2019-04-15 Nr. AB-9352-3-61-3-00474-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50

Administracinė byla Nr. eAS-227-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00474-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. (A. M.), P. B. (P. B.), P. B. (P. B.), A. P. (A. P.), L. B. (L. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. (A. M.), P. B. (P. B.), P. B. (P. B.), A. P. (A. P.), L. B. (L. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai A. M. (A. M.), P. B. (P. B.), P. B. (P. B.), A. P. (A. P.), L. B. (L. B.) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti 2019 m. sausio 22 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. (15/4-1)31-00055/171-58, 2019 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-00054/171-57 , 2019 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-00053/171-56, 2019 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-00095/171-100, 2019 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-00096/171-101 (toliau – ir Sprendimai); 2) taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones, t. y. sustabdyti skundžiamų sprendimų vykdymą iki galutinio sprendimo priėmimo byloje.

Pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, jog pareiškėjai privalo palikti Lietuvą. Netaikius prašomų reikalavimų užtikrinimo priemonių, galimai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala tiek pareiškėjams, tiek uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) – įmonei, kurioje pareiškėjai dirba. Pareiškėjai negalės dalyvauti teismo posėdžiuose, dėl to nebus užtikrintos jų procesinės teisės. Skundžiami sprendimai užkerta kelią pareiškėjams teisėtai dirbti Lietuvos bendrovėje. Teismui patenkinus skundą pareiškėjai įgis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, jie bus patyrę turtinę žalą, nes negalės dirbti, bus atleisti, t. y. negavę pajamų. UAB (duomenys neskelbtini) negalės toliau tęsti statybos darbų. Todėl reikalavimų užtikrinimo priemonės šioje byloje turėjo būti taikomos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundą, tačiau prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

Pasisakydamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas pažymėjo, jog šioje byloje kilo ginčas dėl Sprendimų, kuriais pareiškėjams atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikintos išduotos daugkartinės nacionalinės vizos. Teismas pažymėjo, kad asmuo, prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, turi pareigą pateikti įrodymus, jog nepritaikius reikalavimų užtikrinimo priemonių, bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala, bus pažeistos jo teises ir teisėti interesai.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi, įskaitant ir pateikiamą pirmą kartą, gali pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai teikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi dėl to, kad Lietuvos Respublikoje ketina dirbti bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini).

Teismas akcentavo, kad iš pareiškėjų skundo turinio ir pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjai neturi išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl ginčijamų Sprendimų galiojimo sustabdymas nesuteiks pagrindo pareiškėjams gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. nebus pasiekiami reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslai.

Be to, teismo vertinimu, pareiškėjų argumentai nepagrindžia, jog nepritaikius prašomų reikalavimų užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Negalėjimas dirbti įmonėje nesant legalaus darbo pagrindo, negalėjimas dalyvauti teismo posėdžiuose, kuomet pareiškėjai nurodo, kad juos atstovauja advokatas, nėra laikytina sunkiai atitaisomos ar neatitaisomos didelės žalos įrodymu ar pagrindu taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones.

Teismas sprendė, kad pareiškėjai neįrodė būtinumo taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonių, t. y. jog nepritaikius reikalavimų užtikrinimo priemonių, bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala, bus pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Teismas nenustatė, kad tokiu atveju būtų pažeistas ir viešas interesas. Šiuo atveju pareiškėjai, kuriems tenka pareiga pagrįsti reikalavimų užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomas reikalavimų užtikrinimo priemones, kad reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Be to, kaip ir nurodyta, ginčijamų sprendimų galiojimo sustabdymas nesuteiks pagrindo pareiškėjams gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. nebus pasiekiami reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslai.

III. Pareiškėjai pateiktame atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kurioje netenkintas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir prašo priimti naują sprendimą – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjai akcentuoja, kad jiems yra panaikintos daugkartinės nacionalinės vizos, dėl ko pareiškėjai privalo palikti Lietuvos Respubliką, o darbo santykiai su jais turės būti nutraukti. Pareiškėjai teismui nurodė aplinkybes, kodėl šiuo atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus pažeistas proporcingumo principas, nes pareiškėjai neturės pajamų, kas apsunkins ir jų gynybą teisme.

Teismas netenkindamas prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nemotyvavo savo priimtos nutarties, buvo neatidus bylos faktinėms aplinkybėms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjai atskirajame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Taigi, nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl pagrindo taikyti pareiškėjų prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones egzistavimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindė tuo, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus užkirstas kelias teisėtai dirbti Lietuvoje, įmonės veikla, kurioje pareiškėjai dirba, bus sutrikdyta, o vykdant ginčijamus Sprendimus pareiškėjai negalės dalyvauti teismo posėdžiuose, to pasekmė – nebus užtikrintos jų procesinės teisės. Taigi, šiuo atveju pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindė nutrauktais darbo santykiais, o tai yra finansinių sunkumų grėsme ir dėl to galinčiomis kilti neigiamomis pasekmėmis bei apribota teise dalyvauti teismo procese. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos pareiškėjų argumentus vertina kritiškai.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pateikimo metu ir šiuo metu neturi išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Sprendimų galiojimo sustabdymas nesuteiks pagrindo pareiškėjams gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. nebus pasiekiami reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslai. Taip pat pažymėtina, kad Migracijos departamento sprendimai, kuriuo atsisakoma išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime neįpareigoja pareiškėjų išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl tokių sprendimų galiojimas siekiamų pasekmių (likti Lietuvos Respublikoje) nesukelia ir negali sukelti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-495-822/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-276-756/2018).

Pareiškėjai, teikdami pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenurodė jokių aplinkybių ir neteikė įrodymų, kad nesiėmus jų nurodomos užtikrinimo priemonės jiems gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kad jų teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, todėl toks pareiškėjų prašymas negalėjo būti tenkintas. Pareiškėjų hipotetinio pobūdžio argumentai, kad bus sutrikdyta įmonės veikla, o pareiškėjai nebeturės pragyvenimo šaltinio, nesudaro pagrindo jau šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjai patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Analogiškai vertinti ir pareiškėjų argumentai dėl dalyvavimo administracinės bylos pagal jų skundą nagrinėjime. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiškėjo išvykimo iš šalies atveju jo interesus teismo proceso metu gali atstovauti jo pasirinktas advokatas (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-845-756/2016). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai teise į atstovavimą teismo procese yra pasinaudoję, apeliacinį skundą administracinėje byloje pateikė advokatas Karolis Kurapka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Kartu pastebėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjams pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012 ir kt.).

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjų prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytas aplinkybes ir taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų A. M. (A. M.), P. B. (P. B.), P. B. (P. B.), A. P. (A. P.), L. B. (L. B.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė