cc456afd-a699-4392-8a76-9f2c4f720d3b · Lietuvos apeliacinis teismas

?Skundas NrBylos Nr. 1S-192-626/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00696-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei, kaltinamajam K.

K., kaltinamojo gynėjui advokatui Mindaugui Å atui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo K. K. gynėjo advokato Mindaugo Å ato skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 27 d. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta medžiaga, n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 1. K. K. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su J. R., neteisėtai, turėdami tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos: K. K. ir J. R., veikdami bendrininkų grupe, ne vėliau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 3 d., Plungėje, sutarė Airijoje įsigyti narkotinę medžiagÄ â€“ kokainÄ , t. y. susitarė, jog J.

R. raÅ¡ys trumpuosius tekstinius praneÅ¡imus narkotinių medžiagų tiekėjui iÅ¡ Airijos, o K. K. vyks į Dublino miestÄ , Airijoje susitikti su narkotinių medžiagų tiekėjo atsiųstu asmeniu, tam, kad įgytų narkotinę medžiagÄ . 2020 m. rugpjūčio 3 d. K. K. iÅ¡skrido į Dublino miestÄ , Airijoje. J. R., vykdydama susitarimÄ su K. K., laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. raÅ¡ydama trumpuosius tekstinius praneÅ¡imus narkotinių medžiagų tiekėjui, susitarė, jog narkotinė medžiaga K.

K. bus perduota 2020 m. rugpjūčio 10 d. sutartoje vietoje Dublino mieste. K. K., gavęs iÅ¡ J. R. informacijÄ dėl narkotinių medžiagų įgijimo, 2020 m. rugpjūčio 10 d., apie 19.40 val., Dublino mieste, Airijoje, iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto asmens, įsigijo ne mažiau kaip 297,872 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis ‑ 151,389 g narkotinės medžiagos kokaino. TÄ pačiÄ dienÄ apie 20.15 val. narkotinę medžiagÄ , supakuotÄ Ä¯ keturis plastikinius maiÅ¡elius ir sudėtÄ Ä¯ du stiklainius, K.

K. iÅ¡vežė ir paslėpė parko (duomenys neskelbtini), Airijoje, žaliojoje zonoje, ir, veikdamas bendrai su J. R., laikė iki 2020 m. rugpjūčio 28 d., 16.15 val., kol stiklainius su narkotine medžiaga ‑ kokainu rado ir paėmė Airijos policijos pareigÅ«nai.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka K. K. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi K. K. buvo paskirta kardomoji priemonė ‑ suėmimas. Vėlesnėmis to paties teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminas K. K. buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi kaltinamajam K. K. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 27 d., BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje proceso stadijoje Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai 4. Kaltinamojo K. K. gynėjas advokatas M.

Šatas skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį. 4.1. Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, kad K. K. ruoštųsi ar būtų ruošęsis bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, čia gyvena visa jo šeima, giminaičiai, tame tarpe ir du mažamečiai vaikai. Pasak gynėjo, teismo teiginys, jog kaltinamasis turi ryšių užsienyje, nes yra ten gyvenęs, neleidžia daryti išvados, jog tie ryšiai padėtų pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Vadovaujantis prielaida, kad kiekvienas užsienyje dirbęs asmuo gali pasislėpti, suėmimÄ reikėtų taikyti beveik kiekvienam įtariamajam. K. K. turi tvirtus socialinius ryÅ¡ius Lietuvoje, Å¡eimÄ su mažamečiais vaikais, yra įkÅ«ręs ir vadovauja įmonei, anksčiau neteistas. BPK 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesinės prievartos priemonės turi bÅ«ti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi bÅ«ti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. 4.2.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, Å¡is nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Apie tai pasisakė tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, ne kartÄ konstatavę, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaitinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). 4.3. Anot gynėjo, Å¡ioms nuostatoms iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja nutartyje dėl suėmimo termino pratęsimo iÅ¡sakoma pozicija, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog K. K. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, kadangi jo atžvilgiu teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla ir atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje.

Baudžiamoji byla Nr. 1-88-795/2022, kurioje skundžiamas suėmimo termino pratęsimas, iÅ¡skirta iÅ¡ baudžiamosios bylos, kurioje ikiteisminis tyrimas atliekamas Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje ir kurioje įstatymas nebeleido taikyti suėmimo K. K. atžvilgiu, o pati galimai nusikalstama veika padaryta užsienyje ‑ Airijoje. Gynėjo manymu, ikiteisminio tyrimo atskyrimas dėl vienos nusikalstamos veikos galimo padarymo siekiant formaliai iÅ¡laikyti galimybę taikyti kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ yra grubus asmens teisių pažeidimas tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normų kontekste.

Gynėjas nurodo, kad teismas jau ilgÄ laikÄ nagrinėja Å¡iÄ bylÄ , tačiau negali niekaip jos užbaigti ne nuo K. K. priklausančių aplinkybių. Pasak gynėjo, toks ilgalaikis nagrinėjimas negali bÅ«ti pateisinamas ir tuo labiau negalima pateisinti perteklinį kardomosios priemonės taikymÄ tokį ilgÄ laikÄ . 4.4. BPK 127 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, taip pat bylose, kuriose nusikalstamų veikų padarymu įtariami ar kaltinami bendrininkų grupės, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariai, arba kai asmenys suimti užsienio valstybėje, ikiteisminio tyrimo metu suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip aÅ¡tuoniolika mėnesių.

Viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. IÅ¡skyrus ikiteisminį tyrimÄ dėl Airijoje galimai padarytos nusikalstamos veikos, pažeidžiant BPK 127 straipsnio 2 dalies reikalavimus, K. K. suėmimas ikiteisminiame tyrime truko daugiau nei aÅ¡tuoniolika mėnesių, todėl, pasak gynėjo, netenka prasmės teismo argumentas, kad kardomosios priemonės termino pratęsimas iki 21 mėnesio neprieÅ¡tarauja BPK 127 straipsnio 2 ir 11 dalių nuostatoms. 4.5.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 8 punkte nurodyta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimÄ tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, jau pats savaime plečiamai aiÅ¡kina įstatymÄ ir nukrypsta nuo Europos žmogaus teisių teismo praktikos (EŽTT), kas pažymėta ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto iÅ¡vadose dėl sulaikymo ir suėmimo reglamentavimo ir taikymo Lietuvoje.

Å iose iÅ¡vadose nurodyta, kad teismai, skiriantys suėmimÄ , praktikoje šį aiÅ¡kinimÄ dažnai taiko dar Å¡iek tiek pakeitę, prieÅ¡ingai nei nurodo EŽTT, ir griežta už nusikalstamÄ veikÄ numatyta sankcija savaime tampa pagrindu paskirti ar pratęsti suėmimÄ , o tai yra ydinga. Tose pačiose iÅ¡vadose nurodoma ir tai, kad Lietuvos teismai linkę iÅ¡ viso per dažnai skirti suėmimÄ kaip kardomÄ jÄ priemonę, nepakankamai taikant jos alternatyvas, jÄ padarant pagrindine, o, ne kaip numatyta tiek BPK, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK) bei suformuota EŽTT praktikoje, iÅ¡imtine, kai nėra galimybės reikiamų tikslų pasiekti Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Suėmimas yra iÅ¡imtinė kardomoji priemonė, taikoma tada, kai kitomis kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti asmens dalyvavimo procese bei kitų įstatyme numatytų tikslų įgyvendinimo. Taikant bet kuriÄ kardomÄ jÄ priemonę, turi bÅ«ti vertinamas ne tik įtarimo sunkumas, ne tik byloje esantys duomenys, kurie patvirtina įtarimo pagrįstumÄ , bet ir nurodyti konkretÅ«s duomenys, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas bÅ«tinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl Å¡ių pagrindų egzistavimo.

IlgÄ laikÄ besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja Å¡ios kardomosios priemonės pratęsimo klausimÄ svarstantį teismÄ kiekvienÄ kartÄ itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės ‑ teisės į laisvę ‑ suvaržymas yra pateisinamas, ar nepažeidžia žmogaus teisių ir pagrindimų laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne viename savo sprendime yra pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminÄ , o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali bÅ«ti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratesimo) pagrindu (sprendimai bylose Letellier prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ;

Clooth prieÅ¡ BelgijÄ ; Milder prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ; Jėčius prieÅ¡ LietuvÄ , Ilijkov prieÅ¡ BulgarijÄ ; Bykov prieÅ¡ RusijÄ bei kt.). Teismų praktikoje yra konstatuojama, jog net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neiÅ¡vengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikÅ¡mė mažėja, menksta. Todėl kiekvienÄ kartÄ , siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminÄ ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neiÅ¡vengiamumÄ yra bÅ«tina nustatyti vis reikÅ¡mingesnius pagrindus.

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat formuoja praktikÄ , jog ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais (pvz., nutartis byloje Nr. 1S-4-165/2018). 4.6. Gynėjo nuomone, K. K. dalyvavimas procese gali bÅ«ti užtikrintas kitomis kardomosiomis priemonėmis arba jų kompleksu: asmens dokumento paėmimu, periodine registracija policijos įstaigoje, intensyvia priežiÅ«ra, namų areÅ¡tu, užstatu ir kitomis. Toks kardomųjų priemonių parinkimas ne tik užtikrintų jo dalyvavimÄ procese, bet ir paÅ¡alintų galimybę bendrauti su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro apibrėžtu asmenų ratu bei daryti jiems bet kokiÄ Ä¯takÄ .

Ä® Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros depozitinę sÄ skaitÄ yra įmokėta 50 000 eurų užstatui už K. K. sumokėti, kas jau savaime bÅ«tų garantas, kad nustatyti apribojimai nebus pažeidinėjami.

5. Teismo posėdyje dalyvavęs kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundÄ atmesti. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Kaltinamojo K. K. gynėjo advokato M. Å ato skundas atmetamas.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminÄ pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumÄ . Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Å ie duomenys yra užfiksuoti įtariamosios J. R., liudytojų M. M. (M. M.), K. K. (K. K.), T. Ž., liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, apklausų, slaptų (neviešų) tyrimo veiksmų, kratų ir apžiÅ«rų protokoluose, specialisto iÅ¡vadoje, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Apygardos teismas, vertindamas Å¡iuos duomenis ir spręsdamas klausimÄ dėl suėmimo termino pratęsimo K. K., BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomÄ jÄ priemonę nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikÅ¡minga kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai iÅ¡spręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Å ie klausimai sprendžiami bylÄ nagrinėjant teisme iÅ¡ esmės, kur byloje surinkti įrodymai iÅ¡tiriami, įvertinami bei iÅ¡sprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai.

Å ioje proceso stadijoje negalima kalbėti apie in dubio pro reo principo pažeidimÄ , nes Å¡is yra sietinas su įrodymų vertinimu, sprendžiant asmens kaltės klausimÄ . Tuomet įstatymas įpareigoja teismÄ daryti neginčijamas iÅ¡vadas dėl pareikÅ¡to kaltinimo pagrįstumo, Å¡alinti visas abejones dėl asmens kaltės, o nepavykus to padaryti, jas aiÅ¡kinti kaltinamojo naudai. Å iuo metu, tęsiantis bylos nagrinėjimui, teismas negali pilna apimtimi vadovautis gynėjo minimu principu, tad atitinkamai negali ir jo pažeisti.

Taigi, skiriant kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsiant jos terminÄ , nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, be to, baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo pateikti ir iÅ¡samaus byloje surinktų duomenų vertinimo, prieÅ¡ingai nei priimant galutinį procesinį sprendimÄ iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ esmės. Å ioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.

Minėtuose įrodymų Å¡altiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti K. K. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomÄ sias priemones, tarp jų ir griežčiausiÄ ‑ suėmimÄ . Nagrinėjamu atveju ikiteisminių tyrimų atskyrimas nėra Å¡io skundo nagrinėjimo dalykas.

7. Suėmimas gali bÅ«ti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sÄ lygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

8. Klaipėdos apygardos teismas suėmimo terminÄ kaltinamajam K. K. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.

9. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų Å¡ioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstÄ manymÄ , jog asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

11. Apygardos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumÄ Å¡iam klausimui reikÅ¡mingų aplinkybių. K. K. kaltinamas padaręs bendrininkų grupėje tyčinį nusikaltimÄ , susijusį su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, kuris priskiriamas sunkaus nusikaltimo kategorijai, ir kuris pateka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä . Už K. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti iÅ¡imtinai tik itin griežtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymÄ .

12. Kaltinamojo K. K. galimai padarytas nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, buvo ne atsitiktinis, bet iÅ¡ anksto suplanuotas, galimai padarytas, veikiant bendrininkų grupe, kelių valstybių teritorijoje, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, turint tikslÄ neteisėtai pasipelnyti. Skunde nurodoma, kad kaltinamojo K. K. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, čia gyvena visa jo Å¡eima ir giminaičiai, tame tarpe ir du mažamečiai vaikai, K. K. Lietuvoje taip pat yra įkÅ«ręs ir vadovauja įmonei.

Tai rodo, kad K. K. nors yra saistomas tam tikrais socialiniais (Å¡eimyniniais), ekonominiais ryÅ¡iais su Lietuvos Respublika, tačiau nurodyti ryÅ¡iai konkrečiu atveju neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, jog jie buvo ir yra ypatingai tvirti. Å iuo atveju kaltinamÄ jį teigiamai apibÅ«dinančios aplinkybės nesudaro pagrindo besÄ lygiÅ¡kai teigti, kad jis turi tokius socialinius, ekonominius ryÅ¡ius, kurie paneigtų prognozuojamo bėgimo tikimybę. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad K. K. sugyventinė ir vaikų motina J.

R. kaltinama padariusi nusikaltimÄ veikdama bendrininkų grupe kartu su juo (K. K.). IÅ¡ liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymų matyti, kad prekiauti narkotinėmis medžiagomis K. K. padėjo ir jo sugyventinės J. R. motina. Liudytojas taip pat nurodė, kad į autoservisÄ , kaip ir kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , K. K. investavo iÅ¡ narkotinių medžiagų pardavimo uždirbtus pinigus (t. 2, b. l. 184-185). Todėl negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad skunde nurodyti K. K. socialiniai ryÅ¡iai jam turės teigiamos įtakos, nes ne tik nesulaikė jo nuo galimo nusikaltimo padarymo, bet ir prisidėjo prie to.

13. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobÅ«džio turi bÅ«ti asmens ryÅ¡iai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. IÅ¡ įtariamosios J. R., liudytojų M. M., T. Ž., taip pat liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymų matyti, kad K. K. turi ryÅ¡ių Airijoje, ten yra ilgÄ laikÄ gyvenęs ir galimai padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ . IÅ¡ duomenų apie K. K. Lietuvos Respublikos sienos kirtimÄ matyti, kad K. K. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. labai dažnai keliavo į AirijÄ , Dublino miestÄ (t. 2, b. l. 178-183).

Iš bylos duomenų matyti, kad K. K. anksčiau teistas Lenkijoje ir Airijoje (t. 3, b. l. 168-173, 175-177). Atsižvelgiant į tai, manytina, jog K. K. turi ryšių ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose užsienio valstybėse. Priešingai, negu nurodoma skunde, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi, planuoja bėgti (slėptis).

Taip pat skunde neteisingai nurodoma, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti apie tokius K. K. veiksmus. IÅ¡ liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymų matyti, kad K. K. priklausančio autoserviso buhalterė už jo pinigus per advokatus bando rasti priėjimÄ prie teisėsaugos institucijų atstovų, be to, buhalterės dėka K. K. sulaikymo metu buvo parÅ«pintas mobiliojo ryÅ¡io telefonas, kuriuo jis slapta bendravo su sau artima aplinka duodamas nurodymus tam, jog jis bÅ«tų paleistas į laisvę, taip pat, kad paleistas į laisvę K.

K. iÅ¡ karto pabėgs, greičiausiai, į AirijÄ arba AnglijÄ , nes ten turi ryÅ¡ių (t. 2, b. l. 184-185). Å ių visų duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad K. K. pasinaudodamas ryÅ¡iais užsienyje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo.

14. Nors K. K. Lietuvoje neteistas, tačiau buvo teistas Lenkijoje ir Airijoje, tame tarpe ir už vagystę (t. 3, b. l. 168-173, 175-177), Lietuvoje baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 178-180). Taip pat byloje yra duomenų, kad K. K. atskirtame ikiteisminiame tyrime (Nr. 01-1-09646-18) yra įtariamas trijų labai sunkių ir vieno sunkaus nusikaltimų padarymu – dalyvavimu nusikalstamame susivienijime, prekyba žmonėmis, neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas (BK 147 straipsnio 2 dalis, 249 straipsnio 3 dalis, 260 straipsnio 3 dalis, 216 straipsnio 1 dalis), už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes, netgi iki gyvos galvos.

K. K. galimi nusikalstami veiksmai buvo iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti ir nevienkartiniai. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje K. K. kaltinamas apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Nors šie duomenys negali būti betarpiškai vertinami šioje baudžiamojoje byloje, kurioje K. K. dėl minėtų veikų nėra kaltinamas, tačiau jie apibūdina K.

K. asmenybę, jo pavojingumÄ . Liudytojas T. Ž. K. K. vaidmenį galimų nusikaltimų padaryme apibÅ«dino kaip pagrindinį, jis buvo nusikalstamos grupuotės lyderis, jÄ sukÅ«rė ir jai vadovavo (t. 2, b. l. 187-189). IÅ¡ pareikÅ¡tų įtarimų matyti, kad galimai darydamas nusikalstamas veikas, kaltinamasis galėjo gauti neteisėtų pajamų. Nors K. K. turi įmonę, tačiau įvertinus tai, kad K. K. Å¡ioje byloje galimai padarė savanaudiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su turtinės naudos siekimu, kitoje ikiteisminio tyrimo byloje taip pat įtariamas savanaudiÅ¡kų nusikaltimų darymu, taip pat įvertinus įtariamosios J.

R. ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymus, manytina kad lėšos gautos iÅ¡ nusikaltimų darymo ‑ iÅ¡ prekybos narkotinėmis medžiagomis buvo vienas iÅ¡ pagrindinių kaltinamojo K. K. pragyvenimo Å¡altinių. Liudytojas, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, nurodė ir tai, kad paleistas į laisvę K. K. toliau prekiaus narkotinėmis medžiagomis (t. 2, b. l. 184-185). Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo K. K. asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti.

15. IÅ¡vardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje ir siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis K. K. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Å iam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bei nėra bÅ«tina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti konkrečias naujas nusikalstamas veikas.

16. Skunde taip pat nurodoma, kad K. K. suėmimo termino pratęsimas pažeidžia BPK 127 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes jo trukmė ikiteisminio tyrimo, iš kurio atskirta baudžiamoji byla, šiuo metu viršija aštuoniolika mėnesių. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo skundo argumentu, kadangi K. K. suėmimo terminas pratęstas ne ikiteisminiame tyrime, o teismui nagrinėti perduotoje baudžiamojoje byloje. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padarytas BPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimas.

Sprendžiant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės pastebėtina, kad kaltinamajam K. K. suėmimas taikomas apie 22 mėnesius (nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d.). Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir Å¡iuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas, o kalinimo laikotarpis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus aspektus, nelaikytinas neproporcingu.

Nagrinėjamu atveju byla apygardos teismo nėra vilkinama, byla teisme gauta 2022 m. vasario 15 d., byloje jau buvo 4 teisiamieji posėdžiai, iš kurių 3 neįvyko dėl kaltinamosios J. R. ir jos gynėjo advokato nedalyvavimo, dar 4 teisiamieji posėdžiai suderinti iki 2022 m. rugsėjo mėn.

17. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl natÅ«ralu, kad dėl Å¡ios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Tačiau Å¡iuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese ir užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

18. Ä®vertinus anksčiau iÅ¡tirtų duomenų visumÄ , K. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , pobÅ«dį, mastÄ , sunkumÄ , darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Å iuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebÅ«tų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iÅ¡ suėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas.

Å ioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtÄ K. K. į laisvę ir skirti jam vienÄ ar kelias kitas Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones (tarp jų ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodyto dydžio užstatÄ ir / ar kitas kardomÄ sias priemones), nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankami užkirsti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Å ioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik taikant K.

K. griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Todėl kaltinamojo gynėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia bÅ«tinumo Å¡ioje proceso stadijoje ir toliau K. K. taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, todėl skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : kaltinamojo K.

K. gynėjo advokato Mindaugo Å ato skundÄ atmesti. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi kaltinamajam K. K. pratęstÄ kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 27 d., palikti galioti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Justas Namavičius Vitalija NorkÅ«naitė Linas Å iukÅ¡ta