cc38bbdb-8d4f-43c4-a80d-d16a2e58cea4 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-282-485/2016Teisminio proceso Nr. 1-51-3-00009-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 2.4.6.3.1; 2.5.1     (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas), Olego Šibkovo ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant nuteistajam P. J. J., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,nuteistajai V.

O. T., jos gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų P. J. J. ir V. O. T. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. J. ir V. O. T. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 2 MGL (75 Eur) dydžio bauda.Nukentėjusiojo P. J. J. civilinis ieÅ¡kinys dėl 160,40 Eur turtinės žalos atlyginimo už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimÄ priteisimo atmestas.

Nukentėjusiojo P. J. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies, iš kaltinamosios V. O. T. priteista 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Nukentėjusiosios V. O. T. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies, iš kaltinamojo P. J. J. priteista 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Iš kaltinamosios V. O. T. nukentėjusiajam P. J. J. priteista 638,88 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos (proceso) išlaidų.Iš kaltinamojo P. J.

J. nukentėjusiajai V. O. T. priteista 500 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos (proceso) iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :V. O. T. nuteista už tai, kad 2014 m. balandžio 18 d. apie 19 val. 30 val. (duomenys neskelbtini), ties V. O. T. sodyba, kilusio tarpusavio ginčo metu, sudavė smÅ«gį su rankoje laikytu ravėtuvu (kapliu) P. J. J. į kairės rankos sritį ir taip jam padarė poodinę kraujosruvÄ kairio Å¾Ä sto apatiniame trečdalyje, pereinančiÄ Ä¯ kairės alkÅ«nės nugarinį pavirÅ¡ių bei dilbio trečdalio nugarinį pavirÅ¡ių, tuo padarydama P. J.

J. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Veika kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. P. J. J. nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 18 d. apie 19 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), ties V. O. T. sodyba, kilusio tarpusavio ginčo metu, sugriebęs V. O. T. už jos rankose turėto ravėtuvo (kaplio), jÄ pastÅ«mė, taip jÄ pargriaudamas ant žemės, kur pastumta V. O. T. nukrito nugara ant betonuoto tako ir susitrenkė galvÄ , nugarÄ bei kojas, tuo V. O. T. sukėlė fizinį skausmÄ . Veika kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.Nuteistasis P. J.

J. apeliaciniu skundu praÅ¡o jį iÅ¡teisinti arba perduoti bylÄ nagrinėti kitam teismui, teisėjui, o V. O. T. nubausti, neskiriant jai realios laisvės atėmimo bausmės. Skunde nurodo, kad teismas priėmė nuosprendį remdamasis prieÅ¡taringais V. O. T. ir jos dukros parodymais, kuri į teismo posėdį nebuvo atvykusi. Tuo tarpu liudytojas M. K. negalėjo prisiminti nagrinėjamo įvykio aplinkybių. PrieÅ¡ingai nei apeliantas, V. O. T. nėra pateikusi video įraÅ¡o, antstolio faktinių aplinkybių nustatymo akto.

Nors teismas konstatavo, jog V. O. T. nukrito ant betoninio tako, susitrenkė galvÄ , nugarÄ , kojas, tačiau pačios T. liudijimu jokių žymių neliko. Pasak nukentėjusiosios ant jos palaidinės buvo likusi bato pėda, tačiau ir Å¡is įkaltis buvo sunaikintas. Pabrėžia, kad ravėtuvo iÅ¡ V. O. T. jis nebuvo iÅ¡traukęs, apie tai nekalba nei pati nukentėjusioji, nei jos dukra. Atkreipia dėmesį, jog turi sveikatos problemų, Å¡irdis dirba tik 26 proc. pajėgumu. KritiÅ¡kai vertina V. O. T. pareiÅ¡kimus, kad tiek ji, tiek jos duktė ir anÅ«kai jaučiasi nesaugÅ«s dėl apelianto agresijos.

PrieÅ¡ingai, minėti anÅ«kai gyvena užsienyje, apeliantas jų nėra matęs daugelį metų. NelogiÅ¡kais laiko pirmosios instancijos teismo motyvus dėl V. O. T. griuvimo atbula, kadangi jei asmuo yra tÄ somas tai jis griÅ«tų į priekį, o ne atgal. Pripažįsta, kad tai V. O. T. jį tÄ sė, kol Å¡is neiÅ¡laikė ravėtuvo ir jį paleido, pastaroji iÅ¡ inercijos nukrito ant tako, nors prie jos nebuvo prisiliesta net pirÅ¡tu, juolab nebandyta lipti jai ant pilvo. Mano, kad jo parodymai turėjo bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s ir atspindintys realiÄ Ä¯vykių eigÄ .

V. O. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2016 m. vasario 1 d. Varėnos rajono apylinkės teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį toje dalyje, kurioje ji buvo pripažinta kalta pagal BK 140 str. 1 d. bei iÅ¡ jos priteistas neturtinės žalos ir proceso iÅ¡laidų atlyginimas, ir Å¡ioje dalyje jÄ iÅ¡teisinti, baudžiamÄ jÄ bylÄ jos atžvilgiu nutraukti, priteisti iÅ¡ P. J. J. patirtas proceso iÅ¡laidas pagal teismui pateiktus dokumentus. Skunde nurodo, kad jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nėra padariusi, todėl negali bÅ«ti nuteista už nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

IÅ¡nagrinėtoje byloje nėra surinkta jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jos kaltę. PrieÅ¡ingai, tai ji nukentėjo nuo neteisėtų P. J. J. veiksmų. Teismas konstatavo, kad iÅ¡ P. J. J. padaryto garso įraÅ¡o matyti, jog vienu metu V. O. T. pagrasino jam duoti su ravėtuvu per snukį (t. y. veidÄ ), kur po Å¡io pagrasinimo garso įraÅ¡as nutrÅ«ko. IÅ¡ P. J. J. parodymų matyti, kad bÅ«tent tuo metu V. O. T. užsimojo su deÅ¡ine ranka suduoti jam smÅ«gį su rankoje turėtu ravėtuvu, kur jis pakėlęs kairę rankÄ , siekdamas prisidengti nuo galimo smÅ«gio į galvos ar veido sritį, ir smÅ«gis ravėtuvu teko į kairės rankos alkÅ«nės ir dilbio sritį.

IÅ¡ Å¡io paaiÅ¡kinimo galima daryti iÅ¡vadÄ , jog P. J. J. turėjo laikyti kairiÄ rankÄ sulenktÄ per alkÅ«nę virÅ¡ savo galvos. Tačiau pats P. J. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jam neva suduota per kairiosios rankos žasto nugarinį pavirÅ¡ių. Tai konstatuota ir 2014 m. balandžio 25 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu bÅ«du Varėnos rajono apylinkės teismo iÅ¡vada, jog šį sužalojimÄ P. J. J. vienu smÅ«giu griebtuku į alkÅ«nės ir dilbio sritį padarė V.

O. T. yra visiškai nepagrįsta, neatitinkanti baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, nustatytų faktinių aplinkybių ir nelogiška. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas remiantis vien šia klaidinga išvada, iš esmės remiantis tik neteisėtai nežinia kada padarytu garso įrašu, todėl jis yra naikintinas. Atkreipė dėmesį, kad P. J. J. į teismo medikus kreipėsi tik praėjus septynioms dienoms po įvykusio incidento. Per šį laikotarpį P. J. J. galėjo griūti, patirti traumų buityje ar susižaloti kitomis nenustatytomis aplinkybėmis.

Juolab, kad teisme liudiję policijos pareigÅ«nai M. K. ir D. S. nurodė, jog jiems atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykio vietÄ , P. J. J. visiÅ¡kai nenurodė patyręs kokį nors smurtÄ , neminėjo apie sukeltÄ skausmÄ , suduotus smÅ«gius ir pan. Tuo tarpu tiriant neteisėtus P. J. J. veiksmus V. O. T. atžvilgiu, jos nurodytas aplinkybes patvirtino ir dukra D. S. B. Mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Teisiamojo posėdžio metu nuteistieji P. J.

J. ir V. O. T. prašė jų skundus tenkinti skunduose nurodytais motyvais.Nuteistųjų P. J. J. ir V. O. T. apeliaciniai skundai atmetami.Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų.

Pagrįstu laikomas toks nuosprendis, kuriame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį iÅ¡teisinant, todėl vien tai, kad teismo iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apeliantų skunduose pateiktu įrodymų vertinimu, nesuteikia pagrindo nuosprendį laikyti neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl P. J. J. apeliacinio skundo argumentų.Pagal BK 140 str. 1 d. atsako asmuo, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam jį susargdino. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagÄ matyti, kad apelianto kaltė įrodyta nukentėjusiosios V.

O. T., liudytojų D. S. ir M. K. parodymais bei ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, kurie patvirtina, jog kilusio ginčo metu tarp nuteistojo P. J. J. ir nukentėjusiosios V. O. T., P. J. J., sugriebęs už nukentėjusios rankose turėto ravėtuvo, jÄ pastÅ«mė ir ji nugriuvo ant betonuoto tako, susitrenkdama galvÄ , nugarÄ ir kojas. Kaip jau buvo paminėta Å¡i nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti įrodyti fizinio skausmo ar tam tikro dydžio – nežymaus sveikatos sutrikdymo – padarinių kilimÄ .

Nukentėjusioji patvirtino, jog besibarant su P. J. J., jis griebė jai už jos rankose laikyto ravėtuvo ir taip jÄ betÄ sant po lysvę, nukentėjusioji V. O. T. pargriuvo ant betoninio takelio, galva kliudydama bortelį. Nuteistasis toliau bandydamas paimti iÅ¡ nukentėjusiosios rankų ravėtuvÄ su koja užlipo jai ant pilvo, o po to ir ant krÅ«tinės. Å ias aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtino ir pats kaltinamasis, nurodydamas teismui, kad pasakius, jog nukentėjusioji nepiltų trÄ Å¡Å³ ant jo žemės, kuriÄ atsivežė, V.

O. T. jam sudavė su ravėtuvu į rankÄ ir norėjo antrÄ kartÄ suduoti, tačiau P. J. J. sugriebė už ravėtuvo. V. O. T. ravėtuvÄ traukė į save, o P. J. J. jo nepaleido, tačiau neiÅ¡laikė ir ravėtuvÄ paleido, o nukentėjusioji nukrito nugara ant betoninio takelio ir vos nepataikė galva į bortelį. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. balandžio 24 d. apklausus liudytojÄ D. B., ji patvirtino, kad 2014 m. balandžio 18 d. apie 19.30 val. jai su mama V. O. T. beravint gėles atėjo įpykęs P. J.

J., kuris pradėjo bartis dėl beriamų į jo žemę trÄ Å¡Å³ ir pradėjo atiminėti iÅ¡ mamos ravėtuvÄ . Mama ravėtuvo nepaleido, tai betÄ sydamas mamÄ nugriovė jÄ ant betoninio tako, kur ji grÅ«dama susitrenkė galvÄ , o norėdamas atimti ravėtuvÄ , P. J. J. bandė lipti ant motinos, bet koja nuslydo. Liudytoja D. B. iÅ¡kvietė policijÄ . Teisiamojo posėdžio metu pareigÅ«nas D. S. parodė, jog įvyko kaimynų konfliktas tarp V. O. T. ir P. J. J.. V. O. T. skundėsi, kad jai vyriÅ¡kis sudavė, kad jÄ nugriovė, ji pargriuvo ir kad jautė skausmÄ .

Liudytojas teismui patvirtino, kad moteris buvo susijaudinusi, o vyriÅ¡kis karingai nusiteikęs ir iÅ¡ abiejų asmenų pasakojimų supratęs, jog konfliktai vyksta dėl žemės jau ne pirmi metai.Ä®vertinus aptartus ir dar kartÄ iÅ¡analizuotus raÅ¡ytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad ir nors nuteistasis P. J. J. neigia savo kaltę Å¡iuo aspektu, tačiau aptarti duomenys atitinka bylos faktines aplinkybes ir nepaneigia jo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimÄ ir tinkamai juos vertino.

Kolegija neturi pagrindo teigti, kad Å¡ioje byloje, vertindamas įrodymus, apylinkės teismas pažeidė BPK reikalavimus. Pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 140 str. 1 d. – taikytas tinkamai. P. J. J. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kurių pagrindu apygardos teismas turėtų priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, vertinami kaip nepagrįsti, kadangi nors ir neigia savo kaltę ir nurodytas aplinkybes vertina, jog nebuvo tyčios jo veiksmuose, nes nukentėjusioji nugriuvo pati, jis jos net nebuvo palietęs. Pažymėtina, kad proceso dalyvių nurodytas įrodymų vertinimas nėra teismui, nagrinėjančiam baudžiamÄ jÄ bylÄ ir nustatinėjančiam objektyviÄ jÄ tiesÄ joje, privalomas.

Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Taip pat primintina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.P. J.

J. nurodo, kad nukentėjusiosios V. O. T. ir jos dukros liudytojos D. S. – B. parodymai prieÅ¡taringi, tačiau tokių aplinkybių aukÅ¡tesnysis teismas nenustatė, o ir pats apeliantas Å¡io argumento nedetalizavo ir nepagrindė.Apibendrinus iÅ¡tirtÄ ir įvertintÄ tiek apeliacinį skundÄ , tiek baudžiamosios bylos medžiagÄ bei skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje, skundÄ nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino įrodymus ir spręsdamas kaltės klausimÄ esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nepadarė, remdamasis surinkta bylos medžiaga savo iÅ¡vadas tinkamai motyvavo, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Dėl V.

O. T. apeliacinio skundo argumentų.IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl pareikÅ¡to kaltinimo jos atžvilgiu, t. y. teigia, kad neįrodyta jos kaltė.Kaip jau buvo aukščiau paminėta nagrinėjamu atveju baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 1 d. kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å i tyčinė veika objektyviai pasireiÅ¡kia kito žmogaus muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu įstatymo dispozicijoje nurodytus padarinius.

V. O. T. nuteista už tai, kad ji 2014 m. balandžio 18 d. apie 19 val. 30 val. ties savo sodyba, kilusio tarp jos ir P. J. J. ginčo metu, sudavė smÅ«gį su rankoje laikytu ravėtuvu P. J. J. į kairės rankos sritį ir taip jam padarė poodinę kraujosruvÄ bei nežymiai sutrikdė jam sveikatÄ . Analizuojamoje byloje nustatyta, kad P. J. J. padaryta kairio Å¾Ä sto apatiniame trečdalyje, pereinant į kairės alkÅ«nės nugarinį pavirÅ¡ių bei dilbio virÅ¡utinio trečdalio nugarinį pavirÅ¡ių 17x9,5 cm murzinai gelsvos spalvos neryÅ¡kiais pakraščiais poodinė kraujosruva.

Ši kraujosruva galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Minėti faktai konstatuoti 2014 m. balandžio 25 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nors V. O. T. neigia savo kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, tačiau nukentėjusiojo parodymus, jog jam sudavė nuteistoji, patvirtina ne tik minėta specialisto išvada, bet ir teisiamajame posėdyje ištirtas ir įvertintas garso įrašas, kuriame V.

O. T. pagrasino P. J. J. duoti su ravėtuvu per veidÄ .Nors V. O. T. teigia, jog minėtas garso įraÅ¡as negali bÅ«ti vertinamas kaip patikimas įrodymas dėl inkriminuotos jos kaltės, tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks skundo argumentas nėra pagrįstas. Konstatuotina, kad privačių asmenų pokalbių įraÅ¡inėjimas, padarytas vieno iÅ¡ paÅ¡nekovų, ir privatus tokio įraÅ¡o naudojimas, jeigu tai padaryta privačiomis priemonėmis, nėra draudžiamas (2007 m. spalio 25 d. sprendimas byloje van Vondel prieÅ¡ Nyderlandų Karalystę)(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2008).

Å ioje byloje pokalbio įraÅ¡Ä padarė privatus asmuo (P. J. J.) savo iniciatyva ir pateikė jį į bylÄ , norėdamas pagrįsti nagrinėjamo įvykio savÄ versijÄ . Taigi, teisminio nagrinėjimo metu P. J. J. pateiktas garso įraÅ¡as, nors ir nebuvo gautas naudojant baudžiamojo proceso priemones, tačiau, prieÅ¡ingai apeliantės nuomonei, pagrįstai buvo laikytas įrodymu ir bendrai su kitais įvertintas tiek atskirai, tiek visumoj, formuojant teismo vidinį įsitikinimÄ .Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D.

S. nurodė, jog nuvykus į įvykio vietÄ P. J. J. pareigÅ«nui sakė, kad jam sudavė, bet nesakė kur ir žymių liudytojas nematė. Å ios aplinkybės paneigia apeliantės skundo argumentÄ , kad teisme paliudiję pareigÅ«nai D. S. ir M. K. nurodė, jog P. J. J. jiems visiÅ¡kai nesiskundė dėl patirto smurto, neminėjo apie sukeltÄ fizinį skausmÄ . Nepagrįstais teiginiais laikytini ir skundo argumentai, kuriais siekiama sukelti abejones dėl padarytos teismo iÅ¡vados, kad bÅ«tent V. O. T. vienu smÅ«giu į alkÅ«nės ir dilbio sritį padarė P. J.

J. sužalojimÄ ir anot jos, Å¡i iÅ¡vada neatitinka byloje esančių įrodymų ir faktinių aplinkybių. Tai, kad neteisėtus veiksmus padarė V. O. T. nepaneigia byloje iÅ¡tirti įrodymai, tokių aplinkybių nepateikia ir pati V. O. T., todėl teiginys, kad ne ji padarė nukentėjusiajam sužalojimÄ vertintina tik kaip siekis iÅ¡vengti kilusios atsakomybės. Å ios versijos nepagrindžia visuma įrodymų, kuriais nusikaltimas įrodytas. Taip pat nepagrįsti skundo argumentai, kad P. J. J. galėjo pats ar kitaip pasidaryti minėtus sužalojimus, nes į medikus P. J.

J. kreipėsi tik po 7 dienų po konflikto. Atsižvelgiant į tai, kad specialisto iÅ¡vada nėra nuginčyta, ji yra aiÅ¡ki ir pakankamai informatyvi, todėl teisingai įvertinta kaip objektyvus įrodymas kitų duomenų visumoje. Å iuo atveju V. O. T. kaltė įrodyta iÅ¡analizuotais ir įvertintais bylos duomenimis. Teisėjų kolegija patikrinusi bylÄ apeliacinio skundo ribose, neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje, vertinant įrodymus ir sprendžiant nuteistosios V. O. T. kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas.

Priešingai, skundžiamo nuosprendžio turinys tvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.

Vien tai, kad Å¡iuo atveju nuteistajai nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui. Dėl bausmės.Varėnos rajono apylinkės teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, apeliantų atžvilgiu taikė BK 62 str. 1 d. nuostatas ir paskyrė jiems Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmes – baudas, nors BK 140 str. 1 d. sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to ar laisvės atėmimo bausmių paskyrimÄ .

Å velnesnės, negu įstatymo numatyta bausmės skyrimÄ reglamentuoja BK 62 str. nuostatos. Tačiau minimo įstatymo nuostatose nurodytos konkrečios aplinkybės, kurioms esant gali bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė nei įstatyme numatyta bausmė, t. y. jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistiesiems netinkamai pritaikė BK 62 str. 1 d. motyvuodamas, jog nusikaltimai buvo padaryti ne iÅ¡ankstinės tyčios, o iÅ¡ anksčiau susiformavusių nesutarimų tarp kaimynų pagrindu, kaltinamieji yra senyvo amžiaus asmenys, jų padaryti nusikaltimai buvo padaryti vienmomentiniais veiksmais, nepadarant ženklesnio kÅ«no sužalojimo ar fizinio skausmo.

Nuteistieji nėra anksčiau teisti. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų spręstina, kad nusikalstamos veikos padarymu nei vienas iÅ¡ nuteistųjų neprisipažino, dėl savo veiksmų nesigailėjo, kaltę ginčijo. Nelaikytina, kad nuteistieji savo noru atvyko ir pranešė apie savo padarytus neteisėtus veiksmus ir taip padėjo aiÅ¡kintis padarytas veikas. Teisėjų kolegija įvertinusi tai konstatuoja, kad nėra BK 62 str. taikymo pagrindų ir pirmos instancijos teismas nepagrįstai taikė Å¡iÄ baudžiamojo įstatymo normÄ , kuri Å¡velnina bausmės skyrimÄ , todėl bausmių skyrimo klausimas Å¡ioje dalyje spręstinas iÅ¡ naujo.Teismas, skirdamas bausmę, privalo vadovautis bausmės paskirtimi.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Å ių tikslų visuma sudaro bendrÄ bausmės paskirtį. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .Pagal BK 54 str. 3 d., jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Å velninant bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu, bÅ«tina nustatyti iÅ¡imtines aplinkybes, rodančias, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Teismas, spręsdamas Å¡velnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimÄ , pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 str. 1 d. ar 2 d. numatytų sÄ lygų taikyti kaltinamajam BK 62 str. 3 d. nuostatų. Tik tokių sÄ lygų nenustačius, gali bÅ«ti pritaikyta BK 54 str. 3 d.

Kadangi nustačius jog pagrindo taikyti BK 62 str. nuostatas nėra, todėl sprendžiamas klausimas dėl BK 54 str. 3 d. taikymo nuteistųjų atžvilgiu. Pažymėtina, kad BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas pagal rÅ«Å¡inį pavojingumÄ priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų (BK 11 str. 3 d.). Nagrinėjant bylÄ nenustatyta lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuteistieji anksčiau nėra teisti, nors ir kaltės abu nepripažįsta, tačiau nusikalstamos veikos padarytos kilus kaimyniniam konfliktui, neturint iÅ¡ankstinių motyvų ir tikslų.

Taip pat atsižvelgtina, jog nuteistieji senyvo amžiaus žmonės, žymi žala nebuvo padaryta, tik sutrikdyta nežymiai sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. Å ios nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijos manymu suponuoja iÅ¡vadÄ , jog BK 140 str. 1 d. sankcijoje nurodytos skirtinos bausmės Å¡iuo atveju prieÅ¡tarautų teisingumo principui, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti Å¡velnesnes bausmes, kurios buvo paskirtos pirmos instancijos teismui. Bausmės individualizavimas nuteistiesiems yra procesas, kurio metu turi bÅ«ti vertinamos visos aplinkybės reikÅ¡mingos teisingam bausmės parinkimui, teisingam trukmės nustatymui, kad paskirtoji bausmė bÅ«tų pakankama, ne per Å¡velni ir ne per griežta, o atitiktų bausmės paskirtį.

Å ių bausmių - baudų paskyrimas, kolegijos įsitikinimu, atitiks sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei nuteistųjų asmenybes. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ios bausmės padės sulaikyti nuteistuosius nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje bei padės pasiekti bausmės tikslus. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, iÅ¡ esmės bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, tik netinkamai taikė BK 62 str. 1 d. nuostatas, todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas nuosprendis yra keičiamas (BPK 328 str. 1 p.).

Apylinkės teismas pagrįstai išsprendė kitus, su byla susijusius klausimus (dėl civilinių ieškinių, proceso išlaidų ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : nuteistųjų P. J. J. ir V. O. T. apeliacinius skundus atmesti. Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendį: Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti:V.

O. T. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, 75 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkių) eurų baudÄ ;P. J. J. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, 75 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkių) eurų baudÄ .Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai                                                                                                               Algirdas Remeika   Olegas Å ibkovas   Danguolė Å iugždinytė