cc4c5a80-032f-415d-b86b-1e23fc03fc8f · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-697-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00698-2019-0 (S) Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.18.6; 3.3.2.4; 3.3.2.5 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo S. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020m. vasario 18 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovopraÅ¡ymaspanaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-98-603/2020pagaluždarosios akcinės bendrovės „BRP Invest“ ieÅ¡kinį atsakovui S. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Detarna“, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. Atsakovas S. R. pateikė teismui praÅ¡ymÄ panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019m. gegužės 15 d. nutartimi jo atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, jo turto areÅ¡tÄ 660438,00 Eur sumai. PraÅ¡yme nurodė, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių iÅ¡nyko Å¡ių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiÅ¡kumo principų reikalavimų.

Taikydamas areÅ¡tÄ , teismas 2019m. gegužės 15 d. nutartyje atsižvelgė į tai, kad tuo metu Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2286-258/2019 atsakovo atžvilgiu jau buvo taikytas areÅ¡tas iÅ¡ viso 6 011 825 Eur sumai, kas, kaip teismas nurodė nutartyje, didino grėsmę dėl Å¡ioje byloje priimtino teismo sprendimo vykdymo. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2019m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-448-516/2019 panaikino atsakovo turto areÅ¡tÄ 6 011 825 Eur sumai.

Taikydamas areÅ¡tÄ , teismas 2019m. gegužės 15 d. nutartyje nurodė, kad atsakovas, galimai siekdamas ateityje galinčių atsirasti turtinių prievolių, slepia savo turtÄ , t. y. perleidžia tretiesiems asmenims turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Taip pat teismas vertino, kad atsakovo galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir tai, jog jis, bÅ«damas ieÅ¡kovo vadovu, sudarydavo sutartis su kita įmone, kuriai taip pat vadovavo. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimÄ civilinėje bylojeNr. e2-2286-258/2019, kuriuo atmetė atsakovo atžvilgiu pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl 6 011 825 Eur sumos priteisimo, kas reiÅ¡kia, kad Å¡ioje byloje nebetenkinama prima facie ieÅ¡kinio pagrįstumo sÄ lyga, tam, jog bÅ«tų taikoma laikinoji apsaugos priemonė.

Taigi, Å¡iuo metu yra iÅ¡ esmės pasikeitusi situacija, lyginant su ta, kuri buvo 2019m. gegužės 15 d. teismui taikant laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. Be to, pats ieÅ¡kovas 2019m. spalio 30 d. buvo skolingas atsakovui 526 284,35 Eur, todėl areÅ¡to taikymas atsakovui dar ir 660 438 Eur sumai yra visiÅ¡kai neproporcingas ir neekonomiÅ¡kas.

2. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BRP Invest“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriuo prašė atmesti praÅ¡ymÄ . Atsiliepime nurodė, kad dabartiniu praÅ¡ymu atsakovas iÅ¡ esmės siekia iÅ¡ naujo peržiÅ«rėti įsiteisėjusiÄ 2019m. gegužės 15 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , pabrėžė, kad atsakovo galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir prie ieÅ¡kinio pateikiamais įrodymais grindžiamos aplinkybės, jog atsakovas, bÅ«damas ieÅ¡kovo vadovu, sudarydavo sutartis su kita įmone, kuriai taip pat vadovavo.

Taigi, dabartiniu praÅ¡ymu atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, paneigiančių aukščiau teismo nurodytus motyvus. Taigi, nėra pasikeitusių aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismassprendė, kad praÅ¡ydamas panaikinti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų jo sÄ Å¾iningumÄ . Vien ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2286-258/2019, kurioje kilo ginčas tarp kitų dalyvių (bendrovės akcininkų) ir kurioje reikalavimai kildinami kitu faktiniu pagrindu, atmetė atsakovo atžvilgiu pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl 6 011 825 Eur sumos priteisimo, nėra pagrindas ir Å¡ioje byloje panaikinti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl toje byloje nustatytos aplinkybės, kuriomis Å¡ioje byloje iÅ¡ dalies buvo grindžiamas poreikis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nėra prejudicinės.

5. Tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-448-516/2019 panaikino laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo turtui 6 011 825 Eur sumai nebuvo priežastis naikinti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nagrinėjamoje byloje. Be to, minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės panaikintos preliminariai vertinant, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, o atsakovo sÄ Å¾iningumo klausimas nebuvo sprendžiamas.

6. Atsakovas atskirojo skundo dėl 2019m. gegužės 15 d. nutarties apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutartis turi bÅ«ti vykdoma ir jos teisėtumo klausimo spręsti, teikiant praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nėra galima. Ä®vertindamas nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo panaikinti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7.

Atsakovas S. R. atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – 660 438 Eur turto areÅ¡tÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Teismas skundžiamoje nutartyje nevertino pasikeitusių aplinkybių įtakos laikinųjų apsaugos priemonių klausimo iÅ¡sprendimui. Teikdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo pasikeitus situacijai, atsakovas informavo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-2286-258/2019, kuriuo atmetė jo atžvilgiu pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl 6 011 825 Eur sumos priteisimo, kartu sprendime teisiÅ¡kai įvertindamas ir tas aplinkybes, kuriomis Å¡ioje byloje buvo grindžiamas poreikis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teismas privalėjo atsižvelgti, kad kitas teismas jau vertino, ar visiÅ¡kai tie patys S. R. veiksmai atitinka civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytÄ nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ ,tačiau teismas to nedarė. 7.2. IeÅ¡kinio Å¡ioje byloje pareiÅ¡kimo metu S. R. neatliko jokių veiksmų dėl savo asmeninės nuosavybės teise turimo turto, iÅ¡ kurio ir bÅ«tų vykdomos prievolės pagal teismosprendimÄ , perleidimo ar kitokio suvaržymo. 7.3. Kitam teismui panaikinus net 6 011 825 Eur sumos areÅ¡tÄ S. R. turtui, automatiÅ¡kai pasikeitė jo finansinė padėtis, tačiau teismas nekėlė klausimo, ar Å¡ioje byloje taikytas areÅ¡tas pagal jo mastÄ yra apskritai tikslingas atsižvelgiant į S. R. turimÄ turtÄ . 7.4.

Teismas nevertino aplinkybės, kad pati bendrovė 2019 m. spalio 30 d. buvo skolinga atsakovui 526 284,35 Eur, todėl pačiam ieÅ¡kovui esant skolingam atsakovui 526 284,35 Eur sumÄ , areÅ¡to taikymas atsakovui dar ir660 438 Eur sumai buvo visiÅ¡kai neproporcingas ir neekonomiÅ¡kas.

8. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2286-258/2019, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi svarstė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , ir Å¡ioje civilinėje byloje yra kitos ginčo Å¡alys ir reikalavimų pagrindai:

Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2286-258/2019 buvo sprendžiamas ginčas tarp bendrovės akcininkų (fizinių asmenų) dėl žalos, kylančios akcininkų pasirašytos 2010 m. lapkričio 22 d. trišalės sutarties dėl investicinės veiklos, o šioje byloje ieškinį atsakovo atžvilgiu pareiškė pati bendrovė (UAB „BRP Invest“) ir reikalavimai keliami dėl neteisėtais atsakovo, kaip buvusio ieškovės vadovo, veiksmais padarytos žalos, kuomet atsakovas sudarydavo sutartis su kita savo valdoma įmone dėl paslaugų, kurios ieškovei nebuvo nei būtinos, nei reikalingos. 8.2.

Atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, paneigiančių 2019m. gegužės 15 d. nutartyje teismo nurodytus motyvus dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo (ieÅ¡kovės vardu atsakovo sudaryti sandoriai su kita savo paties įmone bei minėtai įmonei atlikti ieÅ¡kovės mokėjimai, atsakovo tretiesiems asmenims perleistas jo didelės vertės nekilnojamasis turtas). 8.3. Tai, kad antstolis yra apribojęs atsakovui priklausančių lėšų, tame tarpe esančių ir pas ieÅ¡kovę, disponavimÄ niekaip nesÄ lygoja nei 2019m. gegužės 15 d. nutarties pagrįstumo, nei pasikeitusių aplinkybių. 8.4.

Teismui panaikinus laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo turtui, atsakovas įgis galimybes perleisti ar paslėpti savo tiek pinigines lėšas, tiek kitÄ kilnojamÄ ir nekilnojamÄ turtÄ , todėl ateityje galimai palankaus ieÅ¡kovei teismo sprendimo įvykdymas gali ne tik kad pasunkėti, bet pasidaryti neįmanomas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atmesti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu gali bÅ«ti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylÄ iÅ¡ esmės, nutartimi.

12. Nors minėtame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių iÅ¡nyko Å¡ių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiÅ¡kumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-138-370/2020).

13. Apeliantas nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nevertino pasikeitusių aplinkybių įtakos laikinųjų apsaugos priemonių klausimo iÅ¡sprendimui, nes teikdamas praÅ¡ymÄ jis pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-2286-258/2019, kuriuo atmetė jo atžvilgiu pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl 6 011 825 Eur sumos priteisimo, kartu sprendime teisiÅ¡kai įvertindamas ir tas aplinkybes, kuriomis Å¡ioje byloje buvo grindžiamas poreikis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teismas privalėjo atsižvelgti, kad kitas teismas jau vertino, ar visiÅ¡kai tie patys S. R. veiksmai atitinka CK 6.67 straipsnyje nurodytÄ nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , tačiau teismas to nedarė. Taip pat apeliantas nurodo, kad minėtoje byloje buvo panaikintas net 6 011 825 Eur sumos areÅ¡tas S. R. turtui, todėl pasikeitė jo finansinė padėtis, bet teismas nevertino, ar Å¡ioje byloje taikytas areÅ¡tas pagal jo mastÄ , yra apskritai tikslingas. Su Å¡iais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

14. Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2-2286-258/2019 ir Nr. e2-98-603/2020 yra kitos ginčo šalys ir reikalavimų pagrindai: Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2286-258/2019 buvo sprendžiamas ginčas tarp bendrovės akcininkų (fizinių asmenų) dėl žalos, kylančios iš akcininkų pasirašytos 2010 m. lapkričio 22 d. trišalės sutarties dėl investicinės veiklos, o šioje byloje ieškinį atsakovo atžvilgiu pareiškė pati bendrovė (UAB „BRP Invest“) ir reikalavimai keliami dėl galimai neteisėtais atsakovo, kaip buvusio ieškovės vadovo, veiksmais padarytos žalos.

Tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019m. rugsėjo 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2286-258/2019 jau pasisakyta dėl atsakovo veiksmų (buvimo kelių įmonių vadovu, turto perleidimo kitiems asmenims) ir jų sÄ Å¾iningumo neturi lemiamos reikÅ¡mės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui Å¡ioje nagrinėjamoje byloje, nes minėti atsakovo veiksmai nesÄ Å¾iningumo aspektu buvo vertinti bÅ«tent tos bylos kontekste ir bÅ«tent toje byloje esančio ieÅ¡kovo J. B., kaip akcininko, atžvilgiu, o ne ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje – UAB „BRP Invest“ atžvilgiu.

Nors minėti veiksmai ir yra analogiÅ¡ki, tačiau jie gali bÅ«ti vertinami kaip neteisėti ir (ar) nesÄ Å¾iningi vieno subjekto teisių bei teisėtų interesų požiÅ«riu ir visiÅ¡kai kitaip – kito subjekto. Dėl jų sÄ Å¾iningumo vertinimo Å¡ios bylos kontekste pirmosios instancijos teismas spręs bylÄ iÅ¡nagrinėjęs iÅ¡ esmės, tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar panaikinimo) aspektu tokių veiksmų kaip turto perleidimas konstatavimas yra pakankamas vertinant, kad egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad apelianto minimoje kitoje byloje buvo panaikintas 6011 825 Eur atsakovo turto areÅ¡tas, taip pat savaime nereiÅ¡kia, kad iÅ¡nyko grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamoje byloje, nes vien tokio areÅ¡to panaikinimas nepaneigia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartyje nurodytų argumentų (atsakovas sudarydavo sutartis su kita įmone, kuriai taip pat vadovavo, perleido tretiesiems asmenims turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ) apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ .

16. Taigi, apelianto nurodomų argumentų nėra pagrindo vertinti kaip pasikeitusių aplinkybių, kurios eliminuotų grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo šioje byloje.

17. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog pati ieškovė 2019 m. spalio 30 d. buvo skolinga atsakovui 526 284,35 Eur, todėl arešto taikymas atsakovui dar ir 660 438 Eur sumai buvo visiškai neproporcingas ir neekonomiškas. Šis argumentas pripažįstamas pagrįstu.

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principais. EkonomiÅ¡kumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismÄ iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014 ir kt.).

19. Tokiu atveju visiÅ¡kai sutiktina su atsakovo argumentais, kad atsakovo turto areÅ¡tas 660 438 Eur sumai, kai pati ieÅ¡kovė yra skolinga atsakovui 526 284,35 Eur(ieÅ¡kovės 2019 m. spalio 31 d. atsakymas) prieÅ¡tarauja pamatiniams laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo – Å¡alių interesų pusiausvyros, proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo – principams ir suvaržo atsakovo teises labiau, nei tai reikalinga, siekiant užtikrinti ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ .

20. Kadangi teismų praktikoje nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių naikinimo sÄ lygos yra alternatyvios, t. y. pakanka įrodyti bent vienos iÅ¡ jų egzistavimÄ â€“ dėl pasikeitusių aplinkybių iÅ¡nykusį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ arba, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiÅ¡kumo principų reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui įrodžius, kad 2019 m. gegužės 15 d. teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principÄ , pirmosios instancijos teismas netenkindamas atsakovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netinkamai įvertino Å¡iam klausimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikinamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020m. vasario 18 d. nutartįpanaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-98-603/2020 (e2-3322-603/2019) taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Å ios nutarties kopijÄ pateikti Turto areÅ¡tų aktų registro tvarkytojui.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė