cc3fe69d-be4b-4bb3-acdd-334385aec7c1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                        Administracinė byla Nr. I-1213-426/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05504-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 1.16.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G.

J. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai dėl sprendimo panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :              G. J. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti nuo 2009-08-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 2 312,88 Lt. Panaikinti Generalinės prokuratÅ«ros 2013-09-19 sprendimÄ Nr. 17.2-17273 „Dėl pareiginės algos dalies grÄ Å¾inimo“ (b. l. 1–4).             Pagrįsdama reikalavimÄ paaiÅ¡kino, kad 2004-11-08 buvo paskirta į Klaipėdos rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro padėjėjo pareigas, suteikta trečia kvalifikacinė klasė, 2008-01-29 suteikta antra kvalifikacinė klasė.

             Skunde pareiškėja nurodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu jai priklausantis darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis įstatymų nuostatomis, kurios Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Paaiškino, kad nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 neteisėtai neišmokėta 2 312, 88 Lt darbo užmokesčio dalis, nes Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų pagrindu priedas už kvalifikacinę klasę sumažintas nuo 30 iki 20 procentų.

             Atsakovė nesutinka su skundu. Atsiliepime (b. l. 10-12) nurodo, jog duotuoju laikotarpiu Generalinė prokuratÅ«ra ir jos darbuotojai elgėsi taip, kaip privalėjo elgtis pagal galiojusius teisės aktus. PraÅ¡o atmesti skundÄ . SkundÄ patenkinus, praÅ¡o iÅ¡dėstyti mokėjimus proporcingomis dalimis, priteistÄ sumÄ iÅ¡mokant per vienerius metus.Skundas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė sumažinus pareiginės algos koeficientus ir priedus už kvalifikacines klases, priteisimo.Byloje nėra ginčo, kad atsakovas, vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai mokėjo sumažintÄ darbo užmokestį.

PareiÅ¡kėja, manydama, kad jos teisė gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ yra pažeista ir turi bÅ«ti ginama priteisiant visÄ dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reglamentavimo susidariusį darbo užmokesčio skirtumÄ , kreipėsi į teismÄ .Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d. įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina.Å iai administracinei bylai iÅ¡spręsti yra aktualios teisės aiÅ¡kinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2016-02-15 sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 apibendrinusi ligÅ¡iolinę Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki       2015-05-01 – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimÄ , 2014-04-16 sprendimÄ bei 2015-11-19 nutarimÄ , iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 padarė iÅ¡vadÄ , kad Konstitucinis Teismas, nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, kartu nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Lietuvos Respublikos Seimas įvykdė Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarime nurodytÄ pareigÄ nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 metais buvo bÅ«tinas, ir Å¡io įstatymo 2 str. aiÅ¡kiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .Atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ir GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimus priteisti neiÅ¡mokėtas darbo užmokesčio dalis teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusiai institucijai GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos patirtus praradimus tiek, kiek Konstitucinis Teismas nutarime pripažino, kad jie buvo neproporcingi.

PareiÅ¡kėja prašė panaikinti Generalinės prokuratÅ«ros 2013-09-19 sprendimÄ Nr. 17.2-17273. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2013-08-14 kreipėsi su praÅ¡ymu į Generalinę prokuratÅ«rÄ dėl pareiginės algos dalies grÄ Å¾inimo. Generalinė prokuratÅ«ra, atsakydamas į šį praÅ¡ymÄ , 2013-09-18 raÅ¡tu Nr. 17.2-17272 paaiÅ¡kino, kad tuo metu Generalinė prokuratÅ«ra vykdė galiojančius ir teisėtus įstatymus.Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustato, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra 1) neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams;

2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas;

3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo. Skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali bÅ«ti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.Anksčiau teismo sprendime nurodytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad atsakovo skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir iÅ¡mokėti jai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį nesant nustatyto kompensavimo mechanizmo.

Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), atitinka pareiškėjos prašymo turinį. Teismas taip pat nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 2 d. nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos G. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                 RÅ«ta Miliuvienė