cc3d8a6c-dea2-4018-be57-708f14802453 · Kauno apygardos teismas

                                                                                 Civilinė byla Nr. A2-337-260/2012 Teisminio proceso Nr.2-05-3-02884-2009-3                                                                         Procesinio sprendimo kategorija:124.2.2;122.4 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 13 d.

Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų J. J., N. J., G. M., V. M. ir A. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr.2-404-774/2010 pagal pareiÅ¡kėjų J. J., N. J., G. M., V. M., A. M. pareiÅ¡kimÄ pareikÅ¡tÄ suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, K.

A., S. A., R. B., B. F., L. F., O. F., D. G., A. K., A. K., V. K., U. K., K. K., V. K., B. K., F. M. L., B. M., E. M., L. N., N. N., R. N., S. V. N., J. S., J. S., P. S., D. S., I. S., T. S., J. Å ., V. K., J. V., V. V., A. V., A. V., M. Ž., E. M., I. J., T. M., I. M. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo ir pastato valdymo nuosavybės teise įsisenėjimo teisės pagrindu fakto nustatymo, ir n u s t a t ė:            Kauno miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ po proceso atnaujinimo, 2010 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-404-774/2010 panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 1993 m. birželio 9 d. sprendimÄ Â civilinėje byloje Nr.2-3546/93, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad namus Kaune, (duomenys neskelbtini) (lA1m, 2A1m, 3A1m) (duomenys neskelbtini) (lA3p), buvęs adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, iki jų paėmimo į savivaldybės fondÄ asmeninės nuosavybės teisėmis valdė V.

P., A., ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjų patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ atmetė. Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjų J. J., N. J., G. M., V. M., A. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo, 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, apeliacinį skundÄ atmetė.PareiÅ¡kėjai pateikė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr.2-404-774/2010, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir pastato valdymo nuosavybės teise įsisenėjimo teisės pagrindu fakto nustatymo.

PareiÅ¡kėjai nurodė, jog procesas atnaujintinas dėl naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, jog V. P. priklausęs nekilnojamasis turtas Kaune, (duomenys neskelbtini), nebuvo nacionalizuotas. Å i aplinkybė paaiÅ¡kėjo tik gavus DŽDT Vykdomojo komiteto 1952-10-10 sprendimo Nr.609 ruoÅ¡imo medžiagÄ , kuri teismams nagrinėjant bylÄ nebuvo pateikta. Aplinkybė, kad nekilnojamasis turtas nebuvo nacionalizuotas, nes nacionalizacijos aktas buvo panaikintas, yra esminė, ir teismas, žinodamas Å¡iÄ aplinkybę, bÅ«tų priėmęs visiÅ¡kai kitokį sprendimÄ .Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ Â civilinėje byloje Nr.2-404-774/2010 pagal pareiÅ¡kėjų J.

J., N. J., G. M., V. M., A. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, K. A., S. A., R. B., B. F., L. F., O. F., D. G., A. K., A. K., V. K., U. K., K. K., V. K., B. K., F. M. L., B. M., E. M., L. N., N. N., R. N., S. V. N., J. S., J. S., P. S., D. S., I. S., T. S., J. Å ., V. K., J. V., V. V., A. V., A. V., M. Ž., E. M., I. J., T. M., I. M. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir pastato valdymo nuosavybės teise įsisenėjimo teisės pagrindu fakto nustatymo.

Teismas nurodė, kad proceso atnaujinimas pagal pareiÅ¡kėjų iÅ¡dėstytas aplinkybes, kurios yra teismų teisiÅ¡kai įvertintos, reikÅ¡tų pakartotinį bylos nagrinėjimÄ ir tų pačių byloje surinktų įrodymų vertinimÄ , tačiau toks pakartotinis nagrinėjimas nebÅ«tų suderinamas su CPK ir teismų praktikoje pripažįstama proceso atnaujinimo paskirtimi ir tikslais, nes byloje nenustatyta faktinių bei teisinių prielaidų pagrįstai abejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo užbaigtoje civilinėje byloje teisėtumu, taigi ir, atnaujinus procesÄ , tikrinti Å¡io sprendimo teisėtumÄ .

PareiÅ¡kėjų nurodytas DŽDT Vykdomojo komiteto 1952-10-10 sprendimas Nr.609 ir jo ruoÅ¡imo medžiaga, kurioje yra pakartotos tos pačios aplinkybės kaip ir sprendime, yra pateiktas byloje bei aptartas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendime bei Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartyje (b.l. 131, t. 13), bÅ«tent tuo aspektu, kad pagal Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto 1952-10-10 sprendimÄ Nr. 609 namų valda, kuriÄ sudaro trys gyvenamieji namai 1A1m, 2A1m, 3A1m, registruota į vietos Tarybos fondÄ valstybinės nuosavybės teisėmis (b.l. 7-10, t. 1).

PareiÅ¡kėjų atstovė savo paaiÅ¡kinimuose nagrinėjant bylÄ 2010-02-26 teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad „potvarkyje pasakyta, kad namas nenacionalizuotas, bet valdomas butų Å«kio tarnybos“ (b.l. 7, t. 13). Teismas taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės nelaikytinos turinčiomis esminę reikÅ¡mę bylai iÅ¡spręsti, nes pagrindinis bylos nagrinėjimo dalykas nėra nacionalizuotas buvo ar ne pareiÅ¡kėjų tėvo turtas, o bÅ«tent nacionalizavimo aktas buvo vertintas kaip vienas iÅ¡ įrodymų, pagrindžiančių valdė ar ne V.

P. nuosavybę įsisenėjimo teisės pagrindu. Teismas praÅ¡omoje atnaujinti procesÄ civilinėje byloje yra pasisakęs, kad V. P. pastatų nuosavybės teise įsisenėjimo teisės pagrindu nevaldė. Ar valdė V. P. kiek tai turto kita teise nei įsisenėjimo, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir paminėti argumentai spręsti praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo Å¡ioje byloje reikÅ¡mės neturi. Atskiruoju skundu (b.l. 43-48, t.

17) pareiÅ¡kėjai J. J., N. J., G. M., V. M. ir A. M. praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, užbaigtoje Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimu (civilinės bylos Nr.2-404-774/2010) bei Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (civilinės bylos Nr.A2-1187-273/2010). Skunde nurodoma, kad naujai gauti įrodymai Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1952-10-10 sprendimo Nr. 609 rengimo medžiaga teismų niekada nebuvo vertinti.

Å ie įrodymai, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, niekada anksčiau nebuvo tiriami bei vertinami. BylÄ nagrinėję teismai pareiÅ¡kimÄ atmetė remdamiesi 1940-12-11 namo nacionalizavimo akte Nr. 601 nurodytomis aplinkybėmis, kad namas buvo nacionalizuotas kaip priklausantis keliems savininkams. Po Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-10 sprendimo bei Kauno apygardos teismo 2010-09-07 nutarties priėmimo paaiÅ¡kėjo nauja esminė bylos aplinkybė, kuri pareiÅ¡kėjams nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma bylos nagrinėjimo metu: dėl 1940-12-11 nacionalizavimo akto Nr. 601 V.

P. 1940-12-23 padavė skundÄ , o byla persiųsta į komisariatÄ (bylos Nr. 38303). Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1952-10-10 sprendimo Nr. 609 rengimo medžiaga, kuri pareiÅ¡kėjams tapo žinoma tik dabar ir kuri nebuvo pateikta bylÄ nagrinėjusiems teismams, patvirtina, jog V. P. 1940-12-23 skundas buvo patenkintas ir nacionalizavimo aktas Nr. 601 panaikintas. Naujai gautame įrodyme - Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto posėdžio 1952-10-10 protokolo Nr. 30 trečiame lape - nurodyta, jog į darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl namų valdų, virÅ¡ijančių 220 kv. m. naudingo ploto, „nenacionalizuotų, bet faktiÅ¡kai Kauno miesto Butų Å«kio valdybos valdomų, teisinės registracijos pravedimo“.

To paties protokolo penktame lape konstatuota, kad klausimas dėl „namų valdų, viršijančių 220 m2 naudingo ploto, nenacionalizuotų, bet faktiškai Kauno miesto Butų ūkio valdybos valdomų, teisinės registracijos pravedimo“, buvo svarstytas ir dėl to buvo priimtas sprendimas Nr. 609 (lapo Nr. 17). Kauno srities Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1952-10-10 sprendimu Nr. 609 „Dėl namų valdų, viršijančių 220 m2 naudingo ploto, nenacionalizuotų, bet faktiškai Kauno miesto Butų ūkio valdybos valdomų, teisinės registracijos pravedimo“ nuspręsta:

„leisti Kauno Inventorizacijos Technikiniam biurui priede Nr. 1 iÅ¡vardintoms namų valdoms teisinę registracijÄ pravesti Kauno miesto Butų Å«kio valdybos vardu valstybinės nuosavybės teisėmis“. Priedėlis Nr. 1 prie KMVK-to 1952-10-10 sprendimo Nr. 609 patvirtina, kad namai adresu (duomenys neskelbtini), kurių naudingas plotas 262,07 kv. m., nenacionalizuoti (inventor. Nr. 103-13). DŽDT Vykdomojo komiteto 1952-10-10 sprendimo Nr. 609 ruoÅ¡imo medžiaga patvirtina, jog V. P. priklausęs nekilnojamasis turtas Kaune, (duomenys neskelbtini), nebuvo nacionalizuotas.

BylÄ nagrinėję teismai pareiÅ¡kimÄ atmetė remdamiesi nacionalizavimo akte nurodyta aplinkybe, jog namas buvo nacionalizuotas kaip priklausęs keliems savininkams. Kadangi nacionalizavimo aktas buvo panaikintas kaip neteisėtas, bylÄ nagrinėję teismai savo sprendimus grindė negaliojančiu administraciniu aktu. BylÄ nagrinėję teismai pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad V. P. buvo ginčo statinių savininkas, atmetė remdamiesi argumentu, jog namas buvo nacionalizuotas kaip priklausęs keliems savininkams, todėl Å¡i aplinkybė tiesiogiai lėmė teismų iÅ¡vadas dėl pareiÅ¡kimo pagrįstumo.Kauno miesto apylinkės teismas visiÅ¡kai nevertino naujai gautų įrodymų bylos aplinkybių kontekste, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp įrodymų.

Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011 padarytas iÅ¡vadas, kad daugiau nei prieÅ¡ septyniasdeÅ¡imt metų vykusiems įvykiams patvirtinti yra neprotinga reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama apie kÄ tik įvykusius įvykius. Kauno miesto apylinkės teismas yra padaręs aiÅ¡kiÄ teisės taikymo klaidÄ . Net jei minėtasis nacionalizavimo aktas nebÅ«tų buvęs panaikintas, V. P. vis tiek laikytinas ginčo turto bendrasavininkiu.

Nors bylÄ nagrinėję teismai rėmėsi dokumentais, patvirtinančiais V. P. nuosavybės teisę į ginčo turtÄ , tačiau, atmesdami pareiÅ¡kimÄ visa apimtimi, paneigė bet kokias V. P. nuosavybės teises į ginčo turtÄ . Teismų sprendimai akivaizdžiai pažeidžia teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, ir proceso atnaujinimas yra vienintelė galimybė iÅ¡taisyti padarytus pažeidimus. Pradiniame pareiÅ¡kime, kurį iÅ¡nagrinėjo Kauno miesto apylinkės teismas 1993-06-09 sprendimu, buvo praÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad namus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini) (1 A1m, 2A1m, 3A1m) ir (duomenys neskelbtini) (1 A3p), buvęs adresas (duomenys neskelbtini), iki jų perėmimo į savivaldybės fondÄ asmeninės nuosavybės teise valdė V.

P.. PareiÅ¡kėjos (jų teisių perėmėjai) pareiÅ¡kė naujus pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo reikalavimus, nors byla buvo atnaujinta pagal neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų V. K. ir V. V. praÅ¡ymus. Naujai patikslintuose pareiÅ¡kimuose iÅ¡dėstyti reikalavimai pagal savo pobÅ«dį peržengia ribas, kurias apibrėžė pirmiau nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai ir tai, kÄ Å¡ioje atnaujintoje byloje teismai turėjo nagrinėti ir dėl ko pasisakyti.

Atnaujintoje byloje minėto pareiÅ¡kėjų reikalavimo priėmimas ir nagrinėjimas iÅ¡ tiesų reiÅ¡kė ne ankstesnio Kauno miesto apylinkės teismo 1993 m. birželio 9 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimÄ pagal tuos proceso atnaujinimo pagrindus, dėl kurių procesas ir pareiÅ¡kėjų nurodytais faktiniais bei teisiniais pagrindais, o visiÅ¡kai naujo ginčo iÅ¡nagrinėjimÄ . Atnaujintos bylos nagrinėjimas yra ankstesnio sprendimo (Å¡iuo atveju dėl namų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini) (1 A1m, 2A1m, 3A1m) ir (duomenys neskelbtini) (lA3p), iki jų perėmimo į savivaldybės fondÄ V.

P. asmeninės nuosavybės teise valdymo fakto nustatymo) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, bet ne galimybė asmenims (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjams), nepraÅ¡iusiems proceso atnaujinimo, tikslinti pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡ naujo siekti savo interesų patenkinimo. Todėl teismas Å¡ioje byloje, pažeisdamas CPK 370 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ , peržengė procesiniame įstatyme nustatytas atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas ir padarė esminį proceso pažeidimÄ . Å ioje byloje nebuvo teisinio pagrindo priimti ir ypatingosios teisenos tvarka spręsti reikalavimus, kurie suformuluoti 2007-11-15 patikslintame pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kime.

Tokie iÅ¡aiÅ¡kinimai nedviprasmiÅ¡kai nurodyti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-16 nutartyje, bylÄ peržiÅ«rint kasacine tvarka. Joje konstatuota, kad „atnaujinus bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nagrinėjimÄ , teismas bylÄ nagrinėja pagal bendrÄ sias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.). Bylos nagrinėjimÄ atnaujinus tuo pagrindu, kad sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ar pareigų, teismo procesas turi bÅ«ti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimÄ neįtrauktas asmuo (asmenys) galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios; <...> bylÄ nagrinėję teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiÅ¡kėjų patikslintame praÅ¡yme dalyje namo 1A3p pareiÅ¡kimo pagrindas nurodytas kaip dėl nuosavybės teisės į atitinkamÄ dalį Å¡io namo pripažinimo, tuo tarpu reikalavimas suformuluotas kaip dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo <...>; <...> Apskųstų procesinių sprendimų turinys rodo, kad bylÄ nagrinėję teismai visapusiÅ¡kai neiÅ¡aiÅ¡kino, neiÅ¡analizavo ir nenustatė reikÅ¡mingų bylai iÅ¡spręsti faktinių aplinkybių, kurių bÅ«tinumÄ nustatyti lemia byloje taikytinos teisės normos.

IÅ¡nagrinėjus atnaujintÄ bylÄ teismo sprendimas nėra priimtas dėl visų tų reikalavimų, kurie buvo iÅ¡spręsti Kauno miesto apylinkės teismo 1993 m. birželio 9 d. sprendimu.“ Nustatyti pažeidimai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-16 nutartyje buvo atkartoti Kauno miesto apylinkės teismui priimant 2010-03-10 sprendimÄ bei Kauno apygardos teismui priimant 2010-09-07 nutartį. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ (b.l. 85-90, t.

17) suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Suinteresuotas asmuo nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1952-10-10 sprendimo Nr. 609 rengimo medžiagos duomenys sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog paaiÅ¡kėjo nauja esminė bylos aplinkybė, kuri pareiÅ¡kėjams nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Priimant Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-10 sprendimÄ ir Kauno apygardos teismo 2010-09-07 nutartį buvo remiamasi ne vien tik 1940-12-11 nacionalizavimo akte Nr.601 nurodytais duomenimis.

BylÄ nagrinėję teismai nuosekliai ir iÅ¡samiai tyrė ir vertino visus byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, pareiÅ¡kėjų bei jų atstovų paaiÅ¡kinimus ir byloje padarytas iÅ¡vadas grindė įrodymų visetu. Sprendžiant dėl byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo, 1940-12-11 nacionalizavimo aktas Nr. 601 teismo buvo vertinamas kartu su visais byloje pateiktais įrodymais. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia bylos medžiaga paremtos skundžiamojoje teismo nutartyje padarytos iÅ¡vados, kad aplinkybė, jog namas buvo nenacionalizuotas (kaip teigia pareiÅ¡kėjai) yra pareiÅ¡kėjams žinoma seniai, nes buvo pateikta pareiÅ¡kėjų atstovės paaiÅ¡kinimuose bylos iÅ¡ esmės nagrinėjimo metu (2010-02-26 teismo posėdyje, b.1. 7, T.

XIII) ir negali bÅ«ti traktuotina naujai paaiÅ¡kėjusiu proceso atnaujinimo pagrindu. Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1952-10-10 sprendimas Nr. 609 buvo aptartas bylos nagrinėjimo metu tuo aspektu, kad pagal šį sprendimÄ namų valda, kuriÄ sudaro trys gyvenamieji namai lAlm, 2Alm, 3Alm, registruota į vietos Tarybos fondÄ valstybės nuosavybės teisėmis. Atnaujinus civilinės bylos Nr. 2-3546/1993 nagrinėjimÄ , pareiÅ¡kėjai pasinaudojo procesine teise tikslinti pirminio pareiÅ¡kimo dalykÄ ir 2007-11-21 patikslintame pareiÅ¡kime nurodė ir bylos nagrinėjimo metu palaikė kitokį pareiÅ¡kimo dalykÄ nei buvo nurodytas pradiniame pareiÅ¡kime, tačiau anksčiau pateiktų pareiÅ¡kimų neatsisakė.

Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismo 2010-09-07 nutartyje (bylos Nr. A2-1187-273/2010) konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagrįstai pasisakė ne tik dėl pareiÅ¡kėjų nenuoseklios pozicijos pareiÅ¡kimuose, bet ir dėl 2007-11-15 patikslinto pareiÅ¡kimo bei dėl 1993 metais pateikto pareiÅ¡kimo, kurį iÅ¡nagrinėjus buvo priimtas 1993-06-09 teismo sprendimas. Kauno miesto apylinkės teismas 2010-03-10 sprendime nurodė, jog raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina ginčo turtÄ priklausius A.

P., kuris po mirties testamentu turtÄ paliko keturiems savo vaikams. Jokie vėlesni sandoriai, kuriais likusieji įpėdiniai turtÄ bÅ«tų perleidę pareiÅ¡kėjų nurodomam V. P., į bylÄ nepateikti. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ įvairių pareiÅ¡kėjų pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog su turto valdymu susiję klausimai buvo tvarkomi ne tik V. P., bet ir kitų įpėdinių vardu. Kadangi turtas buvo registruojamas, apskaitomas ir valdomas visų įpėdinių vardu, V. P. gali bÅ«ti vertinamas kaip turto prižiÅ«rėtojas, todėl įsisenėjimo bÅ«du nuosavybės teisių į visÄ turtÄ jis neįgijo.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė jokių įrodymų, kokiu bÅ«du J., P., J. įgytÄ nuosavybę perleido ir turtas tapo V. P. asmenine nuosavybe. Archyve jokių turto perleidimo sandorių nerasta. Patikslintame pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas dėl įsisenėjimo nebuvo įrodytas. PrieÅ¡ingai, dauguma byloje iÅ¡vardintų archyvinių dokumentų įrodo, kad turtas buvo paveldėtas keturių įpėdinių ir iki pat nacionalizacijos valdomas ir apskaitomas kaip A.

P. įpėdinių. Byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad paveldėję turtÄ J., P., J. P. nekilnojamÄ jį turtÄ bÅ«tų perleidę V. P. iki nacionalizacijos. Taip pat byloje esantys įrodymai nepatvirtino, kad V. P. 10 metų iki nacionalizacijos bÅ«tų valdęs tėvui priklausantį, o vėliau įpėdinių paveldėtÄ turtÄ , nes sutinkamai su Rusijos imperijos Civilinių Ä®statymų sÄ vado 560 str. naudojimasis nesudaro pagrindo nuosavybei atsirasti. Kad įsisenėjimas galiotų, reikalinga turtÄ turėti nuosavybės teise, o ne kitokiu pagrindu.

Todėl byloje nebuvo pagrindo V. P. nustatyti teisių į turtÄ , įgijus jį įsisenėjimo teise, kadangi jis Å¡ia teise niekada įstatymo nustatytÄ terminÄ nevaldė nekilnojamojo turto. Todėl skundžiama nutartimi teismas pagrįstai sprendė, jog pareiÅ¡kėjų pateikta Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1952-10-10 sprendimo Nr. 609 rengimo medžiaga aukščiau iÅ¡vardintų aplinkybių nepaneigia. Atskirojo skundo argumentai nepaÅ¡alina ir pačių pareiÅ¡kėjų (jų atstovų) bylos nagrinėjimo metų duotų paaiÅ¡kinimų apie tai, kokiu pagrindu V.

P. buvo galimai įgijęs ginčo turtÄ , prieÅ¡taringumo. Taip pat nepaneigia teismo padarytų iÅ¡vadų, jog byloje nepateikta įrodymų dėl V. P. galimai valdyto turto apimties.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ (b.l. 100-101, t.XVII) suinteresuoti asmenys B. K., K. K., R. B., B. M., S. V. N., L. N., R. N., N. N., V. K., A. K., V. V., J. V., P. S. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad Vykdomojo Komiteto 1952-10-10 sprendimas Nr.609 ir jo turinys visiems bylos dalyviams ir teismui buvo senai žinomas, ne kartÄ pateiktas byloje, todėl vien dėl Å¡ios aplinkybės negalima pripažinti, kad Å¡is įrodymas bei jame nurodytos aplinkybės nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos bylos dalyviams ir teismui.

Atskirasis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties atmestinas.CPK 320 straipsnis, reglamentuojantis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, nustato, kad  apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ Â neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, sprendžia, jog nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr.2-404-774/2010 pagal pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir pastato valdymo nuosavybės teise įsisenėjimo teisės pagrindu fakto nustatymo, yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 1993 m. birželio 9 d. sprendimu (b.l. 36, t.

1) tenkindamas pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ nustatė juridinį faktÄ , kad namus Kaune, (duomenys neskelbtini) (lA1m, 2A1m, 3A1m), (duomenys neskelbtini) (lA3p), buvęs adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, iki jų paėmimo į savivaldybės fondÄ asmeninės nuosavybės teisėmis valdė V. P..2002 m. rugsėjo 24 d. teisme gautas V. K. ir V. V. pareiÅ¡kimas dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo (b.l. 124-125, t. I), pareiÅ¡kimÄ grindžiant tuo, jog sprendimas byloje priimtas neįtraukus jų į bylÄ dalyvaujančiais asmenimis, nors priimtas sprendimas yra tiesiogiai susijęs su jų teisėmis. 2002 m. spalio 10 d. nutartimi (b.l. 128, t.

1) byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje, kas, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , reiÅ¡kė, jog procesas byloje atnaujinamas. 2007 m. spalio 29 d. pareiÅ¡kėjai teismui pateikė patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ (b.l. 133-140, t. 7), kuriuo prašė nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. P. iki nacionalizacijos valdė asmeninės nuosavybės teise trijų aukÅ¡tų gyvenamÄ jį namÄ lA3p su rÅ«siu ir mansarda (iÅ¡skyrus patalpas, į kurias Kauno miesto savivaldybės 1994 m. sausio 18 d. potvarkiu Nr. 86-v, 1994 m. rugpjūčio 23 d. potvarkiu Nr. 1141-v bei Kauno miesto valdybos 1999 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 625 atkurtos nuosavybės teisės), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

PareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kėjai nurodė tikslinantys, kadangi nuosavybės teisės į dalį Kauno miesto apylinkės teismo 1993 m. birželio 9 d. sprendime nurodyto turto yra atkurtos, todėl ginčo dėl Å¡io turto nebėra.2007 m. lapkričio 21 d. pareiÅ¡kėjai teismui pateikė dar vienÄ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ (b.l. 92-101, t.8), kuriuo prašė patvirtinti V. P. turto – gyvenamojo namo 1A1m (pastatytas 1980 metais), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, buto Nr. 1A, susidedančio iÅ¡ patalpų – koridoriaus 1A-1, vonios 1A-2, gyvenamojo kambario 1A-6, gyvenamojo kambario 1A-7, koridoriaus - 1A-8, buto Nr. 1A bendras plotas sudaro 57,42 kv.m., gyvenamojo namo 2A1m, (pastatytas 1880 metais), adresas (duomenys neskelbtini), Kaune, buto Nr.2, susidedančio iÅ¡ virtuvės 2-1, vonios 2-2, Å«kio patalpos 2-3, gyvenamojo kambario 2-4, gyvenamojo kambario 2-5, sandėlio 2-6, koridoriaus – 2-7, buto Nr. 2 bendras plotas – 34,44 kv.m, buto Nr.3, susidedančio iÅ¡ gyvenamojo kambario 3-1, gyvenamojo kambario 3-2, virtuvės 3-3, tualeto 3-4, koridoriaus 3-5, sandėlio 3-6, buto Nr. 3 bendras plotas 14,75 kv.m., Å«kio pastatų 4A1m ir 5A1m, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, valdymo nuosavybės teise įsisenėjimo teisės pagrindu faktÄ , nurodydami, jog po A.

P. mirties bÅ«tent V. P. iki nacionalizavimo valdė keturiems testamentiniams įpėdiniams paliktÄ turtÄ , todėl tapo Å¡io turto savininku. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 10 d. sprendimu (b.l. 11-26, t.

13) panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 1993 m. birželio 9 d. sprendimÄ , priėmė naujÄ sprendimÄ , pareiÅ¡kėjų patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ atmetė. Teismas nurodė, jog raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina ginčo turtÄ priklausius A. P., kuris po mirties testamentu turtÄ paliko keturiems savo vaikams. Jokie vėlesni sandoriai, kuriais likusieji įpėdiniai turtÄ bÅ«tų perleidę pareiÅ¡kėjų nurodomam V. P., į bylÄ nepateikti. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ įvairių pareiÅ¡kėjų pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog su turto valdymu susiję klausimai buvo tvarkomi ne tik V.

P., bet ir kitų įpėdinių vardu. Kadangi turtas buvo registruojamas, apskaitomas ir valdomas visų įpėdinių vardu, V. P. gali bÅ«ti vertinamas kaip turto prižiÅ«rėtojas, todėl įsisenėjimo bÅ«du nuosavybės teisių į visÄ turtÄ jis neįgijo. PareiÅ¡kėjams neįrodžius jų reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumo, teismas nusprendė, jog jų reikalavimai atmestini. Atmetęs pareiÅ¡kėjų reikalavimus teismas, atsižvelgdamas į bylos pobÅ«dį, nusprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų tarp Å¡alių neskirstyti.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo, 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (b.l. 129-136, t.

13) pareiÅ¡kėjų skundÄ atmetė, pakeitė skundžiamÄ teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. PareiÅ¡kėjai J. J., N. J., G. M., V. M., A. M. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr.2-404-774/2010, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir pastato valdymo nuosavybės teise įsisenėjimo teisės pagrindu fakto nustatymo.

PareiÅ¡kėjai proceso atnaujinimÄ grindė naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe, jog V. P. priklausęs nekilnojamasis turtas Kaune, (duomenys neskelbtini), nebuvo nacionalizuotas. Dėl 1940-12-11 nacionalizavimo akto Nr.601 V. P. 1940-12-23 padavė skundÄ , o byla persiųsta į komisariatÄ (bylos Nr.38303). Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1952-10-10 sprendimo Nr.609 rengimo medžiaga, kuri pareiÅ¡kėjams tapo žinoma tik dabar ir kuri nebuvo pateikta bylÄ nagrinėjusiems teismas, patvirtina, jog V. P. 1940-12-23 skundas buvo patenkintas ir nacionalizavimo aktas Nr.601 panaikintas.

Teismai pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ atmetė remdamiesi nacionalizavimo akte nurodyta aplinkybe, jog namas buvo nacionalizuotas kaip priklausęs keliems savininkams. Tuo tarpu naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės Å¡ias teismų iÅ¡vadas paneigia. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ Â civilinėje byloje Nr.2-404-774/2010 pagal pareiÅ¡kėjų J. J., N. J., G. M., V. M., A. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, K.

A., S. A., R. B., B. F., L. F., O. F., D. G., A. K., A. K., V. K., U. K., K. K., V. K., B. K., F. M. L., B. M., E. M., L. N., N. N., R. N., S. V. N., J. S., J. S., P. S., D. S., I. S., T. S., J. Å ., V. K., J. V., V. V., A. V., A. V., M. Ž., E. M., I. J., T. M., I. M. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir pastato valdymo nuosavybės teise įsisenėjimo teisės pagrindu fakto nustatymo.PareiÅ¡kėjai J. J., N. J., G. M., V. M., A. M. atskirÄ jį skundÄ (b.l. 43-48, t.17) grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:

1) naujai gauti įrodymai Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1952-10-10 sprendimo Nr.609 rengimo medžiaga teismų niekada nebuvo vertinta ir tirta (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

2) DŽDT Vykdomojo komiteto 1952-10-10 sprendimo Nr.609 rengimo medžiaga patvirtina, jog V. P. priklausęs nekilnojamasis turtas Kaune, (duomenys neskelbtini), nebuvo nacionalizuotas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

3) bylÄ nagrinėję teismai pareiÅ¡kimÄ atmetė remdamiesi nacionalizavimo akte nurodyta aplinkybe, jog namas buvo nacionalizuotas kaip priklausęs keliems savininkams;

4) teismai padarė aiÅ¡kiÄ teisės taikymo klaidÄ , nes atmesdami pareiÅ¡kimÄ visa apimtimi, paneigė bet kokias V. P. nuosavybės teises į ginčo turtÄ ;

5) teismas Å¡ioje byloje, pažeisdamas CPK 370 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ , peržengė procesiniame įstatyme nustatytas atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas ir padarė esminį proceso pažeidimÄ , kadangi Å¡ioje byloje nebuvo teisinio pagrindo priimti ir ypatingosios teisenos tvarka spręsti reikalavimus, kurie suformuluoti 2007-11-15 patikslintame pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kime. Nustatyti pažeidimai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartyje buvo atkartoti Kauno miesto apylinkės teismui priimant 2010 m. kovo 10 d. sprendimÄ bei Kauno apygardos teismui priimant 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartį.Vienas iÅ¡ pagrindų proceso atnaujinimui – naujai paaiÅ¡kėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjams bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Å iuo įstatyminiu pagrindu pareiÅ¡kėjai ir prašė atnaujinti byloje procesÄ .             Naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis gali bÅ«ti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurios yra susijusios su nagrinėjimo civilinėje byloje, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , dalyku. Taip pat pagrindiniai kriterijai, apibÅ«dinantys naujai paaiÅ¡kėjusias esmines bylos aplinkybes, yra reikalavimai, kad tokios aplinkybės bÅ«tų egzistavusios bylos nagrinėjimo metu, kad jų nebuvo ir jos negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi Å¡iomis aplinkybėmis, t. y. turi bÅ«ti vertinami ne tik subjektyvÅ«s, bet ir objektyvÅ«s sužinojimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario mėn. 22 d.

Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualÅ«s klausimai Nr. 1-2007).             Civilinėje byloje Nr. 2-404-774/2010, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , nagrinėjimo dalykas buvo ar V. P., iki 1940 metais turtÄ perimant tarybų valdžiai (ar tai buvo padaryta nacionalizuojant, ar kaip pareiÅ¡kėjai teigia – konfiskuojant), turtÄ Â - trijų aukÅ¡tų gyvenamÄ jį namÄ lA3p su rÅ«siu ir mansarda, iÅ¡skyrus patalpas, į kurias nuosavybės teisės atkurtos, valdė asmeninės nuosavybės teisėmis, o į likusį turtÄ gyvenamuosius namus 1A1m, 2A1m, 3A1m, iÅ¡skyrus patalpas, į kurias jau atkurtos nuosavybės teisės, nuosavybės teises įgijo įsisenėjimo teise.

Apeliantų nurodyta aplinkybė, jog turtas nebuvo nacionalizuotas, bet konfiskuotas, nei paneigia, nei patvirtina aplinkybių, kokiu bÅ«du V. P. valdė ginčo turtÄ , todėl nelaikytina esmine bylos aplinkybe. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 10 d. sprendime konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad trijų aukÅ¡tų namas buvo statytas vien V. P. lėšomis ir darbu ir buvo jo nuosavybė. Visų įrodymų visuma leido teismui manyti, jog ginčo pastatas iki pat nacionalizacijos vieÅ¡osioms įstaigoms buvo nurodomas kaip visų įpėdinių bendroji nuosavybė (b.l. 22, t.13).

Teismas nurodytas iÅ¡vadas padarė remdamasis įrodymais: Kauno valstybinio archyvo 1991-09-30 pažymėjimu Nr.P-184 (b.l. 22, t.1), A. P. įpėdinių praÅ¡ymais iÅ¡duoti statybos leidimus ir statybos komisijos leidimais (b.l. 136-137, 139-140 t.2), A. P. įpėdinių prie (duomenys neskelbtini) vandentiekio ir kanalizacijos prijungimo projektu (b.l. 102-103, t.4), Kauno miesto savivaldybės statybos komisijai pateiktu A. P. įpėdinių praneÅ¡imu baigus namo statybÄ (b.l. 144, t.2), 1935-04-3 Kauno miesto savivaldybės praneÅ¡imu antstoliui (b.l. 22, t.1; b.l. 76, t.2), A.

P. įpėdinių praÅ¡ymais dėl mokesčių sumažinimo, peržiÅ«rėjimo, neteisingo skaičiavimo bei atsakymai į praÅ¡ymus (b.l. 168, t.1; b.l. 38, 41, t.2; b.l. 144-145, t.3). Bylos įrodymų kontekste teismas vertino ir 1940-12-11 namo nacionalizavimo aktÄ Nr.601, kuriuo namas (duomenys neskelbtini), Kaune, nacionalizuotas kaip priklausantis keliems savininkams: P. V., J. ir P., dalyvaujant namo savininkui V. P. (b.l. 19, t.1; b.l. 127-131, t.2). Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 10 d. sprendime padaręs iÅ¡vadÄ , jog turtas visuomet teisiÅ¡kai buvo registruojamas, apskaitomas ir valdomas visų įpėdinių:

žmonos E. ir trijų sÅ«nų P., V. ir J., o 1939-12-19 mirus E. – likusių trijų jos vaikų, todėl V. P. neįgijo turto įsisenėjimo teise, rėmėsi į bylÄ pateiktais įrodymais, kurie detalizuoti teismo sprendime (b.l. 24, t.13). Todėl apeliantų argumentai, jog bylÄ nagrinėję teismai pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo atmetė remdamiesi 1940-12-11 namo nacionalizavimo akte Nr. 601 nurodytomis aplinkybėmis, kad namas buvo nacionalizuotas kaip priklausantis keliems savininkams, nepagrįsti.

              Apeliantai nurodo, kad naujai gauti įrodymai Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1952-10-10 sprendimo Nr.609 rengimo medžiaga teismų niekada nebuvo vertinta ir tirta. Pažymėtina, jog Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1952-10-10 sprendimas Nr.609 ir jo priedas buvo pateikti byloje (b.l. 8-10, 46-47, 93, t.1; 28 antra pusė, 47, 48, 80, 98-100, 128-131, t.2; b.l. 158, t. 12; b.l. 12, t.13), todėl atmestini apeliantų argumentai, jog Å¡ie įrodymai nauji ir jiems apie sprendimÄ ir jo rengimo medžiagÄ nebuvo žinoma.

Vadovautis minėtu įrodymu teismams nebuvo pagrindo, nes, kaip jau buvo nurodyta, DŽDT Vykdomojo komiteto 1952-10-10 sprendimas Nr.609 ir jo rengimo medžiaga, kuria anot pareiÅ¡kėjų panaikintas nacionalizacijos aktas, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog turtas nebuvo nacionalizuotas, bet konfiskuotas, nėra naujai paaiÅ¡kėjusi esminė bylos aplinkybė, nes nei paneigia, nei patvirtina aplinkybių, kokiu bÅ«du V. P. valdė ginčo turtÄ .             Negalima pripažinti pagrįstais atskirajame skunde pareiÅ¡kėjų nurodytų argumentų, kad teismai padarė aiÅ¡kiÄ teisės taikymo klaidÄ , nes atmesdami pareiÅ¡kimÄ visa apimtimi, paneigė bet kokias V.

P. nuosavybės teises į ginčo turtÄ , o tiek ieÅ¡kinio, tiek ir pareiÅ¡kimo reikalavimus formuluoja Å¡iuos procesinius dokumentus teismui pateikiantys asmenys.             CPK 366 str. 1 d. 9 p. numato savarankiÅ¡kÄ Â proceso atnaujinimo pagrindÄ , kai procesas atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Å iuo pagrindu negalima atnaujinti proceso, nes dėl byloje 2010 03 10 priimto sprendimo buvo pateiktas apeliacinis skundas, šį skundÄ Â iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos teismas.

             Vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti pareiÅ¡kėjų J. J., N. J., G. M., V. M., A. M. atskirÄ jį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl, remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teismas n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti.Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                     Raimondas Buzelis