cc356f02-fb03-44c7-bd1c-cb66ebbb7a6e · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-89-372/2019 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01844-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.3.4.; 2.3.3.5.; 2.3.5.2.1.;3.1.7.6; 3.3.1.14. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS  N U T A R T I S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2019 m. vasario 25 d. Å iauliai  Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo N. R. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-475-1009/2018 pagal ieÅ¡kovo A.

R. ieÅ¡kinį atsakovei E. R. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo – N. R., ir E. R. ieÅ¡kinį atsakovui N. R. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, trečiasis asmuo – A. R., iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje –Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.  Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A.

R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame nurodė, kad su atsakove E. R. susipažino 2011 metų pavasarį. 2011 metų vasaros pradžioje jam E. R. pasakė, kad yra nėščia ir kad jis yra kÅ«dikio tėvas. Gimus dukrai A. R. jis sutiko, kad dukros gimimo įraÅ¡e tėvu bÅ«tų įraÅ¡ytas jis, nors tuo ir abejojo. (duomenys neskelbtini) jis ir atsakovė susituokė. Pirmaisiais santuokinio gyvenimo metais jam nekilo abejonių dėl dukters tėvystės, tačiau vėliau pradėjo įtarti, kad gal jis nėra mergaitės tėvas, tačiau jokių įrodymų neturėjo.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimu santuoka tarp jo ir atsakovės buvo nutraukta dėl jo kaltės. Atsakovė dėl iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai nesikreipė nei į jį asmeniÅ¡kai, nei į antstolį. 2017 m. vasarÄ gavo duomenų, kad nėra dukters biologinis tėvas, atsakovė tai patvirtino. IeÅ¡kovas prašė pripažinti teismo, kad A. R. nėra jo dukra. 2. 2018 m. balandžio 9 d. buvo iÅ¡kelta ir kita civilinė byla pagal ieÅ¡kovės E. R. ieÅ¡kinį atsakovui N. R., trečiajam asmeniui A.

R., institucijai teikiančiai iÅ¡vadÄ byloje (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, kuriuo ieÅ¡kovė prašė teismo nustatyti, kad atsakovas N. R. yra A. R. tėvas, o A. R. yra jo dukra. IeÅ¡kinyje taip pat keliamas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir iÅ¡laikymo jam priteisimo klausimas.

3. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi nutarė sujungti civilines bylas, vertindamas aplinkybę, kad bylose yra tapačios šalys ir jų reiškiami reikalavimai yra tarpusavyje susiję.

4. Atsiliepime į A. R. ieÅ¡kinį E. R. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) iÅ¡ tiesų nėra biologinė A. R. duktė. Apie tai jis žinojo, nes jie pradėjo bendrauti tuo metu, kai ji jau laukėsi vaiko. Atsakovė nesutiko, su ieÅ¡kovo teiginiu, jog ji įtikino ieÅ¡kovÄ pripažinti tėvystę. IeÅ¡kovas pats savanoriÅ¡kai pripažino tėvystę gimusiai dukrai. Kol santykiai tarp jų buvo geri, dukters tėvystės klausimas nebuvo keliamas.

5. N. R. atsiliepime į A. R. ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovas A. R. net žinodamas apie tai, kad A. R. nėra biologinė jo dukra, pareiÅ¡kimu pripažino savo tėvystę ir daugiau nei 6 metus nesiėmė jokių veiksmų, kad tai nuginčytų, turėtų bÅ«ti pripažinta, kad A. R. praleido vienerių metų senaties terminÄ tėvystei nuginčyti. Siekiant nustatyti, koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, svarbÅ«s yra ne tik ieÅ¡kovo A.

R. teiginiai, kad, jo nuomone, nesant biologinės tėvystės, bÅ«tina jÄ nuginčyti, bet ir socialinis ryÅ¡ys su vaiku, vaiko požiÅ«ris į Å¡iuos santykius, jų reikÅ¡mę, perspektyvas. A. R. nuo pat A. R. gimimo prisiėmė jos tėvo statusÄ , vaidmenį, teises ir pareigas. Mergaitė augo A. R. ir E. R. Å¡eimoje, todėl akivaizdu, kad augo žinodama ir laikydama ieÅ¡kovÄ savo tėvu. Nepilnametė A. R. nuo gimimo savo tėvu pripažįsta A. R.. Vaikui per daugiau nei 6 metus galėjo susiformuoti prisiriÅ¡imas, pagarba, emocinis ryÅ¡ys su ieÅ¡kovu A.

R.. Tokio amžiaus mergaitei sunku bus iÅ¡aiÅ¡kinti, kad A. R. nuo Å¡iol nebebus jos tėvu ar priversti jos nebemylėti, nutraukti ryÅ¡ius su jos tiek metų laikytu tėvu. Taigi Å¡iuo atveju saugant nepilnamečio vaiko interesus, psichologinę ir fizinę raidos darnÄ , A. R. tėvystės nuginčijimas yra neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad A. R. ieÅ¡kiniu nereiÅ¡kia reikalavimo dėl mergaitės tėvystės nustatymo, ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas ir Å¡iuo pagrindu.

6. N. R. atsiliepime į E. R. ieÅ¡kinį dėl tėvystės nustatymo nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka, manė, kad jis ne tik nepagrįstas, bet ir savarankiÅ¡kai negali bÅ«ti tenkinamas, nes juo reiÅ¡kiamas tik tėvystės nustatymo reikalavimas, kuomet tėvas nepilnametei A. R. jau yra nustatytas. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, kaip ir atsiliepime į A. R. ieÅ¡kinį. Papildomai nurodė, kad jis prieÅ¡ ketverius sukÅ«rė savo Å¡eimÄ , kurioje augina du vaikus, todėl dabar, po 7 metų, pareikÅ¡ti reikalavimai Å¡ioje civilinėje byloje iÅ¡ esmės griauna jo Å¡eimÄ .

VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį jo vaidmuo nebuvo reikalingas (duomenys neskelbtini) gyvenime, nes iki Å¡iol A. R. nekilo noras atsisakyti tėvo pareigų, todėl E. R. taip pat nekilo poreikis nustatyti biologinę vaiko tėvystę. Akivaizdu, kad tiek E. R., tiek A. R. vaiko tėvystės klausimus sprendžia remdamiesi savo patogumo, naudingumo kriterijais, o ne vaiko interesais. Teismui tenkinus ieÅ¡kinius bÅ«tų suponuota situacija, kuomet tėvai savo tarpusavio santykius, materialinius klausimus spręstų ginčydami vaiko tėvystę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Å iaulių apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieÅ¡kinius tenkino visiÅ¡kai. Nuginčijo ieÅ¡kovo A. R. tėvystę A. R. atžvilgiu ir nustatė, kad A. R. nėra A. R. tėvas, o A. R. nėra A. R. duktė. Panaikino A. R. gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini), atliktame (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus, įraÅ¡ytus duomenis apie tėvÄ â€“ A. R.. Pripažino, kad N. R. yra A.

R. biologinis tėvas, o A. R. yra N. R. dukra. Suteikė A. R. pavardę pagal tėvÄ ,,(duomenys neskelbtini)“. Nustatė nepilnametės A. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ su mama E. R., jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iÅ¡ atsakovo N. R. materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai periodinėmis, kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis po 100 Eur nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

8. Teismas nustatė, kad N. R. yra A. R. biologinis tėvas. IeÅ¡kovas A. R. maždaug nuo 2012 m. pabaigos yra nusiÅ¡alinęs nuo tėvo pareigų. IeÅ¡kovas kaip tėvas mergaite rÅ«pinosi labai trumpÄ laikÄ , dar tuo laikotarpiu, kai mergaitė buvo kÅ«dikis, dar nesuprato tėvo reikÅ¡mės jos gyvenime. Socialinis ryÅ¡ys tiek iÅ¡ tėvo (ieÅ¡kovo), tiek iÅ¡ vaiko pusės nėra susiformavęs. Teismas vertindamas Vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodytÄ aplinkybę, jog visos bylos Å¡alys galimai žinojo apie (duomenys neskelbtini) biologinį tėvÄ ir nei viena jų nesiėmė aktyvių veiksmų užtikrinti mažametės teisę žinoti savo kilmę, taip pat vertindamas N. R. nurodytÄ aplinkybę, kad niekuomet nėra matęs (duomenys neskelbtini), yra sukÅ«ręs kitÄ Å¡eimÄ , teisminis procesas tik daro nepataisomÄ Å¾alÄ jo Å¡eimai, darė iÅ¡vadÄ , kad jeigu paaiÅ¡kėtų, jog atsakovas N. R. visgi nuo pat (duomenys neskelbtini) gimimo žinojo, kad galimai yra mergaitės tėvas – jis savo neveikimu prisidėjo prie A.

R. ir E. R. pažeidžiant mažametės (duomenys neskelbtini) teisę žinoti savo kilmę.

9. Teismas nurodė, kad nors N. R. prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį tėvystei nuginčyti, tačiau nagrinėjamu atveju, byloje dėl tėvystės nuginčijimo jis nėra atsakovas, tėra įtrauktas į bylÄ trečiuoju asmeniu, tuo tarpu E. R. neprašė taikyti ieÅ¡kinio senaties termino tėvystei nuginčyti, todėl teismas jos netaiko (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, CPK 41 straipsnis), o ieÅ¡kiniams dėl tėvystės nustatymo ieÅ¡kinio terminas nenustatytas. Taip pat teismas nurodė, kad tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais.

Teismo nuomone, N. R. vaiko interesus nagrinėjamoje byloje tariamai iÅ¡kelia tik siekdamas pagrįsti savo reikalavimÄ ir iÅ¡vengti su tėvystės nuginčijimu ir nustatymu susijusių jo teisių ir pareigų, o ne siekdamas apsaugoti mergaitę ir užtikrinti jos interesus. Teismas vertindamas iÅ¡imtinai mažametės mergaitės interesus, ir tai, kad nėra susiklostęs socialinis ryÅ¡ys tarp vaiko ir tėvu įraÅ¡yto A. R., vaiko norÄ turėti tikrÄ jį tėvÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl tėvystės nuginčijimo nėra pagrindo.

10. Teismas vertindamas N. R. atsiliepimuose į ieÅ¡kinius nurodytÄ teiginį, kad saugant nepilnamečio vaiko interesus, psichologinę ir fizinę raidos darnÄ tėvystės nuginčijimas negalimas, nes tarp mergaitės ir ieÅ¡kovo A. R. susiformavo socialinis tėvo ir dukters ryÅ¡ys, ji laiko jį savo tėvu, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, nes tarp mergaitės ir tėvu įraÅ¡yto ieÅ¡kovo A. R. nėra socialinio ryÅ¡io, mergaitė nori turėti tėvÄ , nuginčijus tėvystę mergaitė neliks be tėvo ir bus nustatyta tikroji vaiko kilmė.

Taip pat pažymėjo, kad nepilnametės mergaitės motinos, A. R. ir N. R. veiksmai (veikimas ar neveikimas), lėmė mergaitės nesančio biologiniu tėvu, taigi ir prigimtinių pareigų perkėlimÄ kitam asmeniui, o ne biologiniam vaiko tėvui pripažintini netinkamu (nesÄ Å¾iningu, neatidžiu ir nerÅ«pestingu) įstatyme (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.186 straipsnio 2 dalis) nustatytų pareigų vykdymu.

11. Teismas nustatė, kad mažametė mergaitė nuo gimimo gyvena su motina, kuri ja rÅ«pinasi, iÅ¡laiko. N. R. nei atsiliepime į ieÅ¡kinį, nei teismo posėdžių metu neiÅ¡reiÅ¡kė noro, kad mergaitė gyventų su juo, prieÅ¡ingai nurodė, kad tai kenktų jo esamai Å¡eimai. Tad, teismas, darė iÅ¡vadÄ , kad ginčo dėl mažametės gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina, jos gyvenamojoje vietoje.

12. Teismas taip pat nurodė, kad N. R. atsiliepime į ieÅ¡kinį dėl praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo nepasisakė, nepateikė teismui duomenų apie savo turtinę padėti ar aplinkybes, kodėl negali teikti praÅ¡omo priteisti dydžio iÅ¡laikymo. E. R. prašė iÅ¡ N. R. priteisti iÅ¡laikymÄ mėnesinėmis iÅ¡mokomis po 100 Eur iki vaiko pilnametystės. Todėl, teismas atsižvelgdamas į tai, kad N. R. turi dar du nepilnamečius vaikus, vertino, kad jo turtinė padėtis leidžia teikti praÅ¡omo dydžio iÅ¡laikymÄ vaikams, nes jis yra darbingo jauno amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus nėra.

13. Vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsniu), atsižvelgdamas į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytÄ valstybės pareigÄ užtikrinti vaiko teisę į savo identiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ , bei tai, jog A. R. dar labai jauno amžiaus, jos socializacija, identiÅ¡kumas, susijęs su pavarde, dar nėra galutinai susiformavęs, o vaiko pavardės pakeitimas nepažeistų vaiko identiÅ¡kumo, iÅ¡saugotų su jo individualybe susijusius tėvo ir vaiko ryÅ¡ius, teismas sprendė ieÅ¡kovės E. R. praÅ¡ymÄ suteikti dukrai biologinio tėvo pavardę, tenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 14. Atsakovas N. R. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ ir E. R. bei A. R. ieÅ¡kiniams taikyti senatį bei juos atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 14.1. Pirmosios instancijos teismas atsakovui N. R. nustatė dvigubÄ procesinę padėtį – tiek trečiojo asmens, tiek atsakovo, ir taip sukÅ«rė pagrindÄ manipuliuoti jo teisėmis bylos procese.

Tokiu bÅ«du buvo iÅ¡ atsakovo atimta teisė į teisminę gynybÄ bei priimtas sprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. 14.2. Pirmosios instancijos teismas atsakovui siekė užkirsti keliÄ jam tenkančiomis procesinėmis teisėmis ir gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, pateikiant praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį. 14.3. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atskirai spręsti dėl dvigubų reikalavimų, t. y. tiek dėl tėvystės nuginčijimo, tiek dėl faktinės tėvystės nustatymo, kas lėmė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl senaties taikymo nagrinėjamos bylos atveju. 14.4.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo N. R., A. R. ir E. R. veiksmus/neveikimÄ , lėmusį mergaitės teisių ir pareigų prisiėmimÄ ne biologiniam tėvui, kaip nesÄ Å¾iningus, prieÅ¡ingus teisei. 14.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp mergaitės ir A. R. nėra socialinio ryÅ¡io, mergaitė neturi tėvo ir jį bÅ«tina nustatyti. 14.6. Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-31-136/2014 buvo iÅ¡spręsti A.

R. ir E. R. santuokos nutraukimo klausimai, kartu iÅ¡spręsti tiek A. R. gyvenamosios vietos, tiek jos iÅ¡laikymo klausimai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ negalėjo iÅ¡ naujo nagrinėti tapačių klausimų. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bÅ«tų suponuojama situacija, kai, remdamasi įsiteisėjusiais teismo sprendimais, E. R. galėtų reikalauti dukrai iÅ¡laikymo tiek iÅ¡ ieÅ¡kovo, tiek iÅ¡ atsakovo.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė E. R. praÅ¡o atsakovo N. R. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 15.1. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas nagrinėjamojoje byloje N. R. tiek atsakovu, tiek trečiuoju asmeniu siekė kuo aiÅ¡kiau nurodyti Å¡alių procesinę padėtį. 15.2.

Pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai pasisakė, kad byloje dėl tėvystės nuginčijimo (pagal A. R. ieÅ¡kinį), N. R. yra tretysis asmuo, o ieÅ¡kiniams dėl tėvystės nustatymo ieÅ¡kinio senaties terminas netaikomas. 15.3. Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ dalyje dėl ieÅ¡kinio senaties netaikymo priėmė, tinkamai įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertindamas iÅ¡imtinai mažametės mergaitės interesus, jos norÄ turėti tikrÄ jį tėvÄ , atsižvelgdamas į tai, kad tarp A.

R. ir mergaitės nesusiklostė socialinis ryšys, o DNR ekspertizė patvirtino (duomenys neskelbtini) tėvystę. 15.4. Atsakovas N. R. akivaizdžiai vengia prisiimti tėvo pareigas mažametės dukters atžvilgiu.

16. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ Ä¯statymo tvarka nepateikta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta. 18. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo A. R. ieškinys atsakovei E. R. dėl tėvystės nuginčijimo, bei tenkintas ieškovės E. R. ieškinys atsakovui N. R. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Iš atsakovo N. R. apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas iš esmės nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovo A. R. ieškinio atžvilgiu, kuriuo buvo prašyta nuginčyti tėvystę, N. R. nėra atsakovas ir teismas negali jo prašymu taikyti ieškinio senatį tėvystei nuginčyti.

20. Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamas. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiÅ¡kia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis.). Å ios teisės užtikrinimÄ laiduoja Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje nurodyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Lietuvos Respublikos CK 3.150 straipsnio 1 dalis numatyta, kad nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali bÅ«ti vaiko tėvas.

21. Vienas iÅ¡ principų, kuriais grindžiamas Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Å is principas reiÅ¡kia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję Å¡eimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktÄ , turi bÅ«ti siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas Å¡io pobÅ«džio bylose reiÅ¡kia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sÄ lygų, kurios lemtų visapusiÅ¡kÄ ir darniÄ raidÄ , kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatÄ , darniÄ fizinę ir psichologinę raidÄ bei visuomenei priimtinÄ auklėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-169/2010).

22. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 13 d. pirmosios instancijos teisme gautas ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinys dėl tėvystės nuginčijimo. 2018 m. balandžio 6 d. teismui pateiktas E. R. ieÅ¡kinys dėl tėvystės nustatymo. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi nutarta sujungti civilines bylas Nr. 2-475-1009/2018 ir Nr. 2-5944-1009/2018, suteikiant bylai vienÄ numerį Nr. 2-475-1009/2018. IÅ¡ byloje esančio 2011 m. lapkričio 3 d. gimusios A. R. gimimo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad mergaitės tėvu nurodytas yra A. R., motina – E. K. (dabar (duomenys neskelbtini)). 2011 m. lapkričio 15 d. E. R. ir A. R. (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ dėl tėvystės nustatymo, kuriuo prašė A. R. pripažinti A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu, įraÅ¡yti gimimo akto įraÅ¡e žinias apie tėvÄ ir suteikti jai pavardę A. R..

23. Nustatyta, kad ieškovas A. R. ir E. R. susituokė (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-31-136/2014 ieškovo A. R. ir E. R. santuoka nutraukta, nustatyta A. R. gyvenamoji vieta bei priteistas išlaikymas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos pateiktame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. R. biologinis tėvas yra N. R.. Pokalbio su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, E. R., nurodė, kad su A. R. negyvena maždaug nuo 2012 m. pabaigos. Nuo to laiko jis yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų, dukra nesidomi, nelanko, neišlaiko. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. rugsėjo 12 papildomoje išvadoje, nurodyta, kad A. R. nepažįsta ir nežino, kas yra jos tėtis.

24. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ginčo klausimÄ , vadovavosi iÅ¡imtinai prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, taip pat byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, jų visuma. IÅ¡kilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, teismas priėmė vaiko interesus labiausiai atitinkantį sprendimÄ . Byloje esanti medžiaga, t. y. DNR ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), Vaiko teisių apsaugos skyrių iÅ¡vados, A.

R. noras ir teisė turėti tikrÄ jį tėvÄ , neabejotinai patvirtina padarytÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl tėvystės nuginčijimo nėra pagrindo, o atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas atskirai sprendė tėvystės nuginčijimo ir nustatymo klausimus, kas lėmė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl senaties taikymo nagrinėjamos bylos atveju, laikytinas visiÅ¡kai nepagrįstu. Kaip ir minėta, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju įvertino visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, iÅ¡imtinai įvertino A.

R. interesus, atsižvelgė į tai, jog tarp mergaitės ir ieškovo A. R. nėra susiklosčiusio socialinio ryšio, mergaitė nuo pat kūdikystės nei faktinio, nei biologinio tėvo nežinojo, atlikta DNR ekspertizė patvirtino atsakovo N. R. tėvystę. Nagrinėjamu atveju, nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas prioritetiškai vadovavosi vaiko interesais ir toks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

25. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjo tapačius klausimus, kurie buvo iÅ¡spręsti civilinėje byloje Nr. 2-31-136/2014 pagal ieÅ¡kovės E. R. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Atsakovo teigimu, palikus galioti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bÅ«tų suponuojama situacija, kai, remdamasi įsiteisėjusiais teismo sprendimais, atsakovė E. R. galėtų reikalauti dukrai iÅ¡laikymo tiek iÅ¡ ieÅ¡kovo, tiek iÅ¡ atsakovo.

Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo skundo argumentus vertina kritiÅ¡kai ir laiko nepagrįstais. Pabrėžtina, kad CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-31-136/2014 priteistas iÅ¡ A. R. materialinis iÅ¡laikymas A. R., (duomenys neskelbtini), periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 86,89 Eur (300 Lt) nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad ieÅ¡kovas A.

R. nėra A. R. biologinis tėvas, o A. R. nėra jo dukra, ieÅ¡kovui nelieka pareigos mokėti atsakovės dukrai materialinį iÅ¡laikymÄ .

26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010,ir kt.).

27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje padarė raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ â€“ nusprendęs suteikti A. R., (duomenys neskelbtini), pavardę pagal tėvÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, neteisingai nurodė nepilnametės vardÄ ir pavardę dalyse dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio iÅ¡laikymo priteisimo, t. y. nurodyta A. R., o turėjo bÅ«ti A. R.. Tai laikytina raÅ¡ymo apsirikimais, kurių iÅ¡taisymas nepakeis sprendimo esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas iÅ¡taiso Å¡iuos raÅ¡ymo apsirikimus (CPK 276 straipsnis).

28. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėto ir pagrįsto skundžiamo teismo sprendimo, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, nepažeidė prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodomus, todėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė E. R. prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog ieÅ¡kovei E. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Taip pat nustatyta, jog byloje nėra pateikta duomenų patvirtinančių apie praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, todėl praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimÄ taip:

„Nustatyti nepilnametės A. R., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su mama E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje. Priteisti iÅ¡ atsakovo N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai A. R., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis po 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų 00 ct) nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2018 m. balandžio 6 d.) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .“ Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Danutė Burbulienė Vytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė      Â