2016-06-30 Nr. BB-3273-1-60-1-00152-2013-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-174-895/2016

Proceso Nr. 1-60-1-00152-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.8.1; 1.1.8.1.1.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nuteistojo A. S. gynėjui advokatui Juozapui Puškoriui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nuosprendis ir T. S. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą nuteistas laisvės atėmimo bausme dvejiems metams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. lapkričio 13 d., o tai laikytina, kad T. S. bausmę atliko, todėl paleistas teismo posėdžio salėje.

A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą nuteistas laisvės atėmimo bausme trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. ir 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimis subendrintomis bausmėmis, ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 100 MGL dydžio bauda.

Į paskirtos bausmės laiką A. S. įskaitytas pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendį, Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. ir 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartis atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas.

Į paskirtos bausmės laiką A. S. įskaitytas laikinas sulaikymas ir suėmimas nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2014 m. vasario 14 d. ir nuo 2015 m. liepos 16 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nuosprendžiu T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį nuteistas laisvės atėmimo bausme ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. ir 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimis subendrintomis bausmėmis ir paskirta A. S. galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 100 MGL dydžio bauda.

Iš nuteistųjų A. S. ir T. S. solidariai priteista nukentėjusiajam A. R. 3139,48 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš A. S. ir T. S. solidariai priteista ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 523,94 Eur ir 5 procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Armano Abramavičiaus pranešimo, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. S. gynėjo advokato, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. T. S. ir A. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu sugadinus gyvenamojo namo, esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto kambario langą, įsibrovė į minėto namo patalpas, iš kurių pagrobė automobilio „Toyota Corolla“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktą, automobilio „Toyota Land Cruiser“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktą su signalizacijos pultu (60 Lt vertės), vyrišką laikrodį „Seico Classic“ (1500 Lt vertės), moterišką laikrodį „Tissot“ (1500 Lt vertės), moterišką vestuvinį auksinį žiedą su briliantu (1700 Lt vertės), vyrišką vestuvinį auksinį žiedą su briliantu (1700 Lt vertės), moterišką auksinį koljė „Neužmirštuolė“ (520 Lt vertės), moterišką auksinį koljė „Paukštelis“ (600 Lt vertės), moterišką koljė (400 Lt vertės), moteriškus auksinius auskarus su perlais (1500 Lt vertės), moteriškus auskarus „Gėlytės“ (500 Lt vertės), moterišką auksinę grandinėlę su pakabuku (1500 Lt vertės), moterišką sidabrinį žiedą (250 Lt vertės), moterišką sidabrinį žiedą (160 Lt vertės), moterišką sidabrinį žiedą su ruda akimi (300 Lt vertės), moterišką sidabrinį žiedą (120 Lt vertės), moterišką sidabrinį žiedą su juoda akimi (170 Lt vertės), moteriškus auskarus (110 Lt vertės), moteriškus auksinius auskarus (300 Lt vertės), moteriškus auskarus (100 Lt vertės), moteriškus sidabrinius auskarus (180 Lt vertės), moteriškus auskarus (80 Lt vertės), moteriškus sidabrinius auskarus (100 Lt vertės), moteriškus auskarus (80 Lt vertės), moteriškus auskarus (50 Lt vertės), 7000 Lt, vieną butelį viskio „Nikka Taketsuru 17YO“ (350 Lt vertės), vieną butelį viskio „Chivas Royal Salute 21YO“ (400 Lt vertės), vieną butelį viskio „Laphroig YO“ (150 Lt vertės), vieną butelį konjako „Courvoisier X.O.“ (300 Lt vertės), vieną butelį konjako „Courvoisier V.S.O.P.“ (120 Lt vertės), vieną butelį konjako „Hennessy V.S.O.P.“ (180 Lt vertės), automagnetolą JVC (350 Lt vertės), navigaciją (700 Lt vertės), fotoaparatą „Panasonic“ (1100 Lt vertės); po to (duomenys neskelbtini) namo kieme, Palangoje, pagrobtu raktu atrakino automobilio „Toyota Corolla“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, į automobilį įdėjo iš namo pagrobtą nešiojamąjį kompiuterį „Advent“ (1200 Lt vertės) ir keturis butelius su alkoholiniais gėrimais (400 Lt vertės); tuo pačiu pagrobtu raktu užvedė automobilio variklį ir pasikėsino pagrobti automobilį „Toyota Corolla“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (50 900 Lt vertės), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo pastebėti nukentėjusiojo A. R. . Taip T. S. ir A. S. pagrobė A. R. priklausančio turto už 24 130 Lt ir pasikėsino pagrobti A.

R. priklausančio turto už 41 600 Lt bei AB „SEB lizingas“ priklausantį automobilį „Toyota Corolla“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (50 900 Lt vertės).

2. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Ančiukaitis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

2.1. Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas individualizuodamas bausmes nepakankamai dėmesio skyrė visoms reikšmingoms bausmės skyrimui aplinkybėms, neįvertino to, kad nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių priežasčių, taip pat kaltininko atliktų nusikalstamų veiksmų pavojingumo, tai, kiek nusikalstamas ketinimas buvo įgyvendintas, priežasčių, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta. Taip pat nebuvo teisingai parinkti ir asmenybės įvertinimo kriterijai, neatsižvelgta į bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį bei kitas svarbias aplinkybes.

2.2. Prokuroras pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog T. S. nevedęs, yra bedarbis, kartą jau buvo teistas, teistumas neišnykęs, o tai rodo, kad jo socialiniai ryšiai nėra stiprūs, taip pat yra linkęs nusikalsti. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, ją padarė tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų, ypač ciniškai ir įžūliai (nakties metu įsibrovė į svetimą gyvenamą namą, iš kur pagrobė didelę vertę turintį turtą), aktyviai dalyvavo darant nusikalstamą veiką, bet jos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, ilgą laiką neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką (pripažino, kad dalyvavo veikoje tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme), melavo apie reikšmingas bylai aplinkybes ir tokiu būdu siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės.

2.3. Skunde teigiama, kad T. S. nepadarė išvadų dėl savo gyvenimo būdo pakeitimo, paskutinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, todėl iš esmės įvertinus visas nustatytas aplinkybes jo asmenybė negali būti apibūdinama teigiamai ir laikytina pavojinga. Pasak prokuroro, teismai, vykdydami BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus, nustato nusikalstamos veikos padarymo stadiją ir atsižvelgia į ją motyvuodami skiriamos bausmės rūšį ir dydį. Skirdami bausmes už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką teismai privalo laikytis BK 57 straipsnio reikalavimų ir atsižvelgti į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta. Anot kasatoriaus, šiuo atveju akivaizdu, kad tai nebuvo padaryta, nes apeliacinės instancijos teismas tik deklaratyviai ir formaliai pasisakė, jog nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o tai, teismo nuomone, laikytina pagrindu skirti švelnesnę bausmę, neatsižvelgiant į priežastis, dėl ko nusikalstama veika nebuvo baigta. Prokuroras pažymi, kad nebaigto nusikaltimo stadija savaime nesudaro prielaidos švelninti bausmės. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, kaltininko veiksmai buvo ypač pavojingi, nes buvo daroma sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama tyčinė nusikalstama veika, t. y. nakties metu įžūliai ir ciniškai įsibrauta į svetimą gyvenamą namą, pagrobti didelę vertę turintys daiktai, be to, pati nusikalstama veika nebuvo baigta ne dėl to, kad kaltininkas pats nusprendė veikos nebetęsti, bet todėl, kad nusikaltimo vietoje buvo užtiktas savininko ir negalėjo užbaigti veikos dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Pasak kasatoriaus, akivaizdu, kad tokios nustatytos teisinę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės neturėtų sudaryti prielaidos ir būti kriterijus bausmei švelninti. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, tačiau buvo nustatyta viena iš atsakomybę sunkinančių aplinkybių – veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies l punktas).

2.4. Prokuroras, apibendrindamas tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuoja, kad T. S. padarė ypač pavojingą veiką – sunkų tyčinį nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų, veika nebuvo baigta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, jo asmenybės charakterizuoti teigiamai nėra jokio pagrindo, veika padaryta bendrininkaujant su kitu asmeniu, jis buvo vienas iš aktyvių vykdytojų, todėl yra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. T. S. parinko per pusę mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytas jos dydžio vidurkis.

2.5. Kasaciniame skunde nurodyta, kad iš bylos medžiagos matyti, jog A. S. ir T. S. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, tačiau, kaip jau buvo aptarta pirmiau, į tai turėtų būti atsižvelgta vertinant nusikalstamos veikos stadiją, skiriant ir individualizuojant bausmę (jos nešvelninant). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pati nusikalstama veika buvo įgyvendinta nedidele apimtimi, tačiau tokios nurodytos aplinkybės iš esmės prieštarauja bylos medžiagoje esantiems duomenims. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, 2013 m. birželio 17 d., apie 01.30 val. T. S. ir A. S. , veikdami bendrininkų grupe, sugadino gyvenamojo namo esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto kambario langą, įsibrovė į namą ir iš jo per kelis kartus išnešė įvairių daiktų, kuriuos sudėjo į kieme stovėjusį automobilį „Toyota Corolla“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu, kai nukentėjusysis A. R. išbėgo į kiemą A. S. jau nebebuvo, o T. S. sėdėjo minėtame automobilyje, kuris buvo užvestas ir lėtai riedėjo atgal, o tai akivaizdžiai parodo, kad nusikalstama veika nutrūko ją beveik įgyvendinus ir baigus. Prokuroras teigia, kad šiuo atveju konstatuotina, jog A. S. padarė ypač pavojingą veiką – sunkų tyčinį nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų, veika nebuvo baigta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, jo asmenybė charakterizuotina ypač neigiamai (teistas devynis kartus, nedirba, neturi šeimos), veiką padarė bendrininkaudamas su kitu asmeniu, buvo aktyvus vykdytojas, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. A. S. parinko mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytas jos dydžio vidurkis.

2.6. Prokuroras nurodo, kad iš esmės apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu bausmės buvo sušvelnintos abiem nuteistiesiems motyvuojant tuo, jog nusikalstama veika nebuvo baigta, t. y. nutruko pasikėsinimo stadijoje (visiškai neatsižvelgiant dėl kokių priežasčių), tačiau, pasak kasatoriaus, toks argumentas nesudaro pagrindo bausmių švelninti ir skirti mažesnes nei buvo paskyręs pirmosios instancijos teismas, juo labiau kad kitos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos reikšmingos bausmės skyrimui aplinkybės nuteistųjų padėties nelengvina ir turi būti vertinamos lygiaverčiai, neišskiriant ir neakcentuojant atitinkamos aplinkybės pranašumo ar išskirtinės – dominuojančios reikšmės.

3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistiesiems T. S. ir A. S. paskirtų bausmių

4. Pasak kasatoriaus, nuteistiesiems T. S. ir A. S. apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas iš BK 54 straipsnio 2 dalies kylančių reikalavimų, paskyrė per švelnias bausmes. Šis kasacinio skundo argumentas iš esmės grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, nepakankamai dėmesio skyrė visoms reikšmingoms bausmės skyrimui aplinkybėms, neįvertino to, kad nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių priežasčių, neatsižvelgė į kaltininkų atliktų nusikalstamų veikų pavojingumą. Kasatoriaus nuomone, nebuvo teisingai parinkti ir asmenybės įvertinimo kriterijai, neatsižvelgta į bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį bei kitas svarbias aplinkybes.

5. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Nors prokuroro kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio nuostatas, tačiau netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas grindžiamas ir nesutikimu su faktinių aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui (susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistųjų T. S. ir A. S. asmenybėmis), įvertinimu. Taigi šiuo atveju iš esmės yra ginčijamas apeliacinės instancijos teismo atliktas, byloje esančių faktinių duomenų vertinimas, o tai paprastai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Šiuos klausimus, nagrinėdamas bylą, galutinai išsprendžia apeliacinės instancijos teismas. Dėl to prokuroro kasacinio skundo argumentus kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

6. Taigi, nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi atsakymas į klausimą, ar apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sušvelnindamas T. S. ir A. S. paskirtas bausmes, pažeidė BK 54 straipsnio nuostatas ir dėl to paskyrė akivaizdžiai per švelnias, neteisingas bausmes.

7. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

8. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes (t. y. jas sušvelnindamas), paisė BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, t. y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistųjų asmenybes, ir tokį savo sprendimą tinkamai motyvavo. Kartu pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai neduoda teisinio pagrindo teigti, jog apeliacinės instancijos teismas, sušvelnindamas nuteistiesiems T. S. ir A. S. paskirtas bausmes, pažeidė BK 54 straipsnio nuostatas ir dėl to paskyrė per švelnias, aiškiai neteisingas, nusikalstamos veikos pavojingumui neproporcingas bausmes. Kaip jau minėta, šie argumentai iš esmės yra siejami su kasatoriaus nesutikimu dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto faktinių aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, vertinimo, tačiau jie nepagrindžia netinkamo baudžiamojo įstatymo (nagrinėjamoje byloje BK normų, įtvirtinančių bendruosius bausmės skyrimo pagrindus) taikymo.

9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo už nusikalstamą veiką nuteistiesiems paskirtos bausmės paskirtos laikantis BK nuostatų, įtvirtinančių bausmių skyrimo pagrindus. Šios bausmės atitinka bausmių tikslus ir nėra pagrindo teigti, kad jos būtų neproporcingos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir todėl neteisingos.

10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nenustatyta BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų neperžengiant kasacinio skundo ribų naikinti ar keisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio kasacinį skundą.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Eligijus Gladutis

Armanas Abramavičius