cc45d834-05ca-4df4-a00c-3e20cc5288bf · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-352-238/2018             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58914-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,sekretoriaujant Urtei Piluckei, Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, nuteistojo R.

M. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir R.

M. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendį. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : R. M. pagal BK 150 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio 17 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 19.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia panaudojęs nukentėjusiosios R.

J. atžvilgiu fizinį smurtÄ , t. y. kambaryje, sugriebęs nukentėjusiajai R. J. ranka už jos deÅ¡inės rankos žasto, tokiu bÅ«du padarydamas jai poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniame žaste, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir jÄ pastÅ«męs, o po to ranka sugriebęs jai už kaklo, jį spausdamas, atsisėdo ant fotelio, pritraukdamas nukentėjusiÄ jÄ prie savęs, ranka lenkdamas jos galvÄ Ä¯vedė varpÄ jai į burnÄ , ir tokiu bÅ«du tenkino savo lytinę aistrÄ su nukentėjusiÄ ja R.

J. prieÅ¡ jos valiÄ oraliniu bÅ«du.Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.Skunde nurodo, kad nukentėjusioji R. J. net nebuvo atvykusi į teismo posėdį. Byloje nebuvo atlikta ekspertizė, kuri patvirtintų, kad jis lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja. Teismas nurodo, kad jis savo kaltės nepripažino, tačiau jis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. PraÅ¡o atkreipti dėmesį į liudytojų parodymus, kurie teisme liudijo visiÅ¡kai kitaip, nei buvo iÅ¡ tikrųjų.

Skunde taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai sudėjo bausmes, ir praÅ¡o sumažinti bausmės laikÄ atsižvelgiant į tai, kad jis su nukentėjusiÄ ja yra seniai pažįstamas, taip pat iÅ¡laiko savo Å¡eimÄ , kuri be jo kenčia.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo R. M. gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras Rolandas Mackevičius prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

IÅ¡ nuteistojo R. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nors jis ir praÅ¡o tik suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę, tačiau ginčija byloje esančius įrodymus ir keliÄ klausimÄ dėl jų pakankamumo, todėl teismas nagrinėja nuteistojo apeliacinį skundÄ tiek dėl nuteistojo kaltės, tiek ir dėl jam paskirtos bausmės.Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Å ios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino R.

M. kaltu padarius BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , teismo nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad Å¡i BPK nuostata neturi bÅ«ti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje.

Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai Å¡ie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis – Å¡iais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (pvz., kasacinės bylos 2K-92/2009, 2K-179/2010) ir jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktÄ bei specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esančius dokumentus, daiktinius ir kt.

įrodymus. Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, yra svarbÅ«s ir galintys turėti reikÅ¡mės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų vertinimui.Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios R. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys, kad nuteistasis R. M. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaip ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtina ir telefoninių ryÅ¡ių analizė, iÅ¡ kurios matyti, kad nukentėjusiosios nurodyta įvykių seka atitinka duomenis, fiksuotus mobiliojo ryÅ¡io tiekėjų.

IÅ¡ jų matyti, kad įvykio dienÄ nukentėjusioji du kartus atmetė kaltinamojo skambučius, vienÄ kartÄ atsiliepė, vėliau praleido kaltinamojo sutuoktinės Ž. M. tris skambučius. Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl bendravimo mobiliojo ryÅ¡io telefonais apibendrinimo užfiksuoti kaltinamojo ir liudytojos Ž. M. telefoniniai praneÅ¡imai nukentėjusiajai, iÅ¡ kurių turinio matyti, kad kaltinamasis atsipraÅ¡inėja nukentėjusiosios, maldauja neraÅ¡yti pareiÅ¡kimo, tačiau jokių aplinkybių, kuriomis neigtų savo kaltę, nenurodo, o liudytoja atsipraÅ¡inėja už nežmoniÅ¡kÄ kaltinamojo elgesį, praÅ¡o neraÅ¡yti pareiÅ¡kimo, nes jis turi Å¡eimÄ ir vaikų.

Liudytojai tyrėjai M. B. ir R. R. buvo apklausti, siekiant patikrinti nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymus nukentėjusioji davė laisva valia, parodymai suraÅ¡yti pagal jos žodžius, M. B. nurodė, kad nukentėjusioji, duodama parodymus, buvo užtikrinta. R. R. nurodė, kad akistatos metu nukentėjusioji tvirtai laikėsi savo parodymų dėl patirtos seksualinės prievartos, nors R. M. jÄ puolė žodžiais. Liudytoja S. K. patvirtino, kad nukentėjusioji buvo sunerimusi, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad R.

J. skambučio metu buvo susigraudinusi, o kitÄ dienÄ jai detaliau papasakojo, kad R. M. pasiÅ«lė jÄ pamylėti ir kad paskui R. J. jį pamylėtų oraliniu bÅ«du, tačiau, R. J. teigimu, Å¡i nesutiko, tada R. M. supyko, griebė jai už kaklo ir smaugdamas prisitraukė jÄ prie savo lytinio organo, kurį sugrÅ«do jai į burnÄ , taip versdamas jį tenkinti oraliniu bÅ«du. Nukentėjusiosios parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G3264/2016(02), kurioje konstatuota sužalojimas nukentėjusiajai deÅ¡inajame žaste.

Taigi, teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti teismo posėdžio metu neapklaustos nukentėjusiosios R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi byloje pakanka juos patvirtinančių įrodymų.Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad byloje nebuvo atlikta ekspertizė, kuri patvirtintų, kad jis lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja. Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad įrodymų rinkimas ir tyrimas nėra begalinis procesas, o įrodymų turi bÅ«ti surenkama ir iÅ¡tirta tiek, kad tai leistų padaryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos fakto konstatavimo.

Ä®vertinus aptartų byloje esančių įrodymų visumÄ , teismo nuomone, atlikti ekspertizę jokios bÅ«tinybės Å¡iame baudžiamajame procese nebuvo ir nėra.Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis savo kaltę pripažino, todėl teismas nepagrįstai nurodė prieÅ¡ingai. Tačiau iÅ¡ R. M. apklausos teisme akivaizdžiai matyti, kad jis pripažino tenkinęs lytinę aistrÄ su nukentėjusiÄ ja, bet kategoriÅ¡kai neigė tÄ daręs prievarta. Tokie nuteistojo parodymai patvirtina, kad jis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 1 dalyje, neigė.Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes.

Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų.

Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. M., bausmių skyrimo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, jog skirdamas bausmę R. M. atsižvelgė į tai, kad jo padaryta veika yra tyčinė, smurtinė, nusikaltimas baigtas. Nuteistasis baustas administracine tvarka, anksčiau teistas daug kartų, taip pat teistas ir už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bei smurtÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neiÅ¡nykęs, nuteistasis buvo nubaustas pačia griežčiausia bausme – laisvės atėmimu, tačiau teigiamų iÅ¡vadų nepadarė, vėl nusikalto.

Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. AukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, todėl įvertinęs visų aplinkybių visumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė jam BK 150 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , o bausmės dydį parinko sankcijos ribose, artimÄ vidurkiui.

Laikytina, kad nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga ir skirti jam Å¡velnesnę bausmę, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, objektyvaus pagrindo nėra. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju pritaikius bÅ«tent laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti jam galimybę daryti analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamas veikas, paveikti asmenį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, jas pagrįstai subendrino dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridėdamas Å¡velnesnę kitu nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis).Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas R.

M. pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. Todėl nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendis paliekamas galioti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                       n u t a r i a : nuteistojo R. M. apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai             Kęstutis Dargužis                                                     Danguolė Šiugždinytė              Algerdas Urbšys