2021-05-26 Nr. AB-11215-3-63-3-00205-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1803-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00205-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos 17.7; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. N. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. N. V. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. N. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 2D-720 (16.51) „Dėl termino savavališkos statybos padariniams šalinti adresu (duomenys neskelbtini), nustatymo, atnaujinimo arba pratęsimo” (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 17 d. prašymą. Pareiškėja pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė:

2.1. Ginčijamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas visa apimtimi. Atsakovas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio reglamentavimą, kadangi pareiškėjai užkirto galimybę parengti esamo statinio projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovas 2017 m. gegužės 11 d. privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-30-170511-00042 (toliau – ir Privalomais nurodymas) pareiškėjai nustatydamas terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti neatsižvelgė į tai, kad šis administracinis aktas gali būti skundžiamas teismui. Laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. nebuvo privaloma vykdyti 2017 m. gegužės 11 d. privalomąjį nurodymą, kadangi dėl šio administracinio akto vyko teisminis ginčas.

2.2. Atsakovas 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo įvykdymo tinkamo termino nustatymo klausimu nepriėmė jokių administracinių sprendimų ir neatsižvelgė į Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje vykusį teismo procesą, kuris baigėsi 2019 m. gegužės 23 d., todėl, pasibaigus šiam teisminiam procesui, jis privalėjo iš naujo spręsti 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo įvykdymo termino nustatymą ir tokiu būdu užtikrinti pareiškėjos teisę parengti esamo statinio projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

2.3. Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje įstatymo leidėjo yra padaryta teisinė spraga, kadangi šioje teisės normoje nėra numatytas atvejis, kaip nustatomas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas tuo atveju, kai toks privalomasis nurodymas yra skundžiamas teismui, o pasibaigus tokiam privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, tačiau nepasibaigus teisminiam ginčui dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, įstatymo leidėjas nenustatė institucijos teisių ir pareigų dėl institucijos privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo, pratęsimo ar naujo termino nustatymo. Dėl šios priežasties, esant teisinei Priežiūros įstatymo 14 straipsnio spragai ta apimtimi, kuria yra reglamentuotas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas ir asmens teisė parengti esamo statinio projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą, atsakovas privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) teisės normomis, reglamentuojančiomis terminų nustatymą, atnaujinimą ir (ar) terminų pratęsimą. Atsakovas privalėjo termino nustatymo, atnaujinimo ir (ar) termino pratęsimo klausimą spręsti CPK nustatyta tvarka, kadangi pareiškėja šiuo atveju įgyvendina savo teises, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 straipsnyje. Teisė parengti esamo statinio projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą turi būti įgyvendinama pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio reglamentavimą, tačiau, atsižvelgiant į teisminių ginčų dėl 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius eigą ir tokio teismo proceso baigties rezultatą.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas nurodė:

3.1. Pareiškėja 2017 m. gegužės 11 d. Privalomuoju nurodymu įpareigota iki 2017 m. lapkričio 11 d. nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėja ieškiniu ginčijo privalomojo nurodymo teisėtumą, tačiau ieškinys buvo atmestas. Šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Privalomasis nurodymas 2019 m. rugpjūčio 30 d. pateiktas priverstinai vykdyti antstolei, pradėta vykdomoji byla Nr. 0075/19/00869.

3.2. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas ir jo pratęsimas yra reglamentuotas Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje. Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” (toliau – ir Reglamentas) 143 punkte nustatyta, kad Inspekcija, gavusi asmens, kuriam surašytas nurodymas, prašymą pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, prašymą, vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, gali vieną kartą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priimti administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Jeigu nustatoma, kad nurodymo įvykdymo terminą pratęsti svarbių priežasčių nėra, Inspekcija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priima administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, nurodydama priežastis. Jeigu nustatoma, kad yra svarbių priežasčių pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, jis vieną kartą pratęsiamas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos, jeigu prašymas gautas iki nurodymo termino pasibaigimo. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, Inspekcija priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo ir / ar pratęsimo, nes galimybė pratęsti pasibaigusį privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nėra numatyta.

3.3. Pareiškėjai buvo nustatytas maksimalus 6 mėnesių Inspekcijos priimto privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, per šį terminą pareiškėja nesikreipė į Inspekciją ir neprašė šio termino pratęsti. Nustatyti naują privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pareiškėja paprašė, pateikdama 2018 m. rugsėjo 17 d. prašymą, tačiau Inspekcija jau tuomet 2018 m. spalio 16 d. raštu Nr. (16.51) 2D-14650 pareiškėjai atsakė, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra pasibaigęs ir teisės aktai nenumato Inspekcijai galimybės pratęsti ar nustatyti naujus terminus, todėl šio pareiškėjos prašymo netenkino. Inspekcija, 2019 m. birželio 25 d. raštu Nr. 2D-8625 atsakydama į pareiškėjos skundą, kuriame taip pat prašė suteikti naują terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui, dar kartą paaiškino, jog, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, jo pratęsimo galimybės nebelieka.

3.4. Jeigu pareiškėja manė, kad reikiamos dokumentacijos parengimui reikalingas ilgesnis terminas, nepraleidusi privalomajame nurodyme nustatyto įvykdymo termino, dėl jo pratęsimo turėjo kreiptis į teismą. Kai privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra suėjęs, pasibaigusio termino pratęsimo galimybės nėra, kadangi galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Šiuo atveju netaikytina CPK terminų sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo (76–78 str.) arba CK numatyta ieškinio senaties termino nutraukimo (CK 1.130 str.) analogija, kadangi privalomasis nurodymas yra individualus administracinis aktas įpareigojantis asmenį įvykdyti privalomajame nurodyme nurodytus konkrečius įpareigojimus iki privalomajame nurodyme numatyto termino. Teisinis reglamentavimas nustato, kad, iškėlus bylą teisme dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba jo termino pratęsimo (nepratęsimo), yra sustabdoma privalomojo nurodymo perdavimo priverstiniam vykdymui procedūra, tačiau nurodytos nuostatos nenumato galimybės stabdyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki kol bus išspręstas teisminis ginčas teisme.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėja nuosavybės teise nuo 2013 m. gegužės 20 d. valdo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Inspekcijos 2017 m. gegužės 10 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-170510-00037 konstatuota savavališka statyba, t. y. pareiškėja laikotarpiu nuo 2005 metų iki 2016 metų liepos mėn. savavališkai, neturėdama privalomo rašytinio pritarimo statinio projektui, Nekilnojamojo kultūros vertybių teritorijoje – (duomenys neskelbtini), pastatė II grupės nesudėtingą, vieno aukšto poilsio paskirties pastatą su dengta terasa, kurioje įrengtos dvi patalpos pastato vakarinėje ir rytinėje pusėse. Inspekcija 2017 m. gegužės 11 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 įpareigojo pareiškėją nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija 2017 m. gegužės 11 d. privalomuoju nurodymu nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-170511-00042 įpareigojo pareiškėją nevykdyti jokių savavališkai pastatyto poilsio paskirties pastato su dengta terasa, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų.

5.2. Pareiškėja ieškiniu 2017 m. birželio 20 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-170510-00037, privalomųjų nurodymų Nr. PNSSP-30-170511-00042 ir Nr. PNSD-30-170511-0042 panaikinimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1586-889/2018 nutraukė civilinės bylos dalį dėl Inspekcijos 2017 m. gegužės 10 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-170510-00037 panaikinimo bei atmetė kitus ieškinio reikalavimus. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

5.3. Pareiškėja 2019 m. gruodžio 17 d. pateikė pakartotinį prašymą atsakovui nustatyti naują 6 mėn. terminą 2017 m. gegužės 11 d. privalomajam nurodymui įvykdyti arba atnaujinti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti, arba pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti. Atsakovas priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo minėto pareiškėjos prašymo netenkino ir nepratęsė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino, kadangi neturi teisinio pagrindo naujo privalomojo nurodymo termino nustatymui, esamo termino atnaujinimui ir / ar pratęsimui.

6. Teismas pažymėjo, kad galimybė pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus yra susieta su pareiga šia galimybe pasinaudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka yra įtvirtinta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba, išimtiniais atvejais, per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo pareigos atlikti atitinkamus veiksmus; teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl, pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės.

7. Įvertinęs CPK 7 skyriuje įtvirtintus procesinius terminus, CK 1.130 straipsnio 1 dalį, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju negalima taikyti analogijos, nes privalomasis nurodymas yra individualus administracinis aktas, su kuriuo susijusias procedūras reguliuoja specialūs teisės aktai – Priežiūros įstatymas bei Reglamentas. Pareiškėja nenurodė konkrečių CPK nuostatų, kurios turėtų būti taikomos nagrinėjamu atveju, o iš CPK 7 skyriaus matyti, kad jame nustatytas procesinių terminų reguliavimas (įstatymo ar teismo nustatytas laiko tarpas, skirtas teismui, bylos šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims atlikti tam tikrus procesinius veiksmus). Remdamasis Reglamento 146.2 punkto nuostatomis, teismas pažymėjo, kad, iškėlus bylą teisme dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba jo termino pratęsimo (nepratęsimo), yra sustabdoma privalomojo nurodymo perdavimo priverstiniam vykdymui procedūra, tačiau nurodytos nuostatos nenumato galimybės stabdyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, iki kol bus išspręstas teisminis ginčas teisme.

8. Teismas nustatė, kad Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas baigėsi 2017 m. lapkričio 11 d., pareiškėja pakartotinį prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą atsakovui pateikė 2019 m. gruodžio 17 d., t. y. praleidusi įstatymo nustatytą prašymo pateikimo terminą. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai atsisakė šį terminą pratęsti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka į teismą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo nesikreipė. Taip pat akcentavo, kad Inspekcija 2019 m. birželio 21 d. bei 2019 m. birželio 25 d. raštais buvo informavusi pareiškėjos atstovą apie tai, kokia tvarkia vykdomos savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros.

9. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame išsamiai išdėstytos sprendimo priėmimo faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas. Todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą. Atsižvelgiant į tai pareiškėjos skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą. Atmetęs pareiškėjos skundą, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų teismas netenkino.

III. 10. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą patenkinti visa apimtimi.

11. Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nes jos atvejis yra kitoks nei teismo nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose. Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, kad:

11.1. Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nėra nustatyta aiški šio termino eigos pradžia, termino pabaiga ir teisinės termino pasibaigimo pasekmės. Dėl šios priežasties institucija, kuri teikia asmeniui privalomąjį nurodymą, privalo įvertinti individualų atvejį ir 6 mėnesių terminą taikyti ne nustatydama konkrečią kalendorinę datą, tačiau šį terminą privalo nustatyti, atsižvelgiant į konkretų savavališkos statybos akto turinį ir privalomųjų nurodymų teisines pasekmes. Šiuo atveju atsakovas, nustatydamas 6 mėnesių terminą, neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad atsakovo privalomieji nurodymai buvo skundžiami teismui. Todėl atsakovas netinkamai nustatė 6 mėnesių termino eigos pradžią, o pareiškėjai pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio reglamentavimą nebuvo jokio teisinio pagrindo 2017 m. lapkričio mėn. prašyti pratęsti šį terminą, kadangi atsakovo privalomieji nurodymai nebuvo privalomi vykdyti, nes dėl jų teisėtumo vyko teisminiai ginčai iki 2019 m. gegužės mėn.

11.2. Pareiškėjos manymu, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje dėl 6 mėnesių termino nustatymo yra akivaizdi teisės spraga, kadangi nėra numatyta aplinkybė dėl šio termino galiojimo eigos tuo atveju, kai statytojas teismui apskundžia patį privalomąjį nurodymą. Ši teisės spraga gali būti ištaisoma, taikant įstatymo analogiją pagal CK 1.117–1.123 straipsnius bei CPK 73–78 straipsnius. Dėl šių priežasčių atsakovas turėjo pareigą atnaujinti praleistą 6 mėnesių terminą, nustatyti naują terminą arba jį pratęsti, kadangi atsakovas netinkamai nustatė terminą iš pradžių, nes neatsižvelgė į teisminio ginčo dėl atsakovo privalomųjų nurodymų eigą, t. y. šio teisminio ginčo pradžią ir pabaigą. Dėl atsakovo netinkamo 6 mėnesių termino nustatymo pareiškėjai buvo suvaržytos galimybės prašyti pratęsti šį terminą po 2017 m. lapkričio 11 d., kadangi terminas pasibaigė dėl atsakovo kaltės, t. y. netinkamai jį nustačius nuo pat pradžių.

11.3. Sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nustatė, kad bylą iškėlus dėl privalomojo nurodymo teisėtumo yra sustabdoma privalomojo nurodymo vykdymo procedūra. Tačiau teismas konstatavo, kad nėra galimybės stabdyti privalomojo nurodymo įvykdymo termino iki kol bus išspręstas teisminis ginčas. Šioje dalyje teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, kadangi privalomojo nurodymo vykdymo terminas yra tiesiogiai susijęs su privalomojo nurodymo galiojimu ir jo teisėtumu. Privalomojo nurodymo terminas atsiranda iš paties privalomojo nurodymo, todėl, vykstant teisminiam ginčui dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, jo vykdymo terminas taip pat sustabdomas.

11.4. Teismo sprendimo išvada, kad pareiškėja nesikreipė į teismą dėl termino pratęsimo, yra klaidinga. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-575-549/2020 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00022-2020-4) dėl 6 mėnesių termino pratęsimo. Todėl, pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi bylą išnagrinėjo vienpusiškai ir tam tikras išvadas padarė be teisinio pagrindo.

11.5. Nėra reikšmingos teismo sprendimo išvados dėl atsakovo 2019 m. birželio 21 d. ir 2019 m. birželio 25 d. informacijos apie savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras, kadangi atsakovas teisines klaidas padarė nuo pat pradžių, netinkamai nustatydamas 6 mėnesių terminą, kuris nebuvo susietas su pareiškėjos teisės įgyvendinimu – teisės aktų nustatyta tvarka skųsti teismui atsakovo privalomuosius nurodymus.

12. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas palaiko poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovo manymu, teismas vadovavosi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, t. y. asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, gali kreiptis į Inspekciją ar teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Kadangi pareiškėja dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo į Inspekciją kreipėsi jau po to, kai jis buvo pasibaigęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos skundo netenkino. Be to, savavališkų statybos darbų pašalinimo proceso trukmė nebepriklauso nuo besikreipusio teisminės gynybos asmens valios, kadangi šis laikas yra pasibaigęs ir nebegali būti atnaujintas, šis procesas jau turėjo būti užbaigtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos pakartotinis prašymas nustatyti, atnaujinti arba pratęsti terminą pareiškėjos savavališkos statybos padariniams šalinti, teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pakartotinį prašymą pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundžiamame Inspekcijos sprendime pateiktus motyvus, pareiškėjos skundo argumentus, konstatavo, kad atsakovas skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti, nes šis terminas baigėsi 2017 m. lapkričio 11 d., o pareiškėja prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą atsakovui pateikė 2019 m. gruodžio 17 d., t. y. praleidusi įstatyme nustatytą prašymo pateikimo terminą.

15. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai taikė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Pareiškėja laikosi nuomonės, kad atsakovas Privalomajame nurodyme, nustatydamas terminą, turėjo atsižvelgti į faktinę situaciją, t. y. kad atsakovo privalomieji nurodymai buvo skundžiami teismui. Todėl pareiškėjai nebuvo jokio teisinio pagrindo 2017 m. lapkričio mėn. prašyti pratęsti šį terminą. Taip pat pareiškėja mano, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje dėl 6 mėnesių termino nustatymo yra akivaizdi teisės spraga, kadangi nėra numatyta aplinkybė dėl šio termino galiojimo eigos tuo atveju, kai statytojas teismui apskundžia patį privalomąjį nurodymą; ši teisės spraga gali būti ištaisoma, taikant įstatymo analogiją pagal CK 1.117–1.123 straipsnius bei CPK 73–78 straipsnius.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

18. Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad Inspekcija 2017 m. gegužės 11 d. privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-30-170511-00042 įpareigojo pareiškėją iki 2017 m. lapkričio 11 d. nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau iki 2017 m. lapkričio 11 d. pareiškėja į Inspekciją ar teismą su prašymu pratęsti šį terminą nesikreipė. 2019 m. gruodžio 17 d. pakartotinį prašymą nustatyti, atnaujinti arba pratęsti šį terminą pareiškėja Inspekcijai pateikė, kai Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas (2017 m. lapkričio 11 d.) jau buvo pasibaigęs.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018 ir kt.).

20. Konstatavus, kad pareiškėja į Inspekciją su prašymu nustatyti, atnaujinti arba pratęsti 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-170511-00042 įvykdymo terminą kreipėsi po to, kai jis jau buvo pasibaigęs ir negali būti pratęstas ar atnaujintas, pirmosios instancijos teismas priėjo teisingos išvados, kad atsakovas ginčijamu 2020 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 2D-720(16.51) pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti minėtą pareiškėjos prašymą.

21. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas Privalomajame nurodyme netinkamai nustatė jo įvykdymo terminą. Primintina, kad ginčas dėl Privalomojo nurodymo išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1586-889/2018 ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-439-460/2019). Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Todėl aplinkybės dėl minėto Privalomojo nurodymo teisėtumo teisme pakartotinai negali būti vertinamos.

22. Įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos argumentai dėl teisės spragos yra nepagrįsti. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad privalomasis nurodymas yra individualus administracinis aktas, su kuriuo susijusias procedūras reguliuoja specialūs teisės aktai – Priežiūros įstatymas bei Reglamentas. Akcentuotina, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėja nesutinka su teisės aktų aiškinimu, negali būti vertinama kaip teisės spraga, todėl nėra pagrindo kaip analogiją taikyti apeliaciniame skunde minimas CK ir CPK nuostatas.

23. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ji nesikreipė į teismą dėl termino pratęsimo, priešingai Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-575-549/2020 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00022-2020-4) dėl 6 mėnesių termino pratęsimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėja kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus su 2020 m. sausio 13 d. ieškiniu, prašydama panaikinti Inspekcijos 2019 m. spalio 8 d. potvarkį Nr. P3-151 „Dėl 2017-05-11 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 papildymo“ ir pratęsti ieškovei terminą, nurodytą Privalomajame nurodyme, 2 metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Minėtas ieškinys teisme priimtas nagrinėti. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas, ar Inspekcija skundžiamu 2020 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 2D-720(16.51) teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 17 d. pakartotinį prašymą nustatyti, atnaujinti arba pratęsti terminą Inspekcijos 2017 m. gegužės 11 d. privalomajam nurodymui Nr. PNSSP-30-170511-00042 įvykdyti, todėl aplinkybės, atsiradusios po šio prašymo Inspekcijai pateikimo, neturi teisinės reikšmės, vertinant tarp šalių kilusį ginčą. Šiuo atveju yra teisiškai reikšminga pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, dėl kurios nėra ginčo, kad pareiškėja prašymą pratęsti minėto Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Inspekcijai pateikė po to, kai šis terminas jau buvo pasibaigęs.

24. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

25. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. N. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė