cc36f209-14cb-4e2e-9bd0-d77d3d4d951b · Marijampolės rajono apylinkės teismas

                                                                                            Civilinė byla Nr. 2-184-301/2014                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02467-2013-0                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 116.3.; 63.2.

                            MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                                                                                                                                                                                                                             S P R E N D I M A S                                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2014 m. vasario 7 d.

                                                           Marijampolė                                          Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Teresė Klimienė, sekretoriaujant Žydrūnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant ieškovui E. B., jo atstovui advokatui Laimučiui Ramanauskui, atsakovui R. K., jo atstovei advokatei Vilijai Jurčikonienei, trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais R.

J., trečiajam asmeniui UAB „Hertransus“, jo atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. B. ieÅ¡kinį atsakovui R. K. , tretiesiems asmenims R. J., UAB „Hertransus“ dėl skolos, palÅ«kanų, delspinigių bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, pagal atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia bei pagal trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais R. J. ieÅ¡kinį E. B. dėl 5650 Lt priteisimo ir n u s t a t ė :

                          IeÅ¡kovas ir jo atstovas praÅ¡o ieÅ¡kinį (t.1, b.l.7-9) tenkinti jame nurodytais motyvais, tai yra remiantis CP 1.63 str., 1.136 str., 1.137 str., 6.37 str., 6.38 str.1d., 6.59 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.210 str. 1 d., 6.256 str., 6.260 str., 6.870 str., 6.871 str. 3 d., 6.872 str. 1 d., 6.873 str. 1 d., 6.874 str.1 d. priteisti iÅ¡ atsakovo 8390,14 Lt skolÄ , 1535,40 Lt delspinigių, 3780,14 Lt palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2009-11-11 buvo pasiraÅ¡yta paskolos sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 10060 Lt 24 mėnesių laikotarpiui, skola turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inama pagal sutartÄ mokėjimo grafikÄ ( t.1, b.l.14), grÄ Å¾inant skolÄ kas mėnesį grafike numatytomis sumomis iki kiekvieno mėnesio 20 dienos nuo 2010-01-20 iki 2011-12-20. Iki Å¡iol atsakovas ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino 5650 Lt. Nurodė, kad : 1) 2009-11-11 paskolos sutarties 2 punktu Å¡alys susitarė, kad metinės palÅ«kanos už paskolÄ yra 10,44 procentai per metus, todėl paskaičiuotos palÅ«kanas nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos (2009-11-11) iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos ( 2013-06-17) - 3780,14 Lt; 2) 2009-11-11 paskolos sutarties 8 punktu Å¡alys sulygo, kad suėjus paskolos grÄ Å¾inimo terminui paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti už kiekvienÄ uždelstÄ paskolos gražinimo dienÄ 0,1 procento dydžio delspinigius, todėl praÅ¡omi priteisti delspinigiai yra -1535,40 Lt dydžio.

Ieškovas ir jo atstovas prašė atsakovo priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. J. ieškinį E. B. dėl 5650 Lt priteisimo atmesti kaip nepagrįstus ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sudarant paskolos sutartį 2009-11-11 atsakovas jau buvo atleistas iš darbo UAB „Hertransus“ vairuotojo pareigų nuo 2009-10-23 pagal DK 127 str., su juo buvo pilnai atsiskaityta, darbo santykiai šalių nesiejo. 2009-11-11 atsakovas atvyko savo iniciatyva vienas, prašė paskolinti pinigų (konkrečios sumos nenurodė, skolinosi dėl asmeninių priežasčių, kurių konkrečiai neįvardijo), kitokių klausimų neturėjo.

Nurodė, kad atsakovui paskolino tokiÄ sumÄ pinigų, kiek jis ( ieÅ¡kovas) turėjo. Nurodė, kad įmonei (UAB“Hertransus“) vairuotojų trÅ«ksta, o atsakovas buvo geras vairuotojas, todėl aptardami paskolÄ 2009-11-11 žodžiu susitarė, kad atsakovas grįš į įmonę, gaus pajamas ir iÅ¡ tų pajamų atiduos tÄ skolÄ . Nurodė, kad jis (ieÅ¡kovas) , nusprendęs paskolinti atsakovui pinigus, tikėdamasis, jog atsakovas grįš į darbÄ , paprašė sutuoktinės B, kuri taip pat dirba UAB Hertransus“, paruoÅ¡ti paskolos sutartį.

Paskolos sutartį surašė sutuoktinė B savo kabinete. Nurodė, kad su atsakovu jis (ieÅ¡kovas) visÄ laikÄ bendravo savo (UAB „Hertransus“ direktoriaus) kabinete, iÅ¡ kurio atsakovas nebuvo išėjęs ir laukdamas iki bus suraÅ¡yta paskolos sutartis, o kalbėjosi apie gyvenimÄ : ieÅ¡kovas supratęs, kad atsakovas turi asmeninių finansinių sunkumų. Nurodė, kad jis (ieÅ¡kovas) skolino atsakovui iÅ¡ savo (o ne įmonės) lėšų. Nurodė, kad palÅ«kanų dydį, jam (ieÅ¡kovui) papraÅ¡ius iÅ¡siaiÅ¡kinti, nustatė buhalterė J.

R.. Nurodė, kad paskolos sutartį ir mokėjimo grafikÄ atsakovas pasirašė jo kabinete. Nurodė, kad pinigai buvo paskolinti įvairiomis kupiÅ«romis: 200 Lt, 100 Lt, 20 Lt, 50 Lt, kupiÅ«rų po 500 Lt nebuvo. Mano, kad paskolos sutarties 1 p.- įraÅ¡yta, kad skolino 10057,84 Lt,- padaryta techninė spausdinimo klaida, kurios jis nepastebėjo nes žiÅ«rėjo tik į galutinę sumÄ . Nurodė, kad atsakovas UAB „Hertransus“ dirbo vairuotoju ir buvo padaręs įmonei žalos, tačiau ji nebuvo įforminta įsakymais dėl žalos atlyginimo, nes nėra tokios tvarkos (yra draudimai, kurie reguliuoja žalas, kurias apskaito draudimo darbuotoja).

Nurodė, kad ir likusios žalos dalies - frančizės – UAB „Hertransus“ neįformindavo, nes įmonėje nėra nustatyta tokios tvarkos. Sutartyje sutartos 10,44 procentų dydžio palÅ«kanos, nes jam (ieÅ¡kovui) buvo pateikta informacija, kad tuo metu galiojo bÅ«tent tokio dydžio palÅ«kanos, o atsakovas su jomis sutiko. Nurodė, kad pažymÄ Darbo biržai dėl atsakovo darbo pasirašė jis ( ieÅ¡kovas). Nežino kodėl Å¡ioje pažymoje Darbo biržai nurodyta, jog atsakovui apskaičiuota iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir kitos kompensacijos paskutinę atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ yra 0 Lt, o 2009-10-23 kasos iÅ¡laidų orderyje Nr.734, iÅ¡duotame atsakovui R.

K., nurodyta, kad atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ atsakovui iÅ¡mokėta 8626,14 Lt dienpinigių ir darbo užmokesčio, nes dokumentus ruoÅ¡ia buhalterė.  Nurodė, kad įmonėje su darbuotojais ne visada atsiskaitoma bankiniu pavedimu, kartais iÅ¡mokami pinigai ir kasoje. Nurodė, kad iÅ¡ pradžioje paskolos pinigus grÄ Å¾indavo atsakovas asmeniÅ¡kai atvykęs į įmonę, vėliau pinigus grÄ Å¾indavo jo sesuo R. J.. Nurodė, kad atsakovo turėtame paskolos sutarties egzemplioriuje ieÅ¡kovas ar jo sutuoktinė (kai jo įmonėje nebÅ«davo, nes paskolino iÅ¡ bendrų santuokinių lėšų) pasiraÅ¡ydavo, kad pinigus (atitinkamÄ sumÄ ) gavo, o tas asmuo (atsakovas ar jo sesuo R.

J.), kuris grÄ Å¾indavo atitinkamÄ paskolos sumÄ - nepasiraÅ¡ydavo. Nurodė, kad 2009-11-11 paskolos sutartis buvo sudaryta dviem egzemplioriais, iÅ¡ kurių vienÄ egzempliorių 2009-11-11 pasiėmė atsakovas . Nurodė, kad jis (ieÅ¡kovas) teiravosi atsakovo sesers R. J., kodėl pats atsakovas neatvyksta grÄ Å¾inti paskolos, ir sužinojęs, jog atsakovas komandiruotėje, todėl grÄ Å¾ina ji (R. J.), kuri turėjo paskolos sutartį. Nurodė, kad jo (ieÅ¡kovo) akivaizdoje 2009-11-11 atsakovas daugiau jokių dokumentų nepasirašė, perskaitė paskolos sutartį, jokių pretenzijų nereiÅ¡kė ir pasirašė, savo ranka įraÅ¡ydamas patvirtinimÄ Â â€ž10060 Lt gavau“ .

Nurodė, kad iki kreipimosi į teismÄ jokių pretenzijų dėl paskolos sutarties niekas nereiÅ¡kė.                       A. R. K. ir jo atstovė teisme su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o prieÅ¡ieÅ¡kinį (t.1, b.l.37-39), atsisakius prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dalyje dėl 5650 Lt priteisimo (trečiajam asmeniui su savarankiÅ¡kais reikalavimais R. J. pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl 5650 Lt priteisimo) (t.2, b.l. 75), tenkinti jame nurodytais motyvais.

Su trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. J. pateiktu ieškiniu sutinka visiškai. Priešieškiniu (t.1, b.l.37-39) atsakovas , remiantis CK 1.91 str. 1ir 2 d., 6.870 str. 2 d., 6.875 str., prašo:

1) pripažinti įrodyta aplinkybę, kad atsakovas R. K. pagal 2009-11-11 raÅ¡ytinę paskolos sutartį pinigų faktiÅ¡kai iÅ¡ ieÅ¡kovo E. B. negavo ir pinigų perdavimo faktÄ laikyti neįrodytu;

2) pripažinus aplinkybę, kad paskolos sutarties egzemplioriuje atsakovo sesuo yra užraÅ¡iusi ir pasiraÅ¡iusi dėl grÄ Å¾inamų piniginių sumų, pripažinti, kad 2009-11-11 paskolos sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nebuvo sudaryta;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad UAB „Hertransus“, kurio direktorius buvo ieÅ¡kovas E. B. , dirbo apie dvejus metus (nuo 2007 m.). IÅ¡ darbo buvo atleistas nuo 2009-10-23: 2009-10-22 parašė pareiÅ¡kimÄ atleisti iÅ¡ darbo pačiam praÅ¡ant nuo 2009-10-23. FaktiÅ¡kai darbe nebuvo nuo 2009 m. spalio 16 d., o 2009 m. spalio 22 d. parašė pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo ir išėjo. Nurodė, kad atleidžiant iÅ¡ darbo 8626,14 Lt (pagal 2009-10-23kasos iÅ¡laidų orderį) jam iÅ¡mokėti nebuvo.

Kada pasirašė šį orderį jis nežino (jį pamatė tik susipažinęs su bylos medžiaga), suma žodžiais yra įraÅ¡yta ne jo, o paraÅ¡as - jo (atsakovo). Kitų įrodymų, kad negavo Å¡ių pinigų, neturi. Ä® policijos komisariatÄ dėl Å¡ios veikos iÅ¡tyrimo nesikreipė, nes nežinojo, kad iÅ¡ viso tokį orderį yra pasirašęs. Nurodė, kad darbdavys (UAB „Hertransus“) jam pinigus pervesdavo į banko sÄ skaitÄ , per įmonės kasÄ niekada su juo nebuvo atsiskaityta.

Nurodė, kad kasos iÅ¡laidų orderį jis galėjo pasiraÅ¡yti tik 2009-11-11, tai yra kai atvyko į UAB „Hertransus“ pažymos apie darbÄ , kuriÄ turėjo pristatyti Darbo biržai, nes jam minėtÄ dienÄ iÅ¡ karto buvo pateikta pasiraÅ¡yti daug dokumentų, kuriuos jis pasiraÅ¡inėdamas neskaitė. Nurodė, kad visada grįžus iÅ¡ kelionės (reiso), darbdavys jam duodavo pasiraÅ¡yti dokumentus, kurių jis netgi neskaitydavo ir tai jam buvo įprasta. Nurodė, kad kai 2009-10-22 parašė pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo ir išėjo, jokių atsiskaitymų nebuvo, o kai 2009-11-11 atvyko pažymos dėl darbo – jam pateikė daug dokumentų ir paprašė pasiraÅ¡yti, nurodydami, kad nebaigti tvarkyti dokumentai.

PrieÅ¡ iÅ¡eidamas iÅ¡ darbo turėjo nedarbingumÄ , o atleidžiant iÅ¡ darbo B ir B sakė, kad pinigų jam nemokės, nes jis dar įmonei lieka skolingas už neva padarytas žalas komandiruočių į užsienį metu. Nurodė, kad iÅ¡ darbo išėjo, nes buvo sunku dirbti: pinigų praktiÅ¡kai paskutiniu metu neuždirbdavo, atskaitinėdavo už kurÄ , už žalÄ (įsakymai dėl žalos atlyginimo nebuvo priimami - B tik ant kelionės lapo kitos pusės užraÅ¡ydavo kiek atskaityti už žalÄ ) bei dėl traumos (su trauma grįžo iÅ¡ kelionės ir mėnesį ar daugiau gydėsi). Nurodė, kad 2009-11-11 į įmonę (UAB „Hertransus“) nuvyko su seserimi (trečiuoju asmeniu) R.

J. pasiimti pažymos dėl darbo. Važiavo su seserimi dėl to, kad Blehcertai jam pastoviai primindavo, kad jis yra įmonei skolingas didelę sumÄ pinigų dėl padarytos žalos (CMR). Teigia, kad 2009-11-11 kabinete pas Bnebuvo, jis vienas buvo B kabinete, kurio sienos yra stiklinės, koridoriuje laukė jo sesuo R. J.. V. B. atnešė daug dokumentų, sakė, kad dar neatsiskaitęs ir reikia pasiraÅ¡yti. Teigia, kad dokumentus 2009-11-11 pasiraÅ¡inėjo jų neskaitydamas, nes niekada neskaitydavo.Nurodė, kad jis (atsakovas) 2009-11-11 neturėjo jokių kreditorinių įsipareigojimų, paskolų, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, automobilio (automobilį įsigijo tik po dviejų metų), todėl jam imti paskolos iÅ¡ ieÅ¡kovo nereikėjo.

B paskolinti pinigų neprašė, nes nebuvo jo kabinete ir tai matė 2009-11-11 koridoriuje jo laukusi sesuo R. J.. Nurodė, kad 2009-11-11 paskolos sutarties jis nepasirašė, tačiau pripažino, kad įrašas „10 060 Lt gavau“ ir parašas sutartyje yra jo. Nurodė, kad sutartyje nurodytų pinigų – 10060 Lt - negavo. Tai įrodinėja trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais (sesers) R. J. ir liudytojos (sesers) I. S. ( kuri ji ėjo aiškintis dėl ko Blechertai taip parašė) parodymais .

Teigia, kad jis paskolos sutarties nematė ir nepasiėmė. IÅ¡eidamas iÅ¡ B kabineto iÅ¡sinešė tik pažymÄ Ä¯ darbo birÅ¾Ä . Paskolos sutartį paėmė sesuo R. J., tačiau ne tÄ pačiÄ dienÄ , o po to kai paskambino B ir pasakė, kad jis yra skolingas įmonei- tuomet R. J. nuvažiavo pasiaiÅ¡kinti. Nurodė, kad 2009-11-11 paskolos sutarties iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ dėl paskolos grÄ Å¾inimo neginčijo, nes dokumentai buvo pas seserį R. J., kuri konsultavosi su teisininke Burbaite (dirbančia Marijampolės savivaldybės administracijoje), nurodžiusia, kad, jeigu paskolos sutartis jau pasiraÅ¡yta tai nieko nuginčyti negalima, taip pat Darbo inspekcijoje. Nurodė, kad žinojo, jog sesuo R.

J. grÄ Å¾ina ieÅ¡kovui pinigus, tačiau jis jokių pinigų nesiskolino. Pinigus ieÅ¡kovui mokėjo sesuo R. J., seseriai pinigų jis nedavė. Nurodė, kad sesuo R. J. pretenzijų nereikÅ¡davo, kad ji turi mokėti ieÅ¡kovui, nes jis (atsakovas) tuo metu buvo registruotas darbo biržoje, neturėjo pinigų, todėl už jį mokėjo sesuo. Seseriai R. J. jis (atsakovas) sumokėtų ieÅ¡kovui pagal 2009-11-11 paskolos sutartį pinigų negrÄ Å¾ino, nes neturėjo iÅ¡ ko. Tuo metu jis Å¡eimos tuo metu neturėjo, gyveno pas tėvÄ .

Teigia, kad su paskolos sutartimi ir jos priedais nebuvo susipažinęs. Nurodė, kad iki atėjimo pažymos Darbo biržai (2009-11-11) iÅ¡ Blechertų žinojo, kad jis padaręs įmonei labai didelę žalÄ , kuri atitinka panaÅ¡iai tÄ paskolos sumÄ . Po pažymos gavimo su Blechertiene ir Blechertu nebendravo. Tuo metu, kai dirbo B įmonėje UAB „Hertransus“, iÅ¡ vairuotojų yra girdėjęs, kad Å¡ioje įmonėje vairuotojų žalos padarytos reisų metu apiforminamos paskolos sutartimis.

Tačiau konkrečių vairuotojų neįvardijo.                         Trečiasis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais R. J. teisme su ieÅ¡kovo E. B. ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o jos (trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais) ieÅ¡kinį (t.2, b.l.12-14) tenkinti jame nurodytais motyvais: priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. B. pastarojo neteisėtai iÅ¡ jos (R. J.) gautus 5650 Lt.; atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Trečiasis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais R.

J. nurodė, kad ji ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino už savo brolį R. K. dalį pinigų pagal 2009-11-11 paskolos sutartį. Nurodė, kad bÅ«tina atsižvelgti į aplinkybes, kurios sÄ lygojo pinigų mokėjimÄ ieÅ¡kovui. O bÅ«tent: 2009 metų pabaigoje broliui (atsakovui) paskambino ieÅ¡kovo žmona V. B. ir pasakė, kad brolis (atsakovas), dirbdamas UAB „Hertransus“ padarė žalos, todėl jam gresia dideli nemalonumai. Nuvykus aiÅ¡kintis į įmonę, ieÅ¡kovo žmona jai padavė su broliu sudarytÄ 2009-11-11 paskolos sutartį ir ji grÄ Å¾ino 200 Lt, po to dar kurį laikÄ mokėjo pinigus, iÅ¡ viso sumokėjo 5650 Lt.

Nurodė, kad vėliau ieÅ¡kovas jai žadėjo nutraukti Å¡iÄ fiktyviÄ 2009-11-11 paskolos sutartį, tačiau to nepadarė ir kreipėsi į teismÄ . R. J. prieÅ¡tarauja dėl paskolos sudarymo fakto, todėl prieÅ¡tarauja dėl visų ieÅ¡kovo iÅ¡ tariamos paskolos sutarties kylančių reikalavimų, t.y. palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo. Kadangi ieÅ¡kovas iÅ¡ jos pinigus (5650 Lt) gavo neteisėtai, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 5650 Lt. Nurodė, kad 2009-11-11 vyko su broliu į UAB „Hertransus“ pažymos dėl darbo, kuriÄ reikėjo pristatyti Darbo biržai, o Blechertai broliui jos nedavė, teigdami, jog jis (brolis- atsakovas) yra skolingas įmonei, nes yra padaręs žalų.

Nurodė, kad, kai brolis dirbo UAB „Hertransus“, tai jis labai skurdžiai gyveno, nes žalų buvo nemažai ir jei parveždavo CMR su žala, jam neatiduodavo visų pinigų: iÅ¡ karto atskaitydavo žalas. Todėl broliui pastoviai reikėjo paskolinti pinigų, nes jis neturėjo už kÄ gyventi, o iÅ¡ darbo jis išėjo jos iniciatyva, nes buvo suvargęs, nervuotas, sutrikęs. Nurodė, kad B žinojo, kad brolis 2009-11-11 atvyks į įmonę, jie buvo susitarę Nurodė, kad 2009-11-11 atvykus į UAB Hertransus“ ji liko laukti koridoriuje, o brolis (atsakovas) įėjo į Blechetienės kabinetÄ (kuris yra stiklinis ir viskas matosi iÅ¡ koridoriaus).

Teigia, jog 2009-11-11 B nematė, brolis visÄ laikÄ buvo tik B kabinete: ilgai pasiraÅ¡inėjo kažkokius dokumentus ir iÅ¡sinešė tik pažymÄ biržai. Jokių pinigų jis (atsakovas ) 2009-11-11 negavo, jeigu bÅ«tų gavęs 10 000 paskolÄ Â ir 8000 iÅ¡eitinę algÄ , tai bÅ«tų buvę daug pinigų. Nurodė, kad po kurio laiko brolis sakė, kad jam skambina dėl žalos, tuomet ji (R. J.) nuvykusi į įmonę ir jai padavė 2009-11-11 paskolos sutartį su brolio paraÅ¡ais. Nurodė, kad ji 2010-01-14 pirmÄ kartÄ atidavė už brolį tariamÄ paskolÄ - 200 Lt (tada dar nežinojo kad paskola tariama), nes jai paskambino brolis ir pasakė, kad jam telefonu grasina, tai nuvyko ir sumokėjo pirmÄ Ä¯naÅ¡Ä .

Sumokėjo, neiÅ¡siaiÅ¡kinus su broliu, nes buvo sutrikus. 2010-01-14 gavo paskolos sutartį. Nurodė, kad grįžusi aiÅ¡kinosi su broliu dėl paskolos, pastarasis teigė, jog nieko nepasirašė. Be to brolis (R. K.) jai (R. J.) nesakė, kad iÅ¡eidamas iÅ¡ darbo 2009-10-23 gavo 8626 Lt, nes jis tų pinigų negavo. Teigia, kad atsakovas po 2009-11-11 daugiau įmonėje nesilankė ir paskolos ieÅ¡kovui nė karto nėra grÄ Å¾inęs. Nurodė, kad ji (R. J.) 2010 m. sausio mėn. buvo nuvykusi konsultuotis pas Marijampolės savivaldybės administracijos teisininkę Burbaitę, po to Darbo inspekcijoje pas darbo saugos inspektorių, - kurie konstatavo, kad, jeigu paraÅ¡as paskolos sutartyje yra, tai laimėti bus sunku.

Ä® policijÄ nesikreipė. Nurodė, kad su vyru nuvyko pas B, kuris jiems rodė CMR su didelėm žalom. B pasakė, kad 2009-11-11 paskolos sutartis yra už žalas. Nurodė, kad ji (R. J.) 2011-05-17 tariamos paskolos grÄ Å¾inimÄ nutraukė, nes B pareiÅ¡kė, kad jau sumokėjo už tas žalas ir sutarė, jog pastarasis panaikina sutartį draugiÅ¡kai (B jai sakė: pažiÅ«rėsim, galbÅ«t). Todėl ji (R. J.) tikėjosi, kad B 2009-11-11 tariamos paskolos sutartį anuliavo ir dagiau pinigų jam nebenešė.

Broliui (atsakovui) tai -UAB“Hertransus“- buvo pirma rimta darbovietė, prieÅ¡ tai jis dirbo statybose ir nebuvo susijęs su dokumentų tvarkymu. Nurodė, kad pinigus pagal tariamÄ 2009-11-11 paskolos sutartį mokėjo ji (R. J.) viena ir daugiausia Blechertienei, bet labiau mėgdavo B atiduoti ir dar jam kelis žodžius pasakyti. Mokėjimo grafiku nesivadovavo (kai turėdavo laisvesnių pinigų, tai ir nešė). Nurodė, kad ir su vyru, ir su seserimi Straleckaite vėliau prašė B, kad pastarasis panaikintų tÄ fiktyviÄ sutartį.

                       Trečiasis asmuo UAB „Hertransus“ atsiliepimu (t.1, b.l.112-116) su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu sutinka, praÅ¡o jį patenkinti, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ ; trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais R. J. ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Trečiojo asmens UAB „Hertransus“ atstovas teisme nurodė, kad atsakovo darbo užmokesčio dydis priklausė nuo komandiruotpinigių ir dienpinigių (pagal reisÄ ).

Nurodė, kad 2009 m. spalio 23 d. atsakovas buvo darbe, kadangi tÄ dienÄ su juo vyko atsiskaitymas. Atlyginimai darbuotojams buvo mokami ir kasoje, ir per bankÄ : jeigu turi bÅ«ti atsiskaitoma tÄ pačiÄ dienÄ tai pinigai mokami kasoje (su visais atleistais darbuotojai atsiskaitydavo įmonės kasoje). Nurodė, kad 2009 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje pažymėta, kad atsakovas dirbo iki spalio 14 d., o toliau nežymėta, nes atsakovas turėjo nedarbingumo lapelį. 2009 m.spalio 23 d. darbo funkcijų atsakovas neatlikinėjo, vyko atsiskaitymas su juo.

Nurodė, kad paskolos sutartį ruošė B. Mano, kad jokių prieÅ¡taravimų tarp 2009-10-23 kasos iÅ¡laidų orderio ir 2009-11-11 pažymos apie atsakovo darbÄ Ä¯staigoje Marijampolės darbo biržai nėra, nes kasos iÅ¡laidų orderyje nurodoma, kad iÅ¡mokami dienpinigiai ir darbo užmokestis, o pažymoje yra nurodoma atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ iÅ¡mokėta (apskaičiuota) iÅ¡eitinė iÅ¡moka arba kompensacija, - o tai yra du skirtingi dalykai, nes darbo birža sprendžia dėl darbuotojui priklausančios paÅ¡alpos.

DarbuotojÄ atleidžiant pagal DK 129 str. ir 140 str. kompensacija mokama, ir tada nurodoma kokia kompensacija ir už kiek mėnesių, o Å¡iuo atveju atleistas pagal DK 127 str. 1 d. ir kompensacija nebuvo mokama, tokie yra pažymos raÅ¡ymo reikalavimai. Nurodo, kad atleidimo dienÄ pretenzijų darbuotojui (atsakovui) nebuvo reiÅ¡kiama.                        L. V. B., kuri yra ieÅ¡kovo sutuoktinė ir dirba UAB „Hertransus“ komercijos direktore, paaiÅ¡kino, kad 2009 m. spalio – lapkričio mėnesiais dirbo įmonėje komercijos direktore.

Atsakovas pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo parašė 2009 m. spalio mėn. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad su atleidžiamais darbuotojais atsiskaitoma ir per bankÄ , ir įmonės kasoje - įvairiai. Mano, kad atsakovas s tÄ pačiÄ dienÄ parašė praÅ¡ymÄ ir buvo atleistas. Nurodė, kad dirbdamas įmonėje atsakovas buvo padaręs žalos, nes 2007-12-29 buvo padaręs avarijÄ . Teigia, jog nebuvo įmonėje tokių atvejų, kad darbo užmokestis bÅ«tų neiÅ¡mokėtas dėl žalų padarymo, nes įmonė pateikia praÅ¡ymÄ atlyginti žalÄ tik jei pati atsiskaito su užsakovais dėl žalų.

PaaiÅ¡kino, kad atsakovui darbo užmokesčio dėl padarytos žalos nemažino. 2009-11-11 atsakovas buvo atvykęs pas direktorių E. B.. Nurodė, kad iÅ¡ įmonės pastato koridoriaus į visus kabinetus galima patekti, įėjimai savarankiÅ¡ki, kabinetai nepereinami, o jos (V. B.) ir direktoriaus ir E. B. kabinetai gretimai, vienas Å¡alia kito. Liudytojos kabinetas stiklinis, padarytas iÅ¡ langus atitinkančių pertvarų. B kabinetas nestiklinis. Parodė, kad 2009-11-11 atvykęs atsakovas nuėjo į B kabinetÄ .

Jis (atsakovas) atvyko vienas. K. K. sesers nematė, nes jos (R. J.) nebuvo. Nurodė, kad 2009-11-11 jai paskambinęs B paprašė sudaryti paskolos sutartį su R. K. ir ji, suraÅ¡iusi sutartį, nunešė į Blecerto kabinetÄ (išėjo į koridorių, kuriame paÅ¡alinio asmens – R. J. nebuvo). Parodė, kad tai, jog sutuoktinis B nori sudaryti paskolos sutartį su Klimavičiumi, sužinojusi 2009-11-11 telefonu. Paskolos sutartį surašė ant turėto trafareto (nes anksčiau jau yra raÅ¡iusi), pakeitė tik rekvizitus.

Nurodė, kad palÅ«kanų norma ne visada 10,44 procentų, nes tai Å¡alių tarpusavio apsisprendimas. B pasakė paskolos sumÄ - 10 060 Lt, todėl, kad tiek paskolino. Čia buvo vyro pinigai, tačiau bendri santuokos pinigai, jis su ja suderino, nes ji pasirašė, kad sutinku su ta paskola. Nurodė, kad bendrų pinigų įmonėje nelaiko, jų pinigai laikomi namuose, o jei reikia vyras ar ji pasiima, įmonėje laikomi įmonės pinigai. Darbo vietoje paskolino asmeninius pinigus, nes nėra galimybės iÅ¡vykti darbo metu iÅ¡ darbo, o įstatymas nedraudžia įmonės kompiuteriu naudotis.

Atsakovas dėl paskolos kreipėsi į B, nes jo (atsakovo) draugės sÅ«nus buvo patekęs į avarijÄ . Nurodė, kad ji su vyru pinigus yra skolinę ir kitiems įmonės darbuotojams ( pvz. byla su atsakovu Venskutovič baigta). Nurodė, kad paskolos sutartyje yra įraÅ¡yti ir centai todėl, kad ji padarė klaidÄ , kadangi ant Å¡ablono taisė tÄ sumÄ ir tinkamai neiÅ¡taisė. Nurodė, kad atsakovo žalų yra virÅ¡ tÅ«kstančio eurų ir viena draudiminė, todėl 10000 Lt sumos neatitinka.

PaaiÅ¡kino, kad paskolos sumÄ - 10060 Lt - jai nurodė E. B.. Nurodė, kad jai atsakovas neskambino dėl pažymos darbo biržai iÅ¡davimo, tačiau žino, jog Å¡i pažyma atsakovui buvo iÅ¡duota 2009-11-11. Teigia, kad dėl žalos atlyginimo ji K neskambino, skambino K dėl jo paskolos grÄ Å¾inimo. Nurodė, kad paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo metu ji (V. B.) dalyvavo. Matė, kad be paskolos sutarties K buvo duotas ir skolos mokėjimo grafikas pasiraÅ¡yti. Viskas vyko B kabinete. Matė kada pinigai buvo iÅ¡mokėti tai yra prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ , o grafikas buvo pasiraÅ¡ytas jau gavus pinigus, nes jį sudarė J.

R., kuri atnešė šį grafikÄ . Bpinigus padavė atsakovui . Nurodė, kad R. K. pinigus skaičiavo, po to atsakovas pinigus įsidėjo į kažkokiÄ piniginę. Nurodė, kad praėjo daug laiko, todėl gali veiksmų eigÄ ir sumaiÅ¡yti. Neatsimena ar pirmiau pasiraÅ¡yta sutartis ar perduoti pinigai, prie jos pinigus skaičiavo R. K. ir E. B. ( abu skaičiavo: pirmas B antras K) . Nurodė, kad atsakovas 2009-11-11 jos kabinete nebuvo. Žino, kad atsakovas pagal grafikÄ metų 2010 m. sausio, vasario, kovo mėnesį pats atneÅ¡davo grÄ Å¾inti paskolos pinigus, po to jo sesuo.

Pinigų grÄ Å¾inimas buvo fiksuojamas paskolos sutartyje nurodant datÄ , sumÄ kokia yra grÄ Å¾inma ir kam jie grÄ Å¾inami. Nurodė, kad jai paskolÄ grÄ Å¾indavo atsakovo sesuo, pats K jai negrÄ Å¾ino, nes kai K atvykdavo grÄ Å¾inti - įmonėje bÅ«davo pats B. Ji (liudytoja) priimdavo grÄ Å¾inamus pinigus tik tuo atveju, kai įmonėje nebÅ«davo B, tai yra 3 ar 4 kartus. IÅ¡ R. J. žino, kad pastaroji paskolÄ grÄ Å¾indavo, nes pats K buvo iÅ¡vykęs. Pinigai įvairiomis kupiÅ«romis buvo ir 100 Lt, ir 200 Lt, ir 500 Lt.

Sutartį dviem egzemplioriais parašė, K abu egzempliorius pasirašė. K perskaitė sutartį. Vienas sutarties egzempliorius pas atsakovÄ liko, kitas pas ieÅ¡kovÄ . Nurodė, kad išėjus atsakovui 2009-11-11 ji pamačiusi, kad sutartyje įrašė neteisingÄ sumÄ .                                                                                  Liudytoja J.

R. paaiÅ¡kino, kad 2009 m. dirbo ir Å¡iuo met dirba UAB „Hertransus“ vyriausia buhaltere. Kasos iÅ¡laidų orderių iÅ¡raÅ¡o yra kasininkė, kuri vėliau paduoda jai(vyr, buchalterei) pasiraÅ¡yti. 2009 m. kasininkė dirbo ir Å¡iuo metu tebedirbanti L. D.. Parodė, kad L. D. iÅ¡raÅ¡o kasos iÅ¡laidų orderį, kurį pasiraÅ¡o pinigų gavėjas ir kasininkas, po to vyriausias buhalteris ir vadovas. Ji J. R.) revizuojau kasininkės darbÄ . Parodė, kad kasos iÅ¡laidų orderio grafoje „gavau“ raÅ¡tu sumÄ kai kada kasininkas, kai kada pinigų gavėjas pildo.

SumÄ Å¾odžiu turi gavėjas įraÅ¡yti, jei gavėjas neraÅ¡o, kasininkė užpildo. Nurodė, kad mokėjimo grafikÄ parengė V. B. praÅ¡ymu ji (liudytoja). Paskolos sumÄ 10060 Lt nurodė V. B., o palÅ«kanas internete pasižiÅ«rėjo. Paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo ir pinigų perdavimo aplinkybių nežino. Mokėjimų grafikÄ ji nunešė direktoriui į pastarojo kabinetÄ , kuriame sėdėjo K. Nurodė, kad prie jos K pasirašė mokėjimo grafikÄ . Nematė kaip atsakovui iÅ¡mokėjo 8626 Lt, nes kasininkės darbo vieta kita.

Nurodį, kad kai atnešė mokėjimo grafikÄ prie direktoriaus kabineto durų jokių paÅ¡alinių asmenų koridoriuje nebuvo.                          Liudytoja I. S., kuri yra atsakovo sesuo ir turi buchalterinį iÅ¡silavinimÄ (dirba buchaltere), paaiÅ¡kino, kad maždaug 2010 m. vasario ar kovo ar balandžio mėnesiais buvo atvykusi į įmonę, kurioje dirba B ir B, pasiaiÅ¡kinti dėl brolio žalų. Sesuo R. J. jÄ informavo, kad už brolį reikia mokėti žalÄ , sakė: esi buhalterė nuvažiuok ir pasižiÅ«rėsi kokias žalas jis yra padaręs. UAB“Hertransus“ sekretoriate įteikė praÅ¡ymÄ , kad jai pateiktų brolio kelionių iÅ¡klotines, žalų ir iÅ¡mokėtų kasos iÅ¡laidų orderių kvitus.

PraÅ¡ymÄ užregistravo, o bylas B sakė elektroniniu paÅ¡tu atsiųsiÄ s, tačiau neatsiuntė. Pamatė, kad ten ne žala yra, o paskolos sutartis, nors Bsakė: čia yra už žalas. Parodė, kad jei brolis bÅ«tų turėjęs pinigų, tikrai bÅ«tų pamačiusi, nes ir pati kartais broliui 100 Lt duodavo, kadangi jis ilgokai darbo neturėjo. Vėliau sesuo RjÄ informavo, kad B žadėjo paskolos sutartį nutraukti ir nereikės mokėti. Nurodė, kad kasos iÅ¡laidų orderyje po žodžio „gavau“ gautų pinigų sumÄ Ä¯raÅ¡o tas asmuo, kuris gavo pinigus.

Jei žmogus nemoka raÅ¡yti, tai orderis priimamas su klaidom.                      L. V. J paaiÅ¡kino, kad R. K. paskolos tikrai negavo, nes kai žmona sužinojo, kad R turės mokėti tokiÄ paskolÄ , abu važiavo pas B į įmonę pasiaiÅ¡kinti. B pradėjo pasakoti koks R blogas darbuotojas, blogai dirba, žalų krÅ«vas padarė, tiktų dirbti tik kaime traktoristu, nors gal ir ten nelabai tiktų, bÅ«tų ir ten per prastas vairuotojas. Bakcentavo, kad atsakovas žalų pridarė, todėl su savo paskola padengs padarytas žalas.

Paklausus kiek padarė, B pradėjo vardinti, o paparašius parodyti dokumentus, kažkokia mergina atnešė defektinių aktų. Liudytojo manymu tų žalų galėjo būti apie dešimt tūstančių litų ir B dar sykį akcentavo, kad R. K. šitiek žalų pridarė ir todėl turės sumokėti. Parodė, kad jo sutuoktinė R. J. konsultavosi su teisininkais, kurie jai išaiškino, kad mes nieko nelaimėsit, ir tada pradėjo mokėti tuos pinigus, nes R nedirbo, pinigų neturėjo. R. J. savo iniciatyva mokėjo.

Žino, kad žmona už brolį mokėjo, nes jis giminė, o jis pinigų neturėjo.                           Liudytojas G. D. , dirbantis Marijampolės Darbo inspekcijoje, parodė, kad R. J. buvo atvykusi pasikonsultuoti dėl atsiskaitymo iš darbo atleidus giminaitį. Taip pat teiravosi dėl panaudos sutarties, tačiau tai nelietė darbo teisės, todėl konsultacijos jis nesuteikė ir jos niekur nenukreipiau.                           Liudytoja L.

D., kuri dirba UAB „Hertransus“ kasininke, parodė, kad 2009-10-23 kasos iÅ¡laidų orderyje sumÄ Â Å¾odžiais (8626,14 Lt) įrašė ji (nes tai nėra draudžiama), o Kpasirašė. Patvirtino, kad pinigus 8626,14 Lt atsakovas gavo.                           IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.                           Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinys dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia atmestinas.

                          Trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais R. J. ieÅ¡kinys dėl 5650 Lt priteisimo atmestinas.                                                   CK 6.870 str. 1 d. numato, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento ( CK 6.870 str. 2 d.).                           Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt (CK 6.871 str. 1 d.).                           Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje.

Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. (CK 6.875 str. 1 d.).                          Jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinė (CK 6.871 str.) pagal CK 6.875 str. 1 d. ginčyti paskolos sutartį remiantis liudytojų parodymais neleidžiama, išskyrus atvejus, numatytus CK 1.93 straipsnyje, taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių.

                         Pažymėtina, kad LAT, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja ( LAT CBS teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3-416/2007 ir kt.).                           Nagrinėjamoje byloje atsakovas įrodinėjo, kad pinigų pagal 2009-11-11 paskolos sutartį jis negavo, todėl paskolos sutartis pripažintina nesudaryta.

Byloje esančioje 2009-11-11 paskolos sutartyje ( t.1, 40 – paskolos sutarties originalas , kurio egzempliorių su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateikė atsakovas R. K.; t.1. b.l.82-83 – paskolos sutarties originalas, kurio egzempliorių 2013-10-14 parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė ieÅ¡kovas E. B.) yra atsakovo R. K. ranka įraÅ¡yta „10060 Lt gavau“, tai yra įraÅ¡as, patvirtinantis, kad pinigus - 10060 Lt - atsakovas gavo. Atsakovas pripažino, kad nurodytÄ Ä¯raÅ¡Ä padarė jis. Toks paskolos sutartyje esantis raÅ¡ytinis patvirtinimas, kad paskolos gavėjas pinigus gavo, yra pagrindas konstatuoti, jog tarp Å¡alių atsirado teisiniai paskoliniai santykiai, paskolos gavėjas pinigus gavo, paskola buvo suteikta.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas įrodinėjimo pareigÄ Ä¯vykdė. Atsakovas turėjo įrodyti savo pozicijÄ , tai yra, kad, kaip teigė, paskolos pinigų negavo, ar paskolos sutartis jam buvo pakiÅ¡ta ir jis apie jÄ nieko nežinojo. Atsakovas aplinkybę, jog nežinojo, kad pasiraÅ¡o paskolos sutartį, įrodinėjo tik savo paaiÅ¡kinimais ir artimųjų – seserų trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais R. J. bei liudytoja apklaustos I. S. parodymais, kurie yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ atsakovo aiÅ¡kinimų ( tai yra abi seserys apie tariamÄ Â pinigų negavimo faktÄ Å¾ino iÅ¡ paties atsakovo). 2009-11-11 paskolos sutartyje yra atsakovo įraÅ¡as apie  pinigų gavimÄ , kuris pagrįstai ir pakankamai verčia abejoti atsakovo aiÅ¡kinimu.

BÅ«tent atsakovo nurodoma pinigų negavimo pagal paskolos sutartį aplinkybė ir yra paneigta įraÅ¡u apie pinigų gavimÄ . Minėta, atsakovas nepraÅ¡o paskolos sutartį pripažinti negaliojančia tuo pagrindu, kad ji sudaryta apgaulės bÅ«du, o įrodinėja, jog pinigų negavo, todėl praÅ¡o pripažinti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Apart savo paties paaiÅ¡kinimo kad pinigų negavo, jokių kitų įrodymų atsakovas nepateikė. Tokiu bÅ«du konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas įrodymų, patvirtinančių jo nurodomÄ aplinkybę, kad paskolos pinigų negavo – nepateikė.

Atsakovo sesers trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais R. J. sėdėjimas (laukimas brolio) ar ne įmonės (UAB „Hertransus“) koridoriuje atsakovo nurodytos aplinkybės neįrodo. Byloje nustatyta, kad 2009-11-11 paskolos sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, buvo vykdoma, tai yra pinigai pagal paskolos sutartį buvo grÄ Å¾inami. Pinigų pagal paskolos sutartį grÄ Å¾inimo faktÄ sugretinus su paskolos sutartyje atsakovo padarytu įraÅ¡u apie pinigų gavimÄ konstatuotina, kad pats pinigų grÄ Å¾inimo faktas paneigia atsakovo nurodomÄ aplinkybę – tai yra kad jis (atsakovas) pinigų pagal paskolos sutartį negavo.

Minėta, aplinkybė ar atleidžiamam iÅ¡ darbo UAB „Hertransus“ atsakovui pagal 2009-10-23 kasos iÅ¡laidų orderį (t.1, b.l.118) buvo iÅ¡mokėti 8626,14 Lt dydžio dienpinigiai ir darbo užmokestis ar nebuvo iÅ¡mokėti, - nesusijusi su paskolos gavimo faktu. Atsakovas byloje neįrodė ir jo nurodytos aplinkybės, kad 2009-11-11 paskolos sutartimi buvo įforminti žalos, jo padarytos įmonei (UAB Hertransus“) teisiniai santykiai. Tokiu bÅ«du spręstina, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.                        CK 6.50 straipsnio 1 dalis reglamentuoja trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę, o bÅ«tent numato, kad prievolę visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas jÄ Ä¯vykdytų asmeniÅ¡kai.

Kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iÅ¡ trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieÅ¡taraujÄ s tokiam įvykdymui, iÅ¡skyrus CK 6.51 str. 1 d. numatytÄ atvejį (CK 6.50 str. 2 d.). Be to CK 6.50 straipsnio 3 dalis numato, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ Å¡alių aiÅ¡kinimų, bylos duomenų nustatyta, kad atsakovo sesuo trečiasis asmuo R. J. sÄ Å¾iningai ir geranoriÅ¡kai vykdė prievolę ieÅ¡kovui pagal 2009-11-11 paskolos sutartį, tai yra grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui (paskolos davėjui) už brolį (atsakovÄ - paskolos gavėjÄ )  iki 2011-05-17 iÅ¡ viso 5650 Lt (t.1, b.l.40).

Byloje įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais R. J. ieÅ¡kinio argumentÄ , kad ieÅ¡kovas iÅ¡ jos neteisėtai gavo pinigus – nėra. Taigi R. J. veikė pagal įstatymÄ - CK 6.50 str. - ir jai, kaip įvykdžiusiai dalį prievolės kreditoriui (ieÅ¡kovui) pagal 2009-11-11 paskolos sutartį , tai yra 5650 Lt ribose, perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (atsakovu). Dėl pasakyto trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais R. J. ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.                                 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos tinkamai ir laiku. Remiantis CK 6.71 straipsnio 3 dalimi už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ gali bÅ«ti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ , savaitę, mėnesį ir t.t.

Praleidus paskolos dalių ir palÅ«kanų mokėjimo terminus, pagal Paskolos sutartis skaičiuojami delspinigiai nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas pagal Paskolos sutartį prisiimtus įsipareigojimus vykdė iÅ¡ dalies, o bÅ«tent nesilaikant šalių nustatyto grafiko (t.1, b.l.14) iki 2011-05-17 grÄ Å¾inta ieÅ¡kovui 5650 Lt (t.1, b.l.40). Byloje ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 8390 Lt skolos pagal 2009-11-11 paskolos sutartį, 1535,40Lt delspinigių ir 3780,14 Lt palÅ«kanų.

Atsakovas taikyti ieÅ¡kinio senatį byloje neprašė. Byloje nustatyta, kad Å¡alys 2009-11-11 paskolos sutarties (t.1, b.l.40) 2 punktu susitarė, kad nustatomos palÅ«kanos už paskolÄ 10,44 % per metus, metuose imant 365 kalendorines dienas, grÄ Å¾inant paskolÄ pirmiausia yra mokamos palÅ«kanos, o tik po to paskolos suma. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (t.1, b.l.8) už laikotarpį nuo 2009-11-11 iki 2013-06-17 prašė priteisti 3780,14 Lt palÅ«kanų. IÅ¡Â bylos duomenų nustatyta ir konstatuotina, kad: 1) praÅ¡omos priteisti 3780,14 Lt dydžio palÅ«kanos jau sumokėtos grÄ Å¾inant paskolÄ iki 2011-05-11 (tai yra: viso iki 2011-05-17 buvo grÄ Å¾inta paskolos 5650 Lt – 3780,14 Lt palÅ«kanos=1869,86 Lt sumokėta skolos); 2) nesumokėta paskolos dalis yra 8190,14 Lt ( tai yra : viso paskola 10060Lt – 1869,86 Lt sumokėta paskolos dalis iki 2011-05-17,likusi sumokėjus 3780,14 Lt dydžio palÅ«kanas, = 8190,14 Lt );

3) kadangi, Å¡alys sutarties 8-uoju punktu susitarė, kad suėjus paskolos grÄ Å¾inimo terminui (t.1, b.l.14) paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti už kiekvienÄ uždelstÄ paskolos grÄ Å¾inimo dienÄ 0,1% laiku nesumokėtos paskolos delspinigius – nagrinėjamu atveju iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistini 1498,95 Lt dydžio delspinigiai ( 8190,14 Lt negrÄ Å¾inta paskolos dalis x 0,1% x 183 d = 1498,95 Lt). Tokiu bÅ«du iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 9689,09 Lt negražintos paskolos ir delspinigių bei 5% dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013-07-15) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 1.138, 6.38 str., 6.63 str., 6.71 str., 6.73 str., 6.261 str., 6.872 str., 6.873 str., 6.37 str. ir 6.210 str.).                                       CPK 93 str. 1 d. pagrindu iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingos teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Byloje patenkinta ieÅ¡kinio reikalavimų dalis sudaro 71% (9689,09 Lt x 100% : 13705,68 Lt= 71%). IeÅ¡kovas ir jo atstovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡ viso 1250 Lt turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (t.1, b.l. 11 – 250 Lt.; t.2, b.l. 4,5- 750 Lt; t.2, b.l.66,67 -250 lt.) ir 412 Lt sumokėto žyminio mokesčio (t.1, b.l.3 ir 10). Tokiu bÅ«du iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 887,50 Lt. turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo ir 292,52 Lt turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (valstybei sumokėto žyminio mokesčio) atlyginimo.             IÅ¡ atsakovo trečiajam asmeniui UAB „Hertransus“ priteisiamos jo turėtos Å¡ios praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos, kurias pastarasis patyrė dėl atsakovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio , tai yra 1500 Lt turėtų advokato atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo (t.2, b.l. 70, 71, 72)(CPK 98 str.) ir 1040 Lt turėtų iÅ¡laidų už dokumentų vertimÄ (t.2, b.l. 73, 74) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p.).

           Nagrinėjamoje byloje valstybei priteistinos 71,29 Lt dydžio (t.1, b.l.1) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, o būtent: iš atsakovo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. J. po 25,31 Lt iš kiekvieno atskirai ( 71,29 Lt x 71% patenkinta ieškinio reikalavimų dalis : 100%= 50,62 Lt:2=25,31Lt), o iš ieškovo 20,67 Lt ( 71,26 Lt x 29% atmesta ieškinio reikalavimų dalis:100%= 20,67 Lt) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96str.).                                                                                      Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 14 str., 260 str., 270 str., 87 str. 1d. 1p., n u s p r e n d ž i a :

                          IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.                          Priteisti iÅ¡ atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 8190,14Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt litų 14 cnt.) negrÄ Å¾intos paskolos ir 1498,95 Lt (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 95 cnt.) delspinigių, iÅ¡ viso 9689,09 Lt (devynis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡iįs Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis litus 09 cnt.) bei 5% dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2013 m. liepos 15 d. (2013-07-15) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 292,52 Lt (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt du litus 52 cnt.) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (sumokėto valstybei žyminio mokesčio) atlyginimo.

                                                    Atsakovo priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.                           Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. J. ieškinį dėl 5650 Lt priteisimo atmesti.                                                   Priteisti iš atsakovo R.

K. ieÅ¡kovo E. B. naudai 887,50 Lt(aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis litus 50 cnt.) turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.                           Priteisti iÅ¡ atsakovo R. K. trečiajam asmeniui UAB „Hertransus“ 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo ir 1040 Lt (vienÄ tÅ«kstantį keturiasdeÅ¡imt litų) turėtų kitų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų (už dokumentų vertimÄ ) atlyginimo.

                          Priteisti valstybės naudai iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu: iÅ¡ atsakovo R. K. ir trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais R. J. po 25,31 Lt (dvideÅ¡imt penkis litus 31 cnt.) iÅ¡ kiekvieno atskirai, iÅ¡ ieÅ¡kovo E. B. 20,67 Lt (dvideÅ¡imt litų 67 cnt.), sumokant VMI prie LR FM sÄ skaiton Nr. 247300010112394300 bankas Swedbank,AB, įmokos kodas 5660.                        Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                Teresė  Klimienė