cc512ed3-8dca-41cc-85e2-f3f8ebfe013f · Panevėžio apygardos teismas

                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-42-768/2017                                                                                      Proceso Nr. 1-01-1-05531-2016-6             Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 22 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Prano Šimkaus ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės S. M., jo gynėjai advokatei Daivai Gadliauskienei,laiduotojai E. M., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G.

M. Z. atstovui advokatui Vytautui KrikščiÅ«nui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. M. ir nukentėjusiosios civilinės ieÅ¡kovės G. M. Z. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, pagal laidavimÄ atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymÄ ir baudžiamoji byla nutraukta.

S. M. perduotas laiduotojos E. M. atsakomybėn 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams be užstato. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų S. V. S. ir G. M. Z. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės G. M. Z. turėtos 250 Eur (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalbos teikimu, pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir Å¡i suma priteista iÅ¡ S. M. nukentėjusiajai.IÅ¡ S. M. valstybei priteista: 6,62 Eur (Å¡eÅ¡i eurai 62 ct) proceso iÅ¡laidų ir 320,30 Eur (trys Å¡imtai dvideÅ¡imt eurų ir 30 ct) už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimÄ nukentėjusiajam S. V.

S.IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismas,nustatė:Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės S. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, t. y., kad 2016 m. vasario 3 d., . 15 val. 29 min., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatvių nereguliuojama sankryža esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 p. reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu partrenkė jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusį pėsčiÄ jį B.

S., kuris 2016 m. vasario 5 d. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. II.             Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu S. M. praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį arba panaikinant baudžiamojo poveikio priemonę - draudimÄ naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus, arba paskiriant kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant minimalų arba artimÄ minimaliam sankcijoje nustatytam jos dydžiui.

Skunde nurodo, jog savo kaltę pripažino nuo pat pradžių, dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi, padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiesiems atlygino draudimo bendrovė, įvykio metu buvo blaivus, per ilgÄ vairavimo staÅ¾Ä baustas tik kartÄ administracine tvarka, nuobauda negaliojanti, charakterizuojamas teigiamai. Pažymi, kad, padarytas KET pažeidimas neprilygintinas įžūliam ar sÄ moningam KET nesilaikymui, nelaikytinas Å¡iurkščiu, nes padarytas neatsargus nusikaltimas yra atsitiktinio pobÅ«džio, be to, jis nesitikėjo, kad žuvusysis, sustojęs prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , S. M. manymu, ketindamas praleisti jo vairuojamÄ automobilį, staiga įžengs į pėsčiųjų perėjÄ .

Nurodo, kad serga onkologine liga, todėl jam teisė vairuoti itin reikalinga dėl sistemingų apsilankymų gydymo įstaigoje kitame mieste. Teigia, kad visuomeniniu transportu vykti į gydymo įstaigas bÅ«tų nepalanku ir per sudėtinga dėl jo sveikatos bÅ«klės. Mano, kad visos iÅ¡dėstytos aplinkybės, įskaitant ir jo reakcijÄ bei elgesį po įvykio, sudaro pagrindÄ skirti adekvačiÄ , nesuvaržančiÄ labiau jo teises, baudžiamojo poveikio priemonę.Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė G.

M. Z. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį, pripažįstant S. M. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir skiriant jam laisvės atėmimo 2 metams bausmę, jos vykdymÄ atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Taip pat praÅ¡o tenkinti civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ S. M. priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė teigia, kad teismas nepagrįstai S. M. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kadangi, jos nuomone, laiduotoja paskirta E. M. nėra asmuo, vertas teismo pasitikėjimo.

Abejoja laiduotojos gebėjimu daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo sutuoktiniui, nes E. M. teigiamai vertina S. M. vairavimo įgÅ«džius.Apeliaciniame skunde nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė nurodo, jog jai padarytos neturtinės žalos dydį vertina 10 000 Eur suma, todėl praÅ¡o priteisti likusį 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Pažymi, kad žuvusysis buvo ne tik jai labai artimas giminaitis, tačiau ji juo rÅ«pinosi ir iÅ¡laikė, leido gyventi jai nuosavybės teise priklausiančiame name.

Tvirtina, kad brolio netektis nors ir nesukėlė žymių sveikatos sutrikimų, tačiau turėjo tiesioginės įtakos jos sveikatos bÅ«klės pablogėjimui.Teismo posėdyje nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės atstovas prašė jos apeliacinį skundÄ tenkinti, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjas – tenkinti S. M. skundÄ , prokurorė – apeliacinius skundus atmesti. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliaciniai skundai atmetami.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.

Dėl S. M., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliacinio skundo Apeliaciniame skunde S. M. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir panaikinti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise – teisę vairuoti transporto priemones 1 metus, arba jÄ pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ne tik tas aplinkybes, kurios nurodomos apeliaciniame skunde, tačiau lygiai taip pat svarbu pasiekti ir prevencinių Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslų – užkirsti kaltininkui galimybes toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, atsižvelgęs ir į teigiamai charakterizuojančius S. M. duomenis, teisingai pažymėjo, kad Å¡iuo atveju bÅ«tent S. M. nepakankamas atidumas, nusikalstamas nerÅ«pestingumas ir sÄ lygojo neatsargaus nusikaltimo padarymÄ , todėl tik uždraudus vairuoti kelių transporto priemones, bus bent minimaliai apribota galimybė pažeisti KET taisykles bei daryti naujus pažeidimus, kuriais keliama grėsmė ne tik jo paties, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.

Kita vertus, vairuotojo pareigos pėstiesiems griežtai numato, jog vairuotojai privalo įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Tuo tarpu Å¡iuo nagrinėjamu atveju S. M. pateiktas paaiÅ¡kinimas, kad jis manęs, jog pėsčiasis praleidžia jį, rodo jo lengvabÅ«diÅ¡kÄ požiÅ«rį keliamiems KET reikalavimams. Be to, kolegija įvertinusi S. M. automobilio (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros protokolÄ , sulyginusi jį su eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, daro iÅ¡vadas, kad S. M. pateiktas paaiÅ¡kinimas Å¡iuo klausimu yra ne visiÅ¡kai nuoÅ¡irdus ir abejotinas.

IÅ¡ paminėtų duomenų matyti, kad pėsčiasis buvo partrenktas pėsčiųjų perėjos viduryje, vidurine S. M. vairuojamo automobilio dalimi, į kÄ nurodo nustatyti automobilio mechaniniai pažeidimai valstybinio numerio, stiklo bei stogo dalyse. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nebuvo užfiksuotas automobilio stabdymo kelias, automobilis sustojo tik už deÅ¡imt metrų pravažiavus perėjÄ . Å ie duomenys leidžia teigti, kad susidÅ«rimas su pėsčiuoju S. M. buvo daugiau netikėtas, o tai rodo jo neatidumÄ ir nerÅ«pestingumÄ vairuojant, kas ir sÄ lygojo Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ .

Todėl apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atimti teisę vairuoti kelių transporto priemones.          7.2. S. M. tvirtina, kad netekus Å¡ios teisės jis, dėl jam diagnozuotos onkologinės ligos, patirtų neigiamus padarinius, kadangi bÅ«tų ne tik apsunkintos galimybės gauti pačias geriausias ir tinkamiausias sveikatos priežiÅ«ros paslaugas gydymo įstaigoje, esančioje kitame mieste, tačiau bÅ«tų didelė tikimybė, jog gydymÄ reiktų toliau tęsti tiesiog vietinėje gydymo įstaigoje.

Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju, konkuruoja asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, interesas patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. Tačiau vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė asmuo, kuriam teikiamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos kitame mieste, negali bÅ«ti pagrindas netaikyti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Neigiami padariniai, teisių ir laisvių apribojimas – yra natÅ«ralus neteisėto nusikalstamo elgesio rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Nagrinėjamoje byloje S. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, Å¡iurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kilo negrįžtami padariniai – žuvo žmogus. Ir nors neatsargus nusikaltimas padarytas dėl vairuotojo nusikalstamo nerÅ«pestingumo, tai visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad asmeniui, traukiamam baudžiamojon atsakomybėn už KET pažeidimÄ pirmÄ kartÄ , praeityje baustam tik kartÄ administracine tvarka, sergančiam onkologine liga, nebuvo pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonės, nors jis ir nepiktnaudžiavo jam suteikta teise.

Jau vien kilę padariniai visiÅ¡kai pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui paskirti uždraudimÄ naudotis specialia teise – teisę vairuoti kelių transporto priemones įstatymo numatytam minimaliam laikotarpiui (BK 68 str. 2 d.). Pažymėtina, kad jokios baudžiamojo poveikio priemonės neskyrimas reikÅ¡tų ne tik asmens nenubaudimÄ dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tačiau ir netaikymÄ jokių prevencinio pobÅ«džio poveikio priemonių, nustatytų BK 67 str. 1 d. Be to, paskirta poveikio priemonė sankcijos griežtumu prilygsta nuobaudai, skiriamai už administracinius teisės pažeidimus kelių eismo srityje.

         7.3. S. M., tuo atveju, jei nebÅ«tų panaikintas draudimas vairuoti transporto priemones, praÅ¡o minėtÄ baudžiamojo poveikio priemonę pakeisti kita – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant minimalų ar artimÄ minimaliai sankcijoje nustatytam jos dydžiui, tačiau tenkinti šį praÅ¡ymÄ taip pat nėra pagrindo. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir teisingumo principÄ , todėl Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismui, atsižvelgus į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius S. M., padaryto KET pažeidimo pavojingumÄ bei jo asmenybę, įvertinant tai, kad baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise – siekiama užkirsti keliÄ ateityje daryti panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikaltimus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju buvo tikslinga apeliantui paskirti bÅ«tent draudimÄ vairuoti kelių transporto priemones minimaliam laikotarpiui, nepakeičiant jos kita baudžiamojo poveikio priemone.

Kita vertus, apelianto pageidavimus tenkinančios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas akivaizdžiai keltų pagrįstų abejonių ne tik dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskirties, tačiau ir dėl teisingumo principo įgyvendinimo apskritai.           7.4. Apeliantas jo skundo nagrinėjimo metu taip pat teigė, kad netekus teisės vairuoti metams, jam bus sunku jÄ susigrÄ Å¾inti, nes reikės iÅ¡ naujo iÅ¡laikyti egzaminus. Tačiau, kaip jau buvo minėta aukščiau, apeliantui atsiradę nepatogumai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, kuriais siekiama ne tik prevencinių tikslų, bet ir asmens nubaudimo.

Be to, teisėjų kolegijos nuomone, vieneri metai yra minimalus laikotarpis, per kurį S. M. turėtų įvertinti tam tikrų aplinkybių kompleksÄ , susijusį su jo galimybėmis toliau vairuoti transporto priemonę nekeliant pavojaus sau ir visuomenės saugumui. Tai jo sveikatos bÅ«klę, amžių, gebėjimÄ iÅ¡laikyti dėmesį, vairavimo įgÅ«džius, KET žinias. Tam, kad bÅ«tų įvertintas asmens pajėgumas laikytis KET bei galimybės tinkamai vairuoti transporto priemonę, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato, kad asmeniui, iÅ¡ kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inama tik pasibaigus Å¡ios teisės atėmimo laikui ir baigus papildomÄ vairuotojų mokymÄ bei perlaikius vairavimo egzaminÄ .

Taigi, bÅ«tent siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobÅ«džio, kaip nagrinėjamu atveju, KET pažeidimų bei pataisyti atleistÄ nuo atsakomybės asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus. Dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės G. M. Z. apeliacinio skundo Apeliaciniu skundu G. M. Z. nesutinka su S. M. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kadangi, jos manymu, tam nėra visų atleidimo pagal laidavimÄ sÄ lygų, t. y. abejoja laiduotojos E. M. gebėjimu daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo sutuoktiniui.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų Å¡ių sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (kasacinės nutartys bylose 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010 ir kt.).

Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ , priimti bÅ«tent tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Å ių sÄ lygų buvimÄ teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ ir, padaręs iÅ¡vadÄ , kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamÄ sprendimÄ .

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad visos BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos byloje yra: S. M. įvykdė neatsargų nusikaltimÄ , buvo gautas jo sutuoktinės, kuri verta teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti S. M. jos atsakomybei pagal laidavimÄ . IÅ¡ bylos taip pat matyti, kad S. M. nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų nebuvo pradėta, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 98, 99-100, 102) dėl to yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ar nedarys naujų nusikalstamų veikų.

S. M. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. ŽalÄ nukentėjusiesiems atlygino draudimo bendrovė (2 t., b. l. 45, 46). Visuma paminėtų aplinkybių rodo, jog yra visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos bÅ«tinos sÄ lygos ir pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Nukentėjusioji abejoja, kad S. M. sutuoktinė, kaip laiduotoja, galės daryti jam teigiamÄ ar apskritai kokiÄ Ä¯takÄ , nes, kaip galima suprasti iÅ¡ apeliacinio skundo, ji pernelyg teigiamai vertina sutuoktinio vairavimo įgÅ«džius. Bylos duomenimis nustatyta, kad laiduotoja E. M. santuokoje su S. M. gyvena 45 metus, todėl nėra abejonių, kad jų tarpusavio santykiai grindžiami abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, todėl natÅ«ralu, kad jos nuomonė sutuoktiniui yra ypač svarbi.

Laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka, buvo ilgametė AB (duomenys neskelbtini) darbuotoja, Å¡iuo metu – senatvės pensininkė. Duomenų, neigiamai charakterizuojančių laiduotojÄ , byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog E. M. yra verta teismo pasitikėjimo ir turi galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo sutuoktiniui. Tai, kad nukentėjusioji abejoja laiduotojos galėjimu daryti teigiamÄ Ä¯takÄ S. M., kadangi, kaip galima suprasti iÅ¡ apeliacinio skundo, E. M. neiÅ¡reiÅ¡kė griežtos kritikos sutuoktinio atžvilgiu, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog ji neatitinka BK 40 str. 3 d.

įtvirtintų sÄ lygų, atvirkščiai, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad E. M. asmeninės savybės bei tarpusavio santykiai su sutuoktiniu leis daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Nukentėjusioji taip pat praÅ¡o priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi jai padarytos neturtinės žalos dydį iÅ¡ viso vertina 10 000 Eur suma, nes jÄ su žuvusiuoju broliu siejo glaudÅ«s ryÅ¡iai, ji juo nuolat rÅ«pindavosi, dėl brolio netekties jai sutriko sveikata. Visgi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems motyvais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡analizavo ir įvertino visus reikÅ¡mingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, skundžiamame nuosprendyje argumentuotai pagrįsdamas kiekvieno iÅ¡ jų taikymÄ , jų visumos reikÅ¡mę bei įtakÄ sprendžiant apie teisingÄ piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimÄ dydį, todėl keisti ir Å¡iÄ nuosprendžio dalį, nėra teisinio pagrindo.CK 6.250 str. 1 d. neturtinę žalÄ apibrėžia kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kitÄ , teismo įvertintÄ pinigais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartÄ akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais bÅ«dais. Neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Piniginė kompensacija už patirtÄ neturtinę žalÄ negali sugrÄ Å¾inti žuvusio asmens, tačiau ja siekiama kiek įmanoma maksimaliau suÅ¡velninti dėl žalos padarymo kilusias negatyviausias pasekmes. Vis tik pažymėtina, kad priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius iÅ¡gyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iÅ¡ viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2012, 2K-628/2013, 2K-195/2014).

Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl iÅ¡gyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Akivaizdu, Å¡ioje byloje neginčijama, kad S. M., nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau vis dėlto pažeidė aukščiausiÄ teisinį gėrį – žmogaus gyvybę, kurio įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma iÅ¡matuoti nukentėjusiųjų dėl netekties patirto dvasinio skausmo bei kančių. Patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali bÅ«ti įvertinta ir kompensuota materialiai.

Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ tik kai kada (geriausiu atveju) galima iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ kompensacijÄ už moralinę žalÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tačiau negalėjimas tiksliai apibrėžti neturtinės žalos ir jos visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama beribės kompensacijos.

Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iÅ¡ kaltininko negali bÅ«ti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinės žalos paskirtis - kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ bei kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, o nelaimė nukentėjusiesiems taip pat negali bÅ«ti pasipelnymo Å¡altinis. Dėl to įstatymas numato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Pažymėtina, kad nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti.

Kad ir kokie skaudÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-272/2011).

Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu, įvertinęs tai, kad civilinis atsakovas AB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems tiek S. V.

S. (1 000 Eur), tiek G. M. Z. (4 000 Eur) atlygino pagal įstatymÄ maksimaliai leistinÄ neturtinės žalos atlyginimÄ (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų Å¡iuo metu yra 5000 Eur dėl neturtinės žalos), taip pat atsižvelgęs ne tik į S. M. padarytos veikos sukeltas pasekmes, tačiau ir į jo turtinę padėtį (senatvės pensininkas, gaunamos pajamos iÅ¡ esmės minimalios, sutuoktinė taip pat senatvės pensininkė), į tai, kad byloje objektyvių duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatos sutrikimai tiesiogiai susiję su brolio žūtimi, o civiliniai ieÅ¡kiniai grindžiami tiesiog bendro pobÅ«džio frazėmis, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei nuostata, kad nukentėjusiųjų nelaimė negali bÅ«ti pasipelnymo Å¡altiniu, padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ civilinio atsakovo priteistas 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai yra pakankamas, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Nors nukentėjusioji teigia, kad sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ , kuris yra nežymus, tiesiogiai įtakojo brolio žūtis, tačiau byloje esanti epikrizė niekaip nepaneigia aplinkybės, kad sveikatos sutrikimai atsirado ne dėl brolio žūties, o dėl natÅ«ralių senatvės procesų (t. 2, b. l. 42-43). Todėl atsižvelgus į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes ir įvertinant realios piniginės kompensacijos už neturtinę žalÄ gavimÄ , jos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kalto asmens, taip pat į teismų formuojamÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos baudžiamosiose bylose, kuriose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje paprastai svyruoja nuo 10 000 Lt (2 896,20 Eur) iki 55 244 Lt (16 000 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015) darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį Å¡ioje byloje, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 5 dalyje nuostatomis saugomų vertybių svarbÄ , ir teisingai įvertino S. M. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiųjų interesus, taip pat teisingai suprato įstatyme (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.) įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus, jų visumos reikÅ¡mę bei įtakÄ sprendžiant apie teisingÄ piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimÄ dydį, ir juos tinkamai pritaikė.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nagrinėdamas ir spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimÄ , pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais kolegija neturi jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. M. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės G. M. Z. apeliacinius skundus.              Nutartis neskundžiama.               Teisėjai                                       Donatas Jatužis                                                     Pranas Šimkus                                                     Evaldas Vanagas