2015-11-24 Nr. AB-23012-3-65-3-00217-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1825-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00217-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Čia Market“ skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Čia Market“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 2–6) į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, apeliantas) Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 89-2-IL-379 taikyti ekonominę sankciją už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą (toliau – ir Nutarimas) ir nutraukti administracinį procesą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu buvo nubaustas 1 500 Lt bauda už tai, jog 2014 m. kovo 7 d. UAB „Čia Market“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pardavėja J. P. pardavė nepilnamečiui asmeniui vieną 0,568 l talpos skardinę alaus „Volfas Engelman“, 5,2 proc. alkoholio tūrio. Pareiškėjas nesutiko su Nutarimu, nes atsakovas netinkamai vertino surinktus įrodymus, nesurinko tiesioginių, aiškių ir akivaizdžių bei objektyvių duomenų, patvirtinančių pažeidimo padarymą, praleido įstatymo numatytą terminą ekonominei sankcijai taikyti. Teigė, kad iš parduotuvės kasos čekių suvestinės matyti, jog tokio pavadinimo alus, koks nurodytas Nutarime, iš viso nebuvo parduotas. Nutarime nurodytu laiku nepilnamečiui asmeniui alus nebuvo parduotas, todėl pardavimo sandorio, už kurį baudžiamas pareiškėjas, iš viso nebuvo. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai vadovavosi nepilnamečio asmens parodymais, kurie dėl jo jauno amžiaus yra nepatikimi. Be to, Nutarimas priimtas pažeidus Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, kadangi pagal turimus duomenis atsakovas galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas pažeidimas, pagal anksčiau surinktus įrodymus. Bauda turėjo būti paskirta per 1 mėnesį nuo rašytinių įrodymų surinkimo. Kadangi, pareiškėjo manymu, atsakovas praleido įstatymo nustatytą terminą, todėl procedūra dėl ekonominės sankcijos skyrimo nebebuvo galima.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 25–26) prašė nepatenkinti skundo.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas – alkoholinio gėrimo pardavimas asmeniui, jaunesniam kaip 18 metų, už kurį jam skirta ekonominė sankcija, yra įrodytas surinktų įrodymų visuma, tarp jų ir kasos aparato kontrolinės juostos duomenimis. Protokolas pareiškėjui buvo surašytas dalyvaujant jo atstovui, o ekonominė sankcija paskirta nepažeidžiant įstatymo nustatyto termino, kuris turi būti skaičiuojamas nuo visų pažeidimo požymių nustatymo ir jų inkriminavimo atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. nuo pažeidimo protokolo surašymo ir jo įteikimo asmeniui momento.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu (b. l. 60–65) nutraukė administracinės bylos dalį dėl reikalavimo nutraukti administracinį procesą, o kitą skundo dalį patenkino: panaikino Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 89-2-IL-379, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 28,96 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 89-2-IL-379 taikyti ekonominę sankciją už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas nesutiko, kad buvo padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas, už kurį jam taikyta ekonominė sankcija, taip pat skundą grindė aplinkybe, kad atsakovas praleido įstatymo nustatytą terminą ekonominei sankcijai taikyti.

Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 18 straipsnio 5 dalimi. Nustatė, kad Nutarimu pareiškėjui buvo paskirta 1 500 Lt bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą. Teismo vertinimu, įrodymai – policijos pareigūnų G. N. ir M. N. tarnybiniai pranešimai, R. J. rašytinis paaiškinimas, daiktų paėmimo protokolas, pardavėjos J. P. paaiškinimas, kasos čekių suvestinė, J. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas – patvirtino Nutarime nurodytas faktines aplinkybes, kad 2014 m. kovo 7 d. apie 18.30–19 val. J. P., dirbdama pardavėja UAB „Čia Market“ parduotuvėje, adresu: (duomenys neskelbtini), pardavė nepilnamečiui R. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), vieną 0,568 l talpos skardinę alaus „Volfas Engelman“, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 5,2 proc.

Teismas nustatė, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarimu J. P. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsnio 3 dalį nubausta administracine nuobauda – 50 Lt bauda. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarimu Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas. Teismas pastebėjo, kad Panevėžio apygardos teismas pažymėjo, jog Utenos rajono apylinkės teismo nutarime nurodytas kasos aparato čekį atitinkantis alaus pardavimo laikas 17.09 val., kuriuo kaip argumentu, patvirtinančiu, kad Nutarime nurodytu laiku alus nebuvo parduotas nepilnamečiui asmeniui, šioje nagrinėjamoje byloje rėmėsi pareiškėjas, yra rašymo apsirikimas, kadangi kitoje Utenos rajono apylinkės teismo nutarimo dalyje (kaltinime) alaus pardavimo laikas yra nurodytas 19.07 val. Nors pareiškėjas nurodė, kad J. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, nutarime skirti jai nuobaudą, skundžiamame Nutarime įrašytas skirtingas alaus nepilnamečiui asmeniui pardavimo laikas, o alaus tokiu pavadinimu, kuris yra nurodytas paminėtuose procesiniuose dokumentuose, t. y. pavadinimu „Volfas Engelman“, iš viso nėra, tai, pareiškėjo manymu, reiškia, kad galėjo būti parduotas ir nealkoholinis alus, teismo vertinimu, nepaneigia byloje surinktų įrodymų, kurie objektyviai patvirtina, kad 2014 m. kovo 7 d. pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pardavėja J. P. apie 18.30–19 val. nepilnamečiui R. J. pardavė alkoholinį gėrimą – 0,568 l talpos skardinėje esantį alų, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 5,2 proc. Ta aplinkybė, kad nebuvo įrašytas visas alaus pavadinimas, nepaneigia fakto, jog alus buvo būtent „Volfas Engelman“ bei jog nepilnamečiui parduotas alus pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas yra alkoholinis gėrimas. Įvertinus surinktų įrodymų visumą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, teismui nekilo jokių abejonių dėl skundžiamo Nutarimo pagrįstumo, t. y. dėl to, kad pareiškėjas pažeidė ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą, kuris imperatyvia forma įtvirtina draudimą parduoti alkoholinius gėrimus asmenims iki 18 metų.

Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad ekonominė sankcija paskirta praleidus baudos skyrimo terminus, vadovavosi bylai aktualios redakcijos (2007 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-1198 redakcija) Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgė į administracinių teismų praktiką aiškinant šios teisės normos nuostatas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-326/2007, 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-702/2008, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2058/2013, 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1505/2008, 2014 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-19/2014, 2014 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1270/2014). Pažymėjo, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Vieno mėnesio terminas pradedamas skaičiuoti šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą). Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus baudas įmonėms ir kitiems subjektams, be kitų institucijų, turi teisę skirti policija. Nagrinėjamoje byloje tokią baudą skyrė atsakovas (jo įgaliotas pareigūnas).

Teismas nustatė, kad informaciją apie Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą atsakovas baigė rinkti 2014 m. kovo 14 d., kuomet remdamasis surinktais duomenimis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. P. ir jame išdėstė pastarosios padaryto pažeidimo esmę ir aplinkybes, t. y. nurodė, kad 2014 m. kovo 7 d. tarp 18.30 ir 19 val. (tiksliai nenustatytu laiku) ji, dirbdama pardavėja UAB „Čia Market“ parduotuvėje, adresu: (duomenys neskelbtini), pardavė nepilnamečiui R. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), vieną 0,568 l talpos skardinę alaus „Volfas Engelman“, 5,2 proc. alkoholio tūrio.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas J. Š. 2014 m. kovo 20 d. pranešimu apie bylos nagrinėjimą Nr. 89-2-S-715 pranešė pareiškėjui apie nustatytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, t. y. pranešimu apie bylos nagrinėjimą atsakovas pareiškėjui pranešė, kad 2014 m. kovo 7 d. J. P., UAB „Čia Market“ parduotuvės pardavėja, dirbusi adresu: (duomenys neskelbtini), pardavė nepilnamečiui asmeniui vieną 0,568 l talpos skardinę alaus „Volfas Engelman“, 5,2 proc. alkoholio tūrio, ir tuo pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

Vadovaudamasis bylai aktualios redakcijos Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 1, 2 dalimis, 37 straipsnio 1 dalimi, teismas padarė išvadą, kad institucija praneša apie bylos dėl ekonominės sankcijos taikymo nagrinėjimo vietą ir laiką jau nustačiusi Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo faktą. Vadinasi, institucija, skirdama bylą nagrinėti ir apie tai pranešdama proceso šalims, pagal turimą informaciją galėjo ir turėjo suvokti, jog subjektas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymą. Todėl teismas konstatavo, kad vieno mėnesio terminas baudai skirti turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2014 m. kovo 14 d., t. y. nuo tada, kai atsakovas baigė rinkti informaciją apie pažeidimą, bet ne vėliau kaip nuo 2014 m. kovo 20 d., kai apibendrinęs duomenis apie pažeidimo faktą pranešimu apie bylos nagrinėjimą pranešė pareiškėjui apie nustatytą galimą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą.

Nors tuo metu dar nebuvo išnagrinėta byla bei dar nebuvo įsiteisėjęs teismo nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo pareiškėjo darbuotojai J. P., tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką ši aplinkybė nėra laikoma trukdančia nustatyti pažeidimo padarymo faktą ekonominės sankcijos taikymo procedūroje. Be to, įrodymai patvirtino, kad ir pačiam atsakovui tai nebuvo kliūtis nagrinėti bylą dėl ekonominės sankcijos taikymo pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, jog, atsakovo teigimu, įstatymo nustatytas vieno mėnesio terminas, per kurį, esant pagrindui, turi būti paskirta bauda, skaičiuojamas nuo pažeidimo protokolo pareiškėjui surašymo, todėl atsakovas jo nepraleido. Teismas akcentavo, kad pareigūnas tik surinkęs ir įvertinęs duomenis apie padarytą pažeidimą, t. y. nustatęs galimo pažeidimo padarymo faktą, pažeidimą ir kitus su juo susijusius duomenis užfiksuoja pažeidimo protokole. Todėl pažeidimo nustatymas – duomenų apie pažeidimą gavimas ir pažeidimo užfiksavimas pažeidimo protokole nagrinėjamu atveju nesutapo.

Be to, Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 1 dalies ir 37 straipsnio 1 dalies normų nuostatos leido teismui daryti išvadą, kad pažeidimo protokolas yra surašomas prieš pranešant apie bylos dėl šio pažeidimo nagrinėjimą, nes pranešime apie bylos nagrinėjimą jau turi būti nurodytas nustatytas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas. Todėl šioje nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovas, surinkęs informaciją bei suvokęs apie pareiškėjo padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, nepagrįstai uždelsė surašyti pažeidimo protokolą, jo nesurašęs kvietė pareiškėją į bylos nagrinėjimą.

Be to, atsakovas nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias atsakovas yra įpareigotas ne tik pranešti pareiškėjui apie nustatytus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus ir bylos nagrinėjimo vietą bei laiką, bet ir pasiūlyti jam susipažinti su bylos medžiaga bei raštu pateikti paaiškinimus. Teismas nustatė, kad būtent dėl to, jog atsakovas nesilaikė įstatymo nuostatų ir nepasiūlė pareiškėjui susipažinti su bylos medžiaga, pateikti rašytinius paaiškinimus, užsitęsė ir keletą kartų buvo atidėliojamas bylos nagrinėjimas.

Pareiškėjas savo iniciatyva turėjo prašyti leisti susipažinti su bylos medžiaga (beje, kurioje netgi nebuvo surašytas pažeidimo protokolas) bei prašyti leisti pateikti rašytinius paaiškinimus. Rašytinius paaiškinimus ir papildomą medžiagą pareiškėjas pateikė 2014 m. balandžio 14 d. Remdamasis 2014 m. balandžio 25 d. pareiškėjui surašytu pažeidimo protokolu ir Nutarimu, teismas nustatė, kad atsakovas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į pareiškėjo raštu pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, todėl nusprendė, kad nei pareiškėjo rašytinių paaiškinimų, nei papildomų įrodymų pateikimas neturėjo jokios įtakos atsakovo suvokimui apie padarytą pažeidimą ir šio suvokimo niekaip nepakeitė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad vieno mėnesio terminas nuo pažeidimo nustatymo turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai atsakovas pats surinko patikimą informaciją apie pažeidimo padarymą, t. y. nuo 2014 m. kovo 14 d., bet ne vėliau kaip nuo 2014 m. kovo 20 d., kuomet pranešimu apie bylos nagrinėjimą atsakovas pareiškėjui nurodė duomenis apie nustatytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą.

Teismas, esant tokioms aplinkybėms, padarė išvadą, kad nėra pagrindo Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą bylai nagrinėti ir baudai skirti skaičiuoti nuo pažeidimo protokolo pareiškėjui surašymo dienos, nes tuomet būtų pateisinamas institucijos nepagrįstas delsimas surašyti pažeidimo protokolą ir taip manipuliuoti įstatymo nustatytu terminu baudai skirti. Nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta bauda, atsakovo priimtas 2014 m. balandžio 25 d., t. y. praleidus vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo pažeidimo nustatymo dienos. Teismas nenustatė jokių svarbių priežasčių, kurioms esant būtų galima neatsižvelgti į termino skirti baudą praleidimą. Priešingai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatęs, kad atsakovas nesilaikė ekonominės sankcijos taikymo procedūros taisyklių, teismas padarė išvadą, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, kuris reiškia, kad kiekvienas pilietis ar ūkio subjektas gali tikėtis, jog jo byla bus išnagrinėta laikantis teisės aktų reikalavimų, įstatymų nustatytais terminais bei jam bus paskirta įstatyme numatyta poveikio priemonė.

Teismas padarė išvadą, kad Nutarimas priimtas pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, todėl yra neteisėtas ir naikinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p., 89 str. 2 d.). Teismas kitą bylos dalį, t. y. dėl pareikšto reikalavimo nutraukti administracinį procesą, nutraukė, kadangi toks reikalavimas nėra priskiriamas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.). Skundą iš esmės patenkinęs, teismas turėjo pagrindą patenkinti pareiškėjo raštu suformuluotą prašymą priteisti turėtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Nustatė, kad pareiškėjo išlaidas sudarė į valstybės biudžetą sumokėtas 100 Lt (28,96 Eur) žyminis mokestis. Šią sumą teismas pareiškėjui priteisė iš atsakovo (ABTĮ 44 str. 1, 2 d., 45 str.).

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 67–69) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atsakovas nurodo, kad juridinis asmuo pats negali pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo, todėl jo atsakomybės klausimas yra tiesiogiai susijęs su pas jį dirbančio fizinio asmens (pardavėjos) veiksmais ir teisine atsakomybe. Nors teismas konstatavo, kad kompetentinga institucija (šiuo atveju policija) galėjo ir turėjo suvokti, jog ūkio subjektas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymą, tačiau tai yra nepagrįsta išvada, atsižvelgus į tai, kad UAB „Čia Market“ turėjo būti taikoma ekonominė sankcija, kuomet dar nebuvo teismo įvertinta ir nustatyta, kad būtent šio subjekto darbuotojas padarė Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, ir už tai patraukiant jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį.

Tuo atveju, jeigu teismas būtų įvertinęs, kad nagrinėjamu atveju pardavėjos veiksmuose nėra paminėto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, nebūtų buvę ir jokio pagrindo šiam ūkio subjektui taikyti ekonominę sankciją už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą. Remiantis Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-300-958/2014, buvo paneigti įmonės rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti teiginiai, kad pardavėja nepardavė nepilnamečiui asmeniui alkoholio produktų ir dėl to įmonės veiksmuose nėra teisės pažeidimo sudėties.

Teismui konstatavus, kad pardavėja pardavė nepilnamečiui asmeniui alkoholio produktus, buvo nustatyti ir visi įmonei inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymiai. Atsižvelgiant į tai, 2014 m. balandžio 25 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, dalyvaujant pareiškėjo atstovui – teisininkui G. K., buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 89-2-IL-378 ir tą pačią dieną Nutarimu paskirta ekonominė sankcija – 1 500 Lt bauda. Remdamasis teismų praktika (žr. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-353-491/2013), atsakovas pabrėžia, kad nesutinka su teismo sprendimu dėl praleisto termino ekonominei sankcijai taikyti, kadangi pareiškėjui teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tik nustačius visus įmonei inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, per kuo trumpiausius, optimaliausius, racionaliausius ir ekonomiškiausius terminus, nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio reikalavimų.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 78–79) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas kaip precedentą nurodo administracinio teisės pažeidimo bylą ir joje nagrinėtus faktus, tačiau šiuo atveju byla susijusi su teisės pažeidimu, kuri nagrinėjama vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatyme bei ABTĮ numatytomis procesinėmis taisyklėmis bei tokio pobūdžio suformuota bylų nagrinėjimo praktika (precedentais), todėl nurodytas precedentas negali būti taikomas šioje byloje. Akivaizdu, jog atsakovas praleido Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą bylai nagrinėti ir baudai skirti, kuris skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos, kai kompetentinga kontrolės institucija pagal turimą informaciją galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas. Nepagrįstai nurodoma, jog termino eiga prasideda nuo protokolo surašymo momento. Netgi termino eigą skaičiuojant nuo protokolo surašymo momento, protokolas surašytas praleidus vieno mėnesio terminą. Neatsižvelgiant į priežasčių, dėl kurių teisinė sankcija per įstatymo nustatytus terminus nebuvo paskirta, pobūdį, pasibaigus atsakomybės taikymo senaties terminui, valstybės įgaliota institucija gali priimti vienintelį sprendimą – teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Tokio pobūdžio bylose teismų praktika yra aiškiai nurodžiusi baudos skyrimo momentą – institucijos, kuri turi teisę skirti baudą, suvokimo momentą, protokolas – tai tik vienas iš įrodymų šaltinių, kuris neturi prioritetinės galios prieš kitus duomenų šaltinius, todėl senaties eigos pradžios momentas netgi ir dėl to negali būti siejamas su protokolo surašymu. Atsakovas iš tarnybinių pranešimų, paaiškinimų, administracinio teisės pažeidimo protokolų turėjo ir privalėjo suvokti, jog galbūt yra padarytas teisės pažeidimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 89-2-IL-379 matyti, kad 1 500 Lt dydžio bauda pareiškėjui paskirta už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyto draudimo (parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų) pažeidimą, kuris (pagal šį nutarimą) pasireiškė tuo, kad 2014 m. kovo 7 d. apie 18.30–19 val. pareiškėjo pardavėja J. P. parduotuvėje, adresu: (duomenys neskelbtini), pardavė nepilnamečiui R. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), vieną 0,568 l talpos skardinę alaus „Volfas Engelman“, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 5,2 proc.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas ginčija atsakovo nutarime nurodyto (paminėto) fakto buvimą, t. y. kelia byloje esančių įrodymų įvertinimo klausimą, teisės taikymo aspektu - kelia Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalies taikymo byloje nagrinėjamai situacijai klausimą.

Pasisakydama pirmuoju iš nurodytų klausimu, kolegija pažymi, kad administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nurodytas ABTĮ 57 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.).

Taigi byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, paminėto nepilnamečio asmens (R. J.) bei paminėtos pareiškėjo pardavėjos (J. P.) rašytiniai paaiškinimai, kasos čekių suvestinė laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje ir įvertintini pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad pagal pastarąją straipsnio dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytu paminėtų (teismo aptartų) įrodymų įvertinimu, pritaria teismo padarytai išvadai, kad atsakovo nutarime aprašytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyto draudimo pažeidimo faktas laikytinas įrodytu šioje administracinėje byloje. Todėl šiuo (fakto nustatymo) aspektu pareiškėjo skundžiamas atsakovo nutarimas pripažintinas pagrįstu.

Pasisakydama antruoju iš pirmiau nurodytų klausimu, kolegija pažymi, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje (2007-06-21 įstatymo Nr. X-1198 redakcija) nurodyta, kad šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos (šiuo atveju atsakovas) bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnyje nustatyti bylų nagrinėjimo terminai ir jų tarpusavio sąsaja leidžia daryti išvadą, kad naikinamąjį pobūdį turi šioje teisės normoje nurodytas 3 metų, o ne vieno mėnesio terminas. Tai reiškia, kad jeigu dėl tam tikrų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių paminėtas vieno mėnesio terminas buvo praleistas, tai nebūtų besąlyginė vada priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Antra vertus, aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą), aptariamas vieno mėnesio terminas yra pradedamas skaičiuoti.

Kalbant apie šioje byloje nagrinėjamą situaciją, pirmiausia pažymėtina, kad visus su paminėto Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo nustatymu bei jo įvertinimu susijusius veiksmus atliko tos pačios institucijos – atsakovo Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio - pareigūnai. Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalies taikymo prasme tai reiškia, kad, sprendžiant šioje teisės normoje nustatyto vieno mėnesio termino laikymosi klausimą, yra būtina nustatyti momentą (dieną), kai šiai institucijai tapo aišku, kad pareiškėjas padarė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą ta prasme, jog pagal turimus dokumentus pati ši institucija galėjo padaryti išvadą apie pareiškėjo padarytą pažeidimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu tokiam aiškumui atsirasti (pažeidimui nustatyti) neturi reikšmės kitokios institucijos, taip pat ir teismo, situacijos įvertinimas. Todėl apelianto argumentai dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-300-958/2014 reikšmingumo nagrinėjamai bylai kolegijos pripažintini nepagrįstais ir yra atmetami.

Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais dėl pažeidimo nustatymo dienos, pritaria teismo išvadai, kad tokia diena laikytina 2014 m. kovo 14 d., kai atsakovo pareigūnas surašė pareiškėjo darbuotojai (pardavėjai) administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tai reiškia, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimas buvo priimtas praėjus Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytam vieno mėnesio terminui. Tačiau, kaip jau buvo pasakyta pirmiau, tai nėra besąlyginė vada priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, nes kiekvienu konkrečiu atveju teismo turi būti vertinamos tokio termino praleidimo priežastys. Vertindama tokias priežastis byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija pažymi, kad paminėta atsakovo institucija kelis kartus buvo paskyrusi nagrinėti bylą dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo per aptariamo vieno mėnesio termino eigą: 2014 m. kovo 26 d. (pareiškėjas apie tai buvo informuotas 2014-03-20 pranešimu), 2014 m. balandžio 1 d. (pareiškėjas 2014-04-01 prašymu prašė atidėti bylos nagrinėjimą kitai datai), 2014 m. balandžio 11 d. (pareiškėjas apie tai buvo informuotas 2014-04-02 pranešimu). Tačiau bylos nagrinėjimas buvo atidedamas pareiškėjo iniciatyva. Susiklosčius tokiai situacijai, kolegija daro išvadą, kad aptariamo vieno mėnesio termino praleidimui turėjo įtakos paties pareiškėjo veiksmai. Todėl atsakovo pareigūnų pasirinktas elgesys užtikrinti pareiškėjo atstovo dalyvavimą nagrinėjant bylą negali būti panaudotas prieš atsakovą ta prasme, kad negali sukelti jam neigiamų pasekmių, sprendžiant klausimą dėl paminėto vieno mėnesio termino praleidimo priežasčių svarbumo. Atsižvelgdama į tai, kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamoje situacijoje yra įžvelgtinas paminėtos atsakovo institucijos nepagrįstas delsimas surašyti pažeidimo protokolą ir taip manipuliuoti įstatymo nustatytu terminu baudai skirti, padaro priešingą išvadą ir konstatuoja, kad tokiu būdu (pastebėtina, nežymiai) praleistas vieno mėnesio terminas negali būti pakankamu pagrindu panaikinti pareiškėjo skundžiamą atsakovo nutarimą.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir yra naikintinas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo UAB „Čia Market“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė