2021-02-10 Nr. AB-3170-3-61-3-03891-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-90-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03891-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 21R-880(AG-799/07-2020) (toliau – ir LAGK sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą (toliau – ir Tarnyba) išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 10 d. ir 2020 m. rugsėjo 17 d. skundus.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Lietuvos pašto Pravieniškių pašto filialo darbuotojas sekėjo jo per Pravieniškių paštą siunčiamas registruotas siuntas, užsirašinėjo jų numerius, o kita darbuotoja šią neteisėtai surinktą informaciją perdavė Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) administracijai, taip pažeisdamos, be kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 11 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą kaip pašto paslaugos naudotojas, kad ji, vadovaujantis Pašto įstatymo 13 straipsniu, išspręstų pareiškėjo ginčą ne teismo keliu su pašto paslaugos teikėju.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. D. skundą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 18 straipsnyje nurodytos bylos, kurios nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai, t. y. administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios, be kita ko, yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams.

Teismo vertinimu, nors pareiškėjo skundas neatitiko įstatymo reikalavimų, tačiau iš jo turinio buvo galima suprasti keliamo ginčo pobūdį, kuris akivaizdžiai leido padaryti išvadą, kad skundas neteismingas administraciniam teismui. Teismas nurodė, kad netikslinga pirma nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, kad vėliau jį teismas atsisakytų priimti.

Įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, teismas nurodė, kad pareiškėjas skundžia AB Lietuvos pašto Pravieniškių skyriaus darbuotojų veiksmus, kuriais galbūt neteisėtai buvo atskleisti jo asmens duomenys, nebuvo užtikrinamas jo siunčiamos korespondencijos slaptumas ir pan.

Teismas pažymėjo, kad pašto paslaugų teikimas yra civilinės, o ne administracinės teisės reguliavimo dalykas, tokio pobūdžio ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų pašto paslaugų kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą, tačiau Tarnyba 2020 m. rugsėjo 28 d. jo skundą atmetė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, teismas nurodė, kad Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimai, priimti išnagrinėjus naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės; kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo apskundimu. Teismas pažymėjo, kad to paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui.

Teismo vertinimu, aptartas teisinis reglamentavimas nustatė asmens teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, jeigu jis nesutinka su Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimais. Tai, kad pareiškėjas teismui pateiktame skunde prašė panaikinti LAGK sprendimą, kuriuo byla nutraukta, nekeitė ginčo esmės ir jo teismingumo.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas neteismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl jį atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas A. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., Pravieniškių PN-AK nurodymu buvo pradėtas pareiškėjo persekiojimas, kadangi jis siuntė daug skundų įvairioms valdžioms institucijoms, naudodamasis per AB Lietuvos pašto Pravieniškių pašto filialą. Pareiškėjo teigimu, AB Lietuvos pašto darbuotojai neteisėtai, Pravieniškių PN-AK vadovybės nurodymu rinko informaciją apie jį ir ją perdavė Pravieniškių PN-AK, tačiau jokia atsakomybė jiems nebuvo taikoma. Kadangi AB Lietuvos pašto veiklą kontroliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba, jis kreipėsi į ją 2020 m. birželio 10 d. skundu, vėliau – 2020 m. rugsėjo 17 d. skundu, tačiau Tarnyba atsisakė atlikti savo funkcijas ir pareiškėjo skundų nenagrinėjo, raštuose nenurodė apskundimo tvarkos, o persiuntė nagrinėti kitoms institucijoms. Kadangi pareiškėjo skundą atmetė ir LAGK, jos sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjo skundas susijęs su AB Lietuvos pašto vykdytu siuntų sekimu. Pareiškėjo skundas susijęs su Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektu, kuri vykdo jai įstatymais suteiktą funkciją – kontroliuoja AB Lietuvos pašto veiklą. Pareiškėjo įsitikinimu, Tarnyba stengiasi nuslėpti kontroliuojamos bendrovės vykdomus nusikaltimus, todėl pareiškėjas ir kreipėsi į teismą, reikalaudamas įpareigoti Tarnybą vykdyti jai pavestas viešojo administravimo funkcijas. Pagal ABTĮ nuostatas administraciniai teismai nagrinėja skundus dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus. Taigi teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, pažeidė pareiškėjo teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo A. D. skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė, kad pareiškėjas kelia civilinio teisinio pobūdžio ginčą, kuris nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir teigia, kad skundą padavė tinkamam administraciniam teismui, kuris sprendžia ginčus dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.).

ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Pažymėtina ir tai, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde prašė panaikinti LAGK 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 21R-880(AG-799/07-2020) ir įpareigoti Ryšių reguliavimo tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 10 d. ir 2020 m. rugsėjo 17 d. skundus. Iš pareiškėjo ketinamo apskųsti LAGK sprendimo matyti, kad jis į šią komisiją kreipėsi su skundu, prašydamas panaikinti Tarnybos 2020 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. (64.4E)1B-2859 ir išnagrinėti pareiškėjo pakartotinį 2020 m. rugsėjo 17 d. skundą iš naujo. LAGK savo sprendimu bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė, konstatavusi, kad LAGK ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką.

Pagal ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Įvertinusi pareiškėjo skundo reikalavimus, bylos medžiagą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo inicijuojamas ginčas akivaizdžiai neteismingas administraciniam teismui. Pareiškėjo skunde suformuluoti reikalavimai atitinka ABTĮ 17 straipsnyje nustatytą administracinio teismo kompetenciją. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas prie skundo pridėjo LAGK sprendimą, kuriuo byla nutraukta (t. y. byla pagal pareiškėjo skundą nenagrinėta iš esmės) tačiau toks LAGK sprendimas taip pat gali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas (žr. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 22 str. 1 d.). Be to, iš bylos medžiagos, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, yra minimali, nėra galimybės nustatyti kokį teisinį ginčą siekia inicijuoti pareiškėjas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, laikytina nepagrįsta ir naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui bylą nagrinėti iš esmės nesvarstytinas, kadangi dar nėra išspręstas skundo priėmimo klausimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. D. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė