cc4611f2-e2dc-4554-972d-dc21d4f2efe3 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-654/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62704-2015-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.1.4.2; 1.1.4.4.5; 1.1.4.5.1; 1.2.14.5.2.1; 1.2.29.1.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui, gynėjams advokatams Algiui Tursui ir Mariui Monkevičiui, nuteistiesiems Š.

G. ir A. G., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų Å . G., A. G. ir nuteistojo A. G. gynėjo advokato Mariaus Monkevičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo Å . G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Å . G. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 3 metams bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII- 554 redakcija), BK 70 ir 71 straipsniais, Å . G. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant Å . G. Å¡iuo laikotarpiu tęsti darbÄ ; per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡dirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 25 MGL (941,50 EUR) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Nuosprendžiu Š. G. išteisintas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, A.

G. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 4 metams ir 6 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu A. G. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme ir A. G. nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 6 metams bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose, ir 15 MGL (564,76 EUR) dydžio bauda.

Nuosprendžiu A. G. iÅ¡teisintas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas ir A. O. (A. O.), tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nebuvo apskųstas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu Å .

G. ir A. G. pripažinti kaltais ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, duodami nurodymus bendrininkui A. O., organizavo žinomai netikrų dokumentų pagaminimÄ ir jų panaudojimÄ , o bÅ«tent: Å . G. ir A. G. bÅ«dami susitarę ir veikdami kartu, turėdami tikslÄ Juridinių asmenų registre įtvirtinti fiktyvų UAB „E“ direktoriaus pasikeitimÄ , tyčia, iÅ¡ anksto žinodami, kad A. O. UAB „E“ akcijų neįgis, direktoriaus pareigų nevykdys, 2015 m. liepos 14 d., VĮ „Registrų centras“ patalpose, Vilniuje, Lvovo g. 25, už 50 EUR piniginį atlygį nurodė A.

O. pasiraÅ¡yti bei VÄ® „Registrų centras“ darbuotojui pateikti kompiuterinės įrangos pagalba paruoÅ¡tus žinomai netikrus dokumentus – 2015 m. liepos 9 d. UAB „E“ Vienintelio akcininko sprendimÄ dėl direktoriaus pasikeitimo, kuriame atspausdinti melagingi duomenys apie A. O. paskyrimÄ nuo 2015 m. liepos 13 d. UAB „E“ direktoriumi, bei 2015 m. liepos 14 d. PraÅ¡ymo registruoti juridinių asmenų registre formų (JAR-1, JAR-AF ir JAR-VO-V) blankus, kuriuose atspausdinti melagingi duomenys apie tai, kad A.

O. yra vienintelis UAB „E“ akcininkas ir direktorius, o A. O., vykdydamas Š. G. ir A. G. nurodymus, pasirašė minėtus dokumentus bei 2015 m. liepos 14 d. pateikė juos VĮ „Registrų centras“ darbuotojams.

2. Taip pat Å . G. ir A. G. pripažinti kaltais pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens naudai pasikėsino įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ PrancÅ«zijos Respublikos kompanijos „C. S.“ pinigines lėšas – 190 571 EUR, tokiu bÅ«du: bÅ«dami susitarę ir veikdami bendrininkų grupe kartu ir su nenustatytu asmeniu, vykdydami nusikalstamÄ planÄ apgaule savo ir bendrininko nenustatyto asmens naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ PrancÅ«zijos Respublikos kompanijos „C.

S.“ pinigines lėšas, pasitelkę bendrininkÄ A. O. bei pasinaudoję UAB „E“, įmonės kodas 303431514, registruota Vilniuje, V. V. g. 7, kuriai, Å . G. ir A. G. suorganizavus vadovavo A. O., pasikėsino apgaule įgyti PrancÅ«zijos Respublikos kompanijos „C. S.“ pinigines lėšas – 190 571 EUR, bendru susitarimu, nenustatytu laiku ir vietoje perdavė nenustatytam asmeniui UAB „E“ rekvizitus bei UAB „E“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Medicinos bankas“, numerį, kuris 2015 m. lapkričio 2 d., nenustatytoje vietoje, elektroninio ryÅ¡io priemonių pagalba panaudotos kenkėjiÅ¡kos kompiuterinės programos pagalba prisijungęs prie PrancÅ«zijos Respublikos kompanijos „C.

S.“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Banque Europeenne du Credit Mutuel“ banke, registruotame PrancÅ«zijos Respublikoje (adresu 34 Rue du Wacken 67000 StrasbÅ«ras, PrancÅ«zija), atliko du neteisėtus kompanijai „C. S.“ priklausančių piniginių lėšų, iÅ¡ viso 190 571 EUR, esančių Å¡ios bendrovės sÄ skaitoje pervedimus į UAB „E“ banko sÄ skaitÄ . Å . G. ir A. G., tęsdami bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ , žinodami, kad Å¡ios 190 571 EUR vertės piniginės lėšos UAB „E“ nepriklauso, 2015 m. lapkričio 4 d. nurodė A.

O. pasinaudojant UAB „E“ direktoriaus vardu ir dokumentais UAB „Medicinos bankas“, Vilniuj, Pamėnkalnio g. 40, gauti kompanijai „C. S.“ priklausančius 190 571 EUR, esančius UAB „E“ banko sÄ skaitoje, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios dėl to, kad UAB „Medicinos bankas“, gavęs duomenų iÅ¡ PrancÅ«zijos Respublikos banko-korespondento „Banque Europeenne du Credit Mutuel“ apie piniginių lėšų pervedimus apgaulės įtakoje, sustabdė visas pinigines operacijas su UAB „E“ bankine sÄ skaita ir pinigų A.

O. neiÅ¡mokėjo. II. Apeliacinių skundų argumentai 3. Nuteistasis Å . G. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos faktines aplinkybes, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nemotyvavo sprendimo taip, kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, įrodymus vertino nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. 3.1.

Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį Å . G. nurodė, kad jis neneigia, jog 2015 m. liepos 14 d. kartu su A. G. jis dalyvavo A. O. pasiraÅ¡ant bei VÄ® „Registrų centras“ darbuotojui pateikiant kaltinime nurodytus dokumentus, tačiau nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis organizavo žinomai netikrų dokumentų pagaminimÄ bei A. G. praÅ¡ymu surado bÅ«simÄ Ä¯monės vadovÄ , kuriam padėjo atlikti formalumus VÄ® „Registrų centras“. Byloje nustatyta, jog visus dokumentus paruošė ir A.

O. pasiraÅ¡yti pateikė A. G., o apeliantas manė, kad teisėtu bÅ«du tapęs įmonės vadovu A. O. vykdys savo pareigas, kas realiai ir vyko. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje, iÅ¡teisindamas jį pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, teismas nurodė, kad UAB „E“, pradėjus jai vadovauti A. O., tam tikrÄ veiklÄ vykdė: darė pavedimus kitoms įmonėms, buvo iÅ¡gryninta dalis įmonės pinigų. Dėl Å¡ių aplinkybių Å . G. teigia, jog darytina iÅ¡vada, kad 2015 m. liepos 14 d. jokie dokumentai nebuvo suklastoti, jis neorganizavo jokio nusikaltimo padarymo, todėl pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. 3.2.

Å . G. apeliaciniame skunde ginčija ir savo kaltę dėl pasikėsinimo sukčiauti. Jis remiasi teismų praktika, kad įrodinėjant sukčiavimo sudėtį bÅ«tina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp nusikalstamos veikos ir jos padarinių bei kaltininko tiesioginę tyčiÄ . Pasak apelianto, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas dalyje dėl pasikėsinimo sukčiauti tik deklaratyviai pasisakė, kad Å¡i nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota ikiteisminio tyrimo metu.

Å . G. teigimu, nuosprendyje iÅ¡dėstydamas proceso dalyvių parodymus bei kitÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , teismas nustatytas aplinkybes vertino atsietai nuo bylos duomenų viseto, todėl padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl jo kaltės padarius šį nusikaltimÄ . Pasak nuteistojo, iÅ¡ bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad jis faktiÅ¡kai UAB „E“ veikloje nedalyvavo, o tik A. G. praÅ¡ymu už atlygį nuveždavo A. O. į bankÄ ar kitas vietas, o A. O. pokalbiuose su banko darbuotojais bei iÅ¡gryninant pinigus dalyvavo tik dėl to, kad pastarasis vartojo alkoholį ir narkotines medžiagas, kalbėdamas užsikirsdavo.

Pats A. O. sakė, kad jau ne pirmÄ kartÄ tai daro ir viskÄ Å¾ino, todėl veždamas A. O. į bankus, jis nesuprato, kad tai gali bÅ«ti nusikalstama veika. Nei pavedimų nuorašų, nei kitokių bankinių dokumentų, kurių pagrindu pinigai atsirado UAB „E“ sÄ skaitoje, jis nematė, įmonės pavadinimÄ sužinojo tik iÅ¡ paties A. O.. Ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino padėjęs A. G. ir nenustatytam asmeniui pasikėsinant gauti 190 571 EUR, kadangi klaidingai tuo metu suvokė prisipažinimo esmę ir norėjo pripažinti tik tuos veiksmus, kuriuos atliko, t. y. kad vežė A.

O., ėjo su juo į bankÄ ir viskÄ perduodavo A. G.. Apie jokius pinigus, atsidÅ«rusius UAB „E“ sÄ skaitoje iÅ¡ PrancÅ«zijos Respublikos bendrovės ir jų atsiradimo aplinkybes jam nėra žinoma, jų užvaldyti nesiekė ir nebandė, tokios aplinkybės byloje nėra įrodytos, todėl jis turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

4. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o iÅ¡teisinti jį dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Nurodė, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas rėmėsi ne faktinėmis bylos aplinkybėmis, o jo ankstesniais teistumais. Apelianto teigimu, teismas vadovavosi kitų nuteistųjų A. O. ir Å . G. ikiteisminio tyrimo metu duotais jam nepalankiais parodymais, kurių nepatvirtina liudytojų parodymai.

5. Nuteistojo A. G. gynėjas advokatas M. Monkevičius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendį dėl A. G. pripažinimo kaltu ir A. G. dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant veikas, turinčias šių nusikaltimų požymių. Taip pat gynėjas prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. G. paskirtų bausmių bendrinimo.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus bei nepagrįstai konstatavus, kad A. G. veiksmuose yra visi subjektyvieji ir objektyvieji inkriminuotų nusikaltimų požymiai. 5.1. Apkaltinamasis nuosprendis A. G. priimtas remiantis kitų dviejų nuteistųjų – A. O. ir Š. G. – parodymais, kurie negali būti laikomi teisingais, išsamiais ir pakankamais įrodymais A.

G. kaltei pripažinti. Kaip matyti iÅ¡ A. O. parodymų, tiek į VÄ® „Registrų centras“ dėl UAB „E“ duomenų perregistravimo, tiek į bankus dėl UAB „E“ sÄ skaitoje esančių lėšų, A. O. vykdavo su Å . G., o A. G. jis yra matęs keletÄ kartų. Be to, byloje nebuvo nustatomas asmuo, kurio naudai neva veikė A. G., pasikėsindamas užvaldyti iÅ¡ PrancÅ«zijos Respublikos kompanijos neteisėtai pervestas lėšas. Taip pat nebuvo nustatomas liudytoju apklausto V. K. vaidmuo, kiek tai susiję su jo praÅ¡ymu A.

G. surasti žmogų, galintį vadovauti įmonei. Byloje liko nepaÅ¡alinti liudytojo V. K. ir liudytojo A. L. parodymų prieÅ¡taravimai dėl UAB „E“. Byloje taip pat nebuvo nustatoma, kas galėjo įsilaužti į PrancÅ«zijos Respublikos kompanijos sÄ skaitÄ ir neteisėtai pervesti pinigines lėšas į UAB „E“ sÄ skaitÄ . A. G., padėdamas Å . G. ir A. O. iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl lėšų banke įšaldymo, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad lėšos į UAB „E“ sÄ skaitÄ buvo pervestos nusikalstamu bÅ«du.

Visų kitų asmenų (liudytojų) parodymai byloje iš esmės yra vertintini kaip galimai išvestiniai įrodymai tokio pobūdžio byloje, kurie tik gali patvirtinti ar paneigti tiesioginius įrodymus, t. y. A. O. ir Š. G. parodymus, kurie nėra pakankami įrodymai A. G. kaltei pagrįsti. Tuo tarpu vertinti kitus byloje esančius įrodymus, kaip patvirtinančius A. G. kaltę, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. 5.2. Pagal BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose.

Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma, o iÅ¡ nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Remdamasis nacionalinių ir tarptautinių teismų praktika A. G. gynėjas nurodė, kad visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, o pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms.

6. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų advokatai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 7. Apeliaciniuose skunduose apeliantai ginčija nuteistųjų kaltę suklastojus dokumentus ir juos panaudojus, tačiau pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės nuosprendyje teisingai buvo įvertintos kaip patvirtinančios BK 300 straipsnio 1 dalies požymius. 7.1.

Visų trijų nuteistųjų parodymais nustatyta, kad byloje minimas asmuo ieškojo žmogaus, kuris galėtų būti bendrovės direktoriumi. Jis kreipėsi į A. G., pastarasis kreipėsi į Š. G., šis pasiūlė A. A., o pastarasis – A. O., kuris sutiko būti direktorius. 2015 m. liepos 14 d. A. G. atvažiavo prie VĮ „Registrų centras“ ir atvežė iš kito asmens gautus dokumentus, pagal kuriuos A. O. tampa UAB „E“ direktoriumi, o Š. G. atvežė A. O.. Prie VĮ „Registrų centras“ A.

O. pasirašė A. G. atvežtus dokumentus ir pateikė juos VÄ® „Registrų centras“ darbuotojams. A. O. pasiraÅ¡yti ir pateikti dokumentai turėjo įteisinti faktÄ , kad jis tampa UAB „E“ direktoriumi ir VÄ® „Registrų centras“ darbuotojams jo pateiktus dokumentus įregistravus, jų pagrindu padarius pakeitimus juridinių asmenų registre, A. O. tapo UAB „E“ akcininku ir direktoriumi. Tačiau pateikti dokumentus, kad asmuo tampa bendrovės akcininku ar direktoriumi ir tapti bendrovės akcininku ar direktoriumi nėra nusikaltimas.

Tokiuose veiksmuose dokumentų klastojimo sudėtis yra tik tokiu atveju, jei Å¡ie veiksmai neatitinka tikrovės, neatitinka realios situacijos, gali klaidinti kitus asmenis. 7.2. Bendrovės vadovas yra ne vien tik pareigybė ir registracija vieÅ¡ame registre. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje yra nustatytos bendrovės vadovo pareigos ir atsakomybė, ir tapęs bendrovės vadovu asmuo turi vykdyti savo pareigas. 7.3. Teismams yra žinoma, kad darant kai kurias nusikalstamas veikas jas darantys asmenys panaudoja bendroves nusikaltimams daryti. Nusikaltimus darantys asmenys siekia patys nebÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinti, tačiau bendrovės neįmanoma įregistruoti anonimiÅ¡kai ar nepaliekant jokių duomenų apie save. Tokiais atvejais, siekdami patys nebÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinti, tokie asmenys ieÅ¡ko žmonių, kurie už atlygį sutiktų, kad jų vardu bÅ«tų įregistruota bendrovė ir jų duomenys bÅ«tų įraÅ¡yti vieÅ¡uose registruose, o teisėsaugos institucijoms aiÅ¡kinantis nusikaltimÄ Å¡is asmuo bÅ«tų paskutinis, kurį teisėsaugos institucijos galėtų nustatyti, tačiau ne tikruosius nusikaltimo organizatorius ir vykdytojus.

Tokie vadovai realiai jokių akcinių bendrovių įstatyme bedrovės vadovui nustatytų pareigų neatlieka, kaip ir tokios bendrovės paprastai nevykdo jokios veiklos ir neatlieka jokių veiksmų, išskyrus susijusius su nusikaltimais. 7.4. Kolegija sutinka su dalimi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 15-16 lapuose pateiktų argumentų, kurie rodo, kad A. O. nebuvo tikrasis UAB „E“ akcininkas ir direktorius, nesiekė ir neketino vykdyti akcinių bendrovių įstatyme direktoriui nustatytų pareigų, o buvo tik statytinis, formalus vadovas.

TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡ teisingai įvertintų nuteistųjų parodymų. Kaip tikrieji Å¡ios bendrovės vadovai veikė kiti, Å¡ioje byloje nenustatyti asmenys. Visi kaltinamieji suprato, kad A. O. tampa statytiniu, formaliu UAB „E“ direktoriumi, jokių veiksmų kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas jis neatliks. Jų parodymai rodo, kad A. O. nuo pat pasiÅ«lymo jam tapti direktoriumi neketino vykdyti ir nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nustatytų direktoriaus pareigų – neorganizavo kasdieninės bendrovės veiklos, nepriėmė į darbÄ ir neatleido darbuotojų, nesudarinėjo ir nenutraukinėjo su jais darbo sutarčių, neskatino jų ir neskyrė jiems nuobaudų.

A. O. neturėjo nei darbo vietos, nei darbuotojų, nei kokių nors kasdienių funkcijų, neturėjo patalpų, įrankių ar priemonių veiklai vykdyti, bendrovė nevykdė jokios veiklos. Nors jis ir buvo vienintelis bendrovės akcininkas, kas reiÅ¡kia, kad jis pats turėjo vystyti ar bent jau kontroliuoti bendrovės veiklÄ , tačiau nustatyta, kad tiek akcininku, tiek direktoriumi jis tapo papraÅ¡ytas Å . G. ir A. G., pats neturėjo jokio tam tinkamo iÅ¡silavinimo, patirties, jokių įgÅ«džių ar asmeninių savybių kokiai nors Å«kinei – finansinei veiklai vykdyti.

Tai rodo, kad jis buvo formalus, statytinis bendrovės direktorius. 7.5. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad UAB „E“ vykdė tam tikrÄ Å«kinę – finansinę veiklÄ , kadangi jos sÄ skaitoje buvo pinigų ir buvo daromi piniginiai pervedimai. IÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad bendrovė buvo padariusi 4 mokėjimo pavedimus, tačiau visais keturiais atvejais pinigai buvo grÄ Å¾inti į bendrovės sÄ skaitÄ . Jokių kitų pavedimų, kuomet pinigai gavėjo bÅ«tų gauti ir negrÄ Å¾inti, kas rodytų, kad jie sumokėti už realiai atliktÄ darbÄ , nėra.

Tokie pavedimai, kai pinigai grįžta, nerodo jokios realios veiklos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad bendrovė kÄ nors gamino, kuo nors prekiavo ar teikė kokias nors paslaugas. Kodėl buvo daromi Å¡ie grÄ Å¾inti pavedimai, nėra aiÅ¡ku. IÅ¡ kur ir už kÄ bendrovės sÄ skaitoje atsirado Å¡ie pinigai, irgi nėra nustatyta. Tai rodo, kad UAB „E“ jokios veiklos nevykdė ir buvo naudojama tik nusikaltimui daryti. 7.6. Visų nuteistųjų veiksmai vieÅ¡ame registre įregistravus, kad UAB „E“ vienintelis akcininkas ir direktorius yra A.

O., iÅ¡kreipė realiÄ situacijÄ ir duomenų teisingumÄ vieÅ¡ame registre, taip pat buvo bÅ«tini ir reikÅ¡mingi bendrame nusikalstamame veikime. Juridinių asmenų registre turi bÅ«ti tikri duomenys, kuriuos įstatymai įpareigoja teikti registrui. Jie skirti Å¡ių duomenų naudotojams, kurie gavę juos turi žinoti, kad jie yra tikri, kas registre yra nurodytas akcininku ar direktoriumi iÅ¡ tiesų ir yra bendrovės akcininkas ar direktorius. Å ioje byloje nagrinėjamoje situacijoje pateikus netikrus dokumentus Juridinių asmenų registre buvo registruoti netikri duomenys apie UAB „E“ akcininkÄ ir direktorių.

Bet kam, pasikreipusiam į registrÄ dėl informacijos apie bendrovės akcininkÄ ir direktorių bei tikintis gauti tikrÄ ir teisingÄ informacijÄ , bÅ«tų pateikti neteisingi duomenys, suteikta informacija tik apie formalų, iÅ¡ tikrųjų direktoriaus pareigų neatliekantį A. O., o apie tikruosius bendrovės valdytojus informacija nebÅ«tų žinoma. Tokia situacija gali bÅ«ti suinteresuoti tik tikrieji nusikaltimo organizatoriai ir vykdytojai, kurie veikė pasinaudodami bendrove, kurie realiai jÄ valdė ir kuriuos nustatyti sutrukdė tokia situacija.

Tai leido nusikaltimÄ organizavusiems asmenims likti nežinomais ir Å¡ie asmenys taip ir liko nesurasti. Be to, įregistravus, kad A. O. yra bendrovės direktorius, Å¡ie duomenis padėjo nuteistiesiems atidaryti sÄ skaitÄ banke, į kuriÄ buvo pervesti apgaule įgyti pinigai, o nuteistiesiems nesutikus A. O. įregistruoti kaip bendrovės direktoriaus, sÄ skaita banke nebÅ«tų atidaryta ir galimai nusikaltimas nebÅ«tų padarytas, arba bent jau bÅ«tų galima nustatyti tikruosius jo vykdytojus. Å ie motyvai patvirtina, kad nuteistieji dalyvavo pagaminant netikrÄ dokumentÄ ir jų veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

8. Pirmosios instancijos teismas visų kaltinamųjų veiksmus dalyvaujant netikro dokumento pagaminime vertino kaip padarytus bendrininkų grupėje ir Å¡iÄ aplinkybę pripažino jų atsakomybę sunkinančia. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu nuteistųjų veiksmų vertinimu. Nuteistųjų veiksmų apraÅ¡ymas tiek kaltinamajame akte, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir jų teisinis vertinimas yra labai prieÅ¡taringas, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai nemotyvuotas, todėl nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas taikė BK 25 straipsnio 2 dalį ir laikė, kad visi nuteistieji dokumentus suklastojo veikdami bendrininkų grupe, nors jų veiksmų apraÅ¡ymas neatitinka BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatų ir jų negalima vertinti kaip padarytų bendrininkų grupės.

9. IÅ¡ bendro A. O. veiksmų apraÅ¡ymo dokumentų suklastojime matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. O., veikdamas bendrininkų A. G. ir Å . G. nurodymu, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo. Taip A. O. veiksmai apraÅ¡yti ir nustatomosios dalies tekste, kuriame nurodyta, kad A. O., A. G. ir Å . G. nurodymu, už pasiÅ«lytÄ 50 EUR piniginį atlygį savo, tariamai UAB „E“ akcininko bei UAB „E“ įgalioto asmens, paraÅ¡u patvirtino bendrininkų grupės narių A. G. ir Å . G. pateiktus dokumentus ir juos pateikė įregistruoti.

10. PanaÅ¡iai kaltinimas dėl dokumentų suklastojimo sukonstruotas A. G. ir Å . G.. Bendras A. G. ir Å . G. veiksmų apraÅ¡ymas yra suformuluotas taip: Å . G. ir A. G., veikdami bendrininkų grupėje, duodami nurodymus bendrininkui A. O., organizavo žinomai netikrų dokumentų pagaminimÄ ir jų panaudojimÄ . ApraÅ¡ant jų konkrečius veiksmus nuosprendyje nurodyta, kad Å . G. ir A. G. nurodė A. O. pasiraÅ¡yti bei VÄ® „Registrų centras“ pateikti žinomai netikrus dokumentus, kuriuose atspausdinti melagingi duomenys apie tai, kad A. O. yra vienintelis UAB „E“ akcininkas ir direktorius, o A. O., vykdydamas Å . G. ir A. G. nurodymus, pasirašė minėtus dokumentus ir juos pateikė. IÅ¡ kaltinimo A. G. ir Å . G. teksto matyti, kad jie nuteisti už tai, jog duodami nurodymus, kurie pasireiÅ¡kė nurodymu A. O. pasiraÅ¡yti bei VÄ® „Registrų centras“ pateikti žinomai netikrus dokumentus, organizavo netikrų dokumentų suklastojimÄ ir jų panaudojimÄ .

11. IÅ¡ byloje esančių nuteistųjų parodymų nustatyta, kad A. G. davė nurodymus Å . G. atvežti A. O. prie VÄ® „Registrų centras“, gavęs iÅ¡ kito asmens užpildytus dokumentus, atvežė juos į registrų centrÄ , kuriame juos davė pasiraÅ¡yti A. O. ir liepė nuneÅ¡ti užregistruoti, kÄ A. O. ir padarė. A. G. nurodymu Å . G. atvežė A. O. į registrų centrÄ , rÅ«pinosi, kad jis turėtų pasÄ , pasakė, kÄ reikės daryti. A. O. patvirtino, kad prie registrų centro jį atvežė Å . G., kuris pasakė, kÄ reikės daryti, klausė, ar jis turi asmens dokumentÄ , o registrų centre A. G. jam davė dokumentus, kuriuos jis pasirašė ir nunešė registruoti. Visų nuteistųjų parodymai atitinka vienas kitÄ , kitokių įrodymų apie faktinę dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo situacijÄ , byloje nėra.

12. Baudžiamajame kodekse bendras kelių asmenų veikimas padarant nusikalstamÄ veikÄ yra apibÅ«dinamas bendrininkų rÅ«Å¡imis arba bendrininkavimo formomis. Bendrininkų rÅ«Å¡ys apibÅ«dina kiekvieno iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ darančių asmenų vaidmenį, o bendrininkavimo formos apibÅ«dina bendrininkų organizuotumo lygį. Pagal BK 24 straipsnį, bendrininkų rÅ«Å¡ys yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas, ir yra nurodyti Å¡ių bendrininkų požymiai. Bendrininkavimo formos ir jų požymiai yra apraÅ¡yti BK 25 straipsnyje.

13. BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai. Vienas iÅ¡ bendrininkų grupės požymių yra dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme, kai bent du iÅ¡ dalyvaujančiųjų turi bÅ«ti nusikaltimo vykdytojai. BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamÄ veikÄ padaręs pats.

Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatorius yra asmuo, subÅ«ręs organizuotÄ grupę ar nusikalstamÄ susivienijimÄ , jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklÄ arba parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs, o pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, Å¡ios veikos pėdsakus ar nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, taip pat asmuo iÅ¡ anksto pažadėjęs realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

BK 300 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę tam, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ Â dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tas, kas atliko Å¡iuos veiksmus, ir bus nusikaltimo vykdytojas.

14. Teisėjų kolegijos nuomone A. O. veiksmai yra kvalifikuoti teisingai. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad jis gavo iš kitų bendrininkų jau užpildytus dokumentus, kuriuose buvo neteisingi duomenys ir šiuos dokumentus pasirašė, taip patvirtindamas, kad juose esantys duomenys yra teisingi, nors taip nebuvo, o vėliau juos pateikė VĮ „Registrų centras“, ko pasekoje viešame registre atsirado neteisingi duomenys. Tokie veiksmai yra vertinami kaip netikro dokumento pagaminimas ir pateikimas, juos padaręs asmuo yra nusikaltimo vykdytojas ir jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

15. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje A. G. ir Å . G. veiksmai apraÅ¡yti neaiÅ¡kiai. Jie nuteisti už tai, kad duodami nurodymus bendrininkui A. O. organizavo žinomai netikrų dokumentų pagaminimÄ ir jų panaudojimÄ . Jų veiksmų apraÅ¡yme naudojamas žodis „organizavo“ lyg ir turėtų reikÅ¡ti, kad jie organizavo nusikaltimÄ ir tokiu atveju jie turėtų bÅ«ti laikomi organizatoriais. Tačiau organizatorius yra tas, kas subÅ«ręs organizuotÄ grupę ar nusikalstamÄ susivienijimÄ , jiems vadovavo ar koordinavo jų narių veiklÄ arba parengė nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavo, o tokių veiksmų jų padaryto nusikaltimo apraÅ¡yme nėra, jų veiksmai kvalifikuoti be nuorodos į BK 24 straipsnio 4 dalį, jie nėra nustatyti ir byloje esančiais įrodymais.

Jų nusikalstamų veiksmų apraÅ¡yme yra formuluotė „duodami nurodymus“, kuri yra naudojama BK 24 straipsnio 6 dalyje apraÅ¡ant padėjėjo požymius (padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ (...) duodamas nurodymus), tačiau jų veiksmai kvalifikuoti be nuorodos į BK 24 straipsnio 6 dalį. Taigi, Å¡ioje byloje A. G. ir Å . G. vaidmuo, įvardintas kaip organizatorių, apraÅ¡ytas kaip padėjėjų, tačiau jokiu atveju ne kaip vykdytojų, o bendrininkavimo formų požiÅ«riu tik vienam A.

O. esant vykdytojui, o A. G. ir Š. G. nesant bendravykdytojams, visų veiksmai įvertinti kaip padaryti bendrininkų grupės. Toks teisinis A. G. ir Š. G. veiksmų vertinimas dokumentų suklastojimo atveju nėra teisingas.

16. Kaip jau minėta, Å¡ioje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo veiksmus atliko A. O., nes jis pasirašė dokumentÄ , kuriame buvo neteisingi duomenys. Kas surašė dokumentÄ ir įrašė jame neteisingus duomenis, nėra nustatyta, bet tai nebuvo A. G. ar Å . G., tokie kaltinimai jiems nebuvo pareikÅ¡ti, dėl to jie nebuvo nuteisti, o ir byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Taigi, jie nėra Å¡io nusikaltimo vykdytojai arba bendravykdytojai kartu su A.

O., byloje yra vienas BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo vykdytojas, o tokia iÅ¡vada reiÅ¡kia, kad nuteistieji neveikė bendrininkų grupėje. Teismui padarius tokiÄ iÅ¡vadÄ , iÅ¡ pirmosios instancijos nuosprendžio nustatomosios dalies Å¡alinamos aplinkybės apie nuteistųjų veikimÄ bendrininkų grupėje, taip pat naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistiesiems buvo pripažinta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad klastodami dokumentus jie veikė bendrininku grupe.

17. Vertinant A. G. ir Å . G. vaidmenį suklastojant dokumentus ir juos panaudojant, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyti jų veiksmai, kad jie davė A. O. nurodymus, atitinka faktinę įrodymais pagrįstÄ situacijÄ ir tai reiÅ¡kia, kad jie veikė kaip padėjėjai, todėl jų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 300 straipsnio 1 dalį. Kaip nurodyta Å¡io sprendimo 12 punkte, A. G. ir Å . G. bendrais veiksmais suderino A. O. atvykimo laikÄ ir vietÄ , Å . G. jį atvežė į Registrų centrÄ , pasirÅ«pino, kad jis turėtų dokumentų registracijai reikalingus asmens dokumentus, paaiÅ¡kino jam, kÄ reikės daryti, Å .

G., kartu su A. G. davė A. O. pasiraÅ¡yti A. G. turėtas sutartis ir nurodė jas nuneÅ¡ti registruoti. Byloje nėra paneigti A. G. parodymai, kad jis viskÄ darė papraÅ¡ytas kito asmens, iÅ¡ kurio ir gavo užpildytus dokumentus. Vertinant visÄ nusikaltimÄ Å¡is asmuo, iÅ¡ kurio A. G. gavo dokumentus, ir turėtų atsakyti kaip dokumentų suklastojimo organizatorius.

18. Remiantis Å¡iais motyvais teisėjų kolegija nustato, kad A. O. suklastojo netikrus dokumentus ir juos panaudojo, o A. G. ir Å . G. padėjo A. O. suklastoti netikrus dokumentus ir juos panaudoti, o bÅ«tent: 18.1. A. O., žinodamas, kad UAB „E“ akcijų neįgis, Å¡ios įmonės direktoriaus pareigų nevykdys, 2015 m. liepos 14 d., VÄ® „Registrų centras“ patalpose, adresu Lvovo g. 25, Vilniuje, A. G. ir Å . G. nurodžius, už pasiÅ«lytÄ 50 EUR piniginį atlygį savo, tariamai UAB „E“ akcininko bei UAB „E“ įgalioto asmens paraÅ¡u patvirtino A.

G. ir Å . G. pateiktus dokumentus: UAB „E“ 2015 m. liepos 9 d. Vienintelio akcininko sprendimÄ dėl direktoriaus pasikeitimo, kuriame atspausdinti žinomai netikri duomenys apie tai, kad A. O., kaip vienintelis UAB „E“ akcininkas, nuo 2015 m. liepos 13 d. paskiria save UAB „E“ direktoriumi bei 2015 m. liepos 14 d. PraÅ¡ymo registruoti juridinių asmenų registre formų (JAR-1, JAR-AF ir JAR-VO-V) blankus, kuriuose atspausdinti melagingi duomenys apie tai, kad A. O. yra vienintelis UAB „E“ akcininkas ir direktorius, kuriuos 2015 m. liepos 14 d.

A. O. pateikė VĮ „Registrų centras“ darbuotojams ir nuo 2015 m. liepos 15 d. buvo įregistruotas UAB „E“, įmonės kodas 303431514, registruotos Vilniuje, V. V. g. 7, direktoriumi ir vieninteliu akcininku. Å iais veiksmais A. O. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, o A. G. ir Å . G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje 300 straipsnio 1 dalyje.

19. Visiems trims nuteistiesiems panaikinus atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jie veikė bendrininkų grupe ir perkvalifikavus A. G. ir Å . G. veiksmus, teisėjų kolegija peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jiems paskirtas bausmes. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra nesunki nusikalstama veika, už kurios padarymÄ , pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ galima skirti nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio baudÄ , taip pat sankcijoje yra numatyta galimybė paskirti laisvės atėmimo iki 3 metų bausmę.

Pirmosios instancijos teismas A. O. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskyrė 60 MGL dydžio baudÄ , tai yra baudos dydis yra beveik lygus minimaliai įstatyme nustatytai ribai. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas A. O. skirtinos bausmės dydi, nustatytai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei nesuteikė jokios reikÅ¡mės, todėl teisėjų kolegija mano, kad dar labiau mažinti A. O. paskirtÄ bausmę nėra teisinga ir tai neatitiks BK 54 straipsnio ir 61 straipsnio nuostatų.

20. Už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ pirmosios instancijos teismas Å . G. paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, tai yra kiek mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, o A. G. – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra beveik lygiÄ sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtų bausmių ir BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės dydžio nustatymo taisyklių, nustatydamas bausmės dydį Å .

G. ir A. G., nustatytai jų atsakomybę sunkinančiai aplinkybei teismas suteikė nedidelę reikÅ¡mę. Be atsakomybę sunkinančios aplinkybės teismas nurodė daug kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia parinkdamas bausmės rūšį ir bausmės dydį. Motyvuodamas bausmių skyrimÄ pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į jų svarbesnį, nei A. O., vaidmenį padarant nusikaltimus. Jų veiksmus įvertinus kaip padėjėjų, jų faktinis vaidmuo vis tiek lieka svarbesnis nei vykdytojo A.

O.. Nepaisant to, kad yra panaikinama jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė Š. G. ir A. G. teisingo dydžio bausmes.

21. Teisėjų kolegija nesutina su Å . G. skundo argumentais dėl jo vaidmens nusikaltimų padaryme, neva jis buvo tik vairuotojas. Tokie argumentai paneigti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytais motyvais, kurie rodo tikrÄ jį Å . G. supratimÄ apie situacijÄ , kurioje jis veikė. Visų pirma jo vaidmenį rodo jo dalyvavimas asmens, kuris gali bÅ«ti bendrovės direktorius, paieÅ¡kose. A. G. papraÅ¡ytas jis įsitraukė į bendrovės direktoriaus paieÅ¡kas. Direktoriaus ieÅ¡kojo per pažįstamus ir siÅ«lė tapti A.

A., tačiau šis neturėjo asmens dokumento ir pasiūlė A. O., kuris turėjo dokumentus ir sutiko. Nei A. A., kuriam pirma Š. G. pasiūlė tapti direktoriumi, nei A. O., jokių gebėjimų, įgūdžių ar patirties vadovauti bendrovei neturėjo, niekas jų netikrino ir kvalifikacija nesirūpino. Žmonių, į kuriuos buvo kreiptasi, asmenybės – narkotikus ir alkoholį vartojantis, niekur nedirbantis A. O. – irgi rodo, kad nebuvo ieškoma tikrojo bendrovės direktoriaus. Be to, tokiais būdais direktoriai neieškomi.

Nuo pat pradžių Å . G. neieÅ¡kojo žmogaus, kuris realiai galėtų bÅ«ti bendrovės direktoriumi, jai vadovauti ir rÅ«pintis kasdieniais bendrovės darbai ir jis akivaizdžiai tai suprato. Direktoriaus ieÅ¡kantiems A. G. ir Å . G. visiÅ¡kai nerÅ«pėjo jų kvalifikacija ir gebėjimai, o vienintelis reikalavimas buvo turėti asmens dokumentÄ . Å ioje situacijoje neabejotinai Å . G. suprato, kad ieÅ¡komas žmogus nebus bendrovės direktoriumi, o tik jo vardu bus registruojami dokumentai. Tai rodo ir tolesni veiksmai, kuomet jis atvežė A.

O. prie VÄ® „Registrų centras“, kur registracija suinteresuotas A. G. nekalbėjo su A. O. apie darbÄ , bendrovės veiklÄ ir tikslus, o tiesiog davė pasiraÅ¡yti iÅ¡ anksto paruoÅ¡tus dokumentus ir nurodė juos užregistruoti, o užregistravus tiesiog paėmė juos ir, atidavus A. O. pinigus už paslaugÄ , visi iÅ¡siskirstė. Be to, A. O. tapo ne vien tik direktoriumi, kis veikia prižiÅ«rimas akcininko, bet ir akcininku, tai yra pats tapo bendrovės savininku, nors juo visai nenorėjo tapti, o visus dokumentus matant Å .

G. atidavė A. G.. Kad Å . G. nebuvo vien tik nieko nežinantis ir nieko nesuprantantis vairuotojas, rodo ir tolesni jo veiksmai. A. G. papraÅ¡ytas, jis vežiojo A. O., kur nurodydavo A. G.. Tačiau visi nurodymai vežti A. O. buvo tik į bankÄ atidaryti sÄ skaitÄ arba patikrinti pinigų sumÄ ar juos nuimti, ir nebuvo jokių nurodymų vežti kokiais nors gamybos, prekybos ar paslaugų teikimo, kuo galėtų užsiimti bendrovė, klausimais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindinį Å .

G. vaidmenį nusikaltimo padaryme rodo ir tai, kad jis visada ėjo kartu su A. O. į bankÄ , buvo aktyvus pokalbiuose su banko darbuotojais, gavęs elektroninius sÄ skaitos valdymo instrumentus juos perdavė A. G., jis klausinėjo apie susidariusiÄ situacijÄ , apie jÄ praneÅ¡davo A. G., suprato, kad visa veikla siekiama tik gauti į sÄ skaitÄ pinigus ir juos iÅ¡gryninti ir to siekė. Jis taip pat suprato, kad turimi gauti pinigai nebus bendrovės sÄ Å¾iningai uždirbti pinigai, nes jis nuolat vežiojo bendrovės akcininkÄ ir direktorių A.

O., o bendrovė niekuo neužsiėmė. Tuo labiau, kai sÄ skaitoje buvo didelė suma, kurios bankas neiÅ¡davė dėl teisėsaugos institucijų draudimo. Netgi banko sÄ skaitoje esant didelei niekuo nepagrįstai pinigų sumai ir teisėsaugos institucijoms draudžiant jÄ iÅ¡mokėti, Å . G. toliau veikė ir rÅ«pinosi Å¡ių pinigų kilmės pagrindimu. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino Å . G. veiksmus ne kaip „pagalbÄ â€œ A. O., o kaip Å . G. savarankiÅ¡kÄ , sÄ moningÄ ir tikslingÄ veikimÄ .

Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes ir teisiškai įvertino Š. G. veiksmus kaip atitinkančius BK 22 straipsnio 1 dalies 182 straipsnio 2 dalies požymius.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. G. ir jo advokato skundų argumentai neveda prie kitokios iÅ¡vados, nei jÄ padarė pirmosios instancijos teismas. Kolegija nepritaria skundų argumentams dėl A. G. antraeilio ar nereikÅ¡mingo vaidmens nusikaltimų padaryme. IÅ¡ ties, kaip teigiama skunduose, A. G. su A. O. buvo susitikęs kelis kartus, tačiau susitikimų skaičiuos nieko nereiÅ¡kia, o viskÄ lemia susitikimų turinys. Kaip paaiÅ¡kino A. O. ir Å . G., kÄ patvirtina ir pats A. G., jis ieÅ¡kojo asmens, kuris sutiktų tapti bendrovės vadovu.

Å . G. suradus A. O., prie VÄ® „Registrų centras“ neteisingais duomenimis užpildytus dokumentus atvežė A. G., jis davė juos pasiraÅ¡yti A. O., paaiÅ¡kino, kÄ reikės daryti, o užregistravus A. O. kaip UAB „E“ akcininkÄ ir direktorių, jis pasiėmė registracijos dokumentus. Jis skambino Å . G. ir sakė, kur reikia važiuoti ir vežti A. O., kÄ reikia daryti. A. O. banke gavus sÄ skaitos valdymo elektronines priemones, A. O. atidavė jas A. G.. A. G. sakė Å . G. ir A. O., į kokius banko skyrius reikia važiuoti atidaryti sÄ skaitÄ , patikrinti sÄ skaitos likutį ar paimti pinigus, kÄ reikia daryti, kai bankas nedavė A.

O. pinigų. A. G., kaip ir Å . G., buvo bÅ«tina grandis visoje nusikaltimo padarymo grandinėje, kuri siejo apgaulę panaudojusius asmenis, įsilaužusius į PrancÅ«zijos bendrovės kompiuterį ir įgytų pinigų iÅ¡gryninimÄ ir realų paėmimÄ . A. G., greičiausiai siekdamas maskuotis ir bÅ«ti mažiau matomu, nurodymus duodavo per Å . G.. Apeliaciniuose skunduose nėra detalizuota, kokiais parodymais Å . G. bando nukreipti savo kaltę į A. G.. Teisėjų kolegija iÅ¡analizavo ir palygino visus A.

G. ir Å . G. parodymus, ir nustatė, kad absoliučioje daugumo jų parodymai atitinka vienas kitÄ ir yra papildyti A. O. parodymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visų trijų nuteistųjų parodymus ir suteikė jiems tinkamÄ reikÅ¡mę. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktinius A. G. veiksmus ir teisingai juos teisiÅ¡kai įvertino.

23. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad byloje nebuvo nustatinėjamas V. K. vaidmuo ir kas įsilaužė į PrancÅ«zijos bendrovės kompiuterį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nustatinėjamas V. K. vaidmuo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , prokuratÅ«rai baudžiamÄ jÄ bylÄ teismui perdavus kaltinamajame akte kaltinant tik A. O., Å . G. ir A. G., teismas neturėjo teisinių galimybių kaip nors kitaip vertinti V. K. veiksmus.

Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo siekiama nustatyti, kas įsilaužė į PrancÅ«zijos bendrovės kompiuterį, tačiau tai padaryti nepavyko. Toks teismo elgesys atitinka BK 255 straipsnio nuostatas. Remiantis Å¡iais motyvais ir vadovaudamasi BPK Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendį pakeisti: Panaikinti A. O., Å . G. ir A. G. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Å . G. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 300 straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. A. G. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 300 straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija: Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Å iukÅ¡ta