cc4a723b-d5cb-4802-bced-25eec5b1050a · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1283-560/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16399-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.16.8.; 3.2.4.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: RÅ«tos Burdulienės, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo T.

P. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. 1SS-916-(5.59 E.) panaikinimo, dėl įpareigojimo atsakovei sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies, proporcingos nuosavybės teise valdomų patalpų daliai, nuomos sutartį, tretieji asmenys J.

M., UAB „Mabilta“, UAB „Muliena“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 14 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2020 m. gegužės 4 d. sprendimÄ Nr. 1SS-916-(5.59 E.) bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau - NŽT) sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies, proporcingos nuosavybės teise valdomų patalpų daliai, nuomos sutartį.

2. Nurodė, jog 2010 m. gruodžio 20 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigyta 54/100 dalis tame pastate esančių 288,97 kv. m ploto patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 42/100 dalis 173,96 kv. m ploto patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių eksploatavimui 2011 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N49/2011-137, kurios pagrindu buvo iÅ¡nuomota 243 kv. m žemės sklypo dalis. Atsakovės iniciatyva Å¡i sutartis 2015 m. balandžio 15 d. susitarimu Nr. 49SŽN-141-(14.49.57.) buvo pakeista (pakeičiant nuomojamos žemės sklypo dalies plotÄ Ä¯ 331 kv. m). 2019 m. lapkričio 27 d. kartu su kitais fiziniais asmenimis iÅ¡ UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise papildomai įsigyta 7403/10000 dalis tame pastate esančių 537,24 kv. m ploto patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Padidėjus nuosavybės teise valdomų patalpų plotui, padidėjo ir jų eksploatavimui reikalingos žemės sklypo dalies poreikis, todėl 2020 m. vasario 25 d. kreiptasi į NŽT Vilniaus skyrių su praÅ¡ymu iÅ¡nuomoti atitinkamai proporcingÄ Å¾emės sklypo dalį, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti sprendimuose argumentuojant tuo, kad nurodytos patalpos atsirado padalinus administracinę patalpÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriai eksploatuoti buvo priskirta ir parduota 295 kv. m ploto žemės sklypo dalis pagal 2004 m. kovo 19 d.

Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2004-411, sudarytÄ su UAB „Mabilta“, kuri tÄ Å¾emės sklypo dalį 2004 m. balandžio 27 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-2664 pardavė UAB „Muliena“, o negyvenamÄ sias patalpas - administracines patalpas (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), - kitiems asmenims ir toks žemės sklypo dalies pardavimo sandoris yra neteisėtas.

3. IeÅ¡kovas nurodė, jog anot atsakovės nėra teisinio pagrindo iÅ¡nuomoti žemės sklypo dalį nuosavybės teise patalpos 7403/10000 daliai eksploatuoti, nes žemės sklypo dalis buvo nustatyta ir parduota UAB „Mabilta“, o likusi neiÅ¡nuomota žemės sklypo dalis - priskirta kitiems to sklypo naudotojams, kurie dar nesikreipė dėl valstybinės žemės nuomos/pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo. Teigia, jog dabartinio 537,24 kv. m ploto patalpa amalgamacijos bÅ«du buvo suformuota (pertvarkyta) jau po atsakovės Sprendimuose minimų 2004 m. UAB „Mabilta“ sandorių. Iki 2010 m. minėta patalpa buvo tik 96,71 kv. m ploto ir jÄ Ä¯sigijo UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“, tik po to, kai Å¡i įmonė patalpÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalį jos ploto (440,53 kv.

m) prijungė amalgamacijos bÅ«du ir patalpų plotas tapo 537,24 kv. m. Papildomai prijungtos patalpų dalies eksploatavimui reikalingas žemės sklypo plotas 2004 metais negalėjo bÅ«ti priskirtas ir parduotas UAB „Mabilta“, nes jos (tos patalpų dalies) minėta bendrovė nevaldė, jÄ valdė UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“. Patalpų naudojimui bÅ«tina žemės sklypo dalis priklauso ne nuo patalpų unikalių numerių, o nuo atitinkamų patalpų plotų (tam reikalingos papildomos automobilių, dviračių stovėjimo vietos), nuo tam tikrame patalpų plote gyvenančių ar dirbančių žmonių skaičiaus priklauso priėjimų / privažiavimų / priklausomųjų želdynų naudojimas, atliekų kiekis bei jų surinkimui reikalingos vietos ir t.t., todėl neteisinga ir nebÅ«tų pagrįsta įstatyme įtvirtintÄ asmens teisę riboti atsakovės anksčiau sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties su asmenimis, nebevaldančiais atitinkamų patalpų ar jų dalių.

Atsakovė savo raÅ¡te pasisakydama apie UAB „Mabilta“ ir UAB „Muliena“ 2004 m. balandžio 27 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-2664 galimÄ neteisėtumÄ pati nesiėmė teisinių veiksmų galimai neteisybei paÅ¡alinti.

4. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Nekilnojamo turto registre (toliau - NTR) nurodyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: 295/4211 dalis - UAB „Muliena“, 3916/4211 dalis - Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdo NŽT). Ši faktinė aplinkybė yra svarbi, nes 295/4211 dalis žemės sklypo nuosavybės teise yra valdoma privataus subjekto. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. kovo 19 d.

Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. VB7- 5018 Å¡iÄ 295/4211 dalį žemės sklypo pardavė UAB „Mabilta“, o pastaroji 2004 m. balandžio 27 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 1-2664 tÄ pačiÄ dalį pardavė UAB „Muliena“ (sandoryje dalyvavo tik privatÅ«s subjektai ir valstybinės žemės patikėtinis nedarė/negalėjo daryti įtakos), tačiau negyvenamÄ sias patalpas - administracines patalpas (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavė kitiems asmenims.

Taigi, privatus subjektas patalpas pardavė be iÅ¡skirtos žemės sklypo dalies joms eksploatuoti, o kitam subjektui atskirai minėtÄ Å¾emės sklypo dalį pardavė be patalpų. Keisčiausia tai, jog toks sandoris patvirtintas notaro. NTR centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad minėtu adresu esančios negyvenamosios patalpos - administracinės patalpos (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) atsirado padalinus negyvenamÄ jÄ patalpÄ - administracinę patalpÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriai eksploatuoti buvo iÅ¡skirta ir parduota minėta 295 kv. m ploto žemės sklypo dalis.

Ieškovas su sutuoktine valdo 7403/10000 dalį patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tai tik dalis patalpų, kurioms buvo išskirta 295/4211 dalis minėtame žemės sklype. Ieškovo nuosavybės teise valdomoms kitoms administracinėms patalpoms (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti sudaryta 2011 m. gegužės 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N49/2011-137, kuri buvo pakeista 2015 m. balandžio 15 d. susitarimu 49SŽN-141-(14.49.57.), ir tuo pagrindu išnuomota 331 kv. m ploto žemės sklypo dalis.

Valstybinės žemės nuomos santykiai pasižymi tuo, kad tokių santykių objektu yra valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė, kuri laikoma bendru visos visuomenės turtu, todėl atsižvelgiama į vieÅ¡Ä jį interesÄ , o iÅ¡nuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų. Žemės įstatyme įtvirtinta galimybė be aukciono (lengvatinėmis sÄ lygomis), įsigyti / iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ , ant kurio stovi tam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai (ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas) ir toks žemės sklypas gali bÅ«ti įgyjamas / iÅ¡sinuomojamas tik esant konkrečiai sÄ lygai - kai toks sklypas ir tik tokio dydžio, kuris reikalingas ant jo stovintiems statiniams eksploatuoti.

Jeigu asmuo neturi (nevaldo, nenaudoja) statinių valstybinės žemės sklype, tai toks sklypas negali būti nuomojamas, o sudaryta sutartis turi būti nutraukiama. Todėl tik asmuo, turintis valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių, turi teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos sutartį ar jos pakeitimus dėl šiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto.

5. Teisės aktai neįtvirtina galimybės, kad pasikeitus statinio savininkui, pakartotinai bÅ«tų iÅ¡sipirkta papildoma žemės sklypo dalis, nes antrÄ kartÄ parduodant (nuomojant) dalį žemės sklypo tam pačiam statiniui eksploatuoti, bÅ«tų pažeidžiamos kitų asmenų teisės pastato eksploatacijai turėti dalį žemės sklypo. Å iuo atveju likusi neiÅ¡nuomota (neparduota) žemės sklypo dalis yra priskirta kitiems sklypo naudotojams, kurie dar nesikreipė dėl tokios žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo.

Įpareigojus pakartotinai išnuomoti (parduoti) dalį žemės sklypo patalpoms (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kilusioms iš patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), būtų pažeidžiamos būsimų žemės sklypo dalies savininkų (nuomotojų) teisės, nes jiems neliktų proporcingos žemės sklypo dalies arba ji turėtų būti mažinama. Eksploatavimo teisė patalpai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) jau yra įgyvendinta išskiriant bei parduodant 295/4211 dalį žemės sklypo.

Tikėtina, kad asmenys, naudodamiesi 295 kv. m žemės sklypo dalimi, vėliau rekonstravo patalpas, nes jų bendras plotas padidėjo, tačiau žemės sklypas nepadidėja, todėl papildoma dalis negali bÅ«ti iÅ¡skiriama. Nors ieÅ¡kovas nurodo, jog tik UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ padalinus priklausančiÄ patalpÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalį jos ploto (440,53 kv.

m) amalgamacijos bÅ«du prijungiant, patalpų plotas tapo 537,24 kv. m tačiau vieÅ¡uosiuose registruose užfiksuota, kad patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) istorinė kilmė gauta padalijus daiktÄ (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovo pateikta informacija neatsispindi VÄ® „Registrų centras“ NTR-o iÅ¡raÅ¡uose. Be to, VÄ® „Registrų centras“ 2020 m. lapkričio 4 d. raÅ¡te Nr. NS-29897-(14.1E) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad tais atvejais, kai naujų nekilnojamųjų daiktų, kurių statusas yra „Suformuotas padalijus daiktÄ â€œ bei „Suformuotas sujungus daiktus“ registre užpildoma ir daikto istorinės kilmės laukas.

6. Tuo atveju, kai nekilnojamieji daiktai amalgamuojami (perdalijami), NTR-o įraÅ¡e įraÅ¡oma žyma „Suformuotas amalgamacijos bÅ«du (daikto registravimas)“, nurodant juridinį amalgamacijos pagrindÄ ir nepildomas daikto istorinės kilmės laukas. Nekilnojamojo daikto - administracinių patalpų su bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), NTR-o iÅ¡raÅ¡o (registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) 2.1 skiltyje esantys duomenys apie daikto istorinę kilmę „Gautas padalijus daiktÄ , unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)“ atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įraÅ¡yti.

Nors VÄ® Registrų centras nurodo, jog patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) istorinė kilmė atitinka vieÅ¡ojo registro duomenis ir amalgamuojant (perdalijant) daiktÄ jo istorinės kilmės laukas nepildomas, tačiau 2020 m. rugpjūčio 10 d. raÅ¡te Nr. NS-2315 (14.1E) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad nekilnojamojo daikto - administracinių patalpų su bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), suformuotų amalgamuojant NTR-e įregistruoto nekilnojamojo daikto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį ir jÄ sujungiant su nekilnojamuoju daiktu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys (bendras plotas - 485,60 kv. m, bendro naudojimo patalpų plotas - 243,59 kv. m).

Taigi, kad buvo sujungtos dvi skirtingais unikaliais numeriais identifikuojamos patalpos (jų dalys). Patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) NTR-o išrašo 10.2 papunktyje nurodyta, jog daiktas suformuotas amalgamacijos būdu. Nurodo, kad viešojo registro duomenys nėra pakankamai išsamūs, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, kad prie ginčo patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo prijungta būtent 440,53 kv. m dalis patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir todėl bendras plotas tapo 537,24 kv. m.

Valstybinės žemės nuoma gali būti sudaroma tik laikantis teisės aktų reikalavimų, esant aiškiam faktiniam bei teisiniam pagrindui, o šiuo atveju visos aplinkybės nėra aiškios.

7. VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡vadoje nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. raÅ¡te Nr. NS-2315 (14.1 E) pateikta informacija yra teisinga, pagrįsta NTR įraÅ¡ytais duomenimis apie nekilnojamÄ jį daiktÄ pagal Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pateiktus dokumentus. Patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto pasikeitimas - padidėjimas 440,53 kv. m, nėra kilęs iÅ¡imtinai dėl patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) amalgamacijos su patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys (ir plotas) 2010 m. rugpjūčio 24 d. buvo patikslinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - VTPSI) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2010 m. rugpjūčio 10 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. SP1-2886 ir Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. birželio 8 d. parengtos elektroninės nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu ir, Å¡ios amalgamacijos su patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) metu patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas padidėjo iki 485,60 kv. m.

Patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas iki 537,24 kv. m padidėjo 2011 metais, atliekant Å¡ios patalpos paprastojo remonto darbus ir 2019 metais jÄ amalgamuojant su patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). NTR patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys (ir plotas) 2019 m. lapkričio 18 d. patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2019 m. lapkričio 6 d. pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį ir UAB „Statikada“ 2019 m. kovo 29 d. matininkės D.

A. parengtos elektroninės nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri suformuota padalinus patalpÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), po padalinimo buvo pertvarkyta amalgamacijos bÅ«du dar du kartus - 2010 ir 2019 metais, o 2011 metais buvo atliktas jos paprastasis remontas.

8. Tretieji asmenys UAB „Mabilta“ ir UAB „Muliena“ atsiliepimu prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad nei viena iÅ¡ nurodytų įmonių neturi pakankamo (glaudaus) teisinio ryÅ¡io su nagrinėjama byla bei teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl ieÅ¡kinio reikalavimų (ne)patenkinimas neturės įtakos bendrovių teisėms ir pareigoms, kadangi reikalavimai yra skirti tik atsakovei ir susiję su jos priimtais sprendimais. Byloje negalėtų bÅ«ti vertinamas sandorio (ne)teisėtumo klausimas, nes toks reikalavimas nėra pareikÅ¡tas, be to yra praleisti terminai ginčyti tokį sandorį, kuris sudarytas 2004 m. balandžio 27 d.

IeÅ¡kinio senaties terminas suėjo (pasibaigė) prieÅ¡ 7 septynis metus, nes nuo sandorio sudarymo momento yra praėję daugiau kaip 17 metų ir per visÄ laikotarpį niekas nesikreipė dėl sandorio teisėtumo. Atsakovė, atsisakydama iÅ¡nuomoti valstybei priklausančiÄ Å¾emę, nepagrįstai mini bendroves ir jų sandorį, taip siekdama iÅ¡vengti jai priskirtų funkcijų vykdymo ir atsakomybės. Be to, pati atsakovė pripažįsta, kad Å¡iuo metu dalis valstybei priklausančio žemės sklypo ploto nėra iÅ¡nuomota.

Kadangi žemės sklype yra apie 567 kv. m laisvo (neišnuomoto) valstybinės žemės ploto, nesuprantama, kodėl nesprendžiama būtent dėl šio ploto nuomos ieškovui. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad likusi neišnuomota valstybinės žemės sklypo dalis yra priskirta kitiems sklypo naudotojams, kurie dar nesikreipė dėl tokios nuomos ar pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo, nes teismui nepateikė rodymų, pagrindžiančių kokiems konkretiems naudotojams yra priskirta neišnuomota valstybinės žemės sklypo dalis.

Teigia, kad atsakovė netinkamai atliko savo funkcijas, neįsigilino į situacijÄ , nesurinko ir neįvertino reikiamų duomenų, galimai nežino kam konkrečiai yra „rezervavusi“ likusį neiÅ¡nuomotÄ valstybinė žemės plotÄ . Bylos esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė kiekvienam patalpų savininkui jau yra paskirsčiusi valstybinės žemės sklypo dalį, todėl nėra pagrindo vertinti bendrovių sandorio įtakos valstybinio ploto paskirstymui ir nuomai. Juolab, kad galiojančios valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos dėl didesnio ploto nei jo turėtų tekti atitinkam nuomininkui.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį patenkinus, NŽT Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.104.) ir NŽT 2020 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. 1SS-916-(5.59 E.) buvo panaikinti ir Tarnyba buvo įpareigota sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies, proporcingos ieškovo nuosavybės teise valdomų negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) daliai, nuomos sutartį.

10. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teismo nutartyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas, siekdamas teisminės savo teisių gynybos, turi ne tik nurodyti, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami, bet ir savo teiginius pagrįsti leistinais įrodymais, kad Å¡iuo atveju NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.104.) ir NŽT 2020 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. 1SS-916-(5.59 E.) yra neteisėti ir bÅ«tų teisinis pagrindas įpareigoti atsakovę sudaryti su juo (ieÅ¡kovu) valstybinės žemės sklypo dalies, proporcingos nuosavybės teise valdomų patalpų daliai, nuomos sutartį pagal ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ .

Byloje liko neišsiaiškintos aplinkybės dėl ieškovo nusipirktų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto pasikeitimo (padidėjimo) aplinkybės, o taip pat dėl esamo ginčo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priskyrimo sklype esančiam pastatui ir konkrečioms patalpoms (kam buvo paskirtos likusios 3 916 kv. m valstybinės žemės sklypo dalys (4 211 kv. m ploto žemės sklype), kiek buvo sudaryta žemės nuomos sutarčių (kokiam plotui), dėl kokio ploto nėra sudaryta nuomos sutarčių, kokia likusi neišnuomota (neparduota) žemės sklypo dalis, kiek žemės parduota su patalpomis, kiek be patalpų ir pan.)); taip pat neišaiškinta, ar NŽT sprendimuose minimas pardavimas (galimai vykęs nesilaikant teisės aktų reikalavimų) neturės įtakos kitų asmenų teisėms ir interesams, nepažeis kitų žemės sklypo naudotojų interesų, ar tiems asmenims neliks proporcingos dalies žemės sklypo, ar tenkinus ieškinį suteikta dalimi neturės būti mažinama ta dalis, ar bus išlaikyti proporcingumo principo reikalavimai.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad į procesÄ turėjo bÅ«ti įtraukti visi žemės sklype patalpas turintys savininkai ir žemės sklypÄ nuomojantys fiziniai ar juridiniai asmenys, nes bylos iÅ¡nagrinėjimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ naujo, 2022 m. vasario 15 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkino ir: 11.1 panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 14 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2020 m. gegužės 4 d. sprendimÄ Nr. 1SS-916-(5.59 E.); 11.2 įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybÄ sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies, proporcingos ieÅ¡kovo T.

P. nuosavybės teise valdomų negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) daliai, nuomos sutartį; 11.3 priteisė ieÅ¡kovui T. P. iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 4 022,04 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; 11.4 priteisė iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos į valstybės biudžetÄ 12,03 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

12. Teismas nustatė, jog ieškovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pastate, adresu (duomenys neskelbtini), 2010 m. gruodžio 20 d. įsigijo 54/100 dalį, pastate esančių 288,97 m2 ploto patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 42/100 dalį pastate esančių 173,96 kv. m ploto patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o joms eksploatuoti - 2011 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N49/2011-137, kurios pagrindu buvo išnuomota 243 kv. m žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis.

Vėliau sutartis pakeista pakeitus sklypo dalies plotÄ Ä¯ 331 kv. m. IeÅ¡kovas, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2019 m. lapkričio 27 d. papildomai įsigijo 7403/10000 dalį pastate esančių 537,24 kv. m ploto patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovas, norėdamas iÅ¡sinuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo minėtu adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) proporcingÄ dalį, su tokiu praÅ¡ymu 2020 m. vasario 25 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.104.) jo praÅ¡ymo netenkino, argumentuojant, kad ieÅ¡kovo nuosavybės teise valdomoms administracinėms patalpoms (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti sudaryta 2011 m. gegužės 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N49/2011-137, pakeista 2015 m. balandžio 15 d. susitarimu 49SŽN-141-(14.49.57.), kuria iÅ¡nuomota 331 kv. m ploto žemės sklypo dalis;

VÄ® Registrų centro NTR duomenimis ir žemės sklypo archyvinės bylos dokumentais negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) minėtu adresu suformuotos padalinus negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ administracinę patalpÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriai eksploatuoti buvo iÅ¡skirta ir 2004 m. kovo 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P01/2004-411, sudarytos su UAB „Mabilta“ parduota 295 kv. m ploto žemės sklypo dalis.

13. NŽT Vilniaus miesto skyrius nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo iÅ¡nuomoti žemės sklypo dalį ieÅ¡kovo nuosavybės teise valdomos negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 7403/10000 daliai eksploatuoti, kadangi žemės sklypo dalis, skirta minėtai patalpai eksploatuoti, pagal paskirtį buvo nustatyta ir parduota UAB „Mabilta“ ir tai padaryta neteisėtai. Tokį sprendimÄ ieÅ¡kovas apskundė (2020-04-09) NŽT direktoriui. Ginčijamu NŽT 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. lSS-916-(5.59 E.) ieÅ¡kovo skundas nebuvo patenkintas.

Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atitinkamai: 295/4211 dalis – UAB „Muliena“, 3916/4211 dalis – Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdo NŽT). Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2004 m. kovo 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VB7-5018 pagrindu, 295/4211 dalį pardavė UAB „Mabilta“, o pastaroji - 2004 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-2664, tÄ dalį pardavė UAB „Muliena“.

Sprendime nurodyta, kad nurodytos patalpos buvo parduotos be iÅ¡skirtos žemės sklypo dalies joms eksploatuoti, o kitam subjektui atskirai parduota žemės sklypo dalis be patalpų; negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), atsirado padalinus negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ administracinę patalpÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriai eksploatuoti buvo iÅ¡skirta ir parduota 295 kv. m ploto žemės sklypo dalis; 1998 m. birželio 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/98-15884 295 kv. m ploto žemės sklypo dalis buvo iÅ¡nuomota UAB „Gresika“, kuri nuosavybės teise valdė negyvenamÄ jÄ patalpÄ - administracinę patalpÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1998 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisė į minėtÄ patalpÄ perėjo UAB „Mabilta“, o Å¡iÄ patalpÄ padalijus atsirado negyvenamosios patalpos - administracinės patalpos (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)). 14. 2004 m. kovo 19 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/2004-411 (notariÅ¡kai patvirtinta Vilniaus miesto 7-ojame notarų biure) pagrindu 295 kv. m ploto žemės sklypo dalį įsigijo UAB „Mabilta“, kuri negyvenamÄ sias patalpas - administracines patalpas pardavė fiziniams asmenims, o 295 kv. m ploto žemės sklypo dalį 2004 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-2664 pardavė UAB „Muliena“.

Patalpos iÅ¡raÅ¡o „Daikto registravimas ir kadastro žymos“ 10.2 papunktyje yra žyma „Suformuotas amalgamacijos bÅ«du (daikto registravimas)“; įregistravimo pagrindas: „2019-03-29 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla; 2019-11-06 Pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-19- 2077“; NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 14 d. įsakyme Nr. 49VÄ®-916-(14.49.2) nustatytos 3916 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 4211 kv. m ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), apskaičiuotos proporcingai pagal kiekvienam savininkui priklausančiÄ patalpų dalį (sklypas padalintas (paskirtas) - UAB „Serveka Energy“, T.

Š., UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“, UAB „Ekonamas“, UAB „Pavalda“, UAB „Projektservisas“, UAB „Doli“, A. J., D. ir I. Č., J. M. ir T. P., R. M. ir T. M.).

15. VÄ® „Registrų centras“, atsakydamas į teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartyje suformuluotus klausimus nurodė, kad patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto pasikeitimas – padidėjimas 440,53 kv. m – nėra kilęs iÅ¡imtinai dėl Å¡ios patalpos amalgamacijos su kita patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). NTR-e patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys (ir plotas) buvo patikslinti 2010 m. rugpjūčio 24 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2010 m. rugpjūčio 10 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. SP1-2886 ir Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. birželio 8 d. parengtos elektroninės nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu ir Å¡ios amalgamacijos su patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) metu, patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas padidėjo iki 485,60 kv. m, o 2011 metais - padidėjo iki 537,24 kv. m atlikus paprastojo remonto darbus ir 2019 metais jÄ amalgamuojant su patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Minėtos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys (ir plotas) 2019 m. lapkričio 18 d. patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2019 m. lapkričio 6 d. pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį ir UAB „Statikada“ 2019 m. kovo 29 d. matininkės D. A. parengtos elektroninės nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri suformuota padalinus patalpÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), po padalinimo buvo pertvarkyta amalgamacijos bÅ«du dar du kartus – 2009 ir 2019 metais, o 2011 metais buvo atliktas jos paprastasis remontas.

16. Byloje analizuojant ginčo patalpų genezę matyti, kad ieÅ¡kovo nurodomos papildomai prijungtos patalpų dalies eksploatavimui reikalingas žemės sklypo plotas negalėjo bÅ«ti priskirtas ir parduotas UAB „Mabilta“, kuri tuo metu Å¡ios patalpų dalies nevaldė, nes tuo laikotarpiu patalpų tÄ dalį nuosavybės teise valdė UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“. Teismas laikė pagrįstais ieÅ¡kovo argumentus, kad patalpų naudojimui ir naudotojų poreikių tenkinimui bÅ«tina žemės sklypo dalis priklauso ne nuo patalpų unikalių numerių, o nuo atitinkamų patalpų plotų, o papildomam patalpų plotui reikalingos papildomos automobilių ir dviračių stovėjimo vietos, nuo tam tikrame patalpų plote gyvenančių ar dirbančių žmonių skaičiaus priklauso priėjimų, privažiavimų, priklausomųjų želdynų naudojimas, atliekų kiekis ir jų surinkimui reikalingos vietos bei kt., ir bÅ«tų nepagrįsta bei neteisinga, jei įstatyme įtvirtintÄ asmens teisę ribotų atsakovės anksčiau sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys su asmenimis, kurie nebevaldo atitinkamų patalpų ar jų dalių.

Bylos duomenys rodo, jog iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos situacijos atveju atsakovė yra priėmusi prieÅ¡ingÄ sprendimÄ (pvz.: J. K. interesais), kas yra reikÅ¡minga vertinant pačios atsakovės nenuoseklumÄ . Atsakovė, teikdama argumentus dėl taikos sutarties sudarymo galimybės, iÅ¡ esmės pripažino ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ . Atsakovės nustatytos aplinkybės, kad UAB „Gresika“, 1998 m. birželio 18 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/98-15884 iÅ¡nuomotos 295 kv. m ploto žemės sklypo dalies sudarymo metu, nuosavybės teise valdė negyvenamÄ jÄ patalpÄ - administracinę patalpÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri 1998 m. lapkričio 9 d.

Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perėjo UAB „Mabilta“, o negyvenamosios patalpos - administracinės patalpos (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) atsirado padalijus Å¡iÄ patalpÄ ; 295 kv. m ploto žemės sklypo dalį 2004 m. kovo 19 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P01/2004-411 įsigijo UAB „Mabilta“, kuri tas negyvenamÄ sias patalpas - administracines patalpas pardavė fiziniams asmenims, o 295 kv. m ploto žemės sklypo dalį pagal 2004 m. balandžio 27 d.

Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-2664 pardavė UAB „Muliena“.

17. Kaip nustatyta, patalpos iÅ¡raÅ¡o „Daikto registravimas ir kadastro žymos“ 10.2 papunktyje yra žyma „Suformuotas amalgamacijos bÅ«du (daikto registravimas)“, įregistravimo pagrindas: „2019-03-29 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla; 2019-11-06 Pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-19-2077“ patvirtina tai, kad UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ nuosavybės teise valdoma patalpa - administracinė patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo padalyta į atskiras patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), nors iÅ¡raÅ¡e Nr. 10/301547 nėra duomenų, jog patalpos plotas padidėjo dėl padalijimo, nurodant tik, kad patalpos istorinė kilmė „Gautas padalijus daiktÄ , unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)“ nėra pakankamas pagrindas netenkinti ieÅ¡kovo pagrįstų reikalavimų.

Teismas sprendė, kad konkrečiu atveju esant asmens praÅ¡ymui dėl žemės sklypo dalies nuomos ir pakankamai iÅ¡samiems dokumentams dėl patalpos ploto padidėjimo, atsakovė turėjo pakankamai duomenų teigiamai apsispręsti dėl ieÅ¡kovo galimybės iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypo dalį patalpoms eksploatuoti. Teismo posėdyje taip pat buvo iÅ¡ esmės pripažinta, kad priimant ginčijamus sprendimus, galimai nebuvo tinkamai įsigilinta į susidariusiÄ situacijÄ . Teismo vertinimu, kitų asmenų klaidos galimai padarytos privatizavimo metu ar notariÅ¡kai tvirtinant sutartį, dėl kurių ir susidarė komplikuota situacija, negali bÅ«ti perkeliamos ieÅ¡kovui.

Atsakovė Å¡ioje byloje nepaneigė ieÅ¡kovo pateiktų duomenų, kad UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ padalinus savo patalpÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalį jos ploto (440,53 kv.

m) amalgamacijos bÅ«du prijungus prie patalpų, jų plotas tapo 537,24 kv. m. Atsakovės pabrėžimas, kad vieÅ¡ojo registro informacija apie patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) istorinę kilmę yra gauta padalijus daiktÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (nesant termino „amalgamacija“) iÅ¡ patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teismo nuomone, nėra pakankamas pagrindas neigti ieÅ¡kovo pateiktos informacijos tikrumÄ . Teismo vertinimu, duomenys apie tai, kad patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuota padalinus patalpÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o po to jÄ pertvarkius amalgamacijos bÅ«du dar du kartus (2010 ir 2019 metais) bei 2011 metais atlikus paprastÄ jį remontÄ , yra pakankamai iÅ¡samÅ«s sprendžiant dėl valstybinės žemės nuomos ieÅ¡kovui praÅ¡ant tokiÄ sutartį sudaryti proporcingai nurodomam 537,24 kv. m plotui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 18. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo, kuriuo praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

19. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, be pagrindo nevertino viso įrodymų viseto, nesivadovavo logikos dėsniais ir protingumo kriterijumi, todėl neteisingai interpretavo byloje surinktus įrodymus. Valstybinė žemė gali būti nuomojama statiniams eksploatuoti ir tik tokio dydžio, kuris reikalingas jiems eksploatuoti ir priešingai, jei asmuo/įmonė neturi (nebevaldo, nenaudoja) statinių valstybinės žemės sklype toks žemės sklypas negali būti nuomojamas, o sudalyta sutartis turi būti nutraukiama.

Teisė be aukciono iÅ¡sinuomoti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypÄ ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės plote. Apeliantė laikosi pozicijos, kad antrÄ kartÄ parduodant (nuomoti) dalį žemės sklypo tam pačiam statiniui eksploatuoti, bÅ«tų pažeidžiamos kitų asmenų teisės turėti dalį žemės sklypo pastato eksploatacijai. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių kiek tiksliai ploto pakito po amalgamacijos.

Byloje yra nepaneigti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas iki 537,24 kv. m padidėjo 2011 metais atliekant Å¡ios patalpos paprastojo remonto darbus ir 2019 metais jÄ amalgamuojant su patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Rekonstravus (remontavus) patalpas, žemės sklypas nepadidėja, todėl papildoma dalis negali bÅ«ti iÅ¡skiriama padidėjusiam tos pačios patalpos plotui. Negyvenamosios patalpos - administracinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), atsirado padalinus negyvenamÄ jÄ patalpÄ - administracinę patalpÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai eksploatuoti buvo iÅ¡skirta ir parduota aukščiau minėta 295 kv. m ploto Žemės sklypo dalis.

Nors pirmosios instancijos teismas ir netenkino tokio apeliantės praÅ¡ymo, tačiau nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti įtraukti visi žemės sklype patalpas turintys fiziniai bei juridiniai asmenys, nutartyje Å¡iÄ aplinkybę taip pat nurodė ir bylÄ nagrinėjusi teisėjų kolegija. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Mabilta“ neteisėtai įgijo dalį ginčo žemės sklypo. J. K. situacija ir potencialÅ«s nuomos sandoriai nėra ir negali bÅ«ti laikoma įrodymu nagrinėjamoje byloje.

20. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino oficialiÄ statistikos departamento skelbiamÄ informacijÄ apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį Å¡alies Å«kyje jÄ taip pat vertindamas kartu su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, konstatuojant, kad patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių, ar to, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra ne per didelės ir jų nereikia mažinti. Analizuojami klausimai nors ir turi ypatumų, susijusių su specialaus valstybinės žemės disponavimu susijusiu reguliavimu, tačiau teisine prasme nebuvo nauji ar itin sudėtingi.

21. IeÅ¡kovas T. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad trečiųjų asmenų UAB „Gresika“, UAB „Mabilta“ ar UAB „Muliena“, kurie Å¡iuo metu nebevaldo atitinkamų patalpų ar jų dalių pastate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės ir/ar negyvenamųjų-administracinių patalpų nuomos/pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo aplinkybės bei iÅ¡ jų atsiradę teisiniai padariniai neturi visiÅ¡kai jokios teisinės reikÅ¡mės ieÅ¡kovo pagrįsto bei teisėto praÅ¡ymo dėl valstybinės žemės, reikalingos patalpoms eksploatuoti, iÅ¡nuomojimo atžvilgiu.

Atsakovė pripažino 295 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties neteisėtumÄ . Vienu atveju atsakovė nurodo, kad „[...] apeliantė laikosi pozicijos, kad antrÄ kartÄ parduodant (nuomoti) dalį žemės sklypo tam pačiam statiniui eksploatuoti, bÅ«tų pažeidžiamos kitų asmenų teisės turėti dalį žemės sklypo pastato eksploatacijai“, kitu atveju nurodo, kad atsakovė neturi jokio teisinio suinteresuotumo ginčyti atitinkamus valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, nuomos ar kitus sandorius.

Vadovaujantis įstatyminiu reglamentavimu, atsakovė ne tik turi, tačiau ir privalo ginčyti neteisėtus sprendimus (sandorius/sutartis) valstybinės žemės privatizavimo ar perleidimo srityje. Galimybė pakartotinai iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypo dalį negali bÅ«ti įgyvendinta dėl pačios atsakovės neteisėto neveikimo bei imperatyviai įstatymų numatytų teisių ir pareigų nevykdymo. Atsakovė, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė, tiek ir apeliaciniame skunde nenurodo, kokia valstybinės žemės sklypo dalis liko neiÅ¡nuomota/neparduoda bei kokie asmenys turi teisę kreiptis dėl likusios neiÅ¡nuomotos/neparduotos valstybinės žemės nuomos ir/ar pardavimo.

Nurodyta situacija demonstruoja akivaizdų NŽT kaip valstybinės institucijos neveikimÄ ir funkcijų neatlikimÄ , kadangi pagal byloje pateiktus duomenis NŽT nevaldo jokios laisvos valstybinės žemės dalies, kuriÄ privalo iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovui. Byloje yra nepaneigti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas iki 537,24 kv. m padidėjo 2011 metais atliekant Å¡ios patalpos paprastojo remonto darbus ir 2010, 2019 metais jÄ amalgamuojant su patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

22. Pastato plotÄ galinti keisti statybos rÅ«Å¡is yra statinio rekonstravimas, bet ne paprastasis ar kapitalinis remontas. Analizuojant patalpų genezę matyti, kad Patalpos 0009 ploto kitimas siejamas su paprastojo remonto darbais. Yra puikiai žinoma, jog atlikti paprastojo remonto darbai gali reikÅ¡ti tik tam tikro ploto perėjimÄ iÅ¡ vienų patalpų kitoms, t. y. patalpų plotas nedidėja, o tik skirtingai pasiskirsto tarp esamų patalpų (viena patalpa sumažėja, kita padidėja). IeÅ¡kovas visuomet laikėsi vienodos pozicijos, jog Patalpos 0009 plotas nedidėjo, o buvo amalgamuotas paprastuoju remontu.

NŽT argumentai, kad turėjo bÅ«ti įtraukti visi žemės sklype patalpas turintys fiziniai bei juridiniai asmenys, yra nepagrįsti ir siurpriziniai. Tokio procesinio praÅ¡ymo atsakovė viso teisminio proceso metu teismui pateikęs nebuvo. Å ioje byloje materialųjį teisinį santykį ir teisinį procesinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi turi ne 3 916 kv. m valstybinės žemės sklypo ploto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuomininkai, o bÅ«tent galimai neteisėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio Å¡alys - UAB „Mabilta“ ir UAB „Muliena“.

Atsakovė ir toliau selektyviai kritikuoja tam tikras teismo sprendimo iÅ¡vadas, tokiu bÅ«du neatliekant tiesioginių atsakovės administracinių funkcijų. Atsakovė apeliaciniame skunde ir toliau nepateikia jokių argumentų ir/ar teisinių motyvų, kurie bet kokia forma paneigtų tiek teismo sprendimo teisėtumÄ , tiek teisėtÄ bei pagrįstÄ ieÅ¡kovo teisę į valstybinės žemės sklypo dalies nuomÄ , todėl apeliantei taikytina bauda už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Priteistos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių, o bylos pobÅ«dis ir sudėtingumas visiÅ¡kai atitinka ir yra proporcingas patirtoms ir priteistoms iÅ¡laidoms.

23. Tretieji asmenys UAB „Mabilta“ ir UAB „Muliena“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai nurodė, jog siekia sudaryti nuomos sutartį dėl tos žemės sklypo dalies, kuri priklauso valstybei, o ne privačiam asmeniui. IeÅ¡kinio dalykas yra atsakovės atlikti veiksmai, susiję su atsisakymu iÅ¡nuomoti bÅ«tent valstybei priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį. IeÅ¡kovo reikalavimas nėra susijęs su trečiųjų asmenų sudarytais sandoriais.

Atsakovė savo apeliaciniame skunde ne tik kelia klausimÄ dėl Å¡iuo metu privačios nuosavybės teise valdomos žemės sklypo dalies, kuri nebuvo ir pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalykÄ bei pagrindÄ negalėjo bÅ«ti ginčo byloje dalyku, bet ir teigia, esÄ byloje nebuvo ginčo, kad sandoris yra neteisėtas. Tokių teiginių ji nenurodė nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, todėl jie turėtų bÅ«ti nevertinami. Atsakovės pozicija pirmosios instancijos teisme (tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu) buvo visiÅ¡kai prieÅ¡inga, negu deklaruojama apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teisme ne tik nebuvo keliamas sandorio tariamo neteisėtumo klausimas, tačiau pati atsakovė aiÅ¡kiai pripažino sandorio teisėtumÄ . Atsakovė visiÅ¡kai nepagrįstai bando iÅ¡plėsti bylos nagrinėjimo dalykÄ bei iÅ¡ esmės keičia savo pozicijÄ apeliacinėje instancijoje. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

24. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, šioje nutartyje jų nekartoja.

26. Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo teisės sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies, proporcingos nuosavybės teise valdomų patalpų daliai, nuomos sutartį. Valstybinės žemės nuomos santykiai pasižymi tuo, jog nuomos santykių objektas yra valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė, kuri laikoma bendru visos visuomenės turtu, todėl nuomojant valstybinę žemę bÅ«tina atsižvelgti į vieÅ¡Ä jį interesÄ . Dėl Å¡ios priežasties ir teisinis valstybinės žemės sklypų nuomos reguliavimas turi ypatumų, palyginti su privačios žemės nuoma.

Valstybinės žemės nuoma yra specifinė procedÅ«ra, kuri gali bÅ«ti vykdoma tik teisės aktų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su vieÅ¡uoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Å iam teisiniam reglamentavimui bÅ«dingas imperatyvusis pobÅ«dis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009).

Valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013). Valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, šios žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.551 straipsnis).

Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.

27. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje taip pat reglamentuota, kad valstybinė žemė iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ valstybinės žemės sklypai iÅ¡nuomojami tik tokio dydžio, kuris bÅ«tinas valstybinėje žemėje esančiam privačios nuosavybės teise priklausančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal tiesioginę jo paskirtį.

Taisyklių 32 punkte nustatyta, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams iÅ¡nuomojamos atitinkamos nuomojamo žemės sklypo dalys. Kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito statinio arba įrenginio iÅ¡nuomojamo žemės sklypo dalis nustatoma pagal Taisyklių 7 punktÄ valstybinės žemės nuomotojo sprendimu.

28. Å ioje byloje Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimÄ ir bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje liko neiÅ¡siaiÅ¡kintos aplinkybės dėl ieÅ¡kovo nusipirktų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto pasikeitimo (padidėjimo) aplinkybės, o taip pat dėl esamo ginčo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priskyrimo sklype esančiam pastatui ir konkrečioms patalpoms (kam buvo paskirtos likusios 3 916 kv. m valstybinės žemės sklypo dalys (4 211 kv. m ploto žemės sklype), kiek buvo sudaryta žemės nuomos sutarčių (kokiam plotui), dėl kokio ploto nėra sudaryta nuomos sutarčių, kokia likusi neiÅ¡nuomota (neparduota) žemės sklypo dalis, kiek žemės parduota su patalpomis, kiek be patalpų ir pan.).

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs bylÄ skundžiamame sprendime nustatė, kad UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ nuosavybės teise valdoma patalpa - administracinė patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo padalyta į atskiras patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), nors iÅ¡raÅ¡e Nr. 10/301547 nėra duomenų, jog patalpos plotas padidėjo dėl padalijimo, nurodant tik, kad patalpos istorinė kilmė „Gautas padalijus daiktÄ , unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)“.

29. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo Patalpos plotas padidėjo ne tik jÄ amalgamuojant, bet ir atlikus paprastojo remonto darbus, teigia, jog rekonstravus (remontavus) patalpas žemės sklypas nepadidėja. IeÅ¡kovo į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, jog UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ padalinus savo patalpÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalį jos ploto (440,53 kv.

m) amalgamacijos bÅ«du prijungus prie patalpų, jų plotas tapo 537,24 kv. m. IÅ¡ ieÅ¡kovo procesinių dokumentų ir byloje esančių įrodymų matyti, jog patalpos plotas nedidėjo, o buvo amalgamuotas paprastuoju remontu. Nors apeliantė nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, tačiau byloje Å¡ių teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė. Apeliantė teigia, kad antrÄ kartÄ nuomoti dalį žemės sklypo tam pačiam statiniui eksploatuoti bÅ«tų pažeidžiamos kitų asmenų teisės turėti dalį žemės sklypo pastato eksploatacijai, tačiau Å¡ie apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvÅ«s, apeliantė nei nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ , nei pakartotinio bylos nagrinėjimo metu į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokių asmenų egzistavimÄ .

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas - kitų asmenų klaidos galimai padarytos privatizavimo metu ar notariÅ¡kai tvirtinant sutartį, dėl kurių ir susidarė komplikuota situacija, negali bÅ«ti perkeliamos ieÅ¡kovui, - asmeniui iÅ¡ esmės nesusijusiam su trečiųjų asmenų veiksmais, net jeigu atsakovės manymu, jie yra neteisėti. Å iuo atveju ieÅ¡kovas pateikė į bylÄ iÅ¡samius įrodymus, patvirtinančius jo teisę iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypo dalį patalpoms eksploatuoti.

30. Apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja, jog Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartyje nurodė, kad į procesÄ turėjo bÅ«ti įtraukti visi žemės sklype patalpas turintys savininkai ir žemės sklypÄ nuomojantys fiziniai ar juridiniai asmenys, nes bylos iÅ¡nagrinėjimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, taip pat turi bÅ«ti įtrauktos UAB „Mabilta“ ir UAB „Muliena“. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo į bylÄ trečiaisiais asmenimis įtraukė UAB „Mabilta“, UAB „Muliena“.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad materialųjį teisinį santykį ir teisinį procesinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi turi ne visi 3 916 kv. m valstybinės žemės sklypo ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkai, o tik galimai neteisėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio Å¡alys - UAB „Mabilta“ ir UAB „Muliena“. Atsakovė nors ir nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, tačiau jos nesutikimas yra deklaratyvaus pobÅ«džio, apeliantė nenurodo argumentų ar nepateikia įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja kiti asmenys, kuriems Å¡ioje byloje priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos.

31. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, be pagrindo nevertino viso įrodymų viseto, nesivadovavo logikos dėsniais ir protingumo kriterijumi, todėl neteisingai interpretavo byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, iÅ¡ esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog apeliantė selektyviai kritikuoja tam tikras pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo iÅ¡vadas, tačiau jo nesutikimo su tokiu teismo sprendimu argumentai yra deklaratyvÅ«s. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas iÅ¡samiai analizavo byloje esančiÄ medžiagÄ ir vertino visus esančius neaiÅ¡kumus.

Apeliantė iÅ¡ esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu, kuriuo teismas tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės bÅ«tų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo iÅ¡dėstytų motyvų analizė neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kažkurios reikÅ¡mingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra iÅ¡samiai motyvuotas ir priimtas iÅ¡analizavus bylos medžiagÄ ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

32. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir nurodo, jog jos virÅ¡ija Rekomendacijose patvirtintus maksimalius atlygintinų iÅ¡laidų dydžius. Bylinėjimosi iÅ¡laidoms, be kitų, priskiriamos ir iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). IÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimÄ reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ;

Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

33. Nors apeliantė nesutinka su priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžiu, tačiau nenurodo konkrečių argumentų, nepagrindžia, jog ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos bÅ«tų per didelės. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais. IeÅ¡kovas pagal 2020 m. rugpjūčio 6 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ patyrė 888,14 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, pagal 2020 m. lapkričio 12 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ â€“ 435,60 Eur, pagal 2020 m. lapkričio 27 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ â€“ 1 016,40 Eur, pagal 2021 m. vasario 2 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ â€“ 302,50 Eur, pagal 2021 m. balandžio 28 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ â€“ 871,20 Eur, pagal 2021 m. liepos 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ â€“ 508,20 Eur, iÅ¡ viso 4 022,04 Eur. CPK bylinėjimosi atlyginimo paskirstymo klausimÄ sieja su procesine bylos baigtimi ir neiÅ¡skiria, jog Å¡aliai neturėtų bÅ«ti priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už praÅ¡ymus, kurių teismas netenkino. IeÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, įtvirtintų dydžių, todėl pirmosios instancijos teismas šias išlaidas priteisė pagrįstai.

34. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

35. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimÄ nėra teisinio pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 36. IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme – 1 887,60 Eur.

Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimÄ , yra pagrindas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovės tenkinti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a : Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieÅ¡kovui T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, į. k. 188704927, 1 887,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai RÅ«ta Burdulienė Rosita Patackienė Dainius Rinkevičius