cc4ff7ee-b5c5-4e79-8789-b0f2c76c240d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-219-221/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06655-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.4; 2.3.2.2; 3.1.3.6; 3.3.1.21.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A.

Š., D. V., S. B. ir trečiojo asmens Ž. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11408-717/2015 pagal ieškovų A. Š., D. V., S. B. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Ž. G. dėl įsakymų panaikinimo ir vienašalio sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtais. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė Ieškovai pareiškė ieškinį, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. sausio 28 d.

įsakymÄ Nr. 8VÄ®-(14.8.2)-68 „Dėl 1997 m. sausio 10 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutarties Nr. N19/97-0041 nutraukimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. sausio 28 d. įsakymÄ Nr. 8VÄ®-(14.8.2)-70 „Dėl 1997 m. sausio 10 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutarties Nr. N19/97-0042 nutraukimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. sausio 28 d.

įsakymÄ Nr. 8VÄ®-(14.8.2)-69 „Dėl 1997 m. sausio 10 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutarties Nr. N19/97-0044 nutraukimo“, priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad ieÅ¡kovai 1995 m. birželio 7 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu įsigijo pastatÄ su kiemo statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). 1996 metais buvo parengtas ir suderintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektas. Pagal suderintÄ projektÄ bendraturčiai Å¡iame žemės sklype vykdė statybos darbus:

įrengė projekte numatytas kiemo aikÅ¡teles, pastatė gyvenamÄ jį namÄ ir garaÅ¾Ä , visÄ sklypÄ juosiančiÄ betono tvorÄ . 1996 m. gruodžio 9 d. pagal suderintÄ namų valdos žemės sklypo ribų planÄ Å¾emės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į keturis žemės sklypus: 0,2000 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 0,0241 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 0,0315 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 0,0278 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl to pastatai ir kiti statiniai atsidÅ«rė skirtinguose žemės sklypuose. GyvenamÄ jį namÄ ir 20 arų žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 25 d. įsigijo trečiasis asmuo. Kiti ieÅ¡kovams priklausę kiemo statiniai, dalis garažo ir tvora atsidÅ«rė valstybei priklausančiuose žemės sklypuose, nes jie buvo pastatyti iki plano patvirtinimo, t. y. 1996 metais. 1997 m. sausio 10 d. su kiekvienu iÅ¡ ieÅ¡kovų buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys.

Pagal šias nuomos sutartis ieškovui A. Š. buvo išnuomotas 315 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui S. B. – 278 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei D. V. – 241 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Vienašališkai, nesuderinus su ieškovais ir jų neįspėjus, 2015 m. sausio 28 d. atsakovė nutraukė su ieškovais žemės nuomos sutartis, motyvuodama tuo, kad žemės sklypai naudojami ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

Žemės sklypų nuomos sutartis ieÅ¡kovai sudarė dėl to, kad jie, kaip statinių savininkai, galėtų naudotis žemės sklypais, kuriuose faktiÅ¡kai buvo jų statiniai. Nutraukdama nuomos sutartis, atsakovė nepagrindė, kad iÅ¡ nuomojamų žemės sklypų buvo paÅ¡alinti ieÅ¡kovams priklausantys statiniai. IeÅ¡kovai ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami įteisinti nuomojamuose žemės sklypuose esančius statinius. Nuomojami žemės sklypai supa Å¡iuo metu trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl jį galima naudoti ir į jį patekti tik per nuomojamus ginčo žemės sklypus, Å¡iam tikslui buvo įrengtos kiemo aikÅ¡telės. Nors ieÅ¡kovams priklausantys statiniai dar nėra įregistruoti, tačiau kadastro duomenų bylos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo faktinį Å¡ių statinių egzistavimÄ ir jų funkcinius ryÅ¡ius su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Faktas, jog išnuomotuose žemės sklypuose, kaip teigia atsakovė, nebuvo vykdoma statyba, savaime nereiškia valstybinės žemės nuomos sutarčių pažeidimo ir nesuteikia pagrindo jas nutraukti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu atmetė ieškinį. Nustatė, kad iki ieškovams nusiperkant (duomenys neskelbtini) poilsio namus, esančius (duomenys neskelbtini), poilsio namai ir kiti statiniai buvo išsidėstę viename žemės sklype, t. y. dabar nuosavybės teise trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype ir tuose žemės sklypuose, kuriuos nuomojosi ieškovai.

Varžytynių aktu ieÅ¡kovai nusipirko pastatÄ ir kitus statinius, kurie nebuvo detaliai įvardinti. IeÅ¡kovai, lygiomis dalimis įsigiję poilsio namus, savo nuosavybės teises į juos įregistravo VÄ® Registrų centre, kitų statinių jie neįregistravo. Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“ iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovams 99 metams ginčo žemės sklypus, neįvardindama motyvų.

Teismas pažymėjo, kad iÅ¡sinuomotuose žemės sklypuose ieÅ¡kovai galėjo vykdyti statybos darbus, tačiau jie ne tik nevykdė statybos darbų, tačiau net neįteisino tų statinių, kurie buvo ir yra Å¡iuo metu ginčo žemės sklypuose. TokiÄ teisinę galimybę ieÅ¡kovai turėjo, nes turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akte buvo nurodyta, kad su namu buvo parduoti ir kiti statiniai. IeÅ¡kovai, 2012 metais parduodami jiems nuosavybės teise priklausiusį namÄ ir žemės sklypÄ trečiajam asmeniui, galėjo parduoti turtÄ , kuris buvo įregistruotas VÄ® Registrų centre.

IÅ¡ Registrų centro duomenų teismas nustatė, kad trečiasis asmuo nusipirko tik namÄ ir žemės sklypÄ , nėra įrodymų, kad jis bÅ«tų nusipirkęs kitus statinius, nurodytus turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akte, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir atsakovės pateiktame žemės naudojimo patikrinimo akte. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes CK 6.551 straipsnio 2 dalies prasme, konstatavo, kad ieÅ¡kovai ir trečiasis asmuo neįrodė, jog valstybinės žemės sklypuose yra jiems priklausantys pastatai, statiniai ar kiti įrenginiai, todėl Å¡iuo metu nėra teisinio pagrindo sudaryti sutartis nei su ieÅ¡kovais, nei su trečiuoju asmeniu.

Pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovai teigia, kad jie negali savo vardu įsiregistruoti valdomų statinių: aikÅ¡telių, garažo ir tvoros, nes atsakovė neduoda pritarimo tai padaryti, dėl to negali įrodyti, jog jų nuosavybės teise valdytas gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra funkciÅ¡kai susiję, nes statiniai yra pagrindinį statinį aptarnaujantys daiktai, tačiau ieÅ¡kovai nėra apskundę tokio atsakovės nepritarimo. Atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovai varžytynėse įsigytÄ turtÄ 2012 metais pardavė trečiajam asmeniui, sprendė, kad jie prarado teisę reikalauti, jog ir toliau jiems bÅ«tų palikta teisė naudotis valstybiniais žemės sklypais, kaip turinčiais funkcinį ryšį su jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir pastatais.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl to, vadovaujantis žemės nuomos sutarčių 20 punktu, atsakovei atsirado teisė nutraukti terminuotas valstybinės žemės nuomos sutartis prieÅ¡ laikÄ . Pažymėjo, kad jeigu asmenys, ne aukciono tvarka iÅ¡sinuomoję valstybinės žemės sklypÄ , netenka nuosavybės teisės į pastatus, arba Å¡ių pastatų kiekis sumažėja tiek, kad iÅ¡nuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas Å«kinei veiklai, t. y. nebelieka faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog tokie asmenys žemę naudoja ne pagal tikslinę paskirtį ir tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį.

Vadovaudamasis nurodytais motyvais, sprendė, kad atsakovės 2015 m. sausio 28 d. priimti įsakymai dėl nuomojamos žemės sutarčių panaikinimo yra teisėti. Konstatavo, kad trečiasis asmuo nepareiškė savarankiškų reikalavimų perkelti jam buvusių žemės nuomininkų teises ar įpareigoti atsakovę sudaryti su juo žemės nuomos sutartį ne aukciono tvarka, todėl negalima išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir spręsti klausimų, ar nebus pažeistos šio asmens teisės tinkamai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu namu ir žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliacinius skundus padavė ieÅ¡kovai ir trečiasis asmuo Ž. G. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti ieÅ¡kinį.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Nepagrįstai spręsta, kad ieÅ¡kovai žemės sklypų nenaudojo pagal paskirtį, t. y. žemės sklypuose nevykdė statybos darbų. Nors ir nustatyta, jog nuomojamuose žemės sklypuose faktiÅ¡kai yra pastatyti statiniai, tačiau nesiaiÅ¡kintos jų pastatymo/įrengimo aplinkybės, jos nesietos su nuomos sutarčių nutraukimo teisiniu pagrindu.

Nekvestionuotas faktas, jog ieÅ¡kovų nuomojamuose žemės sklypuose yra pastatyti jiems priklausantys statiniai. IeÅ¡kovams priklausančios kiemo aikÅ¡telės atitinka kitų statinių apibrėžimÄ , o ieÅ¡kovui S. B. priklausantis garažas tenkina pastato įstatyminį apibrėžimÄ , kas vėlgi patvirtina statinių buvimo žemės sklypuose faktÄ . Statinių pastatymo teisėtumÄ Ä¯rodo tai, kad Å¡i statinių statyba buvo suderinta su reikiamomis institucijomis, parengtas statybos projektas.

Atsakovei priklausančiuose ginčo žemės sklypuose statiniai yra nuo 1996 metų, per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ atsakovė neginčijo jų įrengimo/pastatymo teisėtumo. Statinių pastatymo teisėtumo klausimas iÅ¡ esmės nebuvo nagrinėtas. Nepagrįsta iÅ¡vada, kad statinius ginčo žemės sklypuose statė ne ieÅ¡kovai, o kiti asmenys. Iki 1996 m. gruodžio 9 d. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir ieÅ¡kovų nuomojami žemės sklypai buvo vienas turtinis vienetas, 1995 m. birželio 7 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu ieÅ¡kovai įsigijo pastatÄ su kiemo statiniais, esantį (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ kadastro duomenų bylų matyti, jog ginčo sklypuose esančių statinių statybos pradžios ir pabaigos metai – 1996 metai, todėl juos statyti galėjo tik ieÅ¡kovai. PrieÅ¡inga iÅ¡vada padaryta tik įvertinus turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akte esančiÄ sÄ vokÄ , kad ieÅ¡kovams parduotas „pagrindinis pastatas su kiemo statiniais“, tačiau neanalizuotas minimos sÄ vokos faktinis turinys.2. Nepagrįstas argumentas, kad ieÅ¡kovai neįrodė CK 6.551 straipsnio prasme, jog valstybinės žemės sklypuose yra jiems priklausantys pastatai, statiniai ar kiti įrenginiai, nes 2012 metais ieÅ¡kovai perleido trečiajam asmeniui nuosavybės teisę į žemės sklypÄ ir pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kovams priklausantys ginčo žemės sklypuose esantys statiniai prarado funkcinį ryšį su pagrindiniu trečiajam asmeniui priklausančiu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Pirma, nuomojami žemės sklypai ir juose esantys pastatai yra funkciÅ¡kai susiję su pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), nes tik naudojantis ginčo žemės sklypuose įrengtomis kiemo aikÅ¡telėmis galima patekti į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Funkcinį sÄ sajumÄ Ä¯rodo ir faktinių aplinkybių protokole užfiksuotas faktas, kad žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir ginčo žemės sklypus juosia bendra tvora, nėra riboženklių, kaip nors atskiriančių Å¡iuos sklypus.

Be to, statybos projektas buvo patvirtintas bendram visų keturių žemės sklypų plotui, neiÅ¡skiriant ieÅ¡kovų tuo metu turėto sklypo ir nuomojamų žemės sklypų. Antra, net jei ginčo sklypuose esantys statiniai bÅ«tų traktuojami kaip priklausiniai (CK 4.19 straipsnio 1 dalis), teisės normos nenumato, jog priklausiniais laikytini objektai gali prarasti funkcinį ryšį su pagrindiniu daiktu vien todėl, kad pasikeitė daikto ar žemės sklypo, ant kurio jie stovi, savininkas. Trečia, trečiasis asmuo negalėjo įsigyti nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypuose esančius pastatus ar perimti ieÅ¡kovų, kaip nuomininkų, teisių tik dėl to, kad atsakovė netenkino ieÅ¡kovų ir trečiojo asmens praÅ¡ymo pakeisti žemės nuomos sutarčių sÄ lygas.

Ketvirta, neaiÅ¡ku, kaip nustatyta, kad visi ieÅ¡kovams priklausantys statiniai turi bÅ«ti laikomi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniais. IeÅ¡kovo S. B. nuomojamame žemės sklype yra pastatytas garažas, kurio pusė patenka į trečiojo asmens žemės sklypÄ . Trečiasis asmuo yra gavęs atsakovės pritarimÄ Ä¯teisinti garažo nuosavybės teises. Atsakovė elgiasi prieÅ¡taringai, nes pusę garažo leidžia įsiteisinti trečiajam asmeniui, o dėl kitos analogiÅ¡kos pusės garažo pasisako, kad jo kaip pastato iÅ¡vis nėra.

Penkta, pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ asfalto danga priskiriama prie statinių, kurie neturi aiÅ¡kios funkcinės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008, 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013). Pripažinus, jog ieÅ¡kovams faktiÅ¡kai priklauso statiniai, esantys nuomojamuose žemės sklypuose, nuomos sutartys negali bÅ«ti nutrauktos.3. Neteisingai nurodyta, kad ieÅ¡kovai nėra apskundę atsakovės nepritarimo ieÅ¡kovams savo vardu įregistruoti valdomus statinius.

IeÅ¡kovų skundÄ nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo specialioji kolegija, nes sprendžiamas Kauno apygardos administracinio teismo paklausimas dėl teismingumo nustatymo (bylos Nr. T-133/2015). Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigÄ patikrinti Å¡iÄ informacijÄ LITEKO sistemoje ir nesiremti klaidingais argumentais.4. Ginčijamu sprendimu buvo pažeista ieÅ¡kovų konstitucinė teisė naudotis jiems priklausančiu turtu, nes įteisinta situacija, kai vieno turto vieneto perleidimas automatiÅ¡kai reiÅ¡kia, jog prarandama teisė disponuoti ir kitu teisėtai priklausančiu turtu.

IeÅ¡kovų teisė naudotis ginčo sklypuose esančiais statiniais iÅ¡nyko tik dėl to, kad jie pardavė jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , tačiau teismas nesprendė ir nevertino, kas atsitiko su kitais statiniais.5. Neatsižvelgta, kad ieÅ¡kovams iÅ¡nuomoti žemės sklypai nėra identiÅ¡ki, kiekvienas iÅ¡ jų pasižymi individualiomis jų naudojimo savybėmis, todėl turėtų bÅ«ti vadovaujamasi ne bendra pozicija, jog ieÅ¡kovų statiniams naudoti negali bÅ«ti nuomojami žemės sklypai, tačiau privalu nustatyti kiekvieno iÅ¡ statinių padėtį atskirame žemės sklype ir poreikį naudoti žemės sklypÄ .6.

Nevertinta, kad, priimdama ginčijamus įsakymus dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo, atsakovė nurodė visiÅ¡kai ne tuos teisinius pagrindus, kuriuos dėstė atsiliepime į ieÅ¡kinį, ir dėl kurių pasisakė pirmosios instancijos teismas. Vienas iÅ¡ atsakovės įsakymuose nurodomų žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrindų yra CK 6.565 straipsnio 1 dalis, tačiau Å¡ioje CK normoje yra įtvirtinta nuomininko teisė nutraukti žemės nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ .

Antrasis atsakovės įsakymuose nurodomas žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrindas yra Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas, reglamentuojantis valstybinės žemės iÅ¡nuomojimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė rėmėsi teisiniu reglamentavimu, kuris taikytinas tuo atveju, kai yra sudaroma nauja žemės nuomos sutartis. Trečiuoju nuomos sutarčių nutraukimo pagrindu atsakovė laiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunktį, tačiau juo iÅ¡ esmės reglamentuojamas dokumentų pateikimo procesas.

Su ieÅ¡kovais žemės nuomos sutartys jau buvo sudarytos, ieÅ¡kovai nepageidavo sudaryti kitų nuomos sutarčių, atsakovė nėra nurodžiusi ieÅ¡kovams pateikti papildomus dokumentus, todėl nuomos sutarčių nutraukimas nurodytu pagrindu yra neteisėtas.7. Nesivadovauta Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pagal kuriÄ net ir neteisėtai pastatytas statinys laikytinas statytojo nuosavybe, saugomas ir ginamas pagal nuosavybės neliečiamumo principÄ (2007 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Hamer prieÅ¡ BelgijÄ , 21861/03).

IeÅ¡kovai beveik 20 metų nuomos pagrindu naudojo ginčo žemės sklypus ir juose esančius pastatus, atsakovė, sudarydama nuomos sutartis, leido atsirasti tokiai situacijai ir jai tęstis. IeÅ¡kovai, įgyvendinę savo konstitucinę teisę perleisti nuosavybės teises į kitÄ Å¾emės sklypÄ , ne tik neteko teisės toliau nuomotis ginčo žemės sklypus, tačiau toks atsakovės sprendimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai neteko ir teisės naudotis savo nuosavybe, esančia Å¡iuose žemės sklypuose.

Dėl to ginčijamas sprendimas naikintinas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio pagrindu, pažeidus „nuosavybės“ teisinę apsaugÄ .8. Ginčijamas sprendimas priimtas neįvertinus byloje pateiktų faktinių įrodymų pagrįstumo, ypač vertinant aplinkybę, kokiu bÅ«du ir apimtimi ieÅ¡kovai galėjo naudotis ginčo žemės sklypais. Atsakovė ieÅ¡kovams pateiktuose atsakymuose pažymi, kad ginčo teritorija patenka į (duomenys neskelbtini) kraÅ¡tovaizdžio draustinio ribas, kuriame taikomi statybos apribojimai.

Dėl to turėjo bÅ«ti nustatinėjama, ar ieÅ¡kovai ginčo žemės sklypuose galėjo statyti kÄ nors daugiau, nei tai buvo numatyta 1996 metais suderintame projekte. Tik nustačius, kad papildoma statyba Å¡iuose žemės sklypuose buvo galima, atsakovė turėtų teisę nutraukti žemės sklypų nuomos sutartis dėl to, kad ieÅ¡kovai juose nevykdo veiklos. Be to, atsakovė, konstatavusi, jog ieÅ¡kovai nevykdė statybų, nenustatė termino Å¡iam pažeidimui paÅ¡alinti, nenurodė, kokia žala valstybei kilo dėl tokio ieÅ¡kovų elgesio.

Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo Ž. G. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad neatskleista bylos esmė, pasisakyta dėl trečiÄ jį asmenį liečiančių teisių ir pareigų, kurios nesusijusios su ginčo dalyku. Ž. G. Å¡ioje byloje buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, kadangi jo turimas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su ieÅ¡kovų nuomojamais ginčo žemės sklypais, tačiau trečiasis asmuo nebuvo žemės nuomos sutarčių Å¡alimi, todėl manė, kad neturi pagrindo reikÅ¡ti savarankiÅ¡kų reikalavimų.

Visgi ginčijamame sprendime iÅ¡sakyti motyvai, kurie leidžia teigti, kad tuo atveju, jei trečiasis asmuo bÅ«tų pareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kus reikalavimus, teismas bÅ«tų sprendęs dėl Å¡io asmens teisių ir pareigų ir galbÅ«t bÅ«tų priėmęs kitokį sprendimÄ . Byloje trečiasis asmuo nuosekliai aiÅ¡kino, kaip ginčo žemės sklypai susiję su jo valdomu žemės sklypu, tačiau teismas vis tiek neįžvelgė funkcinių statinių ryÅ¡io vien dėl to, kad pasikeitė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas.

Tai leidžia manyti, kad nebuvo atskleista aplinkybė (teisine ir faktine prasme), kaip pasikeitęs savininkas gali įtakoti nekilnojamųjų daiktų ir jų priklausinių funkcinius ryÅ¡ius. Jei trečiasis asmuo bÅ«tų žinojęs, jog teismas jį laikys suinteresuotu asmeniu, jis bÅ«tų teikęs savo reikalavimus, įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, kuriais įrodinėtų faktinius pagrindus, kodėl jam turėtų bÅ«ti perkeliamos ieÅ¡kovų teisės ir pareigos. Trečiajam asmeniui nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta galimybė dėl teisių ir pareigų pagal ginčo nuomos sutartis perėmimo pateikti savarankiÅ¡kus reikalavimus, jis negalėjo numatyti, jog savarankiÅ¡kų reikalavimų nepateikimas bus laikomas argumentu atmetant ieÅ¡kovų pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Tokia pozicija pažeidžia teismo pareigÄ visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylos aplinkybes ir užtikrinti tinkamÄ ginčo Å¡alių teisių ir pareigų įgyvendinimÄ . Trečiojo asmens procesinės padėties klausimas su sprendimo teisėtumu sietinas dviem aspektais. Pirmasis, kad nesiaiÅ¡kintos ir netirtos faktinės aplinkybės dėl trečiojo asmens žemės sklype esančių statinių funkcinio naudojimo, nors buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovai gavo leidimÄ rekonstruoti Å¡iuo metu trečiajam asmeniui priklausantį pastatÄ .

Visgi nebuvo aiÅ¡kintasi dėl rekonstrukcijos masto, nenustatinėta, ar rekonstruojant namÄ buvo vykdomi darbai ginčo žemės sklypuose. Antrasis aspektas sietinas su tuo, jog, vertinant įrodymus, buvo pasisakyta, kad ieÅ¡kovai turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu įgijo ir kiemo statinius, tačiau trečiasis asmuo 2012 metais nusipirko tik vieÅ¡ame registre įregistruotÄ pastatÄ . Kiemo statiniai, kuriuos galbÅ«t nusipirko ieÅ¡kovai, negalėjo tiesiog iÅ¡nykti ir jei jie tokie yra, jie laikytini trečiajam asmeniui priklausančio pastato priklausiniais.

Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo juos atmesti. Nurodo, kad ginčo žemės sklypuose ieškovų vardu nėra įregistruotų statinių nei nuosavybės, nei kokia nors kita teise. Pirkimo–pardavimo sutartyje, kuria ieškovai D. V. ir S. B. 1999 m. spalio 29 d. ieškovui A. Š. pardavė jiems nuosavybės teise priklausančias namo ir žemės sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini), nėra nurodyta, kad be gyvenamojo namo jie būtų pardavę ir kitus statinius.

Atsakovės 2015 m. sausio 15 d. atlikto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimo duomenimis, minėtuose žemės sklypuose iÅ¡orinėje riboje stovi mÅ«ro plokščių tvora, įrengti skardos ir metalo konstrukcijų vartai, riboje su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), į sklypÄ patenka dalis nebaigto statyti pastato betono konstrukcijų (galbÅ«t garažo), nenustatyta, kad vykdyti statybos darbai, iÅ¡skyrus esamo statinio dalį. Neturint nekilnojamojo turto valstybinės žemės sklype, nėra teisinio pagrindo iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ ne aukciono bÅ«du.

Faktas, kad žemės sklypus juosia tvora ir įrengti vartai, nepatvirtina teisių į valstybinės žemės sklypus, kuriuos juosia tvora. Ieškovų nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008, 2013 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl nėra pagrindo remtis nurodyta teismų praktika nagrinėjamoje byloje.

Ginčo žemės sklypuose nėra asfaltu dengtų stovėjimo aikÅ¡telių. Patys ieÅ¡kovai, bÅ«dami atidÅ«s, suinteresuoti savo reikalavimų patenkinimu ir ieÅ¡kinio pagrįstumu, turėjo pareigÄ pateikti teismui visus duomenis, susijusius su ginčo dalyku. Skundžiami atsakovės įsakymai priimti vadovaujantis CK 6.564 (įsakymuose klaidingai nurodytas CK 6.565 straipsnis) straipsnio 1 dalimi, Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunkčiu.

Pagrindinė valstybinės žemės nuomos sÄ lyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytÄ paskirtį siejamas su bÅ«tinumu eksploatuoti statinius. IeÅ¡kovai neturi ir niekada neturėjo nuosavybės teise pastatų ginčo žemės sklypuose, taigi ginčo žemę jie naudoja ne pagal tikslinę paskirtį. Dėl to atsakovė turi įstatyminį pagrindÄ nutraukti su ieÅ¡kovais sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis. Å ioje byloje buvo nustatyta, kad ginčo žemės tikslinė naudojimo paskirtis – kita (kitai specialiai paskirčiai);

žemės sklypo naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis nenurodytas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei sutartimi sulygta nuomininko prievolė naudoti daiktÄ tam tikru bÅ«du, Å¡io daikto nenaudojimas ar netinkamas naudojimas yra sutarties pažeidimas. Daikto (Å¡iuo atveju – žemės) nenaudojimas, kai sutartis reikalauja daiktÄ naudoti, yra sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties pažeidimas yra ne tik nevykdymas, bet ir netinkamas vykdymas. Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamu atveju sutartis bus pažeista ne tik tada, kai žemė nebus eksploatuojama, bet ir tada, kai ji bus netinkamai naudojama.

Trečiasis asmuo į bylÄ buvo įtrauktas nuo pat proceso pradžios, jam buvo pateikti visi procesiniai dokumentai ir Ž. G. turėjo galimybę teikti savo paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, kÄ patvirtina trečiojo asmens pateiktas atsiliepimas į ieÅ¡kinį. Teismas visiems teismo procese dalyvaujantiems asmenims yra iÅ¡aiÅ¡kinęs jų teises ir pareigas, todėl Ž. G., kaip protingas ir apdairus žmogus, turėjo galimybę pasirinkti savo veikimo modelį. Nepagrįsta trečiojo asmens nuomonė, kad kiemo statiniai ginčo žemės sklypuose negalėjo tiesiog sunykti, nes neprižiÅ«rimi, apleisti statiniai veikiami laiko, oro sÄ lygų ir pan. nyksta patys savaime.Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.           Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 1995 m. birželio 7 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ apeliantai lygiomis dalimis įsigijo pagrindinį pastatÄ su kiemo statiniais, priklausantį (duomenys neskelbtini) valstybiniams poilsio namams, esančius (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto savivaldybės 1995 m. rugpjūčio 22 d. leidimu jiems buvo leista įsigytÄ poilsio namų pastatÄ pertvarkyti į gyvenamÄ jį namÄ pagal suderintÄ eskizinį projektÄ . Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 20 d. įsakymais apeliantams lygiomis dalimis (po 667 kv. m A. Å . ir S. B. ir 666 kv. m – D. V.) buvo leista dalinės nuosavybės teise nusipirkti 2 000 kv. m žemės sklypÄ , kurį jie įsigijo 1997 m. sausio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimis, ir 99 metams iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypus: 241 km. m ploto D.

V., 315 kv. m ploto A. Å . ir 278 kv. m ploto S. B. D. V. ir S. B. jiems nuosavybės teise priklausančias namo ir žemės sklypo dalis 1999 m. spalio 29 d. pardavė A. Å ., o pastarasis 2012 m. spalio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi gyvenamÄ jį namÄ ir 2 000 kv. m žemės sklypÄ pardavė Ž. G. 2015 m. sausio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos įsakymais buvo nutrauktos 1997 m. sausio 10 d. su apeliantais sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. Nr. 19/97-0042, 19/97-0041 ir 19/97-0044 motyvuojant tuo, kad žemės sklypai naudojami ne pagal pradinę žemės naudojimo paskirtį.

Apeliantai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami panaikinti įsakymus dėl nuomos sutarčių nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. Su sprendimu nesutinka ieÅ¡kovai ir trečiasis asmuo Ž. G. Dėl ieÅ¡kovų A. Å ., D. V. ir S. B. apeliacinio skundoApeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovai žemės sklypų nenaudojo pagal paskirtį, t. y. žemės sklypuose nevykdė statybos darbų; nesiaiÅ¡kintos statinių pastatymo aplinkybės, nepagrįsta iÅ¡vada, kad statinius statė ne ieÅ¡kovai, kad statiniai prarado funkcinį ryšį su pagrindiniu, trečiajam asmeniui priklausančiu, pastatu; neteisingai nurodyta, kad ieÅ¡kovai neskundė atsakovės nepritarimo ieÅ¡kovams savo vardu įregistruoti valdomus statinius; pažeista ieÅ¡kovų konstitucinė teisė naudotis jiems priklausančiu turtu; neatsižvelgta, kad ieÅ¡kovams priklausantys sklypai nėra identiÅ¡ki, todėl privalu nustatyti kiekvieno iÅ¡ statinių padėtį atskirame žemės sklype ir poreikį naudoti sklypÄ ; nevertinta, kad, priimdama įsakymus dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo, atsakovė nurodė ne tuos teisinius pagrindus, kuriuos dėstė atsiliepime į ieÅ¡kinį; nenurodyta, kokia padaryta žala, nes žemės nuomos nutraukimo bÅ«tina sÄ lyga –nuomotojui atsiradusios neigiamos pasekmės; nesivadovauta Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija; ginčijamas sprendimas priimtas neįvertinus byloje pateiktų faktinių įrodymų.

Taigi, byloje kilęs ginčas dėl valstybinės žemės nuomos. Pažymėtina, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė bÅ«tų naudojama pagal nustatytÄ pagrindinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudÄ . Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, nuo kurios priklauso Å¡ios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sÄ lygos (Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, bÅ«das ir pobÅ«dis registruojami nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 24 straipsnio 5 dalis). Žemės santykiai turi bÅ«ti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, bÅ«tinybės žemę naudoti pagal pagrindinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka jÄ nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, CK XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai).CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punkte nurodyti statiniai ir įrenginiai, kuriems naudoti jų savininkams iÅ¡nuomojami žemės sklypai, taip pat skiriamaisiais požymiais apibÅ«dinti tie statiniai ir įrenginiai, kurių savininkams žemės sklypai neiÅ¡nuomojami.

Pagal šį punktÄ iÅ¡nuomojami žemės sklypai, užstatyti savininkams priklausančiais statiniais ar įrenginiais, ir negali bÅ«ti iÅ¡nuomojami žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar pastatyti tik laikini statiniai, arba neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Taigi, teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas Å¡ioje žemėje esančių statinių valdymas, o valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sÄ lygomis instituto paskirtis – sudaryti sÄ lygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamÄ jų statinių eksploatacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės paskirtį, CK 6.551 straipsnio 2 dalį, taip pat poįstatyminius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka taisykles, padaręs iÅ¡vadÄ , kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sÄ lyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytÄ paskirtį siejamas su bÅ«tinumu eksploatuoti statinius.

Tai reiÅ¡kia, kad žemės sklypo nuomininkas iÅ¡sinuomotame sklype turi plėtoti Å«kinę veiklÄ , kurios plėtra neįmanoma be atitinkamų statinių eksploatavimo. Jeigu asmuo, ne aukciono tvarka iÅ¡sinuomojęs valstybinės žemės sklypÄ , netenka nuosavybės teisės į pastatus arba Å¡ių pastatų kiekis sumažėja tiek, kad iÅ¡nuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas Å«kinei veiklai plėtoti, t. y. nebelieka faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypÄ naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010, 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015) laikomasi pozicijos, jei sutartimi sulygta nuomininko prievolė naudoti daiktÄ tam tikru bÅ«du, vadinasi, Å¡io daikto nenaudojimas ar netinkamas naudojimas yra sutarties pažeidimas. Naudoti reiÅ¡kia eksploatuoti, vartoti ar kitaip gauti naudÄ iÅ¡ daikto naudingųjų savybių.

Nenaudojimas – tai jokio ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Taigi daikto (Å¡iuo atveju – žemės), nenaudojimas, kai sutartis reikalauja daiktÄ naudoti, yra sutarties pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 6.205 straipsnį sutarties pažeidimas yra ne tik nevykdymas, bet ir netinkamas vykdymas. Kai iÅ¡nuomotame žemės sklype nevykdomi statybos ar žemės darbai pripažįstama pakankamu pagrindu nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010).    Žemė gali bÅ«ti laikoma užstatyta, atsižvelgiant į du kriterijus – faktinį (žemės sklype turi bÅ«ti statinių ar kitų nekilnojamųjų daiktų) ir teisinį (statiniai ar nekilnojamieji daiktai turi bÅ«ti pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka).

Apeliantų teigimu, nuomojamuose žemės sklypuose yra pastatyti jiems priklausantys pastatai.Nagrinėjamu atveju matyti, kad su visais apeliantais sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys ne žemės Å«kio veiklai. Sutartyse nurodytas bÅ«tent toks žemės naudojimo pobÅ«dis. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų (vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka) apie įregistruotÄ turtÄ matyti, kad visiems apeliantams iÅ¡nuomotų sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.

Jokių statinių ginčo žemės sklypuose apeliantų vardu nėra įregistruota nei nuosavybės, nei kokia nors kita teise. Atkreiptinas dėmesys ir į pirmosios instancijos teismo pastebėtÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovai D. V. ir S. B. jiems nuosavybės teise priklausančias namo ir žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), 1999 m. spalio 29 d. pardavė ieÅ¡kovui A. Å ., tačiau pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad be gyvenamojo namo jie bÅ«tų pardavę ir kitus statinius. Pažymėtina ir tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2015 m. sausio 15 d. atlikto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimÄ .

Patikrinimo duomenimis nustatyta, kad iÅ¡orinėje sklypų riboje stovi mÅ«ro plokščių tvora, įrengti skardos ir metalo konstrukcijų vartai, riboje su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) patenka į sklypÄ dalis betono konstrukcijų nebaigto statyti pasato (galimai garažo), nenustatyta, kad vykdyti statybos darbai, iÅ¡skyrus esamo statinio dalį. Minėta, kad aptariamÄ Å¾emės nuomos sutarties nutraukimo pagrindÄ sudaro ne tik aktyvÅ«s nuomininko veiksmai, bet ir neveikimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju duomenų, jog iÅ¡nuomotuose žemės sklypuose po sutarčių sudarymo buvo statomi statiniai ar vykdoma kokia nors veikla, byloje nėra.

Teisėjų kolegijos nuomone, natÅ«ralu ir suprantama, jog nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti objektyviai turi praeiti tam tikras laikotarpis, sÄ lygojamas sudarytos žemės nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad, kaip spręstina iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantai tik 2015 metais ėmėsi priemonių ginčo sklypuose esančių statinių (asfalto aikÅ¡telėms, garažui įteisinti (2015 m. sausio 27 d. kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymais iÅ¡duoti pritarimÄ â€“ neprieÅ¡taravimÄ dėl pastatyto nesudėtingo statinio valstybinėje žemėje, 2015 m. sausio mėnesį sudarytos kadastro bylos).

Pastebėtina, kad praÅ¡ymai atsakovei buvo pateikti tik po įspėjimo dėl sutarčių nutraukimo gavimo. Nesutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai statinių nestatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia iÅ¡vada darytina iÅ¡ 1995 m. birželio 7 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto, kuriame nurodyta, kad iÅ¡ varžytynių parduoti poilsio namai su kiemo statiniais (pastarieji akte neįvardyti), be to, 1993 m. gruodžio 11 d. kadastro duomenimis ginčo sklypai jau buvo užstatyti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovų pateiktos nekilnojamojo turto kadastro matavimų bylos, kurios suformuotos ne 2008 metais, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet 2015 metais, nesant kitų duomenų, nėra pakankamos spręsti, kad bÅ«tent ieÅ¡kovai yra ginčo sklypuose esančių statinių statytojai. Atkreiptinas dėmesys, kad dar iki žemės nuomos sutarčių sudarymo A. Å . buvo gavęs pritarimÄ dėl garažo statymo, tačiau, kaip minėta, byloje nėra jokių įrodymų, kad garažas pastatytas, statiniai įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

Sutiktina su atsakove, kad faktas, jog žemės sklypus juosia tvora bei įrengti vartai, nepatvirtina teisių į valstybinės žemės sklypus, kuriuos tvora juosia. Teisėjų kolegija dar kartÄ atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantai S. B. ir D. V. dar 1999 m. spalio 29 d. pardavė jiems dalinės nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo ir 2 000 kv. m žemės sklypo dalis apeliantui A. Å ., todėl nėra jokių duomenų, kaip ir kam jie nuo to laiko naudojo iÅ¡sinuomotus ginčo sklypus.

Nesant duomenų, kad statiniai įregistruoti ir apeliantams priklauso nuosavybės teise, nepagrįstai teigiama, jog priimtais atsakovės įsakymais atimta jų galimybė naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėta kasacinio teismo praktika, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus (ginčo sklypuose VÄ® Registrų centro duomenimis nėra registruota jokių statinių, patikrinimo duomenis), pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovai ginčo sklypuose neturi ir niekada neturėjo nuosavybės teise pastatų ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčo žemę naudoja ne pagal tikslinę paskirtį, todėl nacionalinė žemės tarnyba turėjo įstatyminį pagrindÄ nutraukti su ieÅ¡kovais sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad bÅ«tina žemės nuomos sutarties nutraukimo sÄ lyga yra dėl esminio sutarties nutraukimo atsiradusios neigiamos pasekmės (žala) nuomotojui, o byloje nenurodoma ir neanalizuojama, kokia žala padaryta atsakovei. Pažymėtina, kas pagal bendrÄ jÄ taisyklę Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ atveju, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, teisė, įtvirtinta įstatyme (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris kartu yra ir specialioji norma CK 6.217 straipsnio atžvilgiu), reiÅ¡kia ir įstatyme nustatyto pagrindo pripažinimÄ Å¾emės nuomos sutarties esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2015).

Sutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog ieÅ¡kovai nėra apskundę nacionalinės žemės tarnybos atsisakymo pritarti jų valdomų statinių įregistravimui. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos patikrinti Å¡iÄ informacijÄ LITEKO sistemoje. Teisėjų kolegija pritaria atsakovei, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ Ä¯rodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 12, 178 straipsniai), todėl, bÅ«tent jų pareiga pateikti teismui visus duomenis susijusius su ginčo dalyku.

Tuo tarpu CPK 179 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tik teismo galimybė naudoti duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).Apeliantai nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba pažeidė vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintÄ Ä¯statymo virÅ¡enybės principÄ , numatantį, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais.

Apeliantai pažymi, kad nutraukti nuomos sutartis nurodyti CK 6.565 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunktis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog 2015 m. sausio 28 d. įsakymai : Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-70 „Dėl 1997 m. sausio 10 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N19/97-0042 nutraukimo“, Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-69 „Dėl 1997 m. sausio 10 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N19/97-0044 nutraukimo“ ir Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-68 „Dėl 1997 m. sausio 10 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N19/97-0041 nutraukimo“ priimti vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, įsakymuose padaryta rašymo apsirikimo klaida ir vietoj 6.564 nurodytas 6.565 straipsnis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įsakymuose nurodyta, kad atsižvelgiama į tai, jog sklypų savininkai nevykdo sutartyse nurodytų sÄ lygų.Teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako, pažymi, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė kiekvieno įrodymo ar nepasisakė dėl kiekvienos ieÅ¡kovų nurodytos aplinkybės atskirai, nereiÅ¡kia, kad priimtas neteisėtas sprendimas.   Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė iÅ¡aiÅ¡kinęs reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir tinkamai jas kvalifikavęs, todėl ieÅ¡kovų apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl trečiojo asmens Ž. G. apeliacinio skundoTrečiojo asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pasisakė dėl jį liečiančių teisių ir pareigų, nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta galimybė dėl teisių ir pareigų pagal ginčo nuomos sutartis perėmimo pateikti savarankiÅ¡kus reikalavimus, nesiaiÅ¡kintos ir netirtos faktinės aplinkybės dėl trečiojo asmens žemės sklype esančių statinių funkcinio naudojimo, dėl rekonstrukcijos masto, nenustatinėta, ar rekonstruojant namÄ buvo vykdomi darbai ginčo žemės sklypuose, pasak apelianto, kiemo statiniai, kuriuos galbÅ«t nusipirko ieÅ¡kovai, negalėjo tiesiog iÅ¡nykti ir jei jie tokie yra, jie laikytini trečiajam asmeniui priklausančio pastato priklausiniais.  Teisėjų kolegija pastebi, kad trečiasis asmuo Ž.

G. į bylÄ buvo įtrauktas nuo pat proceso pradžios, jam buvo pateikti visi procesiniai dokumentai ir jis turėjo visas galimybes teikti savo paaiÅ¡kinimus ir įrodymus. Jis pasinaudojo savo procesine teise teikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, pateikė papildomus įrodymus (CPK 225 straipsnis). Pažymėtina, kad Å¡alys ir tretieji asmenys visus turimus įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, privalo pateikti pasirengimo bylai metu (CPK 226 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje pasirengimas nagrinėti bylÄ teisme vyko parengiamajame teismo posėdyje. 2015 m. balandžio 3 d.

Ž. G. sudarė atstovavimo sutartį su advokatų profesine bendrija Černiauskas ir partneriai, atstovaujama advokatės Lauros Daumantaitės, kuriai buvo pavesta atlikti visus CPK 59 straipsnyje nurodytus veiksmus. Tiek atstovė L. Daumantaitė, atstovaujanti ir ieÅ¡kovus, tiek trečiasis asmuo Ž. G. 2015 m. birželio 11 d. parengiamajame posėdyje sutiko, kad pasirengta bylos nagrinėjimui ir kad galima pereiti prie bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 243 straipsnis numato, jog Å¡alims ir tretiesiems asmenims, jei jie veda bylÄ per atstovÄ , turintį aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , teismas teisių ir pareigų neaiÅ¡kina.

Taigi įstatymas įtvirtina atstovo pareigÄ atstovaujamajam iÅ¡aiÅ¡kinti jo teises ir pareigas. Kadangi trečiasis asmuo turėjo atstovę, todėl atmestini argumentai dėl teismo pareigos iÅ¡aiÅ¡kinti apeliantui galimybę dėl savarankiÅ¡kų reikalavimų teikimo nevykdymo. Nesutiktina su apeliantu, kad ieÅ¡kovų ginčo sklypuose esantys statiniai laikytini apelianto įsigyto ir jam nuo 2012 m. spalio 30 d. priklausančio pastato priklausiniais. Pats apeliantas nurodo, kad jis įsigijo tik vieÅ¡ame registre įregistruotÄ pastatÄ .

Kaip minėta, byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo sklypuose yra registre registruotų statinių. Be to, kaip jau minėta pasisakant dėl ieÅ¡kovų apeliacinio skundo, byloje nėra įrodymų ir apie ginčo sklypuose vykdytas statybas, todėl atmestini argumentai, susiję su aplinkybių nustatymu dėl namo rekonstrukcijos ir tuo metu vykdytų statybų ginčo sklypuose. Esant aptartiems argumentams, teisėjų kolegija atmeta trečiojo asmens apeliacinį skundÄ , jo argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

           Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, kt.).

           Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, todėl naikinti teismo sprendimÄ ar keisti jį apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:             Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

            Teisėjai                                                                                            Nijolia Indreikienė                                                                                                          Leonas Jachimavičius                                                                                                          Virginija Lozoraitytė