cc4b5d7e-d2f5-4a82-92e6-e17bb5734299 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Žydrūnas Bertašius              Civilinė byla Nr. 2A-664-479/2014Teisėja Diana Vercinskė             (Proceso Nr. 2-10-3-00975-2012-2)             Procesinio sprendimo kategorija              30.12.2; 121.21. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. birželio 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J.

R. D. ir J. D. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų S. G. B. ir A. B. ieÅ¡kinį atsakovams J. R. D. ir J. D., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Palangos mieto savivaldybės administracijai ir KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl pažeistų teisių gynimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovai 2012-12-10 kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismÄ ir nurodė, kad ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini).

Å alims priklausantys sklypai ribojasi iÅ¡ dviejų pusių. Žemės sklypus skiria tinklo tvora, kuriÄ atsakovai įrengė nesuderinę su ieÅ¡kovais. Å ios tvoros aukÅ¡tis yra nevienodas. Be to, atsakovams priklausančio žemės sklypo pietinėje ir vakarinėje pusėse žemės sklypo aukÅ¡tis yra nevienodas, o ieÅ¡kovų sklypas yra žemesnėje padėtyje. Dėl sklypų aukščių skirtumo iÅ¡ atsakovams priklausančio žemės sklypo į ieÅ¡kovų sklypÄ slenka žemė. Å iuo metu žemei sulaikyti panaudojamos grindinio plytelės, Å¡iferio lakÅ¡tai.

IÅ¡ atsakovų sklypo į ieÅ¡kovų pusę taip pat nuteka pavirÅ¡inis lietaus vanduo, sklypų ribÄ perauga ir į ieÅ¡kovų pusę slenka žolė, o tinklo tvora kai kur yra iÅ¡linkusi. Nurodytos aplinkybės įrodo neigiamÄ poveikį ieÅ¡kovams priklausančiam žemės sklypui, todėl Å¡iam poveikiui sumažinti bÅ«tina įrengti atramines sieneles. IeÅ¡kovai nurodė ir tai, kad atsakovų sklype augantys medeliai ir krÅ«mai yra pasodinti ne pagal LR galiojančias teises normas, t. y. per arti atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos.

Tuo pažeistos Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo nuostatos ir atsakovai privalo paÅ¡alinti ieÅ¡kovų teisių pažeidimus, perkelti ieÅ¡kinyje nurodytus krÅ«mus bei medžius. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodė ir tai, kad atsakovai už Å«kinio pastato sienos, prie sklypus skiriančios tvoros laiko nereikalingus, senus daiktus, kurie yra matomi ieÅ¡kovams ir pažeidžia ieÅ¡kovų teisę į tvarkingÄ bei tinkamai prižiÅ«rimÄ aplinkÄ . Dėl to ieÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu prašė:

įpareigoti atsakovus įrengti atraminę sienelę jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, Birutės al. 6, Palangoje, įpareigoti atsakovus per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype augančius krūmus, perkeliant juos 1 metro atstumu ir medžius – atitinkamai 2 metrų bei 3 metrų atstumu nuo ieškovams priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo ribos. Ieškovai taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovus pašalinti jų žemės sklype padėtus daiktus:

čerpes, medinius statybose naudojamus suolus, vielos ritinius, raudonas naudotas plytas, naudotas grindinio plyteles, nukeliant visa tai nuo ieÅ¡kovams nuosavybės teise žemės sklypo ribos per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Palangos miesto apylinkės teismas 2013-12-20 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, ieÅ¡kinio reikalavimams įvykdyti nustatė 6 mėnesių terminÄ , taip pat iÅ¡ atsakovų priteisė po 216 Lt žyminio mokesčio bei po 2 826,50 Lt kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas atsižvelgė į Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkto teisinį reguliavimÄ bei raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, kad nuolydis tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų sklypų yra didesnis kaip 12 procentų. Dėl to atsakovai įpareigoti įrengti atraminę sienelę pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ numatytus reikalavimus. Teismas nustatė, kad nesutarimai tarp Å¡alių prasidėjo nuo 2009 metų ir ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.

Kadangi atsakovų sklype sodinant medžius ir krÅ«mus nesilaikyta Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priede nurodytų atstumų, teismas tenkino ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl medžių ir krÅ«mų paÅ¡alinimo įpareigojant atsakovus juos perkelti. Teismas nustatė, kad atsakovai savo žemės sklype už Å«kinio pastato laiko nereikalingus, nenaudojamus, senus daiktus, kurie yra nuolat matomi ieÅ¡kovams ir teismas įpareigojo atsakovus juos paÅ¡alinti.             Apeliaciniu skundu atsakovai J.

R. D. ir J. D. prašė panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovai prašė ieÅ¡kovų reikalavimams taikyti 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir dėl to ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovai nurodė, jog ieÅ¡kovų žemės sklypo dalis buvo žemėjančio reljefo iÅ¡ rytų į vakarus pusę ir dėl sklypo paaukÅ¡tėjimo nėra atsakovų kaltės. Atsakovai patvirtino, kad ieÅ¡kovai neįrodė žemės sklypų aukščių skirtumo, atsakovai kaltų veiksmų neatliko.

Teismas, įpareigodamas atsakovus pastatyti atraminę sienelę, nenurodė teisės normos, kuri numatytų tokį įrenginį pastatyti. Atsakovai nurodė, jog reikalavimui dėl medžių ir krūmų perkėlimo turi būti taikomas 10 metų ieškinio senaties terminas, nes ginčo medžiai ir krūmai buvo pasodinti prieš daugiau nei 10 metų. Atsakovai patvirtino teismui, jog LR CK 4.98 str. negalėjo būti taikomas ginčui išspręsti, nes ieškovai neįrodė jų teisių pažeidimo.

             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai prašė apeliacinį skundÄ atmesti. IeÅ¡kovai nurodė, kad teismas teisingai nustatė aplinkybes dėl ieÅ¡kovų teisių pažeidimo ir įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad esant tęstiniam pažeidimui nėra pagrindo teigti, kad praleista ieÅ¡kinio senatis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys prašė civilinę bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Palangos skyrius nurodė, kad reikalavimus tikslinga spręsti teismo nuožiÅ«ra.             Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančio ieÅ¡kovams, ir (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovams. Savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (LR CK 4.98 str.).Apeliantai ieÅ¡kinio reikalavimams prašė taikyti 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Ä®vertinus apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kinio senaties ieÅ¡kovai nepraleido.

Pagal LR CK 1.127 str. 5 d. jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), tai ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda sekančiÄ dienÄ . IeÅ¡kovų teigimu jų teisės pažeidžiamos dėl skirtingų sklypų aukščio, dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančiais atstumais atsakovų žemės sklype pasodintų medžių ir krÅ«mų bei netinkamo atsakovų sklypo tvarkymo.

Ä®vertinus Å¡alių ginčo pobÅ«dį konstatuotina, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovų teisių pažeidimas yra tęstinis, nes jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (atsakovai neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, nenutraukia kitokio pažeidimo), todėl apeliantų praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį pagrįstai atmestas.Apeliantai skunde nurodė, jog nepagrįsta teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo įrengti apsauginę sienelę atsakovams priklausančiame žemės sklype. Teisėjų kolegija su Å¡ia atsakovų nuostata nesutinka.

Antstolės 2012-11-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 506 užfiksuota, kad ieškovų žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), yra žemesnis nei žemės sklypas (duomenys neskelbtini), – užfiksuoti 61 cm, 55 cm aukščių skirtumai tarp šių žemės sklypų. 2010-06-17 išvadoje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija nustatė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), aukštis pakeltas pažeidžiant trečiųjų asmenų interesus.

Dėl to komisijos buvo pateikta iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo atsakovams įrengti (pastatyti) atraminę sienelę gruntui bei lietaus vandeniui sulaikyti (t. 1, b. l. 71, t. 2, b. l. 40). Kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime, atsakovai 2013-01-29 teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį patvirtino ieÅ¡kovų nurodytas aplinkybes dėl atsakovų sklypo paaukÅ¡tinimo, t. y. atsakovai nurodė, jog atsakovams prieÅ¡ kelis metus užvežus porÄ sunkvežimių su juodžemiu maiÅ¡yto molio, padidėjo sklypų aukščių skirtumai.

Tai patvirtina ir ieškovų pateiktos fotonuotraukos (t. 2, b. l. 87). Esant tokioms aplinkybėms atmestinas skundo argumentas, kad atsakovai nesiekė pakeisti sklypų aukštį. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad teismas neįvertino sklypų aukščių pasikeitimo aplinkybių. Teismas konstatuoja, kad ginčui išspręsti neturi teisinės reikšmės, kada atsirado sklypų aukščių skirtumai. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punktas numato, jog sklypo reljefo nuolydžiui viršijant 12 proc. dydį, jis turi būti sumažintas (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).

Norminių aktų reikalavimų būtina laikytis, pažeidimai turi būti šalinami nepriklausomai nuo jų atsiradimo momento (LR CPK 3 str.). Taigi pirmosios instancijos teismas įpareigojimus atsakovams nustatė teisėtai. Atsakovai skunde nurodė, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, nes įstatymas nenustato įpareigojimų asmenims priverstinai vykdyti statybos darbus. Ši skundo nuostata nepagrįsta. LR CK 4.98 str. suteikia turto savininkui reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus.

IeÅ¡kovų teisė tinkamai naudotis žemės sklypu gali bÅ«ti įgyvendinama įrengiant atraminę sienelę atsakovams priklausančiame sklype. Taigi jei ieÅ¡kovų teisėti interesai gali bÅ«ti apginti tik specialaus įrenginio statybos bÅ«du, tai Å¡is paÅ¡alinimo bÅ«das gali bÅ«ti taikomas. LR CK 1. 138 str. numato teismo teisę užkirsti keliÄ teisę pažeidžiamiems veiksmams. Dėl to teisės pažeidimo paÅ¡alinimo bÅ«das gali bÅ«ti individualus priklausomai nuo kilusio ginčo aplinkybių.

Visa tai patvirtina, kad teismas teisingai nustatė pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ . Atsakovai skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti KultÅ«ros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio iÅ¡vadas, jog atraminės sienelės įrengimas, sodinių perkėlimas gali pažeisti LR nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. nuostatas. Su Å¡ia skundo nuostata sutikti taip pat negalima. Bylos medžiaga patvirtina tai, jog atsakovams priklausančio sklypo aukÅ¡tis neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 nuostatų.

Taigi nors atsakovams priklausanti sodyba yra saugotina teritorija, tačiau Å¡ios teritorijos ypatinga padėtis negali įteisinti norminių aktų pažeidimų. BÅ«tina įvertinti ir tai, kad KultÅ«ros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio iÅ¡vada dėl galimo neigiamo poveikio saugotinai sodybai dėl atraminės sienelės įrengimo yra rekomendacinio pobÅ«džio. Akivaizdu, kad atraminė sienelė nėra didelis ir sudėtingas statinys. Taigi atsakovai privalės parinkti tokį atraminės sienelės įrengimo bÅ«dÄ , kuris nepadarytų didesnio poveikio bendram sodybos vaizdui ir atitiktų ieÅ¡kovų bei KultÅ«ros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio reikalavimus.

Nors nurodytoje KultÅ«ros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio iÅ¡vadoje nurodoma apie galimÄ neigiamÄ poveikį saugotinai teritorijai dėl sodinių perkėlimo, tačiau Å¡i iÅ¡vados dalis yra taip pat rekomendacinio pobÅ«džio. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad ginčo sodiniai yra ant sklypų ribos. Bylos dokumentai neįrodo, kad ginčo sodiniai yra ypatingos estetinės ir saugotinos vertės. BÅ«tina įvertinti ir tai, kad įpareigojimas paÅ¡alinti sodinius nuo sklypų ribos nereiÅ¡kia bÅ«tinumo juos perkelti norminiuose aktuose nurodytu atstumu nuo sklypo ribos.

Atsakovai, vykdami teismo sprendimÄ , turi teisę sodinius paÅ¡alinti nepadarant didesnės žalos atsakovų bei saugotinos teritorijos interesams. Taigi KultÅ«ros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio iÅ¡vada nepaneigia teismo teisės nustatyti įpareigojimus atsakovams paÅ¡alinti ginčo sodinius nuo sklypų ribos. Apeliantai skunde nurodė, kad teismas privalėjo įvertinti aplinkybes, jog ieÅ¡kovų reikalavimas perkelti sodinius yra formalaus pobÅ«džio, ieÅ¡kovams Å¡ios ieÅ¡kinio dalies patenkinimas nenulems teigiamų rezultatų.

Ši skundo nuostata nepagrįsta. Jeigu norminiai aktai nurodo reikalavimus dėl sodinių vietos prie gretimų sklypų ribos, tai norminių aktų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo ieškovai neprivalo įrodinėti (LR CPK 182 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovų nurodytų sodinių buvimo vieta neatitinka Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 9 priede numatytų medžių ir krūmų sodinimo nuo kaimyninių sklypų ribų atstumų. Pažymėtina, kad toks medžių ir krūmų sodinimo atstumų teisinis reglamentavimas skirtas užtikrinti ir apsaugoti gretimų žemės sklypų savininkų teises.

IeÅ¡kovai teigė, kad dėl Å¡ių atstumų nesilaikymo pažeidžiamos jų, kaip kaimyninio sklypo savininkų, teisės – ieÅ¡kovai patiria savo sklypo valdymo nepatogumus. Nustatyta, kad ieÅ¡kovų reikalavimų teisėtumÄ patvirtino Palangos miesto savivaldybės administracija. Apeliantai teigė skunde ir tai, kad ginčo medžiai ir krÅ«mai pasodinti prieÅ¡ daugiau nei deÅ¡imt metų, dėl to STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ negalėjo bÅ«ti taikomas atgaline data (LR CPK 12, 178 str.).

Å i skundo nuostata nepagrįsta. Jeigu pasikeitė reglamentavimas dėl sodinių buvimo vietos, tai savininkai privalo teisės aktų reikalavimų laikytis bei pakeisti sodinių vietÄ , trunkamieji teisės pažeidimai negali bÅ«ti įteisinami atsižvelgiant į teisių pažeidimo terminus. Dėl to teismas įpareigojimus atsakovams nustatė pagrįstai ir teisės normų nepažeidė. Apeliantai taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl ginčo daiktų paÅ¡alinimo ir teigė, kad atsakovai turi teisę laikyti ginčo daiktus žemės sklype, teismas netinkamai taikė LR CK 4.98 str. nuostatas.

Su Å¡ia skundo nuostata sutikti taip pat negalima. IÅ¡ 2012-11-20 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 506 matyti, kad atsakovų žemės sklype nenaudojami daiktai (čerpės, mediniai statybose naudojami suolai, vielos ritiniai, naudotos plytos, naudotos grindinio plytelės) yra sudėti ties ginčo Å¡alių sklypo riba (t. 1, b. l. 18–34). Pažymėtina, kad naudodamasis savo nuosavybe asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Statybos techniniame reglamento STR 2.02.09:2005 nuostata dėl sodinių buvimo ant sklypo ribos taikytina ir kilnojamiems daiktams, nes Å¡iuo reglamentavimu siekiama panaikinti galimÄ neigiamÄ poveikį žemės sklypams jų bendros ribos vietoje.

Tai reiÅ¡kia, kad ant gretimų sklypų ribos neturi bÅ«ti sudedami paÅ¡aliniai daiktai. Nagrinėjamoje byloje ginčo daiktai sudėti ant sklypų ribos (b.l. 21 t. 1). Akivaizdu, kad ginčo daiktai deformavo sklypus skiriančiÄ tvorÄ , daiktai sukrauti netvarkingai ir pažeidžia ieÅ¡kovų teisę į tinkamÄ sklypų ribos panaudojimÄ . Dėl to pirmosios instancijos teismas teisėtai sprendė, kad ginčo daiktai yra sudėti netinkamoje vietoje, gadina sklypų ribÄ nustatančiÄ tvorÄ ir pažeidžia teisėtus ieÅ¡kovų interesus.Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir proceso teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , skundžiamo teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo ir teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).             Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovai S. G.

B. ir A. B. sumokėjo po 1 250 Lt iÅ¡laidų advokatui (t. 2, b. l. 90–91). Atsakovų apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ atsakovų J. R. D. ir J. D. priteistina po 625 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo kiekvienam ieÅ¡kovui (LR CPK 98 str.).Vadovaudamasi LR CPK 326–331 str., teisėjų kolegija n u t a r i a :              Palangos miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Priteisti iÅ¡ atsakovo J. R. D. po 625 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovams S. G.

B. ir A. B.             Priteisti iš atsakovo J. D. po 625 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovams S. G. B. ir A. B. Kolegijos pirmininkas                                                                                  Žydrūnas Bertašius             Kolegijos teisėjos                                                                                  Virginija Nijolė Griškevičienė                                                                                                                 Aušra Maškevičienė