cc44eece-e3d7-4874-af5b-51e27d06132e · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-983-221/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06044-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.8; 41; 114.11; 121.21(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų:, Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių uždarosios akcinės bendrovės „Ecomodus“, uždarosios akcinės bendrovės „Elpreka“ ir atsakovo R.

K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9742-199/2014 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Ecomodus“, uždarosios akcinės bendrovės „Elpreka“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nordea Finance Lithuania“, R. K., tretiesiems asmenims S. R., V. A., A. A., N. O. A., J. P. B., J. B., A. B., K. B., B. B., Z. D., A. D., Z. N. J., J. J., P. J., A. K., V. K., V. K., V. K., A. K., G. K., D. M., E. M., A.

M., G. P., G. P., L. R., P. S., V. P., V. S., V. Å ., R. Z., V. Ž., G. Ž., P. J., M. V., E. R., A. Å ., P. Č., uždarajai akcinei bendrovei „Krasta Auto Vilnius“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovės prašė pripažinti negaliojančia 2014 m. vasario 3 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201400396, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės UAB „Elpreka“ ir atsakovės UAB „Nordea Finance Lithuania“, pripažinus negaliojančia 2014 m. vasario 3 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201400396, taikyti restitucijÄ , priteisiant ieÅ¡kovei UAB „Elpreka“ iÅ¡ atsakovės UAB „Nordea Finance Lithuania“ visas pagal 2014 m. vasario 3 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201400396 sumokėtas įmokas, perkelti visas ieÅ¡kovės UAB „Elpreka“ teises ir pareigas, numatytas 2014 m. vasario 3 d. finansinės nuomos sutartyje Nr. 201400396, sudarytoje su atsakove UAB „Nordea Finance Lithuania“, atsakovui R.

K., priteisti ieškovei UAB „Ecomodus“ iš atsakovo R. K. visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad UAB „Ecomodus“ yra ieškovės UAB „Elpreka“ akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklauso 19 350 paprastųjų vardinių akcijų. 2014 m. vasario 25 d. UAB „Elpreka“ už 34 175,16 Eur iš UAB „Nordea Finance Lithuania“ įsigijo automobilį „BMW 520“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Šis automobilis nebuvo reikalingas UAB „Elpreka“ ir buvo įsigytas tenkinti iš esmės tik asmeninius atsakovo R.

K. poreikius. 2014 m. balandžio 25 d. įvyko UAB „Elpreka“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta nepritarti automobilio įsigijimui. Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 6 punktas numato, jog valdyba priima sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainÄ , didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia kaina. UAB „Elpreka“ įstatų 7 straipsnio 7 dalies 10 punktas numato, jog valdyba sprendžia dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainÄ , didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo.

UAB „Elpreka“ įstatinis kapitalas yra 550 000 Lt, todėl 1/20 UAB „Elpreka“ įstatinio kapitalo sudaro 27 500 Lt. Ginčo automobilio vertė – 118 000 Lt, t. y. daugiau kaip 4 kartus didesnė už tÄ , kurį UAB „Elpreka“ vadovas galėjo įsigyti be bendrovės valdybos sutikimo. Taigi, įsigyjant automobilį, buvo pažeista UAB „Elpreka“ vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, kompetencija. UAB „Nordea Finance Lithuania“ buvo informuota apie UAB „Elpreka“ įstatinį kapitalÄ , kad UAB „Elpreka“ yra sudaroma valdyba.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovei buvo žinoma, jog sudaromas sandoris virÅ¡ija 1/20 įstatinio kapitalo. Dėl to atsakovė UAB „Nordea Finance Lithuania“ žinojo ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo nežinoti, kad atsakovas R. K. sudaro sutartį pažeisdamas savo kompetencijÄ . Ginčo sutartis yra nenaudinga (žalinga) bendrovei ne vien dėl to, kad buvo įsigytas nereikalingas automobilis, bet ir dėl to, kad ja buvo apribota veikla, bendrovė turi teikti informacijÄ , rengti tarpines ataskaitas, apribota galimybė užtikrinti kitiems asmenims savo prievoles ir t. t., už jų pažeidimÄ gali bÅ«ti taikomos labai didelės baudos, sutarties sÄ lygos yra labai nenaudingos bendrovei, nes, nutraukus lizingo sutartį, visos sumokėtos įmokos negrÄ Å¾inamos, automobilis parduodamas, o bendrovei iÅ¡laidos nekompensuojamos.

Sutartį pripažinti negaliojančia prašė CK 1.82 straipsnio 1 dalies ir 2.83 straipsnio 1 dalies pagrindu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį dėl reikalavimo perkelti visas UAB „Elpreka“ teises ir pareigas, numatytas 2014 m. vasario 3 d. finansinės nuomos sutartyje Nr. 201400396, sudarytoje su atsakove UAB „Nordea Finance Lithuania“ atsakovui R. K., ieÅ¡kovėms atsisakius Å¡io reikalavimo, atmetė kitÄ ieÅ¡kinio dalį, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovių lygiomis dalimis atsakovei UAB „Nordea Finance Lithuania“ 2 414,5 Lt (700,15 Eur) už advokato ir advokato padėjėjos teisinę pagalbÄ , priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovių lygiomis dalimis valstybei 62,01 Lt (17,95 Eur) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendė, kad UAB „Elpreka“ automobilis buvo iÅ¡nuomotas, o ne parduotas ir UAB „Elpreka“ negalėjo bÅ«ti jo savininke, nes už automobilį nesumokėjo visos iÅ¡perkamosios nuomos kainos, t. y. 126 601,19 Lt. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog finansinės nuomos sutarties pagrindu iÅ¡ lizingo davėjo UAB „Nordea Finance Lithuania“ iÅ¡sinuomotas ginčo automobilis buvo įtrauktas į UAB „Elpreka“ ilgalaikį turtÄ 2014 m. vasario 5 d. ilgalaikio turto priėmimo–perdavimo aktu ir apskaitytas inventorinėje kortelėje Nr. IT421, nesudaro pagrindo laikyti UAB „Elpreka“ Å¡io automobilio savininke.

Nurodė, kad pagal UAB „Elpreka“ įstatus klausimus dėl ilgalaikio turto įsigijimo, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, sprendžia valdyba. Konstatavo, kad finansinės nuomos sutarties sudarymo metu buvo UAB „Elpreka“ valdybos 2013 m. balandžio 16 d. patvirtintas pelno (nuostolių) paskirstymo projektas, kuriame numatytas 150 000 Lt finansavimas transportui ir mechanizmams, kuris buvo patvirtintas ir 2013 m. balandžio 26 d. visuotiniame akcininkų susirinkime.

Pažymėjo, kad sumokėtos įmokos nesudaro 1/20 dalies UAB „Elpreka“ įstatinio kapitalo. Konstatavo, jog tam, kad pripažinti 2014 m. vasario 3 d. finansinės nuomos sutartį negaliojančia nuo sudarymo dienos, reikalinga nustatyti, kad lizingo davėja UAB „Nordea Finance Lithuania“ buvo nesÄ Å¾ininga, privataus juridinio asmens UAB „Elpreka“ direktorius R. K. pažeidė tokio sandorio sudarymo kompetencijÄ , 2014 m. vasario 3 d. finansinės nuomos sutartis prieÅ¡tarauja UAB „Elpreka“ veiklos tikslams.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo automobilio eksploatacijos vieta buvo UAB „Elpreka“ transporto padalinyje, ieÅ¡kovės nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad buvęs UAB „Elpreka“ direktorius R. K. piktnaudžiavo savo padėtimi ir naudojo automobilį iÅ¡skirtinai asmeniniams poreikiams tenkinti. Nustatė, kad lizingo davėja UAB ‚Nordea Finance Lithuania“ 2014 m. rugpjūčio 25 d. raÅ¡tu Nr. 14/1203 pranešė lizingo gavėjai UAB „Elpreka“ dėl finansinės nuomos sutarties Nr. 20140396 nutraukimo nuo 2014 m. rugpjūčio 30 d. dėl susidariusio įsiskolinimo.

Nurodė, kad, pasikeitus UAB „Elpreka“ valdybai, ji nebendradarbiavo su lizingo davėja UAB „Nordea Finance Lithuania“ (CK 6.200 str. 1-3 d.). Sprendė, kad negalima spręsti dėl lizingo davėjos UAB „Nordea Finance Lithuania“ nesÄ Å¾iningumo, sudarant 2014 m. vasario 3 d. finansinės nuomos sutartį su lizingo gavėja UAB „Elpreka“, kuriÄ pasirašė UAB „Elpreka“ direktorius R. K., kadangi buvo UAB „Elpreka“ valdybos 2013 m. balandžio 16 d. pritarimas pelno (nuostolių) paskirstymo projektui, kuriame suplanuota skirti mechanizmams ir transportui 150 000 Lt, be to, Å¡io sandorio vertė nevirÅ¡ijo UAB „Elpreka“ 1/20 dalies įstatinio kapitalo, nes UAB „Elpreka“ neįgijo nuosavybės teisių į iÅ¡nuomotÄ automobilį, nors UAB „Elpreka“ ir įtraukė automobilį į savo ilgalaikį turtÄ , o įgijo teisę nuomos pagrindais jį valdyti ir naudoti už užmokestį.

Kadangi ginčo automobilio pradinio įnaÅ¡o, įmokų už iÅ¡perkamÄ jÄ nuomÄ kaina nevirÅ¡ijo bendrovės 1/20 įstatinio kapitalo, sprendė, jog negalima laikyti, kad 2014 m. vasario 3 d. finansinės nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant UAB „Elpreka“ sandorių sudarymo tvarkÄ , jos buvusiam direktoriui virÅ¡ijant kompetencijÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės nepateikė įrodymų apie lizingo davėjos UAB „Nordea Finance Lithuania“ nesÄ Å¾iningumÄ , iÅ¡skyrus aplinkybę, kad lizingo davėja buvo informuota apie Juridinių asmenų registre esančius duomenis apie UAB „Elpreka“.

Nelaikė, kad 2014 m. vasario 3 d. finansinės nuomos sutartis prieÅ¡tarauja UAB „Elpreka“ tikslams, kadangi sandorio sudarymo metu Å¡i bendrovė vykdė komercinę Å«kinę veiklÄ , o 2013 m. balandžio 16 d. valdybos patvirtintame pelno (nuostolių) paskirstymo projekte buvo numatyta transportui skirti 150 000 Lt. Konstatavo, kad negalima laikyti, jog 2014 m. vasario 3 d. finansinė nuomos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas, tarp jų Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 6 punktÄ , CK 1.82, 2.83 straipsnius, bendrovės įstatus.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad, remdamasi CK 6.217 straipsnio 5 dalies, 6.574 straipsniu, 2014 m. vasario 3 d. finansinės nuomos lizingo sutarties sÄ lygomis, lizingo davėja UAB „Nordea Finance Lithuania“ turėjo faktinį ir teisinį pagrindÄ nutraukti ginčo sutartį, todėl nėra pagrindo laikyti, kad yra pažeistos imperatyvios teisės normos. Nurodė, kad nėra pagrindo lizingo davėjai UAB „Nordea Finance Lithuania“ grÄ Å¾inti lizingo gavėjai UAB „Elpreka“ jos sumokėtas įmokas, nes nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. spalio 2 d. ginčo automobilis buvo pas UAB „Elpreka“ ir dėl to lizingo davėja turėjo nuostolių, o pradinė įmoka buvo sumokėta automobilio pardavėjui UAB „Krasta Auto Vilnius“.

Pažymėjo, kad negali būti tenkintas ieškovių reikalavimas dėl pagerinimų – signalizacijos – įmontavimo ginčo automobilyje, nes lizingo davėja UAB „Nordea Finance Lithuania“ nedavė sutikimo šiam pagerinimui, šio pagerinimo nepageidauja, nurodo, kad UAB „Elpreka“ gali jį pasiimti. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės atsisakė ieškinio reikalavimo perkelti visas UAB „Elpreka“ teises ir pareigas, numatytas 2014 m. vasario 3 d. finansinės nuomos sutartyje Nr. 201400396, atsakovui R.

K., kai buvo grÄ Å¾intas automobilis lizingo davėjai UAB „Nordea Finance Lithuania“, 2014 m. balandžio 25 d. UAB „Elpreka“ valdybos sprendimu R. K. buvo atÅ¡auktas iÅ¡ UAB „Elpreka“ direktoriaus pareigų nuo 2014 d. balandžio 25 d., 2014 d. balandžio 25 d. UAB „Elpreka“ akcininkai visuotiniame akcininkų susirinkime nepritarė ginčo automobilio įsigijimui, Å¡ie akcininkų susirinkimo ir valdybos sprendimai yra galiojantys, nėra duomenų, kad bÅ«tų apskųsti įstatymų nustatyta tvarka, nukrypo nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių, nustatytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse ir atsakovui R.

K. nepriteisė iÅ¡ ieÅ¡kovių jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliacinius skundus padavė ieÅ¡kovės UAB „Ecomodus“, UAB „Elpreka“ ir atsakovas R. K.IeÅ¡kovės UAB „Ecomodus“ ir UAB „Elpreka“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovių ieÅ¡kinys, iÅ¡ ieÅ¡kovių priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovams ir valstybei, Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.             Apžvelgiant kasacinės instancijos teismo praktikÄ , sprendime netinkamai nurodyta, kokios aplinkybės turi bÅ«ti nustatytos, norint pripažinti ginčijamÄ sutartį negaliojančia.

Sprendžiant, kad reikalinga nustatyti, jog 2014 m. vasario 3 d. finansinės nuomos sutartis prieštarauja privataus juridinio asmens UAB „Elpreka“ veiklos tikslams, netinkamai išaiškintos CK 1.82 straipsnio 1 dalies nuostatos. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje yra numatyti du skirtingi savarankiški sandorių negaliojimo pagrindai, t. y. jei sandoris:

i) sudarytas privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ir/ar ii) prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams. Taigi tam, kad sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu CK 1.82 straipsnyje nurodytais pagrindais, nereikalaujama, jog bÅ«tinai egzistuotų abu sandorio negaliojimo pagrindai. IeÅ¡kovės 2014 m. vasario 3 d. finansinės nuomos (lizingo) sutartį ginčijo tuo pagrindu, jog ji buvo sudaryta bendrovės vienasmenio valdymo organo – direktoriaus R.

K., pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatyme ir UAB „Elpreka“ įstatuose nustatytÄ jo kompetencijÄ , todėl nepagrįstai aiÅ¡kintasi, ar sandoris prieÅ¡taravo bendrovės tikslams. Netinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta kasacinės instancijos teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012, yra apibendrinti tam tikri teismo skundžiamame sprendime nurodyti iÅ¡aiÅ¡kinimai.

Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad sandoris prieštaraus juridinio asmens teisnumui ir jei jis prieštaraus jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl:

i) juridinio asmens paskirties, ir/ar ii) tikslų ir/ar iii) jo valdymo organų kompetencijos, iv) kitų aplinkybių, tačiau teismas aiškinosi ne tik dėl kompetencijos, bet ir dėl prieštaravimo bendrovės tikslams.2.             Ne visos nurodytos kasacinės instancijos teismo nutartys galėtų būti taikomos tiesiogiai šiai bylai, nes nurodytose nutartyse faktinė situacija daugeliu atveju buvo skirtinga, t. y. ieškiniai buvo grindžiami tuo, kad ginčijami sandoriai prieštaravo juridinio asmens tikslams, o ne juridinio asmens organo kompetencijai, taip pat ieškinius reikšdavo sandorį sudariusios šalies akcininkai (pačioms sandorio šalims pritariant sandoriui), o ne pati sandorio šalis. Šiuo atveju pati bendrovė pareiškė ieškinį dėl to, jog buvo pažeista bendrovės organų kompetencija, bendrovė nepritarė sandoriui.

3. Nepagrįstai spręsta, jog nebuvo pažeista UAB „Elpreka“ valdymo organo narių kompetencija, Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatos, netinkamai aiškintas finansinės nuomos (lizingo) sutarties turinys. Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 6 punktas numato, kad valdyba turi priimti sprendimus dėl bet kokiu būdu (sandoriu) įsigyjamo ilgalaikio turto, jei atitinkamo įsigyjamo turto kaina yra didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, o ne tik dėl pirkimo–pardavimo sandorio būdu įsigyjamo turto.

Dėl to nesvarbu, kad ginčo automobilis buvo įsigyjamas finansinės nuomos (lizingo) sutarties pagrindu, o ne pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Šiuo atveju buvo būtinas valdybos sprendimas įsigyti ginčo automobilį ir finansinės sutarties (lizingo) pagrindu, jei turto kaina buvo didesnė nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo.4.             Nepagrįstai atsižvelgta į tai, jog nuosavybės teisės į ginčo automobilį dar nebuvo perduotos ieškovei UAB „Elpreka“, t. y. jog sutartis nebuvo visiškai įvykdyta iki ieškinio pareiškimo momento.

Nei Civilinis kodeksas, nei kiti įstatymai nenumato, jog tik tinkamu įvykdymu pasibaigusi sutartis galėtų bÅ«ti ginčijama teisme. Aplinkybės dėl sutarties užbaigimo turėtų reikÅ¡mę tik pripažinus sutartį negaliojančia ir taikant restitucijÄ , o ne sutartį pripažįstant negaliojančia. Ginčo sutartis buvo sudaryta su nuosavybės perleidimo sÄ lyga, t. y. dėl turto įsigijimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į tai, jog ginčo sutartyje buvo numatyta sÄ lyga, jog įvykdžius visas sutarties sÄ lygas nuosavybės teisės į automobilį pereis UAB „Elpreka“, netinkamai taikė CK 6.567 straipsnio 1 dalį, Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatas, nepagrįstai sprendė, jog ginčo sutartis buvo sudaryta ne dėl ginčo turto įsigijimo.5.             Netinkamai iÅ¡aiÅ¡kinus Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatas, sprendžiant, ar buvo reikalingas valdybos pritarimas ginčo automobiliui įsigyti, vadovautasi ne sutarties kaina, o kitais kriterijais. 2014 m. vasario 3 d. finansinės nuomos sutarties Nr. 201400396 specialiosios dalies 2 punkte nurodyta, kad naudoto „BMW 520“ kaina (be palÅ«kanų ir administravimo mokesčio) yra 34 175,16 Eur (117 999,99 Lt).

UAB „Elpreka“ įstatinis kapitalas yra 550 000 Lt, todėl 1/20 įstatinio kapitalo yra lygi 27 500 Lt. Taigi ginčijama finansinės nuomos (lizingo) sutartimi įsigyjamo automobilio kaina 4,3 karto virÅ¡ijo 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. Be to, UAB „Elpreka“ pagal ginčijamÄ sutartį iÅ¡ viso yra sumokėjusi tris įmokas: 24 690,56 Lt (nors pinigai buvo pervesti UAB „Krasta Auto Vilnius“, tačiau tai buvo padaryta remiantis sutartimi ir atitinkama įmoka užskaityta kaip įmoka atsakovui, tai patvirtina ir įmokos užskaitymo aktas), 1 810,54 Lt ir 1 710,66 Lt, iÅ¡ viso 28 211,75 Lt.

Å i suma taip pat yra didesnė už 27 500 Lt (1/20 UAB „Elpreka“ įstatinio kapitalo). Dėl to automobilio įsigijimui buvo bÅ«tinas UAB „Elpreka“ valdybos sprendimas, o teismas, konstatuodamas, kad toks sprendimas buvo nereikalingas, priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , tuo pažeisdamas ir CPK 263 straipsnio nuostatas.6.             Netinkamai iÅ¡aiÅ¡kinus 2013 m. balandžio 16 d. valdybos posėdžio protokolo turinį, taip pat ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, nepagrįstai spręsta, jog UAB „Elpreka“ valdyba buvo priėmusi sprendimÄ Ä¯sigyti ginčo automobilį.

Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 6 punktas numato, jog valdyba priima sprendimÄ dėl ilgalaikio turto įsigijimo, kurio vertė yra didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, o 20 straipsnio 1 dalies 20 ir 21 punktai numato, jog visuotinis akcininkų susirinkimas turi iÅ¡imtinę teisę priimti sprendimus dėl pelno (nuostolių) paskirstymo ir rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo. Taigi sprendimas įsigyti konkretų ilgalaikį turtÄ ir sprendimas patvirtinti pelno (nuostolio) paskirstymÄ ar sprendimÄ dėl rezervų naudojimo yra skirtingi sprendimai.

Be to, sprendimÄ Ä¯sigyti ilgalaikį turtÄ už kainÄ didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo gali priimti tik bendrovės valdyba, o ne visuotinis akcininkų susirinkimas, kadangi pagal įstatymÄ Å¡is klausimas priskirtas bendrovės valdybos kompetencijai. UAB „Elpreka“ valdyba 2013 m. balandžio 16 d. posėdyje tik pritarė 2012 m. pelno (nuostolių) paskirstymo projektui, o 2013 m. balandžio 26 d. akcininkų susirinkimas patvirtino atitinkamÄ paskirstymÄ , tačiau sprendimas dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20, įsigijimo nebuvo priimtas.

Tai, jog UAB „Elpreka“ visuotinis akcininkų susirinkimas leido bendrovei iš sukaupto rezervo panaudoti 150 000 Lt mechanizmų ir transporto įsigijimui, nereiškia, kad dėl konkretaus turto įsigijimo, kurio vertė didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo, nebuvo būtinas valdybos sprendimas. Akcininkų susirinkimas leido bendrovei iš jos turimų rezervų panaudoti lėšas mechanizmų ir transporto įsigijimui, tačiau koks konkretus turtas už atitinkamas lėšas turėjo būti įsigytas, turėjo nuspręsti bendrovės valdyba.

Bendrovės vadovas R. K. nebuvo įgaliotas priimti sprendimÄ , kaip iÅ¡ rezervų skirta atitinkama suma turėtų bÅ«ti panaudota, koks turtas už jÄ Ä¯sigytas. Ä®siteisėjusiame Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-14758-920/2014, yra konstatuota, jog valdyba nėra priėmusi sprendimo dėl automobilio įsigijimo, todėl pagrįstai R. K. dėl jo kaltės buvo atÅ¡auktas iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų.7.             Netinkamai pritaikius įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 str.), pažeidus CK 1.82 straipsnio 1 dalies ir 2.83 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai spręsta, kad, sudarydama ginčo sutartį, atsakovė UAB „Nordea Finance Lithuania“ buvo sÄ Å¾ininga.

Atsakovė UAB „Nordea Finance Lithuania“ turėjo bÅ«ti laikoma nesÄ Å¾ininga, jeigu žinojo ar turėjo žinoti, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta pažeidžiant UAB „Elpreka“ valdymo organų kompetencijÄ (CK 1.82 str. 1 d., 2.83 str. 1 d.). Atsakovė UAB „Nordea Finance Lithuania“ galėjo bÅ«ti nesusipažinusi su UAB „Elpreka“ įstatais, tačiau tikrai žinojo įstatymo nuostatas, jog bendrovėje esant kolegialiam valdymo organui – valdybai, buvo bÅ«tinas valdybos sprendimas įsigyti ilgalaikį turtÄ už didesnę kaip 1/20 įstatinio kapitalo kainÄ .

IÅ¡ byloje esančios UAB „Creditinfo“ ataskaitos, kuri atsakovei UAB „Nordea Finance Lithuania“ buvo pateikta 2014 m. sausio 30 d., t. y. prieÅ¡ sudarant ginčijamÄ sutartį, matyti, kad joje nurodytas UAB „Elpreka“ įstatinis kapitalas – 550 000 Lt, nuo 2004 m. sausio 1 d. yra sudaroma valdyba. Taigi atsakovė UAB „Nordea Finance Lithuania“ žinojo ar negalėjo nežinoti, jog ginčijamos sutarties sudarymui buvo bÅ«tinas valdybos sprendimas. Dėl to ji laikytina nesÄ Å¾ininga.

Be to, atsakovė UAB „Nordea Finance Lithuania“ yra finansinė įstaiga, jos veiklai taikomi padidinti rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl, sudarydama ginčo sutartį, ji privalėjo papildomai pasidomėti sandorį sudarančio direktoriaus R. K. kompetencija. Ginčijama sutartis neturėtų bÅ«ti palikta galioti vien todėl, kad buvo nustatytas kitos sandorio Å¡alies – UAB „Nordea Finance Lithuania“ nesÄ Å¾iningumas. Nepripažinus ginčo sutarties negaliojančia, nesÄ Å¾ininga sutarties Å¡alis – UAB „Nordea Finance Lithuania“ įgautų tam tikrÄ pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ dėl nesÄ Å¾iningų veiksmų nukentėjusį asmenį – ieÅ¡kovę UAB „Elpreka“.

IeÅ¡kovės reikalavimÄ reiÅ¡kė dėl sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, todėl esant teisinių kliūčių (jų nėra), atitinkama sutartis negaliojančia galėjo bÅ«ti pripažinta nuo jos sudarymo iki nutraukimo. Kadangi sutarties nutraukimas nepanaikina sutarties neteisėtumo, taip pat jos nelegalizuoja, aplinkybė, jog ginčo sutartis buvo nutraukta, neturi įtakos sutarties negaliojimui.8.             Netinkamai iÅ¡aiÅ¡kintos ir pritaikytos CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Ginčijama sutartis prieÅ¡taravo ne tik UAB „Elpreka“ įstatams, bet ir Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatoms, kurios laikytinos imperatyviomis. Dėl to turėjo bÅ«ti taikomos ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, jog imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Dėl to ginčijama sutartis turėjo bÅ«ti pripažinta negaliojančia net ir konstatavus, jog atsakovė UAB „Nordea Finance Lithuania“ buvo sÄ Å¾ininga sutarties Å¡alis.9.

Neatsižvelgta, kad ginčo automobilio vertė galėjo sumažėti tik dėl natÅ«ralaus jo nusidėvėjimo (kitokių įrodymų dėl vertės pasikeitimo byloje nėra), todėl už atitinkamas aplinkybes ieÅ¡kovė UAB „Elpreka“ neatsako ir neprivalo kompensuoti vertės sumažėjimo. Automobilis buvo grÄ Å¾intas pakankamai greitai nuo ginčijamos sutarties sudarymo, t. y. praėjus tik aÅ¡tuoniems mėnesiams nuo sutarties sudarymo, jis buvo naudojamas tik nepilnus tris mėnesius, todėl automobilio vertė negalėjo pasikeisti taip žymiai, jog galėtų bÅ«ti negrÄ Å¾inti už automobilį sumokėti pinigai.

Be to, kadangi yra konstatuotas UAB „Nordea Finance Lithuania“ nesÄ Å¾iningumas, bet kokios restitucijos iÅ¡laidos ir kitos galimos neigiamos pasekmės tenka UAB „Nordea Finance Lithuania“ (CK 6.147 str. 2 d., 6.148 str. 2 d., 6.151 str. 2d., 6.152 str. 2 d.).10. Nepagrįstai konstatuota aplinkybė dėl lizingo davėjos informavimo apie UAB „Elpreka“ valdymo organų narių pasikeitimÄ . Å ioje byloje nebuvo svarbu nustatyti Å¡iÄ aplinkybę ir ji net nebuvo įrodinėjama. Atsakovas R. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui R.

K. iÅ¡ ieÅ¡kovių nepriteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės ir priteisti atsakovo R. K. turėtas iÅ¡laidas. Atsiliepime į atsakovo R. K. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės UAB „Ecomodus“ ir UAB „Elpreka“ praÅ¡o jį atmesti. Teigia, kad R. K. nenurodo jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo yra neteisėta ir nepagrįsta. Jei apeliacinės instancijos teismas pradėtų ieÅ¡koti atsakovo R.

K. nenurodytų galbūt pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų atitinkamoje skundžiamo sprendimo dalyje, būtų pažeisti šalių rungimosi (CPK 12 str.) ir lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai. Pirmosios instancijos teismas sprendime pakankamai aiškiai ir nuosekliai motyvavo, kodėl netenkina atsakovo R. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas R. K. nepagrindė ir neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas šioje sprendimo dalyje netinkamai taikė teisės normas ar padarė kitokius pažeidimus.

Atsiliepime į ieÅ¡kovių UAB „Ecomodus“ ir UAB „Elpreka“ apeliacinį skundÄ atsakovas R. K. praÅ¡o sprendimo nekeisti. Nurodo, jog tam, kad 2014 m. vasario 3 d. finansinės nuomos sutartis Nr. 201400396 bÅ«tų pripažinta negaliojančia, reikalinga nustatyti lizingo davėjos UAB „Nordea Finance Lithuania“ nesÄ Å¾iningumÄ ir faktÄ , kad UAB „Elpreka“ direktorius pažeidė tokio sandorio sudarymo kompetencijÄ , ar kad 2014 m. vasario 3 d. finansinės nuomos sutartis prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens UAB „Elpreka“ veiklos tikslams.

Å iuo atveju ieÅ¡kovės neįrodė nė vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų. Lizingo davėjos UAB „Nordea Finance Lithuania“ nesÄ Å¾iningumÄ ieÅ¡kovės įrodinėjo tuo, kad, sudarant ginčijamÄ finansinės nuomos sutartį, buvo paskelbti steigimo dokumentai, todėl bendrovė privalėjo žinoti apie Å¡alies kompetencijÄ sudaryti sandorį, tačiau toks teiginys prieÅ¡tarauja CK 1.82 straipsnio l daliai. IeÅ¡kovės nenurodė kitų argumentų dėl Å¡alies nesÄ Å¾iningumo. 2013 m. balandžio 16 d. valdybos posėdyje buvo patvirtintas UAB „Elpreka“ 2012 m. pelno (nuostolio) paskirstymas, kuriuo buvo nuspręsta 150 000 Lt skirti mechanizmams ir transportui.

Å is sprendimas buvo priimtas ir 2013 m. balandžio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Å i aplinkybė patvirtina, jog transporto priemonės įsigijimui pritarė visi akcininkai. IeÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas CK 1.82 straipsnio 1 dalies ir CK 2.83 straipsnio pagrindais, todėl Kauno apylinkės teismas ir aiÅ¡kinosi visas reikÅ¡mingas aplinkybes dėl CK 1.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. PozicijÄ , jog bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės įrodinėjo tik aplinkybes dėl direktoriaus kompetencijos pažeidimo sudarant ginčijamÄ sandorį, jos sugalvojo ir iÅ¡sakė tik apeliaciniame skunde, kadangi 2014 m. liepos 3 d. patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovės akcentavo, kad sutartis yra nenaudinga (žalinga) bendrovei.

Apeliantės piktnaudžiauja procesu ir iÅ¡sako prieÅ¡taringus argumentus. Siekdamos nuginčyti sandorį CK 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais, apeliantės be kitų bÅ«tinų sÄ lygų privalėjo įrodyti ir sÄ lygÄ dėl ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusio asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimo. Apeliantės nepateikė duomenų, kad jų subjektinės teisės ir/ar teisėti interesai bÅ«tų pažeisti, todėl ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti tenkinamas ir dėl Å¡ios priežasties. Aplinkybę, ar ginčijama sutartis prieÅ¡taravo juridinio asmens tikslams, Kauno apylinkės teismas privalėjo aiÅ¡kintis net ir tuo atveju, jei apeliantės jų bÅ«tų neįrodinėjusios, kadangi tik konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , galima spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais.

UAB „Elpreka“ balansai už 2012, 2013 metus patvirtina, jog minėti finansiniai metai bendrovei buvo sėkmingi, bendrovė sukaupė nuosavo kapitalo už 2 808 730 Lt. UAB „Elpreka“ nuolat dalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose, teikė pasiÅ«lymus statybos rangos, projektavimo darbams atlikti, sudarinėjo sutartis dėl darbų atlikimo, todėl reprezentuoti bendrovę įmonės veiklos vykdymo tikslais buvo nuspręsta įsigyti transporto priemonę. UAB „Elpreka“ transporto priemonę iÅ¡sinuomojo su galimybe įgyti jÄ nuosavybės teise.

Pasikeitus bendrovės valdymo organams, lizingo sutartis tyčia ir sÄ moningai nebuvo vykdoma ir buvo nutraukta. Ginčijamo sandorio suma yra lygi sumokėto pradinio įnaÅ¡o už automobilį (24 000 Lt) ir sumokėtų 2 įmokų po 1 710,66 Lt sumai, t. y. 27 421,32 Lt. Taigi net nesant bendrovės valdybos sprendimo dėl mechanizmų ir transporto įsigijimo už 150 000 Lt, tokiam sandoriui sudaryti nebuvo reikalingas bendrovės valdybos sprendimas, nes 27 421,32 Lt suma nėra didesnė už 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo.

UAB „Elpreka“ niekuomet neįgijo nuosavybėn automobilio „BMW 520“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir neįsipareigojo to padaryti 2014 m. vasario 3 d. finansinės nuomos sutarties Nr. 201400396 pagrindu už 34 175,16 Eur, todėl sudarant ginčijamÄ sandorį nebuvo pažeistos Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatos. Bendrovės valdybai ir akcininkų susirinkimui pritarus 2012 m. pelno (nuostolių) paskirstymui ir tvirtinimui, t. y. leidus iÅ¡ turimų rezervų panaudoti lėšas mechanizmų ir transporto įsigijimui, atsakovas R.

K., sudarydamas ginčijamÄ sandorį pagal jam suteiktÄ kompetencijÄ , nusprendė, koks konkretus turtas už atitinkamas lėšas turėjo bÅ«ti įsigytas. Ginčo automobilio eksploatacijos vieta buvo UAB „Elpreka“ transporto padalinyje. IeÅ¡kovės nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog atsakovas R. K. bÅ«tų piktnaudžiavęs savo padėtimi ar naudojęs ginčo automobilį iÅ¡skirtinai savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Lizingo davėjos UAB „Nordea Finance Lithuania“ negalima laikyti nesÄ Å¾ininga finansinės nuomos sutarties Å¡alimi, kadangi byloje pateikti įrodymai nepatvirtina jos nesÄ Å¾iningumo.

Ginčo sutarties 8.5 punkte nustatyta, kad, nutraukus sutartį, lizingo gavėjo sumokėti administravimo mokestis, lizingo gavėjo sumokėti mokėjimai pagal grafikÄ , kurie laikomi mokėjimais už naudojimosi daiktu, ir kiti mokėjimai negrÄ Å¾inami lizingo gavėjui, todėl apeliantės neturi teisinio pagrindo reikalauti grÄ Å¾inti sumokėtas lizingo įmokas, nes lizinguojamu turtu naudojosi UAB „Elpreka“. Atsiliepime į ieÅ¡kovių UAB „Ecomodus“ ir UAB „Elpreka“ apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Nordea Finance Lithuania“ praÅ¡o sprendimo nekeisti.

Nurodo, kad, sprendžiant klausimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pažeidus juridinio asmens valdymo organų kompetencijÄ , nepakanka nustatyti tik fakto, jog sandoris prieÅ¡tarauja juridinio asmens valdymo organų kompetencijai. AiÅ¡kinant finansinės nuomos (lizingo) sandorį, dominuoja pozicija, jog finansinė nuoma (lizingas) yra viena iÅ¡ nuomos rÅ«Å¡ių. Akcinių bendrovių įstatyme nėra numatyta, kad sudarant kokios nors rÅ«Å¡ies nuomos sutartį yra privalomas valdybos sprendimas, todėl ginčo sutarčiai sudaryti nebuvo reikalingas UAB „Elpreka“ valdybos sprendimas.

Turto įvedimo į eksploatacijÄ kaip ilgalaikio turto aktas, ilgalaikio turto priėmimo–perdavimo aktas, ilgalaikio turto apskaitos inventorinė kortelė nereiÅ¡kia, jog automobilis kaip ilgalaikis turtas buvo įgytas UAB „Elpreka“ nuosavybėn. Ilgalaikio turto apskaitos dokumentai buvo įforminti tik mokestine prasme, UAB „Elpreka“ laikantis privalomų 20-ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ reikalavimų. 2013 m. balandžio 16 d. UAB „Elpreka“ valdybos protokole aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ta UAB „Elpreka“ valdybos valia UAB „Elpreka“ įsigyti ilgalaikį turtÄ , virÅ¡ijantį 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo.

Atsakovė UAB „Nordea Finance Lithuania“ nedalyvavo apeliančių minimoje civilinėje byloje Nr. 2-14758-920/2014, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatyti faktai neturi res judicata galios atsakovės UAB „Nordea Finance Lithuania“ atžvilgiu. Akcinių bendrovių įstatymas nenumato, kokio konkretumo laipsnio turi bÅ«ti valdybos sprendimai dėl ilgalaikio turto įgijimo. Atsakovas R. K., bendrovės vadovas, sudarydamas ginčo sutartį dėl turto finansinės nuomos vykdė UAB „Elpreka“ valdybos sprendimÄ , kuriuo buvo nutarta 150 000 Lt sumÄ skirti mechanizmams ir transportui, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas R.

K. pažeidė privačiojo juridinio asmens valdymo organų kompetencijÄ . Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, kuriuo nuspręsta nepritarti, kad UAB „Elpreka“ įsigytų automobilį, priėmimas po ginčo sutarties sudarymo negali bÅ«ti laikomas pagrindu Å¡iÄ sutartį pripažinti negaliojančia. Apeliantės klaidina teismÄ , teigdamos, kad Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 6 punkto sÄ lygos yra imperatyvios ir draudžiančios bendrovėms įstatuose numatyti didesnę sandorio dėl ilgalaikio turto įsigijimo kainÄ , kuriai turi bÅ«ti gautas bendrovės valdybos sprendimas.

Paminėtoje teisės normoje numatyta sÄ lyga – jeigu įstatuose nenurodyta kitokia kaina, reiÅ¡kia ir tai, kad įstatuose gali bÅ«ti numatyta ir mažesnė, ir didesnė kaina nei nurodyta Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 6 punkte. Taigi Å¡i teisės norma, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantės, nėra imperatyvi. Atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas, Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 6 punkto norma yra dispozityvi ir įstatais gali bÅ«ti pakeista, lizingo sandorį laikant viena iÅ¡ nuomos rÅ«Å¡ių, bendrovės įstatinio kapitalo dydžio žinojimas negali bÅ«ti laikomas pagrindu pripažinti sandorio Å¡alį nesÄ Å¾ininga.

Atsakovės UAB „Nordea Finance Lithuania“ užsakytoje „Credit Info“ ataskaitoje buvo nurodyta, kad UAB „Elpreka“ atstovavo valdymo organas – UAB „Elpreka“ direktorius R. K., kuris veikė kaip vienasmenis valdymo organas. Atsakovė UAB „Nordea Finance Lithuania“, sudarydama ginčo sutartį, taip pat rėmėsi atsakovo R. K., kaip UAB „Elpreka“ vienasmenio vadovo, pareiÅ¡kimais ir patvirtinimais, kurie numatyti ginčo sutarties bendrųjų sÄ lygų 7.1 punkte.

Ginčo automobilis buvo grÄ Å¾intas vadovaujantis sutarties bendrųjų sÄ lygų 8 skirsnio nuostatomis, t. y. todėl, kad sutartis buvo nutraukta UAB „Elpreka“ nevykdant nustatytų mokėjimų, o ne bylos Å¡alims susitarus dėl dalinės restitucijos. Atsakovė UAB „Nordea Finance Lithuania“ nėra sutikusi su restitucijos taikymu Å¡ioje byloje. Pagal ginčo sutarties nuostatas UAB „Elpreka“ grÄ Å¾inus automobilį po sutarties nutraukimo pagal sutarties nuostatas, atsakovė UAB „Nordea Finance Lithuania“ neprivalo grÄ Å¾inti UAB „Elpreka“ jos pagal sutartį sumokėtų mokėjimų, kompensuoti už pagerinimus.

Ginčo automobilis atsakovės UAB „Nordea Finance Lithuania“ buvo įsigytas nuosavybėn už 118 000 Lt su PVM sumÄ , o 2014 m. spalio 31 d. parduotas už 102 504 Lt su PVM sumÄ . Automobilio vertės pokytis – 15 496 Lt su PVM, todėl teismui nusprendus tenkinti apeliančių reikalavimus taikyti restitucijÄ , UAB „Elpreka“ turėtų kompensuoti atsakovei UAB „Nordea Finance Lithuania“ ginčo automobilio vertės sumažėjimÄ . Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Elpreka“, atstovaujama direktoriaus R. K. ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ sudarė finansinės nuomos sutartį, kuria lizingo davėjas (UAB „Nordea Finance Lithuania“) lizingo gavėjo (UAB „Elpreka“) praÅ¡ymu įsipareigojo nuosavybės teise įsigyti daiktÄ , t. y. naudotÄ automobilį BMW 520, ir finansinės nuomos pagrindu automobilį iÅ¡nuomoti lizingo gavėjui (CK 6.567 str. 1 d.). Pastarajam įvykdžius visas prievoles pagal sutartį ir neturint kitų įsipareigojimų lizingo davėjui, pastarasis įsipareigojo perduoti nuosavybės teisę į automobilį, kurio kaina 34 175,46 Eur), lizingo gavėjui.

Lizingo gavėjas įmokėjo pradinę įmokÄ 6 950,88 Eur (24 000 Lt) ir dvi įmokas (1810,54 Lt ir 1710,66 Lt). Kitų įmokų nemokant, lizingo davėjas sutartį nutraukė, automobilis grÄ Å¾intas pardavėjui. IeÅ¡kovės UAB „Ekomodus“ (UAB „Elpreka“ akcininkas) ir UAB „Elpreka“ prašė pripažinti negaliojančia minėtÄ automobilio finansinės nuomos sutartį CK 1.82, 2.83 straipsnių pagrindu. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė, su kuo nesutinka ieÅ¡kovės. Atsakovas R.

K. ginčija sprendimo dalį, kurioje jam nepriteistos iÅ¡ ieÅ¡kovių bylinėjimosi iÅ¡laidos. Dėl ieÅ¡kovių UAB „Ekomodus“ ir UAB „Elpreka“ apeliacinio skundo Apeliantės savo pozicijÄ grindžia tuo, kad ginčijamas sandoris sudarytas pažeidžiant UAB „Elpreka“ vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, kompetencijÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiÅ¡kinosi ir aplinkybes dėl sandorio prieÅ¡taravimo bendrovės veiklos tikslams; nepagrįstai sprendė, jog sutartis sudaryta ne dėl ginčo automobilio įsigijimo, todėl nereikalingas valdybos sprendimas; netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi ginčijama sutartis prieÅ¡taravo ne tik UAB „Elpreka“ įstatams, bet ir Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatoms, kurios laikytinos imperatyviomis; nepagrįstai lizingo davėjo nepripažino nesÄ Å¾iningu.

Juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sÄ lygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jo valdymo organų kompetencijÄ ar prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams (CK 1.82 str.), bÅ«tina nustatyti tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ :

1) sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo;

2) prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne;

3) jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio Å¡alis sÄ Å¾iningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams;

4) konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).Vertindamas juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujančių sandorių negaliojimÄ reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiÅ¡kai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sÄ lygomis (pvz., su didesnėmis palÅ«kanomis, nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiÅ¡kai nepalankiomis sÄ lygomis, sudarant taikos sutartis teikiant pernelyg daug nuolaidų) nereiÅ¡kia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali bÅ«ti ekonomiÅ¡kai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

Darytina iÅ¡vada, kad, pagal kasacinio teismo praktikÄ CK 1.82 straipsnio taikymas (egzistuojant visoms Å¡io straipsnio taikymui svarbioms aplinkybėms) pateisinamas, jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumÄ apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose ir teismas konstatuoja aiÅ¡kų, akivaizdų sandorio nenaudingumÄ , o tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių. Apeliančių teigimu, sudarant ginčijamÄ sandorį, kurį pasirašė įmonės direktorius R.

K., buvo bÅ«tinas valdybos sprendimas, netinkamai aiÅ¡kintas finansinės nuomos sutarties turinys. UAB „Elpreka“ įstatų 7 straipsnio 7 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad bendrovės valdyba sprendžia dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainÄ , didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. Nagrinėjamu atveju sudarant ginčijamÄ sandorį toks valdybos sprendimas priimtas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad automobilis UAB „Elpreka“ nebuvo įsigytas nuosavybės teise, kadangi už automobilį nebuvo sumokėta visa kaina, o sumokėtos įmokos nesudarė 1/20 įstatinio kapitalo, todėl nebuvo pažeistos imperatyvios normos.

 IÅ¡ lizingo sutarties apibrėžimo CK 6.567 straipsnio 1 dalyje matyti, kad daikto nuosavybės teisės perėjimas iÅ¡ lizingo davėjo lizingo gavėjui, tinkamai įvykdžiusiam sutartį, nėra bÅ«tinas lizingo sutarties požymis, t. y. Å¡alys gali susitarti, kad daikto nuosavybės teisė pereis lizingo gavėjui Å¡iam sumokėjus visas įmokas pagal sutartį, tačiau gali susitarti ir kitaip, pavyzdžiui, kad lizingo gavėjas, tinkamai įvykdęs lizingo sutartį, įgis teisę nusipirkti iÅ¡ lizingo davėjo daiktÄ už likutinę vertę, arba kad daikto nuosavybės teisė liks lizingo davėjui ir pan.

Tačiau tais atvejais, kai Å¡alys susitarė, kad pasibaigus lizingo sutarčiai nuosavybės teisė bus perduota lizingo gavėjui, tokia sutarties sÄ lyga sutarties Å¡alims tampa esminė, o nuosavybės teisės perėjimo sÄ lygos buvimas tiesiogiai lemia įmokų, lizingo gavėjo mokamų lizingo davėjui, sandarÄ , t. y. į įmokų sandarÄ papildomai įtraukiamos ir daikto vertės iÅ¡pirkimo įmokos, nes lizingo gavėjas nuo sutarties įsigaliojimo momento pradeda įgyvendinti savo teisę įgyti nuosavybės teisę, periodinėmis įmokomis palaipsniui iÅ¡pirkdamas daiktÄ iÅ¡ lizingo davėjo.

Kasacinis teismas savo praktikoje nurodęs, kad lizingo gavėjas neturi nuosavybės teisės į daiktÄ , tačiau turi iÅ¡ lizingo sutarties kylančias prievolines teises, kurių vertė priklauso nuo daikto vertės rinkoje ir įmokėtų įmokų pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012).            Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sudarant ginčijamÄ lizingo sutartį buvo pažeista juridinio asmens UAB „Elpreka“ kompetencija, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog sudarant finansinės nuomos sutartį nebuvo reikalingas valdybos sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-523/2013).

Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2013 m. balandžio 16 d. valdybos posėdžio protokolo turinį. IÅ¡ Å¡io protokolo spręstina, kad valdyba svarstė klausimÄ dėl pelno (nuostolių) projekto ruoÅ¡imo ir tvirtinimo ir nutarė pritarti projektui, kuriame buvo numatyta 150 000 Lt skirti mechanizmams ir transporto priemonėms įsigyti. 2013 m. balandžio 26 d. visuotiniame susirinkime buvo patvirtintas Å¡is projektas. Teisėjų kolegija iÅ¡ Å¡ių nutarimų negali daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, jog tokiu bÅ«du buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas pritarimas ginčijamam lizingo sandoriui sudaryti.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į 2013 metų balansÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad bendrovės 2012 metais turėtų transporto priemonių vertė buvo 80 148 Lt, kai 2013 metais – 157 148 Lt, kas leidžia manyti, kad Å¡ios priemonės buvo įsigytos iÅ¡ anksčiau aptartų lėšų. Kartu teisėjų kolegija pastebi, kad sudarius lizingo sutartį, buvo įmokėta pradinė įmoka ir sumokėtos dvi įmokos, numatytos mokėti pagal sudarytÄ sutartį. Bendrovės akcininkė UAB „Ekomodus“ 2014 m. balandžio 1 d. kreipėsi į teismÄ dėl 2014 m. vasario 25 d. sudarytos finansinės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, 2014 m. balandžio 25 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė nepritarti ginčo automobilio įsigijimui ir toliau nebuvo mokamos įmokos, dėl ko lizingo davėjas sutartį nutraukė.

Nors dvi įmokos ir buvo įmokėtos, tačiau kiti akcininkų veiksmai leidžia pagrįstai teigti, kad sandoris nebuvo patvirtintas (CK 1.79 str.).  Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kuria atsakovė UAB „Nordea Finanse Lithuania“ nepripažinta nesÄ Å¾ininga. Apeliančių teigimu, lizingo davėjai buvo pateikti UAB „Elpreka“ įstatai, iÅ¡ kurių ji žinojo ar turėjo žinoti, kad ieÅ¡kovės vadovas neturėjo teisės sudaryti lizingo sutarties be valdybos pritarimo, turėjo žinoti įstatymo nuostatas, be to, jai, kaip finansinei įstaigai, keliami didesni rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai.

Kaip minėta, privataus juridinio asmens galimybė nuginčyti savo sudarytus sandorius, motyvuojant jų prieÅ¡taravimu juridinio asmens teisnumui, įstatymo yra ribojama: sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu Å¡iuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad kita sandorio Å¡alis buvo nesÄ Å¾ininga, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia to privataus juridinio asmens valdymo organų kompetencijÄ , nustatytÄ jo veiklos dokumentuose, ar prieÅ¡tarauja to juridinio asmens tikslams (CK 1.82 str. 1 d.).

Nepaneigus kitos sandorio Å¡alies sÄ Å¾iningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu Å¡iuo pagrindu. Kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (CPK 177 str., 178 str., 185 str.). IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas vertino, jog steigimo dokumentų vieÅ¡umas bei kitos sandorio Å¡alies supažindinimas su tokiu dokumentų turiniu nepatvirtina kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia iÅ¡vada. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantėmis, kad Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 6 punkto sÄ lygos yra imperatyvios ir draudžiančios bendrovėms įstatuose numatyti didesnę sandorio dėl ilgalaikio turto įsigijimo kainÄ , kuriai turi bÅ«ti gautas bendrovės valdybos sprendimas. Minėtoje teisės normoje numatyta sÄ lyga – jeigu įstatuose nenurodyta kitokia kaina, reiÅ¡kia ir tai, kad įstatuose gali bÅ«ti numatyta ir mažesnė, ir didesnė kaina nei nurodyta Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 6 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas, Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 6 punkto norma yra dispozityvi ir įstatais gali bÅ«ti pakeista, todėl bendrovės įstatinio kapitalo dydžio žinojimas negali bÅ«ti laikomas pagrindu pripažinti sandorio Å¡alį nesÄ Å¾ininga.

Atsakovė UAB „Nordea Finance Lithuania“, sudarydama ginčo sutartį, rėmėsi atsakovo R. K., kaip UAB „Elpreka“ vienasmenio vadovo, pareiÅ¡kimais ir patvirtinimais, kurie numatyti ginčo sutarties bendrųjų sÄ lygų 7.1 punkte. IÅ¡ visų nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Nordea Finance Lithuania“ elgesys gali bÅ«ti vertinamas, kaip nepakankamai rÅ«pestingas ir atidus, tačiau, nėra pakankamo teisinio pagrindo spręsti, kad lizingo sutarties pasiraÅ¡ymas su tinkamos kompetencijos neturinčiu juridinio asmens organu – direktoriumi vertintinas, kaip nesÄ Å¾iningas sutarties Å¡alies elgesys.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliančių argumentu, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo aiÅ¡kinosi aplinkybes dėl sandorio prieÅ¡taravimo bendrovės tikslams.

Pagal CK 6.227 straipsnio 3 dalį teisę pareikšti ieškinį dėl sutarties nuginčijimo turi asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus ta sutartis pažeidė. Jeigu ieškinį reiškia privataus juridinio asmens dalyvis – akcininkas – dėl bendrovės sudarytos sutarties nuginčijimo tuo pagrindu, kad buvo pažeista juridinio asmens valdymo organų kompetencija, tai jis turi įrodyti, kad jo teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007).

AnalogiÅ¡ko turinio reikalavimai yra CPK 5 straipsnyje, nes teisė į teisminę gynybÄ siejama su pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pagrindinės veiklos rūšį, pagrįstai konstatavo, kad automobilis, įsigytas finansinės nuomos (lizingo) sutarties pagrindu, buvo reikalingas įmonei ir jos naudojamas, ieÅ¡kovės neįrodė savo teisių pažeidimo (CPK 178 str.). Šiuolaikinei civilinei teisei plėtojantis civilinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, sutarties iÅ¡saugojimo (favor contractus) principų linkme, galiojantys įstatymai trečiųjų sÄ Å¾iningų asmenų interesų apsaugos naudai riboja galimybę nuginčyti juridinio asmens sandorius, sudarytus pažeidžiant jų teisnumÄ .

Å ių santykių reglamentavimas inter alia grindžiamas į nacionalinę teisę perkeltomis Europos Bendrijų Tarybos pirmosios direktyvos 68/151/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iÅ¡ Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo nuostatomis, todėl aiÅ¡kintinas atsižvelgiant į direktyvoje įtvirtintus tikslus, vienas iÅ¡ kurių yra siekis užtikrinti trečiųjų Å¡alių apsaugÄ , priimant nuostatas, kiek įmanoma ribojančias pagrindus, kuriais remiantis bendrovės vardu prisiimti įsipareigojimai negalioja.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisių pažeidimo motyvavimas vien tik imperatyvių įstatymų normų pažeidimu ir kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumu yra pernelyg abstraktus, todėl sutarties nuginčijimas tuo pagrindu, kad pažeista juridinio asmens organų kompetencija, nekeliant sutarties nuostolingumo (jeigu jis negali bÅ«ti paÅ¡alintas kitu bÅ«du, pavyzdžiui, peržiÅ«rint sutartį, paÅ¡alinant esminę sutarties Å¡alių nelygybę, akcininkui priteisiant nuostolius iÅ¡ bendrovės valdymo organų narių dėl nuostolingos sutarties sudarymo ir vykdymo) ar kitų svarbių aspektų, neatitinka reikalavimo paisyti sutartinių santykių stabilumo ir sutartis pripažinti negaliojančiomis tik tada, jeigu pažeistų teisių negalima apginti kitais bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007).

Dėl atsakovo R. K. apeliacinio skundo Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam nepriteisė bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl praÅ¡o jas priteisti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu.IÅ¡ priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo nevisiÅ¡kai aiÅ¡ku, kodėl teismas, priimdamas sprendimÄ , netenkino atsakovo praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nebuvo pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisti. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovas R. K. teikė atsiliepimus tiek į ieÅ¡kovės UAB „Ekomodus“ ieÅ¡kinį, tiek į patikslintÄ ieÅ¡kovių UAB „Ekomodus“ ir UAB „Elpreka“ ieÅ¡kinį, turėjo atstovę, kuri dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl ieÅ¡kinio dalį dėl lizingo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetus, kitÄ dalį dėl pirkėjo teisių perkėlimo nutraukus ieÅ¡kovėms atsisakius ieÅ¡kinio, manytina, kad atsakovas turėjo pagrįstų iÅ¡laidų, jos įrodytos pateiktais dokumentais – atsakovas turėjo 3 000 Lt iÅ¡laidų, kaip pats nurodo 1 000 Lt už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ ir 2 000 Lt už atstovavimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡laidos už atsiliepimo į ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 8.2 punkte nurodytÄ rekomenduojamÄ priteisti maksimalų užmokesčio dydį, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos. Tačiau iÅ¡laidos 2 000 Lt už atstovavimÄ teisme (teismo posėdžiai užtruko 4 valandas) (Rekomendacijų 9 punktas), virÅ¡ija Rekomendacijų 8.18 punkte nustatytÄ maksimalų dydį, todėl mažintinos iki 621 Lt.

Kiti apeliacinių skundų argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir neturintys įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.           Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atsakovas R. K. apeliacinės instancijos teisme patyrė 550 Eur atstovavimo iÅ¡laidų,    atsižvelgus į atstovavimo paslaugų suteikimo metu galiojusių Rekomendacijų 8.11 punktÄ , atsakovui iÅ¡ apeliančių priteistina po 224,82 Eur (iÅ¡ viso 449,64 Eur) iÅ¡laidų, patirtų apeliaciniame procese Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės nepakeistÄ .           Priteisti atsakovui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovių uždarosios akcinės bendrovės „Ekomodus“ įmonės kodas 300045824, ir uždarosios akcinės bendrovės „Elpreka“, įmonės kodas 133538922, po 234, 74 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Priteisti atsakovui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ apeliančių uždarosios akcinės bendrovės „Ekomodus“ įmonės kodas 300045824, ir uždarosios akcinės bendrovės „Elpreka“, įmonės kodas 133538922, po 224, 82 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

             Teisėjai                                                                   Nijolia Indreikienė                                                                                 Leonas Jachimavičius                                                                                 Virginija Lozoraitytė