Legislator Case Law & Legislation
cc521257-ae1b-43ce-bbac-d8d76c4a0153 AI generated

Court dismisses fine reduction request due to minor damage but imposes suspended license and fine.

Case Number cc521257-ae1b-43ce-bbac-d8d76c4a0153
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court found the defendant guilty of traffic violations but reduced the penalty by applying a suspended license term shorter than the statutory minimum. The defendant admitted fault for driving backward without leaving space and damaging a parked car, though he claimed health issues caused his flight from the scene. The court ruled that while the damage was minor, the defendant's long-term driving record and lack of serious prior offenses justified a lighter sanction than the maximum allowed.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalis; 127 straipsnio 2 dalis; 130 straipsnio 1 dalis; 224 straipsnis; 286 straipsnis; 287 straipsnio 1 dalies 1 punktas: The court may apply a suspended license term shorter than the statutory minimum when the offense caused minor damage, the offender has a clean record, and the offender voluntarily compensated the victim.

Keywords

AI generated
administrative law violation traffic offense penalty suspended license reduction minor property damage proportionality principle voluntary compensation health condition defense

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Cited Case Law

AI generated
2AT-36-2013
2AT-36-2013).Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad B.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-16169-932/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14399-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. lapkričio 28 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. B., jo atstovui advokatui Pauliui Jablonskui, iÅ¡nagrinėjusi B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :

B. B. 2016 m. rugsėjo 29 d., apie 13.10 val., Rinktinės g. 15, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbuline eiga nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį „Volvo V 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais B. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114, 126, 220 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas B. B. prisipažino kaltu padaręs abu jam inkriminuojamus pažeidimus. Jam automobiliu „Toyota Yaris“ važiuojant atbuline eiga pamatė bemojuojančius žmones, po ko sustojo, išlipo ir pamatė, kad kliudė automobilį „Volvo“. Matė, kad ant svetimos transporto priemonės liko balti dažai, buvo kažkoks nežymus apibrozdinimas. Suprato, kad tai jis kliudė šį automobilį ir truputį apgadino, t. y. padarė eismo įvykį.

Jis labai susijaudino, jam ėmė svaigti galvÄ . IÅ¡sigando dėl savo sveikatos bÅ«klės, neseniai buvo patyręs insultÄ , po kurio sveikata nebuvo pilnai atsistačiusi, dėl galvos svaigimo jau buvo tekę kartÄ kviesti greitÄ jÄ , dėl ko jis pasimetė, atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo namo. Negali tiksliai pasakyti, kÄ kalbėjo su nukentėjusiuoju, ar sakė jam esantis nekaltas ir pan. IÅ¡važiodamas jokių savo kontaktų nukentėjusiajam nepaliko, taip pat nepaėmė jokių pastarojo duomenų, galvojo, kad gal jį pats suras (daugmaž įsivaizdavo, kad nukentėjusysis kažkur netoli nuo įvykio vietos dirba), nepasakė, kad jaučiasi prastai ir skuba kuo greičiau namo.

Paprasčiausiai jis to įvykio nesureikšmino, apgadinimas buvo visai nežymus, o pasijutęs prastai jis nieko nebesiaiškino. Supranta, kad taip išvažiuodamas jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pačiam sunku paaiškinti savo elgesį. Tiesiog pasimetė, išsigando dėl savo savijautos ir išvažiavo. Alkoholio vartojęs tikrai nebuvo, po insulto jam uždrausta jį vartoti. Nieko negali papasakoti apie tai, ar jam skambino pareigūnai, to jis paprasčiausiai neatsimena. Vartoja vaistus nuo atminties sutrikimų, dėl ko vėliau eismo įvykis jam tiesiog pasimiršo.

BÅ«tent dėl to jis nei kitÄ dienÄ , nei vėliau nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas praneÅ¡ti apie tai, kad padarė eismo įvykį ir apgadino svetimÄ automobilį. NuoÅ¡irdžiai gailisi dėl Å¡ios situacijos. Vos tik policija pranešė apie įvykį, jis nedelsiant pradėjo ieÅ¡koti nukentėjusiojo, tarėsi su juo dėl žalos atlyginimo, neseniai pasirašė susitarimÄ ir atlygino padarytÄ Å¾alÄ . PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jo veiksmams įtakÄ turėjo sveikatos bÅ«klė, bÅ«tent dėl kurios pasielgė netinkamai.

PraÅ¡o skirti kuo Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ , neatimti teisės vairuoti transporto priemonę, kadangi neturėdamas jos negalės nuvažiuoti į sodÄ , kapines, ženkliai pasunkės jo gyvenimas.RaÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime B. B. nurodė, jog automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis. ViskÄ paaiÅ¡kins teisme, nes Å¡iuo metu jo sveikatos bÅ«klė yra bloga dėl neseniai patirto insulto (b. l. 15). B. B. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus yra pilnai įrodyta byloje surinktais ir teismo iÅ¡tirtais duomenimis, teismo pripažintinais įrodymais.

Iš B. B. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti jog jame užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1, 2). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulės S. K. 2016-09-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-09-29, apie 13.55 val., buvo gautas pranešimas, jog Rinktinės g. 15, Vilniuje, kieme įvyko eismo įvykis. Nuvykus nurodytu adresu į pareigūnus kreipėsi automobilio „Volvo“ vairuotojas T.

V., kuris teigė, kad automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ tarp namų esančio bromo, važiuodamas atbuline eiga, galine dalimi įsirėmė į T. V. stovėjusio automobilio „Volvo“ deÅ¡inį Å¡onÄ . T. V. teigimu, po eismo įvykio, „Toyota“ vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, apžiÅ«rėjo apgadinimus, pasakė, jog jis dėl avarijos nekaltas, atsisėdo į automobilį ir greit iÅ¡važiavo. T. V. „Toyota“ vairuotojas pasirodė neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas.

T. V. atpažino B. B. iÅ¡ nuotraukos. Policijos pareigÅ«nams susisiekus su B. B. telefonu (duomenys gauti iÅ¡ Darbo biržos sistemos), pastarasis pasakė, kad dėl avarijos yra nekaltas, tuomet buvo papraÅ¡ytas grįžti į eismo įvykio vietÄ , atsakė „gerai“, tačiau į eismo įvykio vietÄ negrįžo, į skambučius nebeatsakinėjo (b. l. 5). Nukentėjusiojo T. V. 2016-09-29 raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, jog 2016-09-29, apie 13.10 val., jis vairavo automobilį „Volvo V 70“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Rinktinės g.

15. Sustojo praleisti važiuojančio automobilio, jam stovint, iÅ¡ kiemo atbuline eiga iÅ¡važiavo automobilis „Toyota “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atsitrenkė į jo automobilį. „Toyota“ automobilio vairuotojas iÅ¡lipęs pasakė, kad nieko nėra, sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Bendraudamas su vairuotoju T. V. juto stiprų alkoholio kvapÄ . T. V. nurodė, kad atpažino automobilio „Toyota“ vairuotojÄ iÅ¡ nuotraukos – tai buvo B. B. (b. l. 10). D.

M. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog jis matė, kaip 2016-09-29, apie 13.10 val., prie Rinktinės g. 15 namo automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbulas atsitrenkė į automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš „Toyota“ automobilio išlipo apie 60 metų vyras, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Po to minėtas vyras sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo (b. l. 11). Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadintos automobilio „Volvo V 70“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dešinės pusės durys, galinės dešinės pusės durys (b. l. 8, 9). Automobilių „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo V 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai užfiksuoti fotolentelėje bei 2016-10-27 transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje, kuriame nurodyta, kad automobilių „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo V 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų aukštis, pobūdis ir mechanizmas atitinka, pats eismo įvykis užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 7, 16-18).

ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, su kuriuo eismo dalyvis yra susijęs. Å iuo atveju bÅ«tina nustatyti, kad B. B., suvokdamas, jog įvyko eismo įvykis, su kuriuo jis yra susijęs, tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Nors apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iÅ¡ pradžių bandė tikinti, jog neturėjo jokios tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos ir to nedarė, vėliau visgi pripažino, kad pasielgė bÅ«tent taip, tokį savo poelgį teisindamas prasta savijauta.

Taigi iÅ¡ B. B. parodymų matyti, kad pastarasis, pamatęs jam bemojuojančius žmones, sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pamatė, kad apgadino svetimÄ automobilį (matė tiek ant Å¡ios transporto priemonės likusius savo automobilio dažus, tiek nedidelį nubrozdinimÄ ), suprato, kad tÄ padarė bÅ«tent jis, suvokė, jog kilo eismo įvykis. Vadinasi, susidarius tokiai situacijai, B. B. kilo KET 220 punkte numatyta pareiga - arba nubraižyti eismo įvykio deklaracijÄ , apraÅ¡ant jose visas įvykio aplinkybes bei pasiraÅ¡ant (neturint deklaracijos, galima aplinkybes iÅ¡dėstyti paprastame popieriaus lape), tuo atveju jeigu eismo įvykio dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių, arba kviesti policijÄ (jei nesusitariama).

Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių pareigų traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas. Nagrinėjamu atveju B. B. nepasirinko nė vieno iš išvardintų variantų, t. y. pastarasis net nebandė konkrečiai aiškintis su nukentėjusiuoju, juo labiau, nesudarė jokio susitarimo, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, nei paskambino policijai. Išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepaliko jokių savo kontaktų, nepaklausė, kaip galėtų vėliau susisiekti su nukentėjusiuoju.

Kaip matyti, B. B. tokį savo elgesį teisina prasta savijauta, teisme pasakojo, kad neseniai buvo patyręs insultÄ , sveikata nebuvo pilnai atsistačiusi, todėl pajutęs, jog svaigsta galva, iÅ¡sigando ir norėjo kuo greičiau pargrįžti į namus, juo labiau, kad po insulto dėl svaigstančios galvos jau buvo tekę kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Teismas neabejoja, kad B. B. buvo iÅ¡tikęs insultas (kas objektyviai matyti iÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų), neabejoja ir tuo, kad pastarasis turi sveikatos nusiskundimų ir Å¡iuo metu, tačiau negali kaip įtikinamus laikyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kad bÅ«tent prasta savijauta nulėmė jo pasiÅ¡alinimÄ .

Visų pirma pažymėtina tai, jog B. B. taip ir nesugebėjo teismui logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, kodėl nukentėjusiajam net neužsiminė apie prastÄ sveikatos bÅ«klę, svaigstančiÄ galvÄ , nepaaiÅ¡kino, jog jam bÅ«tina skubiai iÅ¡važiuoti. Atsakydamas į teismo klausimus, B. B. tvirtino labai skubėjęs, dėl ko nepaliko jokių savo kontaktų, tačiau akivaizdu, kad duomenų palikimas arba tokių papraÅ¡ymas iÅ¡ nukentėjusiojo nereikalavo jokio sugaiÅ¡imo ir tai nebÅ«tų užėmę laiko.

Antra, nemažai abejonių kelia patys teiginiai dėl neva staiga užklupusios prastos savijautos. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jautėsi prastai, jam svaigo galva, dėl ko jis negalėjo eismo įvykio vietoje likti netgi trumpÄ laikotarpį, nesuprantama, kodėl tokiu atveju nebuvo kviečiama medicinos pagalba, o dar labiau nuostabÄ kelia tas faktas, kad B. B., bÅ«damas tokioje jo paties nupasakotoje bÅ«klėje, pats sėdo už automobilio vairo ir pargrįžo iki namų, kurie yra toli nuo eismo įvykio vietos (JustiniÅ¡kių gatvėje).

Kaip matyti, pastarajam svaigstanti galva nesutrukdė vairuoti, dienos metu, esant intensyviam eismui jis sugebėjo sugrįžti į namus, kai tuo tarpu išsiaiškinti su nukentėjusiuoju arba bent jau nurodžius šiam negalėjimo likti eismo įvykio vietoje priežastis ir apsikeisti kontaktais dėl tos pačios savijautos padaryti jau nesugebėjo (nors tai būtų užtrukę nepalyginamai trumpiau nei sugrįžimas į kitoje miesto dalyje esančius namus). Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog B.

B. sveikatos bÅ«klė nebuvo nei itin pablogėjusi, nei tuo metu jo gyvybei buvo iÅ¡kilęs pavojus. Pažymėtina ir tai, kad nei tÄ pačiÄ , nei kitÄ dienÄ B. B. medikų pagalbos neprireikė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iÅ¡ pareigÅ«nų tarnybinio praneÅ¡imo, tÄ pačiÄ dienÄ susiekus su pastaruoju Z. B. iÅ¡ karto pareiÅ¡kė „dėl avarijos esantis nekaltas“ (nukentėjusysis T. V. paaiÅ¡kino, kad B. B. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, Å¡is taip pat nurodė analogiÅ¡kÄ pozicijÄ ), papraÅ¡ius pastarojo grįžti į eismo įvykio vietÄ , sutiko, pasakė „gerai“, tačiau nesugrįžo ir į skambučius nebeatsakė (b. l. 5).

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iÅ¡ esmės neneigė, kad toks skambutis galėjo bÅ«ti, tačiau nieko paaiÅ¡kinti negalėjo, tikino, kad neatsimena, pažymėjo, jog vartoja vaistus dėl atminties sutrikimo. Tokie teiginiai laikytini siekiu pateisinti savo veiksmus. Teismas neturi jokio pagrindo laikyti, kad B. B. eismo įvykio metu ir vėliau turėjo akivaizdžių atminties sutrikimų. Pateikti medicininiai dokumentai neleidžia daryti tokios iÅ¡vados, o vien ta aplinkybė, kad pastarajam 2016 m. liepos mėn. buvo rekomenduota vartoti medikamentÄ (Pramiracetam), skirtÄ gerinti koncentracijos ir atminties gebėjimus, anaiptol, nereiÅ¡kia, kad B.

B. atmintis buvo ryÅ¡kiai pablogėjusi, iÅ¡ esmės, netgi prarasta, kadangi asmuo tikina tokio įvykio kitÄ dienÄ jau beveik netgi nebeatsiminęs. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nei eismo įvykio dienos vakarÄ , nei kitÄ dienÄ ar dar vėliau nesiėmė jokių veiksmų praneÅ¡ti apie tai, kad sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimÄ automobilį ir iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs aplinkybių. Taigi iÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, kad nors B.

B. galiausiai ir pripažino pasiÅ¡alinęs iÅ¡ eismo įvykio vietos bei nurodė dėlto besigailintis, tačiau jo parodymai dėl pasiÅ¡alinimÄ nulėmusių priežasčių vertintini kritiÅ¡kai ir nesudaro pagrindo laikyti, kad iÅ¡reikÅ¡tas gailestis yra nuoÅ¡irdus (atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti ir ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę). Teismas nesprendžia, dėl kokių priežasčių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė KET 220 punkte numatytų pareigų (daryti iÅ¡vados, kad pastarasis eismo įvykio metu buvo apsvaigęs, objektyvaus pagrindo nėra), kadangi tikslas ir motyvas nėra bÅ«tinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai.

Taip pat pažymėtina, jog subjektyvÅ«s administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai apie tai, kad eismo įvykio nesureikÅ¡mino, apgadinimas buvo nežymus, nepaneigia jo kaltės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.IÅ¡dėstyti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad B. B., vairuodamasautomobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį „Volvo V 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apgadino (automobilio „Toyota Yaris“ apgadinimas neinkriminuotinas, kadangi minėtas automobilis nelaikytinas svetimu turtu minėto straipsnio prasme) ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alinoTeismas, skirdamas administracinę nuobaudÄ , atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobÅ«dį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę - savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinama B.

B. asmenybė (spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi), duomenų apie tai, kad Å¡iai dienai yra diagnozuoti ženklÅ«s sveikatos nusiskundimai, nėra. Dėl Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, jog administracinio nubaudimo tikslai gali bÅ«ti pasiekti, paskyrus B. B. jam inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytas minimalias baudas. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia vairuotojams ne tik baudÄ (nuo 868 iki       1 158 eurų), bet ir privalomÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali bÅ«ti taikomas iÅ¡skirtiniais atvejais (tačiau tai nereiÅ¡kia, jog turi egzistuoti ekstraordinarios aplinkybės), t. y. nustačius visumÄ kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ pažeidimÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas Å¡iam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (kasacinė nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-36-2013).Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad B.

B. padarytas eismo įvykis nesukėlė ženklių pasekmių, pastarasis kaltę pripažino, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ , per ilgametį vairavimo staÅ¾Ä jokių Å¡iurkščių pažeidimų nebuvo padaręs, paskirtas baudas sumokėjo, yra virÅ¡ 60 metų. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje administracinės nuobaudos tikslai bus pilnai pasiekti pritaikius kiek trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminÄ nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali trukmė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : B. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 eurų dydžio baudÄ .B. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 868 eurų dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejų metų laikotarpiui.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, B.

B. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintÄ nuobaudÄ â€“ 868 eurų dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejų) metų laikotarpiui.Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodÄ (ROIK): 16062826702. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio            1 dalis). Teisėja                                                                                               Julita Dabulskytė-Raizgienė