalavimas sumokėti mokėjimus pagal sutartis prieÅ¡ terminÄ yra realiai neįvykdomas arba sunkiai įvykdomas.

Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių konkrečių įrodymų dėl jos galimybės ateityje įvykdyti ginčo sutartis ir kokiu bÅ«du galėtų padengti susidariusį įsiskolinimÄ , toliau mokėti nustatytus mokėjimus (CPK 185 str., 314 str.). Apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, Å¡iuos įrodymus įvertino remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principais, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas.

Nors įstatymų leidėjas ir teikia prioritetÄ sutarties vykdymui, o ne jos nutraukimui, tačiau ad hoc ne atsakovė, o ieÅ¡kovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nesiekė jų pakeisti, nebendradarbiavo su atsakove. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo lizingo sutartis atsakovė nutraukė pagrįstai. Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nurodytais motyvais atmetusi apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir vadovaudamasi tuo, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.), teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes jie teisėjų kolegijos pripažintini kaip neturintys įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui bei pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atmetus apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ , netenkintinas ir apeliantės praÅ¡ymas priteisti bylos vedimo iÅ¡laidas (CPK 93 str.). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepateikė teismui įstatymo nustatyta tvarka ir terminais minėtas iÅ¡laidas patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų, todėl jos negalėtų bÅ«ti priteisiamos ir Å¡iuo pagrindu. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

Teisėjai                                            Algirdas Gailiūnas                                                                                                                                                                                                                                                          Danutė Gasiūnienė                                                                                                                                                                                                                                                            Marytė Mitkuvienė