cc3a4e01-c62f-48f8-be0f-8aed5dc819c2 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-639-252-2018 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08397-2017-0 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 1.3.7.14. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 7 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Birutės Valiulienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-824-589/2018 pagal ieÅ¡kovo L. Z. ieÅ¡kinį atsakovams (duomenys neskelbtini) dėl drausminės nuobaudos panaikinimo – atleidimo iÅ¡ darbo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas L. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas panaikinti jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, pripažinti, kad atleidimas iÅ¡ darbo buvo įgyvendintas pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo į darbÄ , tačiau priteisti iÅ¡ atsakovų vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iÅ¡ atsakovų kompensacijÄ , kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo darbo užmokesčiui, bei priteisti iÅ¡ atsakovų 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo L. Z. ir jo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų“ (toliau – Įsakymas) jam buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

3. Mano, kad drausminė nuobauda paskirta nesant tam pagrindo ir pažeidžiant teisės aktuose nustatytus procedūrinius reikalavimus – darbo sutartis buvo nutraukta ieškovo atostogų bei nedarbingumo laikotarpiu.

4. Ä®sakyme atleidimo iÅ¡ pareigų data yra 2017 m. liepos 17 d., nurodant, kad atleidimo iÅ¡ pareigų data nukeliama į pirmÄ darbo dienÄ po kasmetinių atostogų. IeÅ¡kovas atostogų (duomenys neskelbtini) metu susirgo ir jam nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2017 m. liepos 21 d. buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas. Apie tai buvo informuota darbovietė. Lietuvoje nedarbingumo pažymėjimai buvo iÅ¡duoti nuo 2017 m. liepos 24 d. iki liepos 28 d., nuo 2017 m. liepos 29 d. iki rugpjūčio 4 d. Mano, kad jis atleistas nedarbingumo laikotarpiu.

5. Įsakymas, kuriuo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų, buvo priimtas vadovaujantis (duomenys neskelbtini) sudarytos komisijos 2017 m. birželio 30 d. motyvuota išvada „Dėl (duomenys neskelbtini) L. Z. darbo drausmės pažeidimo“ (toliau – Išvada).

6. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – VPIDVTÄ®) nuostatų pažeidimai komisijos iÅ¡vadoje grindžiami tuo, kad ieÅ¡kovas nenusiÅ¡alino nuo interesų konfliktÄ keliančių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo, pavedė autorines licencines sutartis su ieÅ¡kovu ir jo sutuoktine M. M. sudaryti ieÅ¡kovui pavaldiems asmenims, naudojo savo, kaip įstaigos vadovo, darbo laikÄ asmeniniams tikslams, netinkamai vykdė VPIDVTÄ® nuostatų vykdymo kontrolę. Su Å¡iuo komisijos vertinimu jis nesutiko.

7. Nurodė, kad apie autorinių sutarčių sudarymÄ su ieÅ¡kovu (duomenys neskelbtini) ministerija buvo ne tik informuota, bet ir davusi leidimÄ sudaryti tokias sutartis, kÄ patvirtina Å¡ios ministerijos 2017 m. birželio 9 d. raÅ¡tas „Dėl pasiaiÅ¡kinimo pateikimo“. Tai, kad 2016 metais pagal Å¡ias sutartis ieÅ¡kovas gavo piniginių lėšų, negali bÅ«ti viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje pažeidimas. Teisės aktai nenumato draudimo ar ribojimo sudaryti autorines sutartis su (duomenys neskelbtini) vadovu ar jo Å¡eimos nariais.

8. Pažymi, kad 2016 m. kovo 4 d., 2017 m. sausio 3 d. ir 2017 m. birželio 2 d. įsakymais jis nusišalino nuo sprendimų, susijusių su M. M. kūrybiniu darbu (duomenys neskelbtini). Mano, kad komisija Išvadoje nepagrįstai konstatavo, kad toks nusišalinimas yra formalus ir neatitinka VPIDVTĮ nuostatų. Juolab kad ieškovas pasiaiškinimo dėl 2017 m. birželio 2 d. įsakymu pareikšto nušalinimo neteikė.

9. Galimas interesų konfliktas su M. M. buvo deklaruotas jo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, kuri 2017 metais buvo pateikta (duomenys neskelbtini). Nusišalinimas (duomenys neskelbtini) sudarant autorines sutartis tiek su ieškovu, tiek su jo sutuoktine buvo realus. 10. (Duomenys neskelbtini) darbo laiko, skirtingai nei nurodo komisija, jis nenaudojo asmeniniais tikslais. Jis, kaip (duomenys neskelbtini), repeticijose dalyvaudavo vakare, po darbo valandų. Komisija nepateikė įrodymų, kad tuo laiku, kai vyko repeticijos, jis nedirbo (duomenys neskelbtini) vadovo darbo.

Pagal (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymÄ , (duomenys neskelbtini) vadovas atsako už tinkamÄ viso (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimÄ ir pasiektų rezultatų atitikimÄ teisės aktuose įtvirtintiems (duomenys neskelbtini) nustatytiems veiklos tikslams, taip pat už (duomenys neskelbtini) kÅ«rybinės veiklos kryptį ir meninį lygį. Atsižvengiant į tai, lankymasis repeticijose, neprieÅ¡tarauja (duomenys neskelbtini) vadovo funkcijoms.

11. Nesutinka su IÅ¡vados teiginiais, kad nebuvo užtikrinta VPIDVTÄ® nuostatų vykdymo kontrolė, susidarius sÄ lygoms interesų konfliktui, nes (duomenys neskelbtini) pavaduotoja veda nuraÅ¡omų atsargų apskaitÄ ir dalyvauja (duomenys neskelbtini) komisijos darbe, o (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovas, bÅ«damas (duomenys neskelbtini) sutuoktiniu, buvo materialiai atsakingas asmuo ir inicijuodavo (duomenys neskelbtini) veikloje sunaudotų medžiagų nuraÅ¡ymus.

12. Pažymėjo, kad pagal (duomenys neskelbtini) struktÅ«rÄ tarp (duomenys neskelbtini) skyriaus ir (duomenys neskelbtini) skyriaus, t. y. R. K. ir R. K. nėra jokio pavaldumo santykių, be to, sprendimÄ dėl medžiagų nuraÅ¡ymo priima kolegialus organas – komisija, balsų dauguma. 13. (duomenys neskelbtini) vedėjas, dirbantis pagal darbo sutartį, nepatenka į VPIDVTÄ® numatytÄ asmenų sÄ raÅ¡Ä , privalančių deklaruoti privačius interesus, todėl iÅ¡vados teiginys dėl Å¡io įstatymų normų pažeidimo nepagrįstas.

14. IÅ¡vadoje nepagrįstai nurodoma, kad ne visos autorinės sutartys su ieÅ¡kovu ir M. M. buvo pasiraÅ¡ytos įvykdžius atitinkamas viešųjų pirkimų procedÅ«ras ir nurodomos 4 sutartys, tačiau nesukonkretinama, kokios procedÅ«ros, teisės aktai pažeisti. Sudarant sutartis buvo vadovaujamasi Viešųjų prikimo įstatymo normomis, susijusiomis su supaprastintais pirkimais, kurie taikomi perkant meno kÅ«rinių paslaugas, o taip pat (duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis. IeÅ¡kovas pabrėžė sudarytų sutarčių ekonomiÅ¡kumÄ ir pagrįstumÄ bei tai, kad už viešųjų pirkimų procedÅ«ras buvo atsakingas (duomenys neskelbtini) D. P..

15. Už tarnybinių automobilių eksploatavimÄ buvo atsakingas (duomenys neskelbtini) skyrius, todėl teiginiai, kad tarnybinis transportas buvo naudojamas ir vadovo asmeniniais tikslais yra nepagrįsti. Už klausimus, susijusius su darbo laiko apskaita, darbu poilsio ir atostogų metu, komandiruočių įforminimu, yra atsakingas (duomenys neskelbtini) skyrius. (duomenys neskelbtini) vadovas tiesiogiai neprižiÅ«ri ir nekontroliuoja Å¡ių sričių.

16. Nurodo, kad 2017 m. kovo 6–10 dienomis jis sirgo, todėl nesutinka su išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, kad jis tomis dienomis turėjo būti darbe. 2017 m. birželio 20–23 dienomis buvo suplanuotas spektaklio (duomenys neskelbtini) gastrolės, tačiau šios gastrolės dėl (duomenys neskelbtini) kolegų kaltės neįvyko ir ieškovas toliau dirbo (duomenys neskelbtini).

17. Nesutinka su vertinimu dėl seksualinio priekabiavimo pagal (duomenys neskelbtini) E. R. skundÄ . Kadangi teikiant paaiÅ¡kinimÄ dėl galimų darbo drausmės pažeidimų, E. R. skundas nebuvo pateiktas, todėl buvo apribotos ieÅ¡kovo galimybės pateikti iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus komisijai. Ä®raÅ¡o dalis, kuri buvo pavieÅ¡inta, yra ne realus pokalbis tarp (duomenys neskelbtini), o repeticija, kurioje dalyvauja spektaklio (duomenys neskelbtini) ir Å¡io (duomenys neskelbtini). Garso įraÅ¡e girdima repeticijos metu modeliuojama situacija, kurioje (duomenys neskelbtini) galėtų geriau suprasti, kaip jaučiasi seksualinį Å¡antaÅ¾Ä iÅ¡gyvenanti mergaitė, ir dėl to geriau suvaidinti monospektaklį.

IeÅ¡kovui buvo atimta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl kitos (duomenys neskelbtini) liudijimo, kadangi nebuvo nurodyta nei konkreti situacija, nei aplinkybės. Jis su E. R. nebendravo jokiomis seksualinio pobÅ«džio temomis ne (duomenys neskelbtini) veiklos kontekste, nereikalavo iÅ¡ jos jokio seksualinio elgesio ir niekaip kitaip prie jos seksualiai nepriekabiavo.

18. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovas daugiau nei per metus jo vadovavimo (duomenys neskelbtini) per daugiau nei 28 metus darbo profesionaliame (duomenys neskelbtini), nebuvo sulaukęs jokių priekaiÅ¡tų nei dėl savo, nei dėl (duomenys neskelbtini) dirbančių kitų kolegų darbo ir bendravimo elgesio, aukščiausių profesinių bei etikos standartų nesilaikymo. IÅ¡vadoje nurodoma, kad E. R. dėl galimo ieÅ¡kovo seksualinio priekabiavimo kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybÄ , kurios sprendimo iÅ¡vadomis ir remiasi komisija, nors pats sprendimas ginčijamas teisme.

19. Nurodo, kad pagrindo griežčiausiai drausminei nuobaudai skirti Å¡iuo atveju nebuvo. Neteisėto atleidimo faktas ir darbdavio vieÅ¡inama informacija pakenkė ieÅ¡kovo, kaip (duomenys neskelbtini), reputacijai, ieÅ¡kovas nebegali susirasti analogiÅ¡ko darbo Lietuvoje, dėl nuolatinio nerimo ypač padažnėjo ieÅ¡kovo sveikatos sutrikimai, todėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertino 5000 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 20. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo L. Z. 9 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

21. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui tirti sudarymo“ buvo sudaryta komisija, kuri pripažino, kad L. Z. padarė darbo drausmės pažeidimus, t. y.

1) pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas bei netinkamai vykdė įstatymo 22 straipsnio nuostatas;

2) pažeidė pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 7 punktÄ ;

3) Å¡iurkščiai pažeidė darbo drausmę pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ;

4) Å¡iurkščiai pažeidė darbo drausmę pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ . Komisija, įvertinusi darbo drausmės pažeidimų sudedamÄ sias dalis, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir keturis savarankiÅ¡kus darbo drausmės pažeidimus ir jų sunkumÄ (du darbo drausmės pažeidimai yra Å¡iurkÅ¡tÅ«s), vadovaudamasi DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu siÅ«lė L. Z. skirti drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų, darbo sutartį nutraukiant apie tai iÅ¡ anksto neįspėjus darbuotojo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį. 22. (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis DK 136 straipsnio 3 dalimi, 235 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktais, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, (duomenys neskelbtini) ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1469 „Dėl Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 17.14 papunkčiu ir atsižvelgdamas į IÅ¡vadÄ , pripažino L. Z. padarius darbo drausmės pažeidimus ir skyrė drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo.

23. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atleidžiant jį iš darbo buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Teismas nustatė, kad ieškovas atostogų (duomenys neskelbtini) metu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jis dėl sveikatos sutrikimų atleistas nuo darbo 2017 m. liepos 14–21 dienomis. Apie tai, kad ieškovui buvo suteiktas nedarbingumas, ieškovas informavo atsakovus elektroniniu paštu 2017 m. liepos 14 d.

24. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas, sugrįžęs į LietuvÄ , nedarbingumo pažymėjimÄ kartu su vertimu turėjo pateikti gydytojui, kad (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas bÅ«tų pakeistas, kaip numato Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklės, į Lietuvos Respublikoje galiojantį nedarbingumo pažymėjimÄ , tačiau to nepadarė. Teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo atleidimo dienÄ neturėjo jokių duomenų apie iÅ¡duotÄ nedarbingumo pažymėjimÄ teisės aktų nustatytų tvarka, kuris bÅ«tų patvirtinęs ieÅ¡kovo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ , todėl neturėjo pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovas yra nedarbingas. Juolab kad ieÅ¡kovas nedarbingumo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini), kartu su kitais jo nedarbingumÄ patvirtinančiais dokumentais atsakovui (duomenys neskelbtini) iÅ¡siuntė tik 2017 m. rugpjūčio 7 d.

25. Teismas nurodė, kad darbdavio vertinimu ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , tai yra pažeidė DK 235 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ (moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų) bei 9 punktÄ (neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ ).

26. Dėl neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių teismas pasisakė, kad Komisija buvo gavusi duomenų, jog galimai be pateisinamos priežasties L. Z. nebuvo darbe 2017 m. kovo 6–10 dienomis (galimai buvo iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini)) ir 2017 m. balandžio 20–23 dienomis (pateikta elektorinio aviabilieto (duomenys neskelbtini) kopija, galimai buvo iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini) RespublikÄ ), tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose minėtomis dienos nurodoma, kad L. Z. dirbo, o ministerija nebuvo gavusi (duomenys neskelbtini) vadovo praÅ¡ymų suteikti atostogas ar vykti į komandiruotę, kas galėtų pateisinti jo iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienį darbo metu.

27. Teismo vertinimu, šie duomenys nustatyti (duomenys neskelbtini) darbuotojų paaiškinimais, elektroninio aviabilieto kopija bei Komisijoje ištyrus kitas aplinkybes, susijusias su šiuo darbo drausmės pažeidimu. Teismas sprendė, kad netikėti tyrimo išvadoje nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Nuobaudos skyrimo terminas dėl šio pažeidimo nėra praleistas.

28. Dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 5 punkto – moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimo arba seksualinio priekabiavimo prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų teismas pasisakė, kad ieÅ¡kovo, kaip (duomenys neskelbtini), elgesys, nurodomas E. R. skunde ir Lygių galimybių kontrolieriaus sprendime, repeticijų metu buvo žeminantis žmogaus orumÄ . Teismas vertino, kad ieÅ¡kovo veiksmais buvo sutrikdyta (duomenys neskelbtini) kÅ«rybinės laisvės ir jos asmenybės raiÅ¡ka bei pripažino, kad ieÅ¡kovas, turėdamas ilgametę profesinę patirtį, privalėjo vengti tokios situacijos.

Teismas atmetė argumentus, kad drausminė nuobauda dėl seksualinio priekabiavimo negalėjo bÅ«ti skiriama, kadangi buvo apskųstas Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas, kuriuo konstatuotas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo normų pažeidimas ir nustatyta, kad ieÅ¡kovo, kaip darbdavio, veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties nesiima priemonių, kad darbuotojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, spręsdamas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, vertino, kad tokiu elgesiu ieÅ¡kovas pasikėsino į kito asmens laisvę ir neliečiamybę, jo asmenybės raiÅ¡kÄ , tai yra pamatines vertybes, ginamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29.

Dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo, teismas pasisakė, kad nors ieÅ¡kovas buvo priėmęs įsakymus dėl nusiÅ¡alinimo svarstant klausimus dėl autorinių sutarčių sudarymo, tačiau ieÅ¡kovas Å¡iuos klausimus svarstyti pavedė sau pavaldiems darbuotojams, kas kelia pagrįstų abejonių, ar toks nusiÅ¡alinimas buvo realus ir nesukėlė viešų ir privačių interesų konflikto. Komisijai atliekant tyrimÄ , buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas dėl autorinių sutarčių sudarymo su juo ir su jo sutuoktine nesikreipė į savo tiesioginį vadovÄ â€“ (duomenys neskelbtini) ministrÄ , jis pats pasirašė įsakymus „Dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo“, kuriais nusiÅ¡alino rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su juo ir jo sutuoktinės kÅ«rybiniu darbu (duomenys neskelbtini).

Taip pat komisija nustatė, kad nebuvo priimtų jokių sprendimų dėl nusiÅ¡alinimo, sudarant sutartis su M. M. 2016 m. sausio 8 d. ir 2016 m. vasario 9 d. Teismas sutiko su tyrimo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovo veiksmai Å¡ioje situacijoje sukėlė viešų ir privačių interesų konfliktÄ .

30. Teismas pažymėjo, kad atliekant tyrimÄ , taip pat buvo nustatyti pažeidimai dėl darbo laiko apskaitos, viešųjų pirkimų organizavimo procedÅ«rų, tarnybinio transporto ir vairuotojų darbo laiko apskaitos. Apylinkės teismas nurodė, kad dėl kiekvieno iÅ¡ Å¡ių pažeidimų nepasisako, nes motyvuota tyrimo iÅ¡vada yra juridinę reikÅ¡mę turintis aktas. Aplinkybių, kurios keltų abejones dėl iÅ¡vadoje nurodytų darbo drausmės pažeidimų, bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė ir konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) ministerija, priimdama sprendimÄ atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, pagrįstai rėmėsi IÅ¡vadoje nustatytomis aplinkybėmis.

31. Apylinkės teismas, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, sprendė, kad ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus, buvo pažeisti darbdavio interesai ir darbdavys prarado pasitikėjimÄ darbuotoju, dėl ko ieÅ¡kovui buvo pagrįstai paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo.

32. Teismas vertino, kad Ä®sakymo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo įteikimo procedÅ«ra nebuvo pažeista, nes Ä®sakymas 2017 m. liepos 17 d. buvo siunčiamas (duomenys neskelbtini) kartu su praÅ¡ymu įteikti Ä®sakymo kopijÄ ieÅ¡kovui bei jį supažindinti pasiraÅ¡ytinai. Ä®sakymas ieÅ¡kovui asmeniÅ¡kai įteiktas 2017 m. rugpjūčio 7 d., t. y. kai ieÅ¡kovas atvyko į darbÄ , iki tol jis nebuvo darbe ir jo nedarbingumo pateisinančių duomenų teisės aktų nustatyta tvarka atleidimo dienÄ pateikta nebuvo. Be to, Ä®sakymo kopija buvo siunčiama ir elektroniniu paÅ¡tu, o ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad tokiu bÅ«du siųsto Ä®sakymo negavo, todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui buvo žinoma apie jo atleidimÄ iÅ¡ darbo.

33. Teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ vieno mėnesio terminÄ kreiptis į teismÄ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, nustatytÄ DK 220 straipsnio 1 dalyje, tenkino. Atsižvelgė į tai, kad atsakovai Å¡iuo klausimu prieÅ¡taravimų nepareiÅ¡kė, ieÅ¡kovas per įstatymo nustatytÄ terminÄ kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ , kuri sprendimÄ priėmė 2017 m. spalio 10 d., o ieÅ¡kinys teisme gautas 2017 m. lapkričio 13 d. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 34. Apeliaciniu skundu L. Z. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

35. Teigia, kad drausminė nuobauda jam paskirta nesant tam pagrindo ir pažeidžiant teisės aktuose nustatytus procedūrinius reikalavimus.

36. Nurodo, kad byloje yra įrodymai, pagrindžiantys, kad darbovietei apie užsienio valstybėje jo atostogų metu iÅ¡duotÄ nedarbingumo pažymėjimÄ buvo žinoma, tÄ patvirtino darbovietės atstovas, atsakinėdamas į klausimus žurnalistams. Pakeisti nedarbingumo pažymėjimo į Lietuvoje iÅ¡duodamÄ nedarbingumo pažymėjimÄ nebuvo įmanoma iki atleidimo, o tokie veiksmai po atleidimo dienos neturėjo jokios prasmės. IeÅ¡kovas atleistas nedarbingumo laikotarpiu. Pas gydytojÄ Lietuvoje jis nuvyko 2017 m. liepos 24 d., t. y. po atleidimo.

37. Mano, kad savo pareigÄ informuoti darbdavį apie ligÄ ir neatvykimo į darbÄ priežastis atliko tinkamai. IeÅ¡kovo atleidimas, prieÅ¡ingai nei teigiama sprendime, yra neteisėtas. Teismo sprendimo motyvai, kad pažymėjimas gali bÅ«ti keičiamas ir atgaline data yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes po atleidimo ieÅ¡kovui nebuvo jokio tikslo keisti nedarbingumo pažymėjimÄ . Teismas, spręsdamas paskirtos nuobaudos pagrįstumÄ , rėmėsi IÅ¡vada, tačiau nepasisakė dėl ieÅ¡kovo pateiktų argumentų, kodėl IÅ¡vada yra neteisinga ir kodėl darbo drausmės pažeidimai negali bÅ«ti laikomi padarytais.

38. Pabrėžia, kad apie autorinių sutarčių su ieÅ¡kovu sudarymÄ (duomenys neskelbtini) ministerija buvo ne tik informuota, bet ir davusi leidimÄ sudaryti tokias sutartis. Tai nurodyta ir 2017 m. birželio 9 d. raÅ¡te „Dėl pasiaiÅ¡kinimo pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. pagal Å¡ias sutartis gautos lėšos negali bÅ«ti viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje pažeidimas.

39. Dėl 2016 m. autorinių sutarčių su M. M. nurodo, kad šiuo atveju nėra kvestionuojamas šių sutarčių sudarymo teisėtumas, naudingumas (duomenys neskelbtini) ir teisės aktai nenumato draudimo ar ribojimo sudaryti autorines sutartis su (duomenys neskelbtini) ar jo šeimos nariais, įskaitant ribojimus sudaryti autorines sutartis iki tam tikros sumos.

40. Nesutinka su vertinimu, kad nusišalinimas rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su jo ir jo sutuoktinės M. M. kūrybiniu darbu (duomenys neskelbtini), ir sprendimo teisės dėl šių klausimų perdavimas pavaldiems asmenims V. R., D. P., R. K. yra formalus ir neatitinka VPIDVTĮ nuostatų. Pabrėžia, kad jo nebuvo prašoma pateikti paaiškinimus dėl 2017 m. birželio 2 d. įsakymu pareikšto nusišalinimo, todėl Išvada buvo priimta negalint objektyviai įvertinti visų aplinkybių ir nesudarant galimybės apsiginti dėl galimų pažeidimų, už kuriuos jis traukiamas drausminėn atsakomybėn.

41. Mano, kad teismas nepagrįstai pasisakė dėl jo nesikreipimo į tiesioginį vadovÄ (duomenys neskelbtini) esant intereso konflikto situacijoje. Jis deklaravo apie galimÄ interesų konfliktÄ su M. M. savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, ir Å¡i deklaracija 2017 m. kovo mėn. pateikta (duomenys neskelbtini), kuri jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, kas, ieÅ¡kovo vertinimu, reiÅ¡kė pritarimÄ tiek jo nusiÅ¡alinimui, tiek autorinių sutarčių su M. M. sudarymui. Sutartis su jo sutuoktine 2016 m. sausio 8 d. ir 2016 m. vasario 9 d. sudarė (duomenys neskelbtini) vadovo pavaduotojas J. L., kas tiek teisiÅ¡kai, tiek faktiÅ¡kai reiÅ¡kia, kad jis buvo nusiÅ¡alinęs ir nuo 2016 m. sausio 8 d., ir nuo 2016 m. vasario 9 d. sutarčių sudarymo.

42. IÅ¡vadoje nepagrįstai teigiama, kad jis darbo laikÄ naudojo asmeniniams tikslams. Komisija nepateikė jokių įrodymų, kad jos nurodomu laiku jis nedirbo (duomenys neskelbtini) vadovo darbo. (duomenys neskelbtini) vadovo pareigybės apraÅ¡ymas įpareigojo jį prižiÅ«rėti visų spektaklių paruoÅ¡imo eigÄ , ir tai daryti taip pat repeticijų metu. Todėl, jeigu kada ir lankėsi (duomenys neskelbtini) statomų spektaklių repeticijose, tai neprieÅ¡tarauja jo, kaip (duomenys neskelbtini) funkcijoms, o prieÅ¡ingai – jas atitinka.

43. Nesutinka su Komisijos vertinimu dėl (duomenys neskelbtini) veikloje sunaudotų medžiagų komisijos nuraÅ¡ymo sudėties. Pabrėžia, kad vien tas faktas, kad (duomenys neskelbtini) R. K. turi teisę inicijuoti (inicijuoja) medžiagų (įskaitant kurÄ ) nuraÅ¡ymus, dėl kurių sprendžia (duomenys neskelbtini) komisija, į kuriÄ Ä¯eina ir jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) R. K. savaime nereiÅ¡kia jokio interesų konflikto. Komisijos iÅ¡vada, kad R. K. nepateikė privačių interesų deklaracijos, yra nepagrįsta, nes jis, bÅ«damas (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal darbo sutartį, neturi pareigos deklaruoti privačius interesus.

44. Nesutinka, kad buvo pažeistos viešųjų pirkimų organizavimo procedÅ«ros, pasiraÅ¡ant autorines sutartis su juo ir su M. M.. Dėl autorinių sutarčių (duomenys neskelbtini) – autorinės sutartys su (duomenys neskelbtini) darbuotojais nesudaromos. Autorinių sutarčių dėl ciklo (duomenys neskelbtini), kuriam davė leidimÄ Ministerija, su juo ir M. M. pasiraÅ¡ymas buvo nukeltas dėl finansinių sumetimų. Nors teigiama, kad sudarant autorines sutartis pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, tačiau tai nekonkretizuota.

45. Nesutinka su nustatytais pažeidimais dėl tarnybinio transporto naudojimo ir vairuotojų darbo laiko apskaitos. Šioms sritims vadovavo (duomenys neskelbtini). Asmeniniais tikslais tarnybinio transporto nenaudojo.

46. Mano, kad iÅ¡vadoje nepagrįstai konstatuota, kad jis keletÄ dienų be pateisinamos priežasties nebuvo darbe. 2017 m. kovo 6–10 dienomis jis sirgo. 2017 m. birželio 20–23 dienomis buvo suplanuotos spektaklio (duomenys neskelbtini) gastrolės, kurios neįvyko, todėl toliau buvo dirbta (duomenys neskelbtini).

47. Niekada su (duomenys neskelbtini) E. R. nebendravo jokiomis seksualinio pobūdžio temomis ne (duomenys neskelbtini) veiklos kontekste, nereikalavo iš jos jokio seksualinio elgesio ir niekaip kitaip prie jos seksualiai nepriekabiavo. Pažymi, kad siūlant pasiaiškinti dėl galimų darbo drausmės pažeidimų šios (duomenys neskelbtini) skundas nebuvo jam pateiktas, nors nurodyta, kad jis pridedamas. Pateikti pasiaiškinimų dėl anoniminių liudijimų ieškovas nemato galimybės.

48. Pirmosios instancijos teisme visi atleidimo iš darbo pagrindai (darbo drausmės pažeidimai) turėjo būti visapusiškai įvertinti, turėjo būti ištirta, ar jie buvo padaryti, o šiuo atveju buvo remiamasi Išvada kaip įrodymu, nors jos pagrįstumas ir turėjo būti patikrintas kitais įrodymais byloje.

49. Mano, kad pagrindo griežčiausiai drausminei nuobaudai skirti nebuvo. Kiti IÅ¡vadoje, kuria remiantis buvo priimtas Ä®sakymas, nurodyti pažeidimai, jei bÅ«tų konstatuota, jog jie buvo padaryti, yra mažareikÅ¡miai, nesukėlę niekam realios žalos, todėl už juos neturėtų bÅ«ti paskirta pati griežčiausia drausminė nuobauda. Ä®sakyme net nenurodoma, už kuriuos darbo drausmės pažeidimus, kokia nuobauda skiriama – iÅ¡vadoje pateiktas tik siÅ«lymas, kokias nuobaudas skirti, o įsakyme nėra nurodyta, už kokį darbo drausmės pažeidimÄ skiriamas atleidimas. Ä®sakymai dėl atleidimo ir drausminės nuobaudos skyrimo turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, nedviprasmiÅ¡ki ir konkretÅ«s. Byloje esantis įsakymas Å¡ių kriterijų neatitinka, todėl negalėjo bÅ«ti pagrindas atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų.

50. IeÅ¡kovui gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, todėl praÅ¡o priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat kompensacijÄ , kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui. Dėl neteisėto atleidimo ir viso Å¡io fakto pavieÅ¡inimo žiniasklaidoje ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 5000 Eur.

51. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė (duomenys neskelbtini) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad nesutinka su ieÅ¡kovo argumentais. Jis iki Å¡iol nėra pateikęs teisės aktų reikalavimus atitinkančio nedarbingumo pažymėjimo, todėl nepagrįstai teigia, kad atleistas iÅ¡ darbo pažeidžiant procedÅ«rinius reikalavimus.

52. Sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad ieÅ¡kovas pažeidė VPIDVTÄ® reikalavimus. Jo nusiÅ¡alinimas dėl sprendimų, susijusių su sutuoktinės kÅ«rybiniu darbu, yra formalus ir pavėluotas. Sutartys dėl (duomenys neskelbtini) režisÅ«ros sudarytos neįvykdžius viešųjų pirkimų procedÅ«ros, kai kurios sutartys sudarytos dėl kÅ«rinių pateikimo atgaline data. (duomenys neskelbtini) buvo sudarytos iÅ¡skirtinės sÄ lygos sudaryti sutartis.

53. IÅ¡analizavus (duomenys neskelbtini) savaitinius spektaklių ir repeticijų tvarkaraščius nustatyta, kad nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2017 m. birželio 11 d. apelianto, kaip (duomenys neskelbtini), darbo metu buvo numatytos ir tvarkaraščiuose patvirtintos daugiau nei 90 (duomenys neskelbtini) spektaklių, už kurių sukÅ«rimÄ jam buvo mokamas autorinis atlyginimas, repeticijos. Laiku, kai paminėtos repeticijos vyko, apeliantas dirbo (duomenys neskelbtini) darbÄ . Apeliantas, sudarydamas ir tvirtindamas repeticijų tvarkaraščius, pažeidė Autorinių sutarčių ir atlikėjo intelektinių paslaugų sutarčių, sudaromų su (duomenys neskelbtini) pavaldžių ir jos valdymo sričiai priskirtų (duomenys neskelbtini) ir koncertinių įstaigų vadovais, tvarkos apraÅ¡Ä . Å ios aplinkybės rodo, kad jis tiesioginį savo, kaip (duomenys neskelbtini), darbo laikÄ ir (duomenys neskelbtini) iÅ¡teklius naudojo asmeninėms reikmėms ir už tai gavo autorinį atlygį.

54. Apeliantas neužtikino, kad biudžetinės įstaigos darbuotojai, turintys administravimo įgaliojimus, deklaruotų privačius interesus, kaip tai numato VPIDVTÄ®. Jis, nenusiÅ¡alindamas nuo interesų konfliktÄ keliančių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo, pavesdamas autorines licencines sutartis su juo ir jo sutuoktine sudaryti sau pavaldiems asmenims bei naudodamas savo, kaip (duomenys neskelbtini) vadovo, darbo laikÄ asmeniniams tikslams pažeidė VPIDVTÄ®.

55. Taip pat nustatyta, kad apeliantas pažeidė Pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose taisykles. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojai dirbdavo naktinį, virÅ¡valandinį darbÄ arba atostogų metu ar poilsio dienomis. Tokie faktai nebuvo įforminami ir darbuotojams nebuvo sumokėta. Vairuotojų komandiruotės taip pat nebuvo įforminamos jokiais dokumentais. 56. (Duomenys neskelbtini) nebuvimÄ darbe 2017 m. kovo 6–10 dienomis ir 2017 m. balandžio 20–21 dienomis patvirtino (duomenys neskelbtini) darbuotojų 2017 m. birželio 28 d. pateiktas aktas ir darbuotojų paliudijimai. Seksualinio priekabiavimo faktus patvirtina (duomenys neskelbtini) E. R. praneÅ¡imas, garso įraÅ¡as, kiti ministerijoje gauti praneÅ¡imai ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimas.

57. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas (duomenys neskelbtini) praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamÄ teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

58. Nurodo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti, kad jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ 2017 m. liepos 17 d. jis turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ . Apylinkės teismas pagrįstai pripažino apeliantÄ pažeidus VPIDVTÄ® reikalavimus, kadangi savavaliÅ¡kas nusiÅ¡alinimas, nesikreipiant į (duomenys neskelbtini) ministrÄ , nėra laikomas tinkamu ir pagrįstu nusiÅ¡alinimu. Ä®galiojimų perleidimas (duomenys neskelbtini) darbuotojams, neturintiems kompetencijos ir patirties spektaklių pastatymo grupės parinkimui įrodo, jog jiems paskirti įgaliojimai buvo formalÅ«s. IeÅ¡kovo sutuoktinė M. M. kÅ«rė net Å¡eÅ¡ias iÅ¡ devynių 2016 m. (duomenys neskelbtini) sukurtų spektaklių scenografijų. Apelianto teiginiai dėl darbo laiko tariamo nenaudojimo asmeniniais tikslais nėra pagrįsti. Apelianto darbo laikas ir repeticijų tvarkaraščiai paneigia jo argumentus, kad jis repeticijose dalyvaudavo tik ne savo tiesioginio darbo valandomis.

59. Tarnybiniu transportu buvo vykstama komandiruočių nepažymint darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, (duomenys neskelbtini) vairuotojų naktinis, viršvalandinis ir darbas atostogų metų ar poilsio dienomis nebuvo tinkamai įforminamas, todėl vairuotojai negaudavo atlygio už tai. Vairuotojams tiesiogiai nurodymus duodavo (duomenys neskelbtini) vadovas, todėl nei (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovai neturėjo galimybės tinkamai atlikti savo pareigų šiuo klausimu.

60. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai patvirtino apelianto neatvykimo į darbÄ be pateisinamos priežasties faktus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas atmestinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 61. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

62. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl atleidimo iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus teisėtumo ir pagrįstumo.

63. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas L. Z. į (duomenys neskelbtini) pareigas paskirtas (duomenys neskelbtini) ministro 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymu. (duomenys neskelbtini) ministerija 2015 m. lapkričio 18 d. sudarė darbo sutartį su ieÅ¡kovu penkerių metų kadencijai. 64. (Duomenys neskelbtini) ministro 2017 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui tirti sudarymo“ buvo sudaryta komisija, kuri buvo įpareigota DK nustatyta tvarka ir terminais atlikti darbo drausmės pažeidimo tyrimÄ bei pateikti iÅ¡vadÄ apie tyrimo rezultatus.

65. Komisija 2017 m. birželio 30 d. motyvuotoje iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad L. Z. pažeidė VPIDVTÄ® 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas bei netinkamai vykdė 22 straipsnio nuostatas, pažeidė Pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 7 punktÄ , Å¡iurkščiai pažeidė darbo drausmę pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus.

66. IÅ¡vadoje nurodoma, kad L. Z., nenusiÅ¡alindamas nuo interesų konfliktÄ keliančių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo ir pavesdamas autorines licencines sutartis su juo ir jo sutuoktine sudaryti sau pavaldiems asmenims bei naudodamas savo, kaip (duomenys neskelbtini) vadovo, darbo laikÄ asmeniniams tikslams, pažeidė VPIDVTÄ® 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, 11 straipsnį, t. y. netinkamai vykdė viešųjų interesų virÅ¡enybės užtikrinimo prievolę ir nesilaikė įstatyme numatytos nusiÅ¡alinimo nuo sprendimų, sukeliančių interesų konfliktÄ , priėmimo tvarkos, taip pat netinkamai vykdė VPIDVTÄ® 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintÄ pareigÄ vykdyti įstatymo nuostatų vykdymo kontrolę.

Komisija, įvertinusi visas aplinkybes, susijusias su viešųjų pirkimų organizavimu ir vykdymu, konstatavo, kad neužtikrindamas tinkamo Viešųjų pirkimo procedÅ«rų vykdymo vadovaujamoje įstaigoje L. Z. nesilaikė Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytos pareigos užtikrinti racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimÄ , veiksmingÄ biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ . Atsižvelgdama į aplinkybių, susijusių su tarnybinio transporto naudojimu, visumÄ , komisija konstatavo, kad L.

Z. pažeidė Pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 7 punktÄ , Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių biudžetinėse įstaigose“ 1.10 papunktį. Taip pat pasisakė, kad L. Z. neužtikrino tinkamo DK 193 ir 194 straipsnių vykdymo, netinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) funkcijas, nustatytas pareigybės apraÅ¡ymo 6.2 papunktyje, kuriame numatyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovas užtikrina, jog (duomenys neskelbtini) veikloje bÅ«tų laikomasi įstatymų, vykdomi Vyriausybės nutarimai, kultÅ«ros ministro įsakymai ir kiti teisės aktai.

Komisija, įvertinusi visas aplinkybes, (duomenys neskelbtini) darbuotojų 2017 m. birželio 28 d. pateiktÄ aktÄ ir papildomus (duomenys neskelbtini) darbuotojų paliudijimus, konstatavo, kad L. Z. be pateisinamų priežasčių 2017 m. kovo 6–10 dienomis ir 2017 m. balandžio 20–21 dienomis nebuvo darbe, taip Å¡iurkščiai pažeisdamas darbo drausmę, kaip tai numatyta DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte. Vadovaudamasi gautos informacijos visuma ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, kaip įstatymu įgaliotos kompetentingos institucijos, 2017 m. birželio 21 d. sprendimu „Dėl galimo seksualinio priekabiavimo (duomenys neskelbtini) tyrimo“ L.

Z. elgesį laikyti seksualiniu priekabiavimu, konstatavo, kad L. Z. padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , numatytÄ DK 235 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Komisija, vertindama darbo drausmės pažeidimų sudedamÄ sias dalis, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir keturis savarankiÅ¡kus darbo drausmės pažeidimus ir jų sunkumÄ (du darbo drausmės pažeidimai yra Å¡iurkÅ¡tÅ«s), vadovaudamasi DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pasiÅ«lė L. Z. skirti drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų, darbo sutartį nutraukiant apie tai iÅ¡ anksto neįspėjus darbuotojo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį. 67. (Duomenys neskelbtini) ministras 2017 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis DK 136 straipsnio 3 dalimi, 235 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktais, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, (duomenys neskelbtini) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 17.14 papunkčiu ir atsižvelgdamas į komisijos, sudarytos (duomenys neskelbtini) ministro 2017 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui tirti sudarymo“, 2017 m. birželio 30 d. iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) vadovo L.

Z. darbo drausmės pažeidimo“, pripažino L. Z. padarius darbo drausmės pažeidimus ir skyrė drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų. Ä®sakymo 2 punkte nustatyta, kad L. Z. atleidžiamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų atleidimo datÄ nukeliant į pirmÄ darbo dienÄ po jo kasmetinių atostogų, kurios suteiktos (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) ministerijai pavaldžių ir jos reguliavimo sričiai priskirtų kultÅ«ros įstaigų vadovų ir muziejų direktorių pavaduotojų – vyriausiųjų fondų saugotojų, 2017 m. kasmetinių atostogų suteikimo grafiko (eilės) patvirtinimo“, t. y. 2017 m. liepos 17 d.

68. Apelianto vertinimu, ginčijamas Įsakymas turi būti panaikintas dėl atleidimo iš pareigų procedūrinių pažeidimų ir nesant atleidimo iš pareigų pagrindų.

69. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 9 dalis numato, kad darbo drausmės pažeidimų procedūros, pradėtos iki Darbo kodekso įsigaliojimo, baigiamos pagal iki DK įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Drausminė nuobauda ieškovui skirta 2017 m. birželio 30 d. įsakymu. Nagrinėjamu atveju ieškovo darbo drausmės pažeidimų tyrimas pradėtas, atliktas ir baigtas bei ginčo įsakymas priimtas iki naujojo DK įsigaliojimo, t. y. 2017 m. liepos 1 d., o ieškovas atleistas iš pareigų jau galiojant naujajam DK.

70. Apeliantas teigia, kad jis iš (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų atleistas nedarbingumo laikotarpiu, dėl ko apylinkės teismo išvada, kad atleidimas buvo atliktas nepažeidžiant nustatytos tvarkos, yra nepagrįsta.

71. Kaip pagrįstai pasisakė pirmosios instancijos teismas, tiek drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ pareigų paskyrimo metu galiojusiame DK (DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tiek Å¡iuo metu galiojančio DK 65 straipsnyje įtvirtintas draudimas atleisti darbuotojÄ jo atostogų ar laikino nedarbingumo laikotarpiu.

72. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) numatė, kad elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai <...>, iÅ¡duoti Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemoje (toliau – EPTS), pateisina neatvykimÄ Ä¯ darbÄ (tarnybÄ ) ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo iÅ¡mokÄ (toliau – ligos iÅ¡moka) <...>, taip pat yra pagrindas pratęsti nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokų mokėjimÄ (2 punktas).

PraneÅ¡imas apie iÅ¡duotÄ nedarbingumo pažymėjimÄ yra iÅ¡ EPTS atspausdintas dokumentas, kuriame pateikiama informacija darbdaviui (-iams) apie asmens nedarbingumÄ , ir patvirtintas gydytojo spaudu ir paraÅ¡u arba asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovo įgalioto asmens paraÅ¡u bei įstaigos antspaudu (spaudu) (4 punktas). Å ių taisyklių 6 punkte nurodoma, kad elektroninius pažymėjimus gali iÅ¡duoti tik asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų, sudariusių sutartis dėl teisės iÅ¡duoti elektroninius pažymėjimus (toliau – Sutartis) su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) teritoriniais skyriais, asmenis gydantys gydytojai ar gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK) pirmininkas.

Elektroninį pažymėjimÄ suformuoti EPTS gali gydytojas ar kitas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovo įgaliotas asmuo. Taisyklių 76 punkte įtvirtina nuostata, kad už Lietuvos Respublikos ribų gautus asmenų laikinÄ jį nedarbingumÄ <...> patvirtinančius dokumentus į elektroninius pažymėjimus keičia asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų, prie kurių asmenys yra registruoti, asmenis gydantys gydytojai, gavę dokumentų originalus ir vertimus į valstybinę kalbÄ , patvirtintus oficialaus vertėjo arba notaro, bei Fondo valdybos teritorinių skyrių leidimus. 73. (Duomenys neskelbtini) J.

L., (duomenys neskelbtini) N. J. ir (duomenys neskelbtini) D. L. 2017 m. liepos 17 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo (duomenys neskelbtini), kad L. Z. tÄ dienÄ Ä¯ darbÄ neatvyko. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas nei ginčo Ä®sakymo priėmimo metu, nei jame nurodytÄ atleidimo dienÄ â€“ pirmÄ darbo dienÄ po jo kasmetinių atostogų, t. y. 2017 m. liepos 17 d., nedarbingumo pažymėjimo, kuris atitiktų nutarties 72 punkte aptartÄ teisinį reglamentavimÄ darbdaviui nebuvo pateikęs. Duomenų, kad toks dokumentas bÅ«tų fiksuotas EPTS taip pat nėra, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ pareigų nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

74. Apeliacinio skundo argumentai, kad dėl Įsakymo ydingo turinio ieškovas net neturėjo fizinių galimybių įgyvendinti aptartų normų reikalavimų, ar kad nesiekdamas gauti išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos jis neturėjo pareigos laikytis Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 76 punkto nuostatų, nepaneigia apylinkės teismo vertinimo, kad asmens nebuvimas darbe ir jo nedarbingumo laikotarpis gali būti pateisinamas tik įstatymų nustatyta tvarka išduotu nedarbingumo pažymėjimu.

Å iuo atveju, apelianto paskutinė atostogų diena buvo 2017 m. liepos 16 d., todėl jis turėjo visas galimybes kreiptis į savo gydymo įstaigÄ ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrių dėl už Lietuvos Respublikos ribų iÅ¡duoto nedarbingumo pažymėjimo keitimo į elektroninį pažymėjimÄ , kuris atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Nei vėlesniu laikotarpiu iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, nei darbovietės informavimas apie paÅ¡lijusiÄ sveikatÄ , nepateikus teisės aktų reikalavimus atitinkančio dokumento – nedarbingumo pažymėjimo ir kai toks dokumentas nėra EPTS, kurios duomenys yra prieinami ir darbdaviams, nepagrindžia apelianto argumentų dėl atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ros pažeidimo.

75. Darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus. Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – teisėtumÄ teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015 ir 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-684/2018).

76. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje surinktų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas Å¡iurkščiai pažeidė darbo drausmę, dėl ko drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo jam paskirta pagrįstai. Apeliantas nesutinka su Å¡iuo vertinimu ir nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ministro sudarytos komisijos motyvuotoje iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės nesudarė pagrindo paskirti drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ pareigų.

77. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančios įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai laikytinas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 235 straipsnio 1 dalis). Pirmiausia pabrėžtina, kad ginčo objektas yra ne (duomenys neskelbtini) ministro sudarytos komisijos motyvuota iÅ¡vada, o Ä®sakymas, kuriuo ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pareigų. Ä®sakyme yra aiÅ¡kiai suformuluota, kad jis atleistas už Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus, kurie numatyti DK 235 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktuose.

78. Å ių Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų padarymo aplinkybės, jį padariusio darbuotojo – L. Z. veiksmai, kaltės turinys ir pažeidimų pasekmės yra detaliai atskleistos motyvuotojo iÅ¡vadoje, kuri grindžiama ir į civilinę bylÄ pateiktų duomenų visuma. Pirmosios instancijos teismas visus Å¡iuos duomenis vertino priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , nenustatyta, kad ieÅ¡kovui buvo ribojama teisė teikti jo argumentus pagrindžiančius įrodymus, todėl apelianto argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti.

79. Kaip minėta, prie Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų priskiriamas seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų (DK 235 straipsnio 2 dalies 5 punktas) bei neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas), kurie ginčo įsakyme nurodomi kaip L. Z. padaryti pažeidimai. ObjektyviÄ jÄ darbo drausmės pažeidimo – seksualinio priekabiavimo sudėtį sudaro neteisėtas seksualinio pobÅ«džio elgesys, kuriuo siekiama pakenkti bendradarbių, pavaldinių ar interesantų orumui, sukuriant bauginančiÄ , prieÅ¡iÅ¡kÄ , žeminančiÄ ar įžeidžiančiÄ aplinkÄ .

Tai atitinka Europos parlamento ir Tarybos 2006 m. liepos 5 d. direktyvos 2006/54/EB „Dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiÅ«rio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)“ 2 straipsnio 1 dalies d punkte ir Europos parlamento ir Tarybos 2010 m. liepos 7 d. direktyvos 2010/41/ES „Dėl vienodo požiÅ«rio į savarankiÅ¡kai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB“ 3 straipsnio d punkte bei iÅ¡ esmės Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikiamÄ seksualinio priekabiavimo apibrėžtį – bet kokį nepageidaujamÄ Å¾odinį, nežodinį ar fizinį seksualinio pobÅ«džio elgesį, kuriuo siekiama pakenkti arba pakenkiama žmogaus orumui, ypač kai sukuriama bauginanti, prieÅ¡iÅ¡ka, menkinanti, žeminanti ar užgauli aplinka.

80. Apeliacinio skundo argumentai, kad L. Z., eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas ir būdamas (duomenys neskelbtini), su E. R., kuri buvo šio (duomenys neskelbtini), nebendravo jokiomis seksualinio pobūdžio temomis ne (duomenys neskelbtini) veiklos kontekste, nereikalavo iš jos jokio seksualinio elgesio ir niekaip kitaip prie jos seksualiai nepriekabiavo, yra paneigti byloje surinktų duomenų visuma.

81. Kolegijos vertinimu, L. Z. elgesys pavaldumo santykiais susijusio asmens atžvilgiu, bendravimo ir veiksmų pobÅ«dis bei kryptingumas nesuderinami su elementaria profesine etika ir atitinka seksualinio priekabiavimo sampratÄ darbo nusižengimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 5 punkte, prasme. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovo, kaip (duomenys neskelbtini), elgesys repeticijų metu buvo žeminantis žmogaus orumÄ bei trikdantis (duomenys neskelbtini) kÅ«rybinės laisvės ir jos asmenybės raiÅ¡kÄ .

82. Apelianto dėstomas savo elgesio vertinimas teigiant, kad Å¡iuo atveju tiesiog buvo modeliuojama situacija, kurioje (duomenys neskelbtini) galėtų geriau suprasti, kaip jaučiasi seksualinį Å¡antaÅ¾Ä iÅ¡gyvenanti mergaitė, ir dėl to geriau suvaidinti (duomenys neskelbtini), vertintini kaip siekis iÅ¡vengti drausminės atsakomybės ir nepaneigia skundžiamu sprendimu konstatuotų aplinkybių dėl L. Z. padaryto Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo.

83. Teismas nenustatė, kad tiriant šį darbo drausmės nusižengimÄ bÅ«tų pažeistos ieÅ¡kovo teisės ar padaryti darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedÅ«ros pažeidimai. Nors bylos medžiagoje yra duomenų apie galimÄ kitÄ seksualinio priekabiavimo atvejį, kuris paremtas anoniminiu praneÅ¡imu, tačiau Å¡ios faktinės aplinkybės, kaip darbo drausmės pažeidimas, apeliantui nebuvo kvalifikuotas, todėl iÅ¡ esmės ginčo klausimo vertinimui reikÅ¡mės neturi.

84. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovo drausminės atsakomybės, rėmėsi tiek ginčo Å¡alių pozicija Å¡iuo klausimu, tiek kitais byloje surinktais duomenimis, tarp kurių buvo ir (duomenys neskelbtini) E. R. praneÅ¡imas (duomenys neskelbtini) ministerijai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimas. Ä® Å¡iÄ tarnybÄ kreipėsi (duomenys neskelbtini) E. R., kuri pateikė skundÄ dėl (duomenys neskelbtini) vadovo galimo seksualinio priekabiavimo jos atžvilgiu, t. y. Å¡is tyrimas atliktas ir sprendimas priimtas ne darbo ginčo aspektu.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiamas darbo ginčas tarp kitų subjektų, t. y. darbdavio, skyrusio griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų ir atleistojo darbuotojo, todėl Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas ar jo įvertinimas instancine tvarka prejudicinės galios darbo ginčui neturi. Skirtingai nei vertina apeliantas, Å¡iuo sprendimu pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas grindė tiek, kiek jame konstatuotos faktinės Å¡ios situacijos aplinkybės, reikÅ¡mingos vertinant ieÅ¡kovo darbo pareigų pažeidimÄ .

85. Kaip minėta apeliantas atleistas iÅ¡ pareigų ir dėl kito darbo drausmės pažeidimo, kurį įstatymų leidėjas priskiria prie Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimo, t. y. neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių.

86. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas:

1) darbuotojo neatvykimo į darbÄ per visÄ darbo dienÄ faktas, 2) neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių faktas. Priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ , tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ â€“ darbuotojui (LAT 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015).

87. Darbdavio sudaryta komisija konstatavo, kad apeliantas nesant tam teisėto pagrindo darbe nebuvo 2017 m. kovo 6–10 dienomis ir balandžio 20–21 dienomis. Apeliantas tvirtina, kad 2017 m. kovo 6–10 dienomis jis sirgo ir prie ieÅ¡kinio yra pateikęs tai patvirtinančiÄ pažymÄ , o kitÄ darbdavio nurodomÄ laikotarpį dėl neįvykusių gastrolių dirbo (duomenys neskelbtini) kaip įprasta. Vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio priedų yra (duomenys neskelbtini) Valstybinės biudžetinės sveikatos apsaugos įstaigos gydomosios kÅ«no kultÅ«ros ir sporto medicinos srities centro 2017 m. kovo 10 d. pažyma, iÅ¡duota L.

Z. pagal jo pareikalavimÄ , kuriÄ pasirašė gydytoja S. A. P.. Pažymoje nurodoma, kad L. Z. 2017 m. kovo 6–10 dienomis gydėsi Å¡ios įstaigos fizioterapijos skyriuje. Apeliantas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, kaip yra aptarta nutarties 72 punkte, galiojančio nedarbingumo pažymėjimo darbovietei nepateikė, nepaaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių Å¡ios dienos (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo pažymėtos kaip darbo dienos. Taip pat apelianto paaiÅ¡kinimai nepaneigia 2017 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) darbuotojų – (duomenys neskelbtini) D.

P., (duomenys neskelbtini) J. L., (duomenys neskelbtini) N. J., (duomenys neskelbtini) A. M. pasiraÅ¡ytame 2017 m. birželio 27 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. M. atskirai pateiktame paliudijime nurodomų aplinkybių dėl jo neatvykimo be pateisinamos priežasties į darbÄ ir jo, kaip vadovo, reikalavimo, kuris pavaldžių darbuotojų buvo įvykdytas, ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pirmiau aptarti laikotarpiai pažymėti kaip darbo dienos. Å iuo atveju reikÅ¡mės, kas pirko elektroninį aviabilietÄ , pagrindžiantį (duomenys neskelbtini) darbuotojų nurodytas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) vadovo nebuvimo darbe 2017 m. balandžio 20–21 dienomis (tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo kitÄ laikotarpį, t. y. 2017 m. birželio 20–23 dienas) reikÅ¡mės iÅ¡ esmės neturi.

Nes (duomenys neskelbtini) ministras ginčo įsakymu įpareigojo atsakingus (duomenys neskelbtini) darbuotojus pataisyti 2017 m. kovo ir balandžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir atitinkamai proporcingai iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ mokėtinų sumų apeliantui priklausantį darbo užmokestį už Å¡ias dienas. Ä®pareigojimas kompensuoti Å¡io bilieto įsigijimo kainÄ ginčo Ä®sakyme nėra nurodytas. Apeliantas jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojų nurodyti faktai dėl neatvykimo į darbÄ neatitinka tikrovės, yra nulemti jų prieÅ¡iÅ¡kumo ar subjektyvaus suinteresuotumo apkalbėti (duomenys neskelbtini) vadovÄ .

Tiek iÅ¡ L. Z. paaiÅ¡kinimų, tiek iÅ¡ pirmiau aptartų raÅ¡ytinių įrodymų – akto, paliudijimo, IÅ¡vadoje atlikto surinktų duomenų detalaus vertinimo daroma iÅ¡vada, kad L. Z. 2017 m. kovo 6–10 dienomis ir balandžio 20–21 dienomis į darbÄ (duomenys neskelbtini) neatvyko ir darbe nebuvo be svarbių priežasčių, dėl ko nevykdė savo tiesioginių darbinių pareigų.

88. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad atsakovai įrodė, jog L. Z. padaryti pažeidimai – seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių (DK 235 straipsnio 2 dalies 5 punktas) bei neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas) kvalifikuotini kaip Å¡iurkÅ¡tÅ«s darbo drausmės nusižengimai, dėl ko darbo sutarties nutraukimas yra teisėtas ir pagrįstas.

89. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad teismas turėjo detaliai vertinti ir kitus komisijos nustatytus ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimus, o konkrečiau – VPIDVTÄ® 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų pažeidimus, netinkamai vykdomas Å¡io įstatymo 22 straipsnio nuostatas ir Pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 7 punkto nesilaikymÄ , su kurių konstatavimu ieÅ¡kovas nesutinka, yra nepagrįsti. IeÅ¡kovas pats suformulavo ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. prašė panaikinti Ä®sakymÄ dėl jo atleidimo.

Å iuo atveju apylinkės teismas sutelkė visÄ dėmesį į Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų detalų vertinimÄ , nes bÅ«tent Å¡ių pažeidimų padarymas lėmė ieÅ¡kovo ginčijamas pasekmes – ginčo Ä®sakymo priėmimÄ ir jo atleidimÄ iÅ¡ pareigų. IÅ¡vadoje nurodyti kiti ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimai nevertintini, nes jų teisinis vertinimas nekeičia teismo pirmiau padarytų iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pareigų teisėtumo ir pagrįstumo.

90. PrieÅ¡ingai, nei dėstoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , iÅ¡samiai vertino visus byloje surinktus įrodymus, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė teisingai. Tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja iÅ¡vados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, procesinės ar materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .

91. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apelianto reikalavimai dėl priteistinos kompensacijos, neturtinės žalos atlyginimo laikytini iÅ¡vestiniais, nes jų tenkinimas galimas tik tenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, todėl konstatavus, kad (duomenys neskelbtini) ministerija su ieÅ¡kovu darbo santykius nutraukė pagrįstai, pagrindo tenkinti iÅ¡vestinius reikalavimus taip pat nėra.

92. Dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-88-684/2015).

93. Dėl pirmiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė L. Z. ieÅ¡kinį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Margarita Dzelzienė Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė