cc3cce01-9a49-4aab-a770-3c052d02ae68 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-496-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02480-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.13; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020m. liepos 7d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės TikniÅ«tės ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagalieÅ¡kovės akcinės bendrovės ,,PLASTA“ ir atsakovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-859-653/2019 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Plasta“ ieÅ¡kinį atsakovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovėpateikė ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 141 463,80 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 1396,26 Eur palÅ«kanų nuo 2017m. rugsėjo 18 d., t.y. nuo atsakovės sprendimo pripažinti įvykį nedraudžiamuoju priėmimo iki Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo teismui bei 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad akcinė bendrovė (toliau – AB)„Lietuvos draudimas“ iÅ¡davė ieÅ¡kovei Verslo draudimo liudijimÄ , kuriuo draudžiami visi įrengimai ir atsargos, esantys iÅ¡vardintose draudimo vietose, įskaitant teritorijÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo liudijime pripažįstama draudžiamuoju įvykiu ir vagystė su įsibrovimu. 2016 m rugpjūčio 30 d. ieÅ¡kovės darbuotojai minėtoje teritorijoje pastebėjo iÅ¡ardytus ieÅ¡kovės įrengimus. TeritorijÄ sauganti apsaugos bendrovė „Argus“ informavo ieÅ¡kovę, kad stebint vaizdo stebėjimo kameras, buvo pastebėti du vyrai, perlipantys per saugomÄ ieÅ¡kovės teritorijÄ juosiančiÄ tvorÄ .

Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Argus“,nuvykusi į įvykio vietÄ , pastebėjo, kad fiziÅ¡kai paveikti (nulenkti) apsaugos signalizacijos jutikliai, vaizdo stebėjimo kameros. 2017m. rugsėjo 1 d. ieÅ¡kovės sudaryta komisija nustatė, kad sandėliuojamos įrangos dalis yra sugadinta, iÅ¡ jos fiziÅ¡kai iÅ¡plėšiant vertingas metalines įrengimų konstrukcines detales ir jas neteisėtai iÅ¡gabenant iÅ¡ ieÅ¡kovės saugomos teritorijos. IeÅ¡kovės atliktų sugadintų įrengimų ir atsargų atstatymo (remonto) sÄ matų pagrindu nustatytas padarytos žalos dydis – 142 911,80 Eur. 3. 2017m. birželio 13 d.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokuroras sustabdė ikiteisminį tyrimÄ nenustatęs nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens. 2017m. rugsėjo 18 d. atsakovė priėmė sprendimÄ dėl Žalos administravimo bylos sustabdymo ir įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju. Su Å¡iuo sprendimu ieÅ¡kovė nesutiko. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir UAB „Argus“ atstovų pateiktuose paaiÅ¡kinimuose yra užfiksuota pakankamai neteisėto patekimo į teritorijÄ ir įsilaužimo į patalpÄ požymių, todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė pripažinti įvykį draudžiamuoju Draudimo sÄ lygų 11) punkto ir Draudimo taisyklių 11.4.

a) punkto pagrindu.

4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sugadinta įranga buvo laikoma metalo laužo sandėlyje, kuris yra stoginės tipo be dalies atitvarinių konstrukcijų, todėl perimetras saugomas judesio davikliais, fizine apsauga bei skiriamaisiais ženklais – „Stop“ juosta. Draudimo taisyklių punktas Nr.: 11.4.

d) numato, kad esant vagystei iÅ¡ aptvertos saugomos teritorijos draudimo apsauga galioja tik turtui, kuris pagal paskirtį gali bÅ«ti laikomas lauke. Atsižvelgiant į tai, kad sugadinti įrengimai nėra skirti laikyti juos lauke, draudimo apsauga pagal šį taisyklių punktÄ negalioja. Be to, susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga paaiÅ¡kėjo, kad įsilaužimo į sandėlį požymių nustatyta nebuvo, o sandėlis nebuvo tinkamai apsaugotas, jog sudarytų kliÅ«tis į jį patekti. Draudimo Taisyklių 64.5 punktas numato, kad neveikiant numatytoms turto apsaugos priemonėms draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti mažinama arba nemokama.

5. Ä®vykio vietoje buvo užfiksuoti vykdomų statybos darbų požymiai, o pagal draudimo taisykles žala taip pat yra neatlyginama „jei turtas pavogtas iÅ¡ draudimo vietos, kurioje vykdomi statybos, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai.“ 6. Be to, AB „Plasta“ atstovai apie vagystę teikė skirtingÄ informacijÄ AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojams ir ikiteisminio tyrimo institucijai, tokiu bÅ«du apsunkindami įvykio aplinkybių tyrimÄ . ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad įranga buvo gadinama ilgÄ laikÄ . Užfiksuotos kelios skirtingos įvykio datos, kurios leidžia teigti, kad draudėjas žinojo apie įrangos gadinimÄ (vagystę) ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio 26 d., tačiau nesiėmė papildomų priemonių apsaugoti esamÄ turtÄ .

7. IeÅ¡kovės nebendradarbiavimas ir atsisakymas teikti reikalingÄ informacijÄ buvo kliÅ«tis nustatyti tikslų nuostolio dydį. PaaiÅ¡kėjus, kad vagystės nuostoliai apskaičiuoti inventorizacijos bÅ«du ir atsižvelgiant į tai, jog po saugos tarnybos 2016 m. rugpjūčio mėn. praneÅ¡imo apie galimai įvykdytÄ vagystę, ieÅ¡kovė nurodė nieko nepasigedusi, draudikas vertina, kad nuostolis visų pirma nėra tiksliai nustatytas dėl pačios ieÅ¡kovės kaltės. II. Pirmosios instancijos teismosprendimo esmė 8. Vilniaus apygardos teismas 2019m. rugsėjo 17d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad draudimo objektas atitinka Draudimo sÄ lygų 11) p punkte numatytÄ sÄ lygÄ , kad adresu (duomenys neskelbtini), draudžiama įranga ir atsargos tiek patalpose, tiek aptvertoje įmonės teritorijoje, nes turtas buvo pavogtas iÅ¡ minėtoje teritorijoje esančio sandėlio. Kadangi atsakovė Draudimo sÄ lygų 8 punkte pripažino, kad apžiÅ«rėjo draudimo objektÄ , jį įvertino, jo techninė ir prieÅ¡gaisrinė bÅ«klė buvo atsakovei žinoma ir atsakovė draudimo rizikÄ prisiėmė, todėl aplinkybės apie tai, jog sandėlis buvo be vienos sienos, neįrodė jokių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių – kaip buvo minėta, atsakovei tai buvo ir turėjo bÅ«ti žinoma prieÅ¡ sudarant sutartį ir su tuo susijusiÄ rizikÄ atsakovė savo valia prisiėmė.

Pažymėjo ir tai, kad tarp šalių nebuvo ginčo, jog patalpoje, iš kurios pavogtas turtas, buvo įrengtos pakankamos apsaugos priemonės (įrengti judesio davikliai ir toje vietoje, kur nebuvo sandėlio sienos). Taigi, atsakovės argumentai, susiję su patalpos (sandėlio be vienos sienos) vertinimu, atmesti, kaip nepagrįsti.

10. Teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad faktinės aplinkybės (patalpos ertmė be sienos buvo saugoma apsaugos signalizacijos judesio davikliais, teritorija buvo aptverta tvora ir saugoma pagal draudimo sutarties reikalavimus, apsaugos darbuotojų A. Å . ir G. K. G. parodymai, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. paÅ¡aliniai asmenys įveikė saugomos teritorijos tvorÄ , įsibrovė į sandėlį, paveikė judesio daviklius, A. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie pastebėtÄ teritorijÄ juosiančios tvoros įlenkimÄ ), leido teigti, jog paÅ¡aliniai asmenys įveikė kliÅ«tis, todėl tokių kliūčių įveikimas gali bÅ«ti prilyginamas vagystei su įsibrovimu požymiais.

11. IeÅ¡kovė neginčijo, kad galimai buvo keli turto vagystės epizodai – 2016m. rugpjūčio 26 d. ir 30 d. IÅ¡ to sekė, kad dėl 2016m. rugpjūčio 26 d. pavogto turto atsakovė turėjo teisę pasinaudoti Taisyklų 64.5 punkte numatyta teise nemokėti draudimo iÅ¡mokos arba jÄ sumažinti.

12. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių Draudimo taisyklių 11.4 a) punkte numatytÄ atvejį, t.y. kad turtas buvo pavogtas iÅ¡ draudimo vietos, kurioje vykdomi naujo statinio statybos, statinio rekonstrukcijos, statinio kapitalinio remonto ar statinio griovimo darbai, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pagal minėtÄ punktÄ Ä¯vykis yra nedraudžiamasis. Teismas nenustatė, kad vagystės metu teritorijoje buvo vykdomi statybos darbai.

13. IeÅ¡kovė pripažino, kad įvykio aplinkybės iki Å¡iol nėra visiÅ¡kai aiÅ¡kios, kad ieÅ¡kovės darbuotojai teikė skirtingÄ informacijÄ ir atsakovei, ir ikiteisminio tyrimo metu (t.y. apie įvykio laikÄ , apie tai kuris konkrečiai darbuotojas pastebėjo vagystę), bylos aplinkybės taip pat patvirtino, jog tikėtina buvus ne vienam ieÅ¡kovei priklausančių daiktų vagystės iÅ¡ sandėlio atvejui. Taigi, nors Å¡iuo atveju atsakovei buvo teikiama netiksli informacija, tačiau byloje nebuvo pakankamai įrodymų konstatuoti tyčinius nesÄ Å¾iningus ieÅ¡kovės veiksmus bendradarbiaujant su atsakove dėl įvykio aplinkybių, todėl teismas netaikė Draudimo taisyklių 63.1 punkte įtvirtintos teisės nemokėti draudimo iÅ¡mokos, jeigu draudėjas bandė suklaidinti draudikÄ klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, ar ėmėsi veiksmų nepagrįstai gauti ar padidinti draudimo iÅ¡mokÄ .

14. Kadangi 2016 m. rugpjūčio 30 d. apsaugos darbuotojai pastebėjo vagystės faktÄ veikiant techninėms apsaugos priemonėms, bet paÅ¡alinių asmenų nepavyko sulaikyti, teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovė turėjo imtis papildomų apsaugos priemonių, kurios nėra numatytos Draudimo sutartyje.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nebuvo pakankamai rÅ«pestinga disponuojant sandėlyje esančiu turtu – ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad vykdė sandėlyje esančio turto apskaitÄ , taip pat nepaneigė jos darbuotojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumo, jog jau 2016m. rugpjūčio 26 d. buvo pastebėti sandėlyje iÅ¡ardyti įrenginiai, detalės, kad tuo metu neveikė apsaugos priemonės, o sandėlio durys buvo atrakintos. Å ioje byloje aplinkybių neaiÅ¡kumas susijęs ne su trečiųjų asmenų, galimai padariusių nusikalstamÄ veikÄ , veiksmais, o su ieÅ¡kovės veiksmais aiÅ¡kinant įvykio datÄ , kilusias pasekmes, nuostolių faktÄ ir dydį. 16. 2016 m. birželio mėn. užfiksuotas ieÅ¡kovės darbuotojo bandymas neteisėtai iÅ¡sineÅ¡ti iÅ¡ sandėlio įmonės įrengimus, ieÅ¡kovė neginčijo, kad galimai įmonės turto vagystės epizodų buvo keletas (rugpjūčio 26d. ir 30d.), tačiau nežiÅ«rint į sistemingÄ Ä¯monės turto grobimÄ ir naikinimÄ , ieÅ¡kovė nevedė sandėlyje esančių materialinių vertybių apskaitos iki 2016 m. rugpjūčio 30 d., laiku nefiksavo turto trÅ«kumų ir sugadinimų, todėl teismas neturėjo galimybės objektyviai nustatyti, koks turtas buvo sandėlyje iki vagystės įvykių, koks konkrečiai turtas pavogtas 2019m. rugpjūčio 26 d. ir 30 d., t.y. dėl pačios ieÅ¡kovės nerÅ«pestingų veiksmų nebuvo galimybės nustatyti žalos fakto.

IeÅ¡kovės nurodytas trÅ«kstamo turto sÄ raÅ¡as, nesant Å¡io turto apskaitos duomenų iki vagystės įvykio, neįrodė, kad turto trÅ«kumas ir sugadinimas atsirado bÅ«tent dėl 2016 m. rugpjūčio 30 d. vagystės.Ä®vertindamas įrodymų visumÄ , teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė žalos fakto.

17. Eksperto iÅ¡vadÄ teismas vertino kaip pakankamai konkrečiÄ ir motyvuotÄ . Atsakovė įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės ir eksperto nuostolių dydžio apskaičiavimÄ , nepateikė. Tačiau ekspertas vertino tik ieÅ¡kovės nurodytų sugadinimų vertę, t. y. jis netikrino, ar minėtų dalių trÅ«ksta, ar minėtos dalys įrengimuose buvo, nevertino, koks konkrečiai turtas buvo prarastas ar sugadintas dėl įvykdytos vagystės. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 18.

Apeliaciniame skundeieÅ¡kovė praÅ¡opanaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iaispagrindiniais argumentais: 18.1. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė ir įvykio tyrimo metu, ir bylos nagrinėjimo metu laikėsi nenuoseklios pozicijos dėl įvykio tyrimo eigos, akivaizdžiai vilkino sprendimo dėl draudimo iÅ¡mokos priėmimÄ .

Atsakovė pradžioje raÅ¡tu patvirtinusi, kad sugadintÄ Ä¯rangÄ tinkamai apžiÅ«rėjo ir įvertino (t. 1, b. l. 62), vėlesniais raÅ¡tais ir galutiniu sprendimu laikėsi pozicijos, kad negali įvertinti ieÅ¡kovės įrengimų sugadinimų vertės (t. 1, b. l. 81, 89, 97-99). Taip pat atsakovė vienu raÅ¡tu pripažino, kad draudimo apsauga įvykio metu sugadintiems įrenginiams galiojo (t. 1, b. l. 81), vėliau pakeitė nuomonę ir sprendė, kad draudimo apsauga įvykio metu sugadintiems įrenginiams netaikoma (t. 1, b. l. 97-99). 18.2.

Teismas skundžiamame sprendime netesingai nustatė faktines aplikybes ir nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė jau 2016 m. rugpjūčio 26 d. galėjožinoti apie vagystės faktÄ ir jau tuomet imtis aktyvių veiksmų įvykio aplinkybėms iÅ¡tirti, žalos faktui nustatyti. IeÅ¡kovė apie vagystės faktÄ sužinojo 2016 m. rugpjūčio 30 d., nes tada tai pastebėjo ieÅ¡kovės darbuotojai. 2016 m. rugpjūčio 30 d. buvo kreiptasi į teritorijÄ saugojančiÄ apsaugos bendrovę UAB „Argus“ dėl galimos vagystės ir tÄ patį vakarÄ per vaizdo stebėjimo kameras buvo pastebėti du vyrai, perlipantys per saugomÄ ieÅ¡kovo teritorijÄ juosiančiÄ tvorÄ .

Apie tai, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. į teritorijÄ buvo įsibrauta, ieÅ¡kovė nežinojo, nes vagystės fakto nei pati pastebėjo, nei apie tai buvo informuota saugos tarnybos UAB „Argus“. Be to, ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad apie vagystės faktÄ sužinota 2016 m. rugpjūčio 30 d., patvirtina ir liudytojais apklaustų asmenų parodymai: kadangi I. K. atostogavo nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., o vagystė pastebėta rugpjūčio pabaigoje ir apie jÄ I. K. buvo informuotas prieÅ¡ porÄ dienų iki atostogų pabaigos, todėl akivaizdu, kad vagystės faktas buvo ir galėjo bÅ«ti pastebėtas tik 2016 m. rugpjūčio 30 d.

Be to, A. D. liudytojo apklausos protokole (Ikiteisminio tyrimo medžiagoje) minima 2016 m. rugpjūčio 26 d. data, kai tariamai ieÅ¡kovė sužinojo apie vagystės iÅ¡ teritorijos faktÄ , yra tik raÅ¡ymo apsirikimas. 18.3. Vilniaus apygardos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai atsižvelgė į 2016 m. birželio 18 d. nutikimÄ ieÅ¡kovės bendrovėje, kai užfiksuotas tik vienas ir tik vieno ieÅ¡kovės darbuotojo drausminis nusižengimas.Be to, apie šį atvejį buvo informuota ir atsakovė. 18.4.

Teismas nepagrįtai sprendė, kad nėra galimybės nustatyti žalos fakto. Å ias iÅ¡vadas paneigia atlikta ekspertizė ir 2018 m. spalio 10 d. Turto ekspertizės aktas Nr. 18-204-46.Ekspertas nebÅ«tų atlikęs ekspertizės ir nebÅ«tų nustatęs ieÅ¡kovės įrangos remonto kaÅ¡tų, jei jam nebÅ«tų buvę pateikti visi ekspertizei atlikti reikiami duomenys ir dokumentai, įskaitant turto įsigijimo dokumentus. Teismas nepagrįstai kvestionavo ekspertizės iÅ¡vadas. Be to, į civilinę bylÄ yra pateikti ieÅ¡kovės įrenginių įsigijimo dokumentai, kurių pagrindu Å¡ie įrenginiai yra apskaityti ieÅ¡kovės buhalterinėje apskaitoje. 18.5.

Teismas netinkamai taikė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, paneigė draudimo sutarties esmę. Atsakovė neįvykdė CPK 178 straipsnyje ir Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų pareigų.Būtentatsakovė neįrodė pagrindų nemokėti draudimo išmokos, nors, jei įvyksta draudžiamasis įvykis, būtent draudikas turi įrodyti, kad nėra žalos.

19. Atsakovė apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, pripažįstant, kad nuostoliai (net jei jie bÅ«tų nustatyti) negali bÅ«ti atlyginami pagal sudarytos draudimo sutarties sÄ lygas ir apeliaciniame skunde nurodytus punktus. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 19.1. Nesutinka, su teismo iÅ¡vada, kad draudikas prisiėmėatsargų, kurios negali bÅ«ti laikomos lauke, sugadinimo, sunaikinimo, vagystės rizikÄ . Tai, kad pastogėje bus laikomi įrenginiai, draudikui nebuvo žinoma.

Ä®rengimai į teritorijÄ ir minėtÄ pastogę atvežti po sutarties sudarymo ir teritorijos apžiÅ«ros. Sutarties Å¡alys susitarė, kad draudikas prisiima ne bet kokio turto, laikomo lauke, o tik tokio, kuris pagal savo savybes ir charakteristikas gali bÅ«ti laikomas lauke, sugadinimo, sunaikinimo ir vagystės rizikas. 19.2. Teismas nepagrįstai nepripažino įvykio nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 11.4 a) punktÄ , nes nustatyti galimi įsilaužimo pėdsakai fiksuoti tik vienos dienos įvykiui, tačiau per šį įvykį vagystės mastas buvo minimalus, nes asmenys netrukus pasiÅ¡alino iÅ¡gÄ sdinti apsaugos darbuotojų.

Tuo tarpu ankstesnių vagysčių metu (tiek fiksuotų, tiek nefiksuotų), kuomet ir galėjo bÅ«ti įvykdyta didelio kiekio metalinių ir sunkių dalių vagystė, jokie įsilaužimo pėdsakai nebuvo fiksuoti. 19.3. Atsakovė negali sutikti su teismo iÅ¡vada, kad ji negali remtis Taisyklių 63.1 punktu, kuriame numatyta, kad draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti nemokama, jeigu draudėjas bandė suklaidinti draudikÄ pateikdamas neteisingus duomenis, nes tokiu atveju turi bÅ«ti nustatyta draudėjo tyčia. Minėtoje sÄ lygoje nenumatyta kaltės forma kaip bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡io punkto taikymui.

IeÅ¡kovė pateikė net tris skirtingus įvykio pastebėjimo momentus (2016 m. rugpjūčio 26 d., 30 d., 31 d.). Skiriasi ne tik data, bet ir aplinkybės, kokie darbuotojai pastebėjo vagystę.Draudikas negali sutikti su tuo, kad ieÅ¡kovė buvo maksimaliai atvira, bendradarbiavo žalos administravimo stadijoje ir teikė sÄ Å¾iningÄ bei teisingÄ informacijÄ apie įvykį. 19.4. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neturėjo imtis papildomų priemonių, siekiant iÅ¡vengti pasikartojančių vagysčių, nes tai nėra numatyta draudimo sutartyje.

Pirmoji galima vagystė pastebėta dar birželio mėnesį, kai buvo sulaikytas darbuotojas. Jau tada ieÅ¡kovė turėjo susirÅ«pinti atsarginių dalių netinkamu eksploatavimu ir saugojimu, kuomet darbuotojai, kuriems tai nepavesta, gali laisvai patekti į pastogę ir pasiimti vertingas dalis, o jų atsargos nėra fiksuojamos. IeÅ¡kovės darbuotojai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad po teritorijÄ nuolat vaikÅ¡to įvairÅ«s žmonės, neaiÅ¡ku, ar jie darbuotojai, ar paÅ¡aliniai asmenys (L. K., S. V. apklausos), tačiau ieÅ¡kovė nesiėmė priemonių nei griežtesnei patekimo į sandėlį kontrolei, nei saugomų įrenginių apskaitai vesti.

20. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundÄ atmesti ir nutraukti jo pagrindu pradėtÄ teisminį procesÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 20.1. Atsakovė neturi teisinio suinteresuotumo teikti apeliacinį skundÄ . Skundžiamo sprendimo motyvai, dėl kurių atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , nedaro jokios įtakos atsakovės teisėms ar teisėtiems interesams, todėl atsakovės apeliacinio skundo pagrindu pradėtas teismo procesas turėtų bÅ«ti nutrauktas. 20.2.

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad Draudimo sutartimi susitarta dėl ribotos rizikos, todėl draudimo apsauga iÅ¡ aptvertos teritorijos galioja tik turtui, kuris pagal savo paskirtį gali bÅ«ti laikomas lauke. Atsakovė, susipažinusi su teritorijos ir joje esančių objektų technine bÅ«kle, sutiko Draudimo sÄ lygose raÅ¡tu įtvirtinti iÅ¡imtinį reguliavimÄ â€“ taikyti draudimo apsaugÄ ir teritorijoje lauke, ir patalpose esantiems įrenginiams, nepriklausomai nuo jų saugojimo vietos ar įrengimų paskirties.Todėl, Å¡iuo atveju, teisinės reikÅ¡mės neturi tai, ar įrenginiai gali bÅ«ti laikomi lauke, ir faktas, kurioje teritorijos vietoje jie buvo laikomi.Be to,įrenginiai, dėl kurių yra kilęs ginčas, niekada nebuvo laikomi lauke.

Ä®renginiai buvo laikomi užrakinamame metalo sandėlyje, su uždengtu stogu, kuriame vietoje vienos iÅ¡ sienų buvo niÅ¡a.Atsakovei dar sudarant Draudimo sutartį buvo aiÅ¡ku ir žinoma, kad patalpoje nėra vienos sienos, ir atsakovė prisiėmė rizikÄ , kad ieÅ¡kovei priklausantys įrengimai gali bÅ«ti saugomi tokioje patalpoje. 20.3. Apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai teigia, kad įvykio metu ieÅ¡kovei priklausantys įrengimai buvo sugadinti nenustačius įsibrovimo į patalpÄ požymių, ir todėl draudimo apsauga pagal Draudimo taisyklių 11.4.

a) p. negalioja. Atsakovė neginčija fakto, kad įvykio metu patalpos ertmė be sienos buvo saugoma apsaugos signalizacijos judesio davikliais, pati patalpa buvo pilnai aptvertoje ir saugomoje teritorijoje.Ikiteisminis tyrimas ir jo metu surinkti duomenys akivaizdžiai patvirtina vagystės iÅ¡ saugomos teritorijos faktÄ . 20.4. IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovės teiginiu, kad ieÅ¡kovės atstovai klaidino atsakovę ir teikė neteisingus duomenis apie įvykį.Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta faktų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų teikusi melagingÄ informacijÄ dėl įvykio ikiteisminį tyrimÄ atlikusiems pareigÅ«nams ar draudikui.Neįmanoma draudikÄ suklaidinti, siekti nepagrįstai gauti draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ padidinti neatsargiai arba netyčia, tokie veiksmai turi bÅ«ti sÄ moningi.Tuo tarpu atsitiktiniai netikslumai liudytojų parodymuose nėra ir negali bÅ«ti pripažinti sÄ moningu draudiko klaidinimu. 20.5.

IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad ieÅ¡kovė (kaip draudėjas) nesiėmė papildomų priemonių apsaugoti patalpoje esančius įrenginius po sužinojimo apie įvykį. IeÅ¡kovė apie įvykį sužinojo tik 2016m. rugpjūčio 30 d. ir iÅ¡kart ėmėsi visų bÅ«tinų veiksmų turtui apsaugoti, įvykio aplinkybėms tirti. Be to, aplinkybė, kiek vagystės epizodų bÅ«ta, pati savaime gali turėti reikÅ¡mės tik nustatant, ar aptariamu atveju įvyko vienas ar keli draudžiamieji įvykiai, ar draudikas turi teisę taikyti vienÄ ar kelias besÄ lygines iÅ¡skaitas.

Tačiau nekeičia fakto, kad pats įvykis yra draudžiamasis. Atsakovė 2019m. vasario 5 d. vykusio teismo posėdžio metu tiesiogiai pripažino, kad ieÅ¡kovės teritorijoje, iÅ¡ kurios buvo pavogtas jos turtas, taikomas apsaugos lygis atitinka tarp Å¡alių sudarytos Draudimo sutarties sÄ lygas, ir tiesiog nurodė, jog taikoma apsaugos sistema galbÅ«t faktiÅ¡kai nesuveikė.

21. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 21.1. Draudikas negali sutikti, kad jo pozicija nebuvo nuosekli.Draudikas elektroniniame laiÅ¡ke patvirtino, kad yra įvykdyta įvykio vietos ir sugadintų įrengimų apžiÅ«ra, tačiau žalos administravimas buvo tęsiamas. Draudikas prašė pateikti papildomus įrodymu apie pastogėje laikytÄ turtÄ ir jo savybes, įsigijimo datas, kad galėtų apskaičiuoti tikslų nuostolio dydį, o reikiami duomenys nebuvo pateikti.

Dėl Å¡ios priežasties galutiniame sprendime draudikas konstatavo, kad nėra galimybės įvertinti žalos dydį. Vien tai, kad draudimo sutartis galioja ir yra taikoma draudimo apsauga, per se (savaime) nepatvirtina, kad įvykis bus kvalifikuojamas draudžiamuoju. 21.2. Atsakovė kritiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovės pateiktus paaiÅ¡kinimus, kad ieÅ¡kovės darbuotojai vagystę pastebėjo 2016m. rugpjūčio 30 d. ir tÄ pačiÄ dienÄ pranešė apie tai apsaugos darbuotojams, kurie vakare per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo dar vienÄ bandymÄ atlikti vagystę.

Tokia ieÅ¡kovės pozicija prieÅ¡tarauja ikiteisminio tyrimo medžiagai: visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami tiriant du vagystės epizodus 2016m. rugpjūčio 26 d. ir 30 d. 21.3. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės nuomone, kad nuostolio dydį nustatė byloje ekspertizę atlikęs ekspertas. Ekspertas, apskaičiuodamas nuostolio dydį, vertino trÅ«kumÄ iki įrenginių pilnos sudėties ir Å¡io trÅ«kumo atstatymo kainÄ . Negalima teigti, kad visa tai, ko trÅ«ksta, yra galimas vagystės rezultatas, nes pagal ikiteisminio tyrimo ir Å¡ios civilinės bylos duomenis, darbuotojai aktyviai naudojosi minėtomis atsarginėmis dalimis, todėl bent jau dalis Å¡ių įrengimų dalių jau buvo sunaudotos pagal funkcijÄ , kuriai ir buvo įsigytos.

Byloje atlikta ekspertizė patvirtina tik deklaruotų sugadinimų vertę (atstatymo kainÄ ), tačiau nepatvirtina, kad Å¡ių dalių tikrai trÅ«ksta, kad Å¡ios dalys tikrai įrengimuose buvo ir, kad jos pavogtos, bÅ«tent Å¡io įvykio metu. 21.4. Atsakovės nuomone, ji pagrindė atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ : atlikusi aplinkybių tyrimÄ , nustatė faktines aplinkybes, leidžiančias atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .Tik draudėjui pateikus paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, koks turtas buvo laikomas, draudikas gali imtis tolimesnių veiksmų ir įvertinti, kokio dydžio nuostolis buvo padarytas.

Tačiau šiuo atveju, draudėjas tokių duomenų nepateikė nuo pat pradžių, dėl ko, atsakovė neturėjo galimybės apskaičiuoti, kiek žalos padaryta. 22. 2020 m. birželio 16d. gautas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 3 267 Eur su PVM dydžio bylinėjimosi išlaidas advokatų ir (ar) advokato padėjėjų teisinei pagalbai apmokėti, 130,68 Eur su PVM būtinųjų išlaidų ir 2 046,00 Eur žyminį mokestį. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 23.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

24. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Å¡alys sudarė Verslo turto draudimo sutartį draudimo apsaugos laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 (1 t., b. l. 114–121), kuria apdraudė adresu (duomenys neskelbtini), esančius statinius, įrengimus, atsargas nuo draudiminių rizikų, numatytų sutartyje. 2016 m. rugsėjo 2 d. atsakovė gavo ieÅ¡kovės praneÅ¡imÄ , kad 2016 m. rugsėjo 1 d. įmonėje buvo pastebėta vagystė. Apie įvykį buvo praneÅ¡ta policijai. 2017 m. birželio 13 d. ikiteisminis tyrimas sustabdytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3-1 straipsnio pagrindu.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius dėl to, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. iÅ¡ atsakovo sandėlio buvo iÅ¡ardytos ir pavogtos plastiko perdirbimo mechanizmo detalės.2017 m. rugsėjo 18 d. atsakovė priėmė sprendimÄ dėl Žalos administravimo bylos sustabdymo ir įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju. IeÅ¡kovė su tokiu atsakovės sprendimu nesutiko. Dėl atsakovės apeliacinio skundo 25. Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ nesutikdama su dalimi teismo motyvų dėl įvykio kvalifikavimo draudžiamuoju pagal Taisyklių 11.4 d), 11.4 a), 63.1, 65.1 punktus.

26. Atsakovė nepritaria teismo iÅ¡vadai, kad draudikas prisiėmė įrengimų ir atsargų, kurie negali bÅ«ti laikomi lauke, sugadinimo, sunaikinimo, vagystės rizikÄ .

27. Draudimo sÄ lygų 11) punkte (t. 1, b. l.

23) numatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), draudžiama įranga ir atsargos tiek patalpose, tiek aptvertoje įmonės teritorijoje. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad draudimo objektas atitinka Å¡iÄ sÄ lygÄ , nes turtas buvo pavogtas iÅ¡ minėtoje teritorijoje esančio sandėlio. Kadangi atsakovė Draudimo sÄ lygų 8 punkte (t. 1, b. l.

22) pripažino, kad pilnai apžiÅ«rėjo draudimo objektÄ , jį įvertino, jo techninė ir prieÅ¡gaisrinė bÅ«klė buvo atsakovei žinoma ir atsakovė draudimo rizikÄ prisiėmė, todėl Å¡iuo atveju, teisinės reikÅ¡mės neturi tai, ar įrenginiai laikomi lauke, ir faktas, kurioje teritorijos vietoje jie buvo laikomi. Kaip minėta, Å¡alys susitarė taikyti draudimo apsaugÄ ir teritorijos patalpose, ir lauke esantiems įrenginiams. Atsakovei dar sudarant draudimo sutartį buvo aiÅ¡ku ir žinoma, kad patalpoje, iÅ¡ kurios buvo pavogtas ieÅ¡kovės turtas, nėra vienos sienos, ir atsakovė prisiėmė rizikÄ , kad ieÅ¡kovei priklausantys įrengimai gali bÅ«ti saugomi tokioje patalpoje.

Atsakovė nepagrįstai akcentuoja, kad pagal draudimo sutartį draudimo apsauga įrengimams, laikomiems lauke, galioja tik tuo atveju, kai atitinkami įrenginiai, atsižvelgiant į jų paskirtį, gali būti laikomi lauke. Nėra ginčo, kad šiuo atveju įrenginiai buvo laikomi ne lauke, o sandėlyje, taigi, draudimo taisyklių nuostatos dėl įrenginių, laikomų lauke, šiuo atveju yra neaktualios.

28. Pasak atsakovės, teismas nepagrįstai nepripažino įvykio nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 11.4 a) (t. 1, b. l.

31) punktÄ , nes nustatyti galimi įsilaužimo pėdsakai fiksuoti tik vienos dienos įvykiui, tačiau per šį įvykį, vagystės mastas buvo minimalus, nes asmenys netrukus pasiÅ¡alino iÅ¡gÄ sdinti apsaugos darbuotojų.

29. Byloje nustatyta, kad patalpos ertmė be sienos buvo saugoma apsaugos signalizacijos judesio davikliais, o teritorija buvo aptverta tvora ir saugoma pagal draudimo sutarties reikalavimus. Apsaugos darbuotojai A. Å . ir G. K. G. nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. paÅ¡aliniai asmenys įveikė saugomos teritorijos tvorÄ , įsibrovė į sandėlį, paveikė judesio daviklius, A. B. nurodė, kad buvo pastebėtas teritorijÄ juosiančios tvoros įlenkimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog minėtų kliūčių įveikimas gali bÅ«ti prilyginamas vagystei su įsibrovimu požymiams.

30. Tai, kad vykdant ikiteisminį tyrimÄ nustatyta, jog ieÅ¡kovės turtas ar atskiros jo sudėtinės dalys galėjo bÅ«ti pavogtos ne vienÄ dienÄ , bet per tam tikrÄ tęstinio pobÅ«džio laikotarpį, pagal Å¡alių sudarytos draudimo sutarties nuostatas nepaneigia paties draudžiamojo įvykio fakto.

31. Atsakovė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ji negali remtis Taisyklių 63.1 punktu, kuriame numatyta, kad draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti nemokama, jeigu draudėjas bandė suklaidinti draudikÄ pateikdamas neteisingus duomenis, nes tokiu atveju turi bÅ«ti nustatyta draudėjo tyčia.

32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įvykio aplinkybės iki Å¡iol nėra visiÅ¡kai aiÅ¡kios, kad ieÅ¡kovės darbuotojai teikė skirtingÄ informacijÄ ir atsakovei, ir ikiteisminio tyrimo metu (t. y. apie įvykio laikÄ , apie tai kuris konkrečiai darbuotojas pastebėjo vagystę), kad tikėtina buvo ne vienas ieÅ¡kovei priklausančių daiktų vagystės iÅ¡ sandėlio atvejis. Taigi, Å¡iuo atveju atsakovei buvo teikiama netiksli informacija, tačiau netikslumai liudytojų parodymuose negali bÅ«ti pripažinti sÄ moningu draudiko klaidinimu.

Nėra pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovė tai darė siekdama suklaidinti draudimo bendrovę. Be to, pati atsakovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, klausdama, ar ikiteisminio tyrimo metu yra tiriama versija dėl melagingo praneÅ¡imo (t. 1, b. l. 55). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta faktų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų teikusi melagingÄ informacijÄ dėl įvykio ikiteisminį tyrimÄ atlikusiems pareigÅ«nams ar draudikui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų konstatuoti tyčinius nesÄ Å¾iningus ieÅ¡kovės veiksmus bendradarbiaujant su atsakove dėl įvykio aplinkybių, todėl nebuvo pagrindo taikyti Draudimo taisyklių 63.1 punktÄ .

33. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturėjo imtis papildomų priemonių, siekiant išvengti pasikartojančių vagysčių, nes tai nėra numatyta draudimo sutartyje.

34. Pasak atsakovės, pirmoji galima vagystė pastebėta dar birželio mėnesį, todėl jau tada ieškovė turėjo susirūpinti turto netinkamu saugojimu. Su tokiu atsakovės argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. 2016 m. birželio 18 d. ieškovės darbuotojui neteisėtai patekus į sandėlį apsaugos sistema suveikė ir darbuotojas buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, tai liudija, kad apsaugos sistema buvo tinkama, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė šioje situacijoje privalėjo imtis kokių nors papildomų priemonių turtui apsaugoti.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra įrodymų, jog sulaikytasis darbuotojas į sandėlį pateko, turėdamas tikslÄ Ä¯vykdyti jame esančio turto vagystę. Darbdavys (ieÅ¡kovė) atliko įvykio vidinį tyrimÄ , paskyrė darbuotojui, neteisėtai patekusiam į sandėlį, drausminę nuobaudÄ , taigi, adekvačiai reagavo į pažeidimÄ . Tuo tarpu atsakovė nenurodė jokių konkrečių priemonių (veiksmų), kurių turėjo imtis ieÅ¡kovė po minėto įvykio, bet nesiėmė.

35. Tai, kad vagystė buvo įvykdoma ne per vienÄ dienÄ , o 2016 m. rugpjūčio 26 d. vagystės epizodas nebuvo laiku pastebėtas, nekeičia fakto, kad paÅ¡aliniai asmenys įveikė teritorijÄ juosiančiÄ tvorÄ ir pavogė ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ iÅ¡ patalpos, kurios draudimo rizikÄ prisiėmė atsakovė. Apie 2016 m. rugpjūčio 26 d. vagystės epizodÄ buvo sužinota tik po 2016 m. rugpjūčio 30 d. įvykio, kuomet apsaugos darbuotojai pastebėjo vagystės faktÄ ,suveikus techninėms apsaugos priemonėms. Nežinodama apie 2016 m. rugpjūčio 26 d. vagystę, ieÅ¡kovė neturėjo galimybės imtis papildomų apsaugos priemonių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė neturėjo pareigos imtis papildomų, draudimo sutartyje nenumatytų apsaugos priemonių.

36. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, kad atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl sprendimo motyvų pakeitimo pripažįstant, kad nuostoliai (net jei jie bÅ«tų nustatyti) negali bÅ«ti atlyginami pagal sudarytos draudimo sutarties sÄ lygas, netenkinamas. Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo 37. IeÅ¡kovė nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime atsižvelgęs į 2016 m. birželio 18 d. nutikimÄ ieÅ¡kovės bendrovėje, kai užfiksuotas vieno ieÅ¡kovės darbuotojo drausminis nusižengimas, konstatavo, jog nėra galimybės nustatyti ieÅ¡kovei padarytos žalos dydį. Šį ieÅ¡kovės argumentÄ apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu.

38. Tai, kad 2016 m. birželio 18 d. buvo užfiksuotas ieÅ¡kovės darbuotojo bandymas neteisėtai patekti į sandėlį, rodo, kad apsaugos sistema veikė, šį atvejį užfiksavo apsaugos darbuotojai, o nusižengimÄ padaręs darbuotojas buvo įpareigotas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ ir jam 2016m. liepos 11 d. ieÅ¡kovės įsakymu pritaikyta drausminė nuobauda– papeikimas (t. 1, b. l. 66-68). Tuo metu jokių įrengimų ar įrenginių vagystės faktas nebuvo nustatytas. Todėl nebuvo ir pagrindo fiksuoti turto trÅ«kumÄ ar sugadinimÄ .

39. Žala, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, ir jos dydis nėra preziumuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 50 punktas). Tuo atveju, kai Å¡alis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , yra nurodęs, kad kai Å¡alys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų Å¡alių pateiktus įrodymus.

Å i nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo Å¡alių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018, 46 punktas).

40. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. AnalogiÅ¡ka įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. Ä®statymo nustatyta įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , o atsakovas – nesutikimo su ieÅ¡kovo reikalavimais pagrindÄ .

41. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – ir DÄ®) 98 straipsnio 2 dalį draudikas privalo tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo iÅ¡moka privalo bÅ«ti iÅ¡mokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikÅ¡minga nustatant draudžiamojo įvykio faktÄ , aplinkybes, pasekmes ir draudimo iÅ¡mokos dydį. Taigi, pagal įstatymÄ draudimo iÅ¡mokos dydį privalo nustatyti draudikas (atsakovė).

42. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teismui pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė priteisti 141 463,80Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Nurodė, kad dėl vagystės įvykio iÅ¡ ieÅ¡kovės įrenginių, skirtų plastikų perdirbimui, buvo pagrobtos įvairios metalinės dalys.

43. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti nurodomÄ draudimo iÅ¡mokÄ , pateikė Å¡iuos dokumentus – pažymÄ apie vagystės metu sugadinto (sunaikinto) turto apskaitos duomenis bei bendrovei padarytos žalos atstatymo iÅ¡laidas (t. 3, b. l. 58–60), taip pat vagystės metu sugadinto turto remonto sÄ matÄ (t. 3,b. l. 61–79), vagystės metu sugadintų įrengimų palyginimÄ su Å¡iuo metu parduodamais naudotais įrengimais (t. 3, b. l. 80–90), ieÅ¡kovės balansus, ilgalaikio turto priėmimo–perdavimo eksploatacijaiaktus, pagamintų nestandartinių įrengimų planinių kalkuliacijų suvestines (t. 3, b. l. 101–175). Taigi, ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius atsiradusios žalos dydį.

44. Civilinėje byloje buvo skirta teismo ekspertizė ir teismo ekspertui buvo užduotas klausimas „Kiek kainuotų sugadintų galios spintų remontas sudedant dingusius komponentus į esamas dėžes. Vertinti atsižvelgiant, kokie komponentai galėjo bÅ«ti įmontuoti remiantis AB „Plasta“ veikla, turimomis ir turėtomis gamybos linijomis bei įrangos amžiumi“. Teismo ekspertas pateikė iÅ¡vadÄ , kad „Įrangos remonto kaÅ¡tai neatsižvelgiant į įrangos nusidėvėjimÄ yra lygÅ«s 270 734 Eurbe PVM. Ä®rangos remonto (atkuriamoji vertė) kaÅ¡tai, atsižvelgiant įrangos nusidėvėjimÄ (amžių) yra lygÅ«s 91 579Eur be PVM“. IeÅ¡kovė pažymoje apie 2016 m. rugsėjo 1 d. vagystės metu sugadinto (sunaikinto) turto apskaitos duomenis bei bendrovei padarytos žalos atstatymo iÅ¡laidas (t. 3, b. l.

60) nurodė, kad vagystės žala yra 142 911,80 Eur, o draudimo iÅ¡moka atėmus besÄ lyginę draudimo iÅ¡mokos 1 448,00 Eur dydžio iÅ¡skaitÄ yra 141 463,80 Eur. Draudimo liudijimo papildomose sÄ lygose 2) punkte (t. 1, b. l. 119) nustatyta, kad jei po draudžiamojo įvykio gamybiniai įrengimai remontuojami (atkuriami), draudikas iÅ¡moka iÅ¡mokÄ neskaičiuojant nusidėvėjimo, tačiau nevirÅ¡ijant to įrenginio atkÅ«rimo vertės. IeÅ¡kovė nurodė, kad praÅ¡o iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos sumÄ , kuri apima tik įrangos atkÅ«rimo darbo jėgos ir medžiagų sÄ naudas, ir nepraÅ¡o priteisti draudimo iÅ¡mokos, kurios dydis bÅ«tųlygus įrangos remonto kaÅ¡tams neatsižvelgiant į įrangos nusidėvėjimÄ , nustatytiems ekspertizės aktu.

45. Pirmosios instancijos vertinimu,atlikta ekspertizė patvirtino ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti nuostolių sumos apskaičiavimo pagrįstumÄ , tačiau nepatvirtino, kad pavogtos dalys buvo įrengimuose.

46. Vertindamas ekspertizės iÅ¡vadas pirmosios instancijos teismas nenustatė kokių nors trÅ«kumų, galinčių kelti abejonių dėl iÅ¡vadų patikimumo, objektyvumo, surinktų duomenų iÅ¡vadoms padaryti pakankamumo. Teismo ekspertizės akte nėra nurodyta, kad ekspertui trÅ«ko duomenų atsakyti į teismo užduotÄ klausimÄ , prieÅ¡ingu atveju ekspertas nebÅ«tų atlikęs ekspertizės ir nebÅ«tų nustatęs ieÅ¡kovės įrangos remonto kaÅ¡tų. Teismo eksperto iÅ¡vada yra motyvuota, konkreti.

47. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visumÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Ä®rodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, jog teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2003 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003).

48. Ikiteisminio tyrimo metu pateikta vaizdo medžiaga (t. 4, b. l. 4–9) patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. ir 30 d. iÅ¡ aptvertos įmonės teritorijos buvo pavogtas ieÅ¡kovei priklausantis turtas, teritorijÄ juosianti tvora deformuota (t. 4, b. l. 30), ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡omos priteisti žalos skaičiavimÄ , įrodymus Å¡iai žalai pagrįsti, atsakovė konkrečių argumentų dėl netinkamo žalos atlyginimo dydžio paskaičiavimo nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių eksperto nuostolių dydžio apskaičiavimÄ , todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti draudimo iÅ¡mokos priteisimo dėl vagystės su įsibrovimu.

49. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi visus Å¡alių pateiktus įrodymus ir argumentus ginčo klausimu,sprendžia, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 141 463,80 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ yra pagrįstas.

50. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o teismo priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsižvelgiant į CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei CK 6.210 straipsnio nuostatas, bei tai, kad bylos Å¡alys yra privatÅ«s juridiniai asmenys, toks ieÅ¡kovės praÅ¡ymas tenkinamas ir iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistinÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei taip pat priteistina ir 6 proc. dydžio metinių (ikiteisminių kompensuojamųjų) palÅ«kanų nuo atsakovės, draudiko, įvykio, kuris gali bÅ«ti pripažintas draudžiamuoju įvykiu, tyrimo akto priėmimo dienos, 2017 m. rugsėjo 18 d., iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 24 d.) (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) (1395,26 Eur).

Dėl bylos baigties 51. Ä®vertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodė, jog turi teisę atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudiminiam įvykiui arba jÄ sumažinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesant teisėto pagrindo atsisakė priteisti draudimo iÅ¡mokÄ ir atmetė ieÅ¡kinį. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkinamas, o atsakovės – atmetamas.

52. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti panaikintas byloje priimantnaujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 53. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kovės pateiktÄ ieÅ¡kinį netenkino praÅ¡ymo priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Ä® bylÄ yra pateikti duomenys, kad ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme patyrė 16 133,99Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 93–118), 2046 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 100). Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atitinkamai turi pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

54. IeÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už suteiktas teisines paslaugas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme virÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 pavirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nustatytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos). Už ieÅ¡kovei suteiktas teisines paslaugas – ieÅ¡kinio, dubliko, paaiÅ¡kinimų rengimÄ , konsultavimÄ , pasirengimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdžiuose (4,75 (5)val. x 0,1 x 817,6 Eur) + (2 val. x 0,1 x 817,6 Eur x 0,8) + (6,5 (7) val. x 0,1 x 817.6Eur) + (3 val. x 0,1 x 817,6 Eur x 0,8) + (6,43 (6) val. x 0,1 x 817.6Eur) + (1,8 (2) val. x 0,1 x 817.6Eur x 0,8) + (3,5 (4) val. x 0,1 x 817.6Eur) + (2,5 x 838.7Eur) + (1,5 x 850.8Eur) + (2,25 (2) val. x 0,1 x 850.8Eur) + (4 val. x 0,1 x 850.8Eur + 0,4 x 850.8Eur) + (3,75 (4) val. x 0,1 x 884.8Eur + 0,4 x 884.8Eur) maksimali priteistina suma sudaro7 188,07 Eur.

Šiuo atveju pagrindas nukrypti nuo maksimalių dydžių – išskirtinis bylos sudėtingumas ar jos apimtis, teisinių klausimų naujumas – nenustatytas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas išlaidų už teisines paslaugas dydis mažintinas iki nurodytos maksimalaus dydžio sumos, t. y. iki 7 188,07Eur (CPK 98 straipsnis). Taip pat ieškovei iš atsakovės priteistinas ir 2046 Eur žyminis mokestis, sumokėtas teikiant ieškinį (t. 1, b. l. 100). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 55.

IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 3267Eur teisinių iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ pateikimÄ ), 130,68 Eur bÅ«tinųjų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu teisme, bei sumokėjo 2046 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimÄ (t. 4, b. l. 172, t. 5, b. l. 10–13).

56. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pateiktÄ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tenkino, o atsakovės apeliacinį skundÄ atmetė, o ieÅ¡kovei suteiktos teisinės paslaugos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisia 3267Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai;

Rekomendacijų 8.9, 8.11 papunkčiai). Taip pat ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiamas 2046 Eur žyminis mokestis, sumokėtas teikiant apeliacinį skundÄ (t. 4, b. l. 172). Kadangi ieÅ¡kovė nedetalizavo, kas sudaro jos praÅ¡omas priteisti bÅ«tinÄ sias iÅ¡laidas, Å¡ios iÅ¡laidos nepriteisiamos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17d.sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Plasta“ 141 463,80 Eur (Å¡imto keturiasdeÅ¡imt vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trijų eurų ir 80 ct) dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ,1395,26 (tÅ«kstantį tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis eurus ir 26 ct) Eur kompensuojamųjų palÅ«kanų, 6 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškovei akcinei bendrovei „Plasta“ 9234,07 Eur (devynis tūkstančius du šimtus trisdešimt keturis eurus ir 7 ct) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškovei akcinei bendrovei „Plasta“ 5313Eur (penkis tūkstančius tris šimtus trylika eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos Rasa Gudžiūnienė Agnė Tikniūtė Jūratė Varanauskaitė