cc4641f9-4640-4843-ae48-e8aa985d20a5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3411-789/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01598-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 7 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui Z. S. (Z. S.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Z. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas 2019 m. balandžio 26 d. pateikė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K. Skunde nurodė, kad nuo 2019 m. vasario 15 d. pareiÅ¡kėjas yra laikomas kameroje Nr. 323 LukiÅ¡kių TI-K.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 buvo pakeistas Pataisos įstaigų vidaus taisyklių 220 punktas. Atkreipė dėmesį, kad iÅ¡ į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų dienotvarkėje nustatytam aktyvumo laikui (12 valandų per parÄ ) yra paimama virÅ¡utinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė, o lovos rėmas nėra tinkamas atsigulti. PareiÅ¡kėjas teigia, kad patalynės iÅ¡davimas dienotvarkėje nustatytu laiku yra pareiÅ¡kėjo kankinimas, kadangi dienos metu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo atimama teisė gulėti.

Nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nuolat paimama patalynė ir kitas minkÅ¡tasis inventorius. Pažymėjo, kad jam pirmajam visada bÅ«na paimama patalynė. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 19 d. pareiÅ¡kėjui apskritai nebuvo iÅ¡duota patalynė ir kitas minkÅ¡tasis inventorius. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai (toliau – ir VPN) atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 5–9). Nurodė, kad į kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji patalynę gali turėti tik miegui skirtu laiku.

Pažymėjo, kad VPN kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji patalynę laiko specialiai tam įrengtose spintose, dėl saugumo iÅ¡ kamerų jie yra iÅ¡vedami po vienÄ , todėl vienu metu iÅ¡ kamerų iÅ¡leisti visus nuteistuosius neįmanoma. Nurodė, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose pataisos įstaigų veiklÄ , nėra nustatyta patalynės surinkimo ir iÅ¡davimo eiga. VPN pareigÅ«nai, pasibaigus miegui skirtam laikui paimdami iÅ¡ nuteistųjų patalynę nuo 6 val., vykdo teisės aktų reikalavimus, todėl nuteistųjų teisės nepažeidžiamos.

Atsiliepime nurodė, kad dėl skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių buvo apklausti pareigÅ«nai. PareigÅ«nai savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodė, kad Saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir SVS) jaunesnieji specialistai 2019 m. balandžio 19 d. apie 22.50 val. pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjui paimti patalynę ir čiužinį, tačiau pareiÅ¡kėjas atsisakė paimti patalynę ir čiužinį. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui buvo paaiÅ¡kinta, kad apie jo atsisakymÄ paimti čiužinį informuotas SVS specialistas.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjui 2019 m. balandžio 19 d. nebuvo iÅ¡duotas čiužinys ir patalynė, kadangi, vadovaujantis pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, pareiÅ¡kėjas Å¡iuos daiktus paimti į kamerÄ atsisakė. Atkreipė dėmesį, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai.

BÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Å ios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad skundÄ palaiko ir prašė jį tenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a:

Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi iÅ¡ Lietuvos valstybės atstovų paÅ¡alintas LukiÅ¡kių TI-K, Lietuvos valstybės atstovu įtraukti Vilniaus pataisos namai. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad, pagal Ä®sakymu nustatytÄ tvarkÄ , patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad 2019 m. balandžio 19 d. patalynė jam apskritai nebuvo iÅ¡duota.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) XXXVI skyriuje nustatyti nuobaudos, perkeliant nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai.

Å io skyriaus 220 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (iÅ¡skyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, iÅ¡skyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopijÄ , vokus, paÅ¡to ženklus, raÅ¡ymo priemonę ir popierių, rankÅ¡luostį, muilÄ , dantų pastÄ , dantų Å¡epetėlį, Å¡ukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis); patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui; pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumÄ per visÄ nuobaudos atlikimo laikÄ .

PareiÅ¡kėjo vertinimu, toks reguliavimas sudaro sÄ lygas ir prielaidas jį kankinti, nes pareiÅ¡kėjas, neturėdamas patalynės, neturi galimybės tinkamai pailsėti. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Nagrinėjant skundus dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo subjektinių teisių pažeidimo pobÅ«dis paprastai yra susijęs su jo esminių laisvių, įtvirtintų EŽTK 3 straipsnyje, pažeidimu – draudimu elgtis nežmoniÅ¡kai ar žeminant asmens orumÄ .

Å iuo aspektu pareiÅ¡kėjas teismui nenurodė, kaip pareiÅ¡kėjui apribojus galimybę naudotis minkÅ¡tuoju inventoriumi dienos metu galėjo bÅ«ti pažeistos EŽTK 3 straipsnio nuostatos. Teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog nustačius teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį ribojama asmenų teisė naudotis minkÅ¡tuoju inventoriumi dienos metu, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡ esmės nenurodė individualių aplinkybių, dėl kurių apribojus pareiÅ¡kėjui, bÅ«nant kamerų tipo patalpose, galimybę naudotis minkÅ¡tuoju inventoriumi dienos metu, jam galėjo kilti žala.

Pažymėtina, kad tam tikras suimtųjų ir nuteistųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas konstatuoja, kad VPN, paimdama iÅ¡ pareiÅ¡kėjo minkÅ¡tÄ jį inventorių, vadovavosi teisės aktų reikalavimais. Teismas sprendžia, kad Å¡iuo aspektu nėra nustatyti VPN neteisėti veiksmai. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad 2019 m. balandžio 19 d. pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duota patalynė ir kitas minkÅ¡tasis inventorius.

VPN atsiliepime nurodė, kad SVS jaunesnieji specialistai 2019 m. balandžio 19 d. apie 22.50 val. pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjui paimti patalynę ir čiužinį, tačiau pareiÅ¡kėjas atsisakė paimti patalynę ir čiužinį. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad VPN 2019 m. gegužės 14 d. raÅ¡tu iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl patalynės neiÅ¡davimo 2019 m. balandžio 19 d. (b. l. 22–24, 28). VPN 2019 m. gegužės 14 d. raÅ¡te nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. balandžio 19 d. atsisakė paimti patalynę.

Byloje pateiktas VPN SVS skyriaus specialistės Č. B. 2019 m. balandžio 27 d. tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 51-2979 (b. l. 25), kuriame nurodyta, kad SVS specialistai Č. B. informavo apie tai, kad pareiÅ¡kėjas atsisakė paimti čiužinį. 2019 m. balandžio 27 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 51-2979 Č. B. teigia, kad SVS specialistai jÄ informavo apie tai, kad pareiÅ¡kėjas atsisakė paimti čiužinį. Byloje pateiktas VPN SVS jaunesniojo skyriaus specialisto M. K. 2019 m. balandžio 27 d. tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 51-2979-2 (b. l. 26), kuriame nurodyta, kad M.

K. 2019 m. balandžio 19 d. apie 22.10 val. pradėjo išdalinti čiužinius ir patalynę, pareiškėjui čiužinys ir patalynė buvo pasiūlyti 2019 m. balandžio 19 d. apie 22.50 val., tačiau jis atsisakė juo paimti. Byloje pateiktas VPN SVS jaunesniojo skyriaus specialisto A. K. 2019 m. balandžio 27 d. tarnybinis pranešimas Nr. 51-2979-1 (b. l. 27), kuriame nurodyta, kad pareiškėjui čiužinys ir patalynė buvo pasiūlyti 2019 m. balandžio 19 d. apie 22.50 val., tačiau jis atsisakė juo paimti.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė teismui, ar dėl VPN 2019 m. gegužės 14 d. raÅ¡to teikė skundÄ Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. IÅ¡ teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas nėra inicijavęs administracinio ginčo dėl VPN 2019 m. gegužės 14 d. raÅ¡to teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pažymi, kad Å¡ios bylos dalykas nėra VPN 2019 m. gegužės 14 d. raÅ¡to teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

Teismas, įvertinęs VPN SVS skyriaus specialistų pateiktus tarnybinius praneÅ¡imus, pažymi, kad juose yra fiksuotos aplinkybės apie tai, kad pareiÅ¡kėjas atsisakė paimti čiužinį ir patalynę. Å ios aplinkybės nėra paneigtos jokiais įrodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti valstybės institucijos specialistų teiktais paaiÅ¡kinimais. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjui 2019 m. balandžio 19 d. buvo teiktas čiužinys ir patalynė, tačiau pareiÅ¡kėjas minėtÄ minkÅ¡tÄ jį inventorių atsisakė priimti.

Atsižvelgus į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus VPN veiksmus. Kitų galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas nedetalizavo. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos valstybės, atstovaujamos VPN, veiksmuose pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nėra vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų nustatymo.

PareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo Z. S. (Z. S.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė