cc33e184-0b37-4fb0-80bc-e9d1c8db3268 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1159/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01720-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: 50.10; 113.6.1.3; (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: ArtÅ«ro Driuko, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo akcinės bendrovės „Vingriai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. dalinio sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „Vingriai“ dėl turto iÅ¡reikalavimo ir atsakovo akcinės bendrovės „Vingriai“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ dėl pripažinimo daikto savininku.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo AB „Vingriai“ lizingo sutarčių pagrindu atsakovui perduotÄ turtÄ , kuris nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2005-2006 metais su atsakovu sudarė finansinio lizingo sutartis Nr. 2005-100268, 2006-020379, 2006-070256, 2006-110406 (toliau – Ä®rengimų lizingo sutartys), kurių pagrindu ieÅ¡kovas atsakovui perdavė turtÄ (įrenginius), tačiau atsakovas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų pagal minėtas sutartis, t. y., nesilaikė sutartimis sulygtų įmokų mokėjimo terminų, įsiskolino ieÅ¡kovui, todėl ieÅ¡kovas iÅ¡ anksto įspėjęs apie sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes, nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Ä®rengimų lizingo sutartis ir pareikalavo grÄ Å¾inti jam priklausantį turtÄ .

IeÅ¡kovas ir atsakovas 2009 m. spalio 29 d. sudarė pasaugos sutartį Nr. PS2009-10/29, kuria ieÅ¡kovas perdavė atsakovui laikinai saugoti įrengimus, uždraudžiant jais naudotis ar perleisti be ieÅ¡kovo sutikimo, tačiau ieÅ¡kovui pareikalavus turtÄ grÄ Å¾inti, atsakovas Å¡io reikalavimo nevykdė.Atsakovas AB „Vingriai“ pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė jį pripažinti sudarytų finansinio lizingo sutarčių pagrindu perduoto turto bendrasavininku, įpareigoti AB „SEB Lizingas“ sustabdyti daiktų pardavimÄ ir visas sÄ lygas derinti su AB „Vingriai“, vienaÅ¡aliÅ¡kÄ AB „SEB Lizingas“ lizingo sutarčių nutraukimÄ pripažinti negaliojančiu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. daliniu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nusprendė iÅ¡reikalauti sprendime nurodytÄ ieÅ¡kovui AB „SEB lizingas“ priklausantį turtÄ iÅ¡ atsakovo AB „Vingriai“ ir perduoti jį ieÅ¡kovui.Teismas sprendime nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl lizingo sutarties vykdymo ir nutraukimo pasekmių. Lizingo (finansinės nuomos) sutarties specifika lemia, jog lizingo dalykas perduodamas lizingo gavėjui (Å¡ioje byloje – atsakovui) valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad tik sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ lizingo daiktas pereis gavėjui nuosavybėn, o iki tol lizingo dalykų savininku yra lizingo davėjas (ieÅ¡kovas) (CK 6.567 str.).

Lizingo davėjas iki visos kainos už lizingo daiktÄ sumokėjimo turi visas savininko teises į lizingo bÅ«du perkamÄ daiktÄ , tarp jų ir CK 4.95 straipsnyje numatytÄ teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, jei lizingo sutartis, gavėjui jÄ iÅ¡ esmės pažeidus, nutraukiama (CK 6.574 str.). Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas tinkamai nevykdė lizingo sutarčių, t. y., pradelsė 1 896 771,11 Lt dydžio įmokų ir delspinigių mokėjimÄ , todėl ieÅ¡kovas dėl esminio sutarčių pažeidimo, remdamasis Lizingo sutarčių bendrųjų dalių 18.6.4 ir 19.1 punktais, pagrįstai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė lizingo sutartis, pareikalaudamas grÄ Å¾inti jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas AB „Vingriai“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. dalinį sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentų neanalizavo, dėl jų sprendime nepasisakė, jų motyvuotai neatmetė, dėl to neatskleidė ginčo esmės, tuo pažeisdamas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.567 straipsnio, 6.574 straipsnio, 6.38 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Minėtos teisės normos nenumato, kad lizingo gavėjas lizingo davėjui nutraukus lizingo sutartį netenka teisės pretenduoti į iÅ¡pirktÄ lizinguotÄ turtÄ . Už keturiolika įrenginių atsakovas sumokėjo 2 046 617,94 Lt turto iÅ¡pirkimo įmokų bei 647 498 Lt palÅ«kanų, tačiau nei į vienÄ iÅ¡ jų nuosavybės teisių neįgijo, nes ieÅ¡kovas visas lizingo sutartis dėl minėtų įrenginių nutraukė. Skundžiamas sprendimas nėra nei protingas, nei teisingas, kadangi jis neproporcingai pažeidžia atsakovo interesus bei nepagrįstai legitimizuoja ieÅ¡kovo faktinį nepagrįstÄ praturtėjimÄ .

Be to, skundžiamas sprendimas pažeidžia visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nes dėl lizingo sutarčių nutraukimo ieÅ¡kovui atlyginus didesnio dydžio nuostolius (priteisinant turtÄ ir paliekant atsakovo sumokėtas įmokas bei palÅ«kanas) negu jis patyrė, pažeidžiami atsakovo interesai. Teismas turėjo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, t. y. proporcingai pagal atsakovo už įrenginius sumokėtÄ jų iÅ¡pirkimo dalį pripažindamas atsakovo nuosavybe į dalį ginčo įrenginių, atitinkamai ieÅ¡kovui priteisdamas tiek ginčo įrenginių, kiek jų atsakovas neiÅ¡pirko.

Toks ginčo Å¡alių teisėtų interesų sureguliavimas atitiktų civilinės teisės principus bei pasiektų civilinio proceso tikslÄ â€“ atkurti tarp ginčo Å¡alių teisinę taikÄ .Teismas pažeidė procesinės teisės normas, t. y. CPK 329 straipsnio 1 dalies, 329 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktų nuostatas. Be to, teismas pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punktÄ . Atsakovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ sustabdyti bylos nagrinėjamÄ , kadangi Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1801-486/2011, kurioje AB „Vingriai“ praÅ¡o teismo uždrausti AB „SEB lizingas“ nutraukti 2005 m. rugsėjo 6 d.

Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ AB „Vingriai“ iÅ¡ negyvenamųjų patalpų, ar imtis kitų veiksmų, kuriais bÅ«tų trukdoma nurodytose patalpose vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ ar patekti į Å¡ias patalpas anksčiau negu po 18 mėnesių nuo raÅ¡ytinio įspėjimo apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ ir reikalavimÄ iÅ¡sikeldinti įteikimo atsakovui. Tenkinus minėtus reikalavimus AB „SEB lizingas“ reikalavimai nagrinėjamoje byloje dėl turto iÅ¡reikalavimo negalėtų bÅ«ti tenkinami, kadangi teisę reikÅ¡ti tokį reikalavimÄ AB „SEB lizingas“ turėtu tik prieÅ¡ 18 mėnesių raÅ¡tu įspėjęs AB „Vingriai“ apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimÄ ir pateikęs AB „Vingriai“ reikalavimÄ iÅ¡sikeldinti iÅ¡ patalpų.

Faktiškai išreikalavus ginčo įrenginius iš AB „Vingriai“, Vilniaus m. 4 apylinkės teisme pareikštas ieškinys nebegalėtų būti tenkinamas, o tenkintas negalėtų būti įvykdomas. Nesustabdžius nagrinėjamos bylos ir įsiteisėjus skundžiamam daliniam teismo sprendimui, būtų pažeistos Vilniaus m. 4 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1801-486/2011 taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, teismas sprendime nusprendė dėl UAB „Nerlit“ ir UAB „L&M Vilnius“ teisių bei pareigų, o tai yra absoliutus dalinio sprendimo negaliojimo pagrindas.

Teismas netenkino suinteresuotų asmenų UAB „Nerlit“ ir UAB „L&M Vilnius“ praÅ¡ymo dėl jų įtraukimo į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nors jų teisėms ir pareigoms santykiuose su atsakovu Å¡is sprendimas sukels teisines pasekmes. Minėtame praÅ¡yme UAB „Nerlit“ ir UAB „L&M Vilnius“ nurodė, kad jie su AB „Vingriai“ tarpininkavimo sutarčių pagrindais kartu vykdo Å«kinę komercinę veiklÄ . IÅ¡reikalavus įrenginius iÅ¡ AB „Vingriai“ bus sutrikdyta AB „Vingriai“ ir UAB „Nerlit“ bei UAB „L&M Vilnius“ kaip verslo partneriu vykdoma veikla bei padaryta žala.Teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalį bei CPK 270 straipsnio 4 dalį, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ .

IÅ¡ skundžiamo sprendimo nėra aiÅ¡ku, kokiais motyvais ar įrodymais remdamasis teismas atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, kuo remdamasis darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis yra nepagrįstas, kodėl teismas netenkino atsakovo praÅ¡ymo nustatyti sprendimo vykdymo tvarkÄ .Teismas pažeidė CPK 294 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad byla nutraukiama teismo nutartimi. Teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalies atsisakymÄ priėmė, tačiau nutarties dėl to nepriėmė.Teismas pažeidė CPK 271 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas nusprendė iÅ¡reikalauti nurodytÄ turtÄ iÅ¡ atsakovo ir perduoti jį ieÅ¡kovui nenurodydamas sprendimo vykdymo terminų bei tvarkos, nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovas buvo pareiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo. IÅ¡ byloje pateikto UAB „Staklija“ raÅ¡to matyti, kad visų ginčo patalpose esančių įrenginių, tarp jų ir skundžiamu daliniu sprendimu iÅ¡reikalautų įrengimų, perkėlimas bei su tuo susiję darbai užtruktų mažiausiai 18 mėnesių ir kainuotų ne mažiau negu 2 360 000 Lt.

Sprendimo vykdymas, nenustačius sprendimo vykdymo tvarkos, bÅ«tų neracionalus, sukeltų neproporcingus nuostolius Å¡alims, kadangi atsakovas bÅ«tų priverstas neaiÅ¡ku kieno lėšomis per neapibrėžtÄ terminÄ ginčo įrenginius iÅ¡montuoti iÅ¡ jų sumontavimo vietos ir juos neaiÅ¡ku kokiu bÅ«du, kur ir kaip perduoti ieÅ¡kovui. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ praÅ¡o skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo:Teismas argumentuotai atsakė į pagrindinius iÅ¡nagrinėto ginčo aspektus, savo iÅ¡vadas pagrindė byloje pateiktais įrodymais, kas sudarė sÄ lygas ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkinti. Lizingo sutarties esmės ir teisių bei pareigų turinio aiÅ¡kinimas yra pakankami argumentai, tiesiogiai paneigiantys apelianto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus. Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad įstatymo nuostatos nenumato, jog lizingo gavėjas netenka teisės pretenduoti į iÅ¡pirktÄ lizinguotÄ turtÄ .

Pažymėtina, kad ginčo situacijoje nėra jokio apelianto „iÅ¡pirkto“ lizinguoto turto. Pats apeliantas 2010 m. lapkričio 17 d. ieÅ¡kinyje patvirtino, kad jis lizingo sutarčių dalyku buvusio turto neiÅ¡sipirko, t. y. už konkretų turtÄ sumokėjo tik tam tikrÄ jo dalį. Apelianto praÅ¡ymas pripažinti AB „Vingriai“ nuosavybės teisę į dalį įrenginių, atsižvelgiant į sumokėtas sumas, yra visiÅ¡kai naujas reikalavimas, kuris nebuvo pareikÅ¡tas pirmosios instancijos teisme, todėl negali bÅ«ti nagrinėjamas.

Nepagrįsti skundo argumentai dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi apelianto praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo tenkino iÅ¡ dalies ir civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl iÅ¡keldinimo sustabdė iki įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1801-486/2011. Apeliantas Å¡ios teismo nutarties neskundė. Vilniaus m. 4 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1801-486/2011 yra nagrinėjamas apelianto ieÅ¡kinys, susijęs su ieÅ¡kovui priklausančiomis patalpomis, kuriuo apeliantas praÅ¡o pakeisti patalpų nuomos sutartį ir uždrausti AB „SEB lizingas“ iÅ¡keldinti apeliantÄ arba trukdyti patalpose vykdyti Å«kinę – komercinę veiklÄ , anksčiau nei prieÅ¡ 18 mėnesių neįspėjus apelianto apie nuomos sutarties nutraukimÄ .

Ginčijamas dalinis teismo sprendimas nesusijęs su minėtais apelianto reikalavimais, pareikÅ¡tais Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje, dėl to teismas neturėjo pareigos sustabdyti Å¡ios bylos dalies.Teismas pagrįstai atmetė apelianto praÅ¡ymÄ dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylÄ . IeÅ¡kovui iÅ¡reikalavus jam priklausančius daiktus iÅ¡ apelianto, UAB „Nerlit“ ir UAB „L&M Vilnius“ teisės ir pareigos niekaip nėra įtakojamos, nes Å¡ie asmenys nėra susiję su lizingo sutarčių sudarymu ar nutraukimu ir gamybinių įrenginių iÅ¡reikalavimas Å¡iems asmenims nesukurs papildomų teisių ar pareigų.

Teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi nutarė priimti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio dalies atsisakymo, Å¡iam praÅ¡ymui apeliantas neprieÅ¡taravo. Taigi Å¡iuo atveju teismas jokių procesinių pažeidimų nepadarė.Teismas, nenustatydamas dalinio sprendimo įvykdymo tvarkos, nepažeidė CPK nuostatų. Civilinės bylos dalis dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo patalpų buvo sustabdyta, taigi daliniu sprendimu buvo sprendžiamas klausimas tik dėl ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančių įrenginių iÅ¡reikalavimo.

IÅ¡reikalavus ieÅ¡kovo įrenginius jie ir liktu ieÅ¡kovo patalpose be papildomo perkraustymo.Apeliantas už apeliacinį skundÄ sumokėjo netinkamo dydžio žyminį mokestį – 139 Lt. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Kadangi apeliantas ginčija dalinį sprendimÄ dėl gamybinių įrenginių iÅ¡reikalavimo, o Å¡io turto vertė sudaro 2 141 523,16 Lt, vadinasi mokėtinas žyminis mokestis sudaro 25 415 Lt, t.y. apeliantas turi primokėti 25 276 Lt žyminio mokesčio.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. rugpjūčio 13 d. gauti atsakovo RAB „Vingriai“ raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai – praÅ¡ymai prie apeliacinio skundo, kuriuo atsakovas praÅ¡o priimti naujai pateiktus įrodymus bei, tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas netenkins apeliacinio skundo ir negrÄ Å¾ins bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, skirti byloje teismo ekspertizę, jÄ atlikti pavedant UAB „Auditas ir Konsultacijos“ dirbančiai ekspertei Aldonai Kabokienei, jai pavedant atsakyti į klausimÄ , kokia buvo 14 įrenginių rinkos kaina Ä®renginių lizingo sutarčių nutraukimo dienÄ bei ekspertizės atlikimo dienÄ .

Po teismo eksperto iÅ¡vadų pateikimo, tuo atveju, jei 14 įrenginių reali rinkos kaina prie jos pridedant atsakovo pagal lizingo sutartis sumokėtas 2 694 115,94 Lt įmokas yra didesnė negu 6 147 656,63 Lt, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti, ar CK 6.574 straipsnio nuostata, jog „kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jei lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį“, jÄ taikant nagrinėjamos bylos kontekste, kai lizingo davėjas, įgyvendindamas Å¡ioje teisės normoje įtvirtintÄ teisę sugrÄ Å¾inti jam lizingo dalykÄ , siekia didesnės naudos negu jis gautų lizingo sutartis lizingo gavėjui įvykdžius tinkamai, atitinka Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintÄ teisę į nuosavybę, konstitucinius teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių bei proporcingumo principus, atsakovui sudarant galimybę šį praÅ¡ymÄ papildyti po teismo eksperto iÅ¡vadų pateikimo.Atsiliepime į atsakovo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus – praÅ¡ymus ieÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ praÅ¡o atsisakyti priimti apelianto naujai pateiktus įrodymus bei netenkinti apelianto praÅ¡ymų dėl ekspertizės skyrimo bei kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl atsakovo apeliacinio skundo apmokestinimo žyminiu mokesčiu Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad apeliantas už apeliacinį skundÄ sumokėjo netinkamo dydžio žyminį mokestį – 139 Lt, nors jo reikalavimas turėjo bÅ«ti apmokestinamas kaip turtinio pobÅ«džio reikalavimas.

Apeliacinės instancijos teismo rėmimasis faktais ir įrodymais, neminimais apeliaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos Å¡alies, atsikertančios į apeliacinio skundo argumentus, nelaikomas apeliacinio skundo ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010). Todėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomų argumentų, kad atsakovas netinkamai įgyvendino apeliacijos teisę, t. y. sumokėjo per maÅ¾Ä Å¾yminį mokestį.

Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, įmonė, kuriai iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, atleidžiama nuo žyminio mokesčio. Tuo metu, kai atsakovas padavė apeliacinį, jis neturėjo restruktÅ«rizuojamos įmonės statuso, tačiau 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį, kuria atsakovui buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla. Taigi Å¡iuo metu atsakovas turi restruktÅ«rizuojamos įmonės statusÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡is statuso pasikeitimas turi įtakos apelianto pareigos mokėti žyminį mokestį įgyvendinimui, todėl siekiant nepažeisti atsakovo teisės į apeliacijÄ , žyminio mokesčio dalies nesumokėjimas nedaro kliūčių nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¡ioje byloje.

Dėl galimo į bylÄ neįtrauktų asmenų teisių pažeidimo priimant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ Atsakovo RAB „Vingriai“ apeliacinį skundÄ pasirašė ne tik atsakovo atstovas, bet ir UAB „Nerlit“ ir UAB „L&M Vilnius“ direktoriai. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė Å¡ių asmenų teisių ir pareigų, o tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ . Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Nerlit“ ir UAB „L&M Vilnius“ nėra byloje dalyvaujantys asmenys, todėl neturi teisės paduoti apeliacinio skundo (CPK 305 str.).

Visgi aplinkybė, kad greta atsakovo apeliacinį skundÄ pasirašė ir minėtų asmenų direktoriai nedaro įtakos vertinimui, kad atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ paduoti apeliacinį skundÄ , todėl teisėjų kolegija iÅ¡ esmės nagrinėja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, tame tarpe ir dėl UAB „Nerlit“ ir UAB „L&M Vilnius“ neįtraukimo į bylÄ .Apelianto manymu, minėti asmenys neįtraukti į bylos nagrinėjimÄ nepagrįstai, kadangi minėtos bendrovės tarpininkavimo sutartimis įsipareigojo reklamuoti parduodamÄ turtÄ , surasti pirkėjus ir kt., o dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo jos nebegalės teikti tarpininkavimo paslaugų ir tikėtis naudos už Å¡ias paslaugas.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė UAB „Nerlit“ ir UAB „L&M Vilnius“ įtraukti į bylÄ . Teismo sprendimo poveikis UAB „Nerlit“ ir UAB „L&M Vilnius“ yra hipotetinis ir pernelyg nutolęs. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytu argumentu, kad Å¡ie asmenys nėra susiję su lizingo sutarčių sudarymu ar nutraukimu, gamybinių įrenginių iÅ¡reikalavimas nesukurs minėtiems asmenims teisių ar pareigų.

Minėti įrenginiai niekada nepriklausė atsakovui nuosavybės teise, ir ši aplinkybė turėjo būti žinoma tiek atsakovui, tiek UAB „Nerlit“ ir UAB „L&M Vilnius“. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime niekaip nepasisakė dėl minėtų bendrovių teisių ir pareigų, o dėl teismo sprendimo galimai atsirasiantis faktinis atsakovo negalėjimas įvykdyti tam tikrų sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nepagrindžia visų atsakovo sutartinių partnerių teisinio suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi.

Dėl privalomo bylos sustabdymo pagrindo buvimo ir apelianto nurodomų pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, nesustabdžius bylos Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti nagrinėjamÄ bylÄ , kadangi Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1801-486/2011, kurioje AB „Vingriai“ praÅ¡o teismo uždrausti AB „SEB lizingas“ nutraukti 2005 m. rugsėjo 6 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ AB „Vingriai“ iÅ¡ negyvenamųjų patalpų, ar imtis kitų veiksmų, kuriais bÅ«tų trukdoma nurodytose patalpose vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ ar patekti į Å¡ias patalpas anksčiau negu po 18 mėnesių nuo raÅ¡ytinio įspėjimo apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ ir reikalavimÄ iÅ¡sikeldinti įteikimo atsakovui.Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors pradiniu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė teismo ne tik iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ , bet ir iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančių patalpų, tačiau 2011 m. rugsėjo 28 d.

Vilniaus apygardos teismas priėmė dalinį sprendimÄ tik dėl pirmojo pareikÅ¡to reikalavimo. Tuo tarpu bylos dalį, kurioje buvo sprendžiamas pareikÅ¡tas reikalavimas dėl iÅ¡keldinimo, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi sustabdė, ryÅ¡ium su atsakovo Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme pareikÅ¡tu prevenciniu ieÅ¡kiniu. Taigi pirmosios instancijos teismas įžvelgė pareikÅ¡to prevencinio ieÅ¡kinio ryšį su Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu reikalavimu dėl iÅ¡keldinimo, tačiau neįžvelgė tokio ryÅ¡io su Å¡ioje byloje iÅ¡spręstu reikalavimu dėl įrengimų iÅ¡reikalavimo.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareikÅ¡tas prevencinis ieÅ¡kinys nėra teisiniu ryÅ¡iu susijęs su iÅ¡spręstÄ ja bylos dalimi dėl įrengimų iÅ¡reikalavimo, nes byloje, kurioje pareikÅ¡tas prevencinis ieÅ¡kinys, nėra pareikÅ¡ti jokie su ginčo įrengimais susiję reikalavimai. Apelianto argumentas, kad prevenciniu ieÅ¡kiniu siekiama uždrausti ieÅ¡kovui trukdyti ginčo patalpose vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ , o įrengimų faktinis iÅ¡reikalavimas trukdytų tokiÄ veiklÄ vykdyti, yra dirbtinis ir nepagrindžiantis dviejų bylų ryÅ¡io.

PareikÅ¡tas prevencinis ieÅ¡kinys yra susijęs su patalpų nuomos teisiniais santykiais, o vien aplinkybė, kad tam tikri objektai yra nuomojamose patalpose, neduoda pagrindo užkirsti keliÄ teismine tvarka iÅ¡spręsti tų objektų klausimÄ . Dėl lizingo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo bei dėl galimybės lizingo gavėjui įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ nesumokėjus lizingo sutartyje numatytos kainos Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo atsisakyta pripažinti jį lizingo sutartimis iÅ¡pirkinėtų daiktų bendrasavininku.

Apeliantas nurodo, kad nei CK 6.567 straipsnis, nei CK 6.574 straipsnis nenumato, kad lizingo gavėjas lizingo davėjui nutraukus sutartį netenka teisės pretenduoti į lizinguotÄ turtÄ . CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena Å¡alis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iÅ¡ trečiojo asmens kitos Å¡alies (lizingo gavėjo) nurodytÄ daiktÄ ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Lizingo sutarties esmė ir lizingo sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pasiskirstymas ne sykį buvo nagrinėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad lizingo davėjo (finansuotojo) interesas yra gauti užmokestį už suteiktÄ lizingo gavėjui valdyti ir naudotis turtÄ . Toks užmokestis palÅ«kanų forma apskaičiuojamas nuo daikto įsigijimui iÅ¡leistų pinigų sumos. O lizingo gavėjo interesas yra įsigyti verslui reikalingÄ daiktÄ , šį daiktÄ valdyti ir naudotis taip gaunant pajamų.

Lizingo gavėjas yra ekonominis daikto savininkas, tačiau teisiniu daikto savininku iÅ¡lieka lizingo davėjas. IÅ¡ CK 6.567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos lizingo sutarties sampratos akivaizdu ir lizingo gavėjui iÅ¡ anksto yra žinoma, kad nuosavybės teisę į daiktÄ jis įgis tik sumokėjęs visÄ sutartyje nustatytÄ kainÄ , jeigu sutartimi nenumatyta ko kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012). IÅ¡ byloje esančių finansinio lizingo sutarčių matyti, kad jomis aiÅ¡kiai nustatyta, jog visÄ lizingavimo laikotarpį ir jam pasibaigus iki turto priėmimo – perdavimo klientui nuosavybėn akto pasiraÅ¡ymo momento turtas nuosavybės teise priklauso SEB VB lizingui, o nuosavybės teisę į turtÄ klientas įgyja visiÅ¡kai sumokėjęs mokėjimų sÄ skaitoje – grafike nurodytus mokėjimus arba iÅ¡pirkęs turtÄ anksčiau termino bei įvykdęs kitas sutartyje numatytas sÄ lygas.

Taigi nei lizingÄ reglamentuojančios CK normos, nei atsakovo sudarytos sutartys nepatvirtina galimybės įgyti nuosavybės teisėn lizingo sutarties dalykÄ , pilnai neįvykdžius įsipareigojimų pagal lizingo sutartis. PrieÅ¡ingas teisės aiÅ¡kinimas sumenkintų lizingo sutarties užtikrinamÄ jį pobÅ«dį, paneigtų lizingo davėjo teisių apsaugos garantijas ir prieÅ¡tarautų lizingo sutarties esmei. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas pažeidė lizingo sutartis, nesilaikydamas mokėjimų grafiko, todėl ieÅ¡kovas Å¡ias sutartis pagrįstai nutraukė.

Nutraukus sutartis, iÅ¡nyko teisinis pagrindas atsakovui naudotis lizinguotu turtu ir negrÄ Å¾inti jo ieÅ¡kovui. Lizingo sutartys reglamentuoja lizingo gavėjo pareigos grÄ Å¾inti lizingo sutarties dalykÄ Ä¯gyvendinimÄ , o negrÄ Å¾indamas lizingo sutarties dalyko, ieÅ¡kovas sudarytas lizingo sutartis pažeidė, todėl yra teisinis pagrindas ginti pažeistas ieÅ¡kovo teises. Nesudaro pagrindo pripažinti lizingo gavėjo nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyku esančius daiktus ar dalį daiktų argumentai, susiję su Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Verslo apskaitos standartų taikymu.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su Å¡iais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat Å¡eimos santykius (CK 1.1. str. 1 d.). Apmokestinimas yra civilinių teisinių santykių (pvz., civilinės apyvartos, veiklos vykdymo arba tam tikro turto turėjimo) padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011). Taigi ne buhalterinė apskaita ir ne apmokestinimas lemia civilinius teisinius santykius, o juridiniai faktai, su kurių buvimu teisės aktai sieja civilinių teisinių santykių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pasibaigimÄ .

Kadangi mokestiniai teisiniai santykiai atsiranda vėliau, nei civiliniai teisiniai santykiai, tai mokesčių teisės aktai nedaro įtakos civilinių teisinių santykių kvalifikavimui. Dėl apelianto nurodomo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nebuvimo Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš teismo sprendimo motyvų nėra aišku, kuo remdamasis teismas atmetė priešieškinio reikalavimus. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nėra išsamūs. Visgi iš teismo sprendimo argumentų yra pakankamai aišku, kodėl tenkindamas ieškinį teismas netenkina priešieškinio.

Nepaisant pirmosios instancijos teismo motyvų neišsamumo, byla iš esmės yra išspręsta teisingai (CPK 329 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, papildyti apeliacinės instancijos teismo argumentacija, leidžia apeliantui suprasti, kodėl jo priešieškinys nėra tenkinamas. Dėl apelianto nurodomo pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo, susijusio su sprendimo vykdymo tvarkos nenustatymu Apeliantas argumentuoja, kad nenustatydamas sprendimo vykdymo tvarkos pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, o dalinio sprendimo vykdymas, nenustačius jo vykdymo tvarkos, sukeltų neproporcingus nuostolius šalims.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė sprendimo vykdymÄ atidėti 18 mėnesių. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, kad apeliantas prieÅ¡tarauja greitam ginčo įrenginių iÅ¡montavimui ir perdavimui ieÅ¡kovui. Taigi apeliantas siekia sprendimo įvykdymo atidėjimo arba sprendimo vykdymo tvarkos ir termino nustatymo. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimo vykdymas yra savarankiÅ¡ka civilinio proceso stadija, paprastai sekanti po to, kai įsiteisėja vykdytinas sprendimas.

Teismo sprendimo vykdymo tvarkos nustatymas arba vykdymo atidėjimas neturi įtakos paties teismo sprendimo, kuriuo nusprendžiama dėl Å¡alių teisių ir pareigų apimties, teisėtumui. Teismo sprendimo vykdymo tvarka lemia tik tai, kaip bus realiai įgyvendinamos teismo sprendime nustatytos Å¡alių teisės ir pareigos. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Remiantis CPK 284 straipsnio 2 dalimi, jeigu CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo iÅ¡spręsti teismo sprendimu, jie iÅ¡nagrinėjami teismo posėdyje, praneÅ¡us dalyvaujantiems byloje asmenims. Å ių asmenų neatvykimas nekliudo iÅ¡spręsti teismui iÅ¡keltÄ klausimÄ . Taigi teisės aktai numato galimybę sprendimo vykdymo atidėjimo ar jo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimÄ spręsti tiek teismo sprendimu, tiek ir priėmus teismo sprendimÄ . Taigi apeliantui, siekiančiam sprendimo vykdymo atidėjimo, nėra užkirstas kelias atskiru procesiniu praÅ¡ymu kreiptis į sprendimÄ priėmusį pirmosios instancijos teismÄ ir iÅ¡dėstyti argumentus, kodėl sprendimo vykdymas turi bÅ«ti atidėtas arba kokia konkreti jo vykdymo tvarka turėtų bÅ«ti nustatyta.

Teismas tokį klausimÄ spręs remdamasis CPK 284 straipsnio 2 dalimi. Atkreiptinas dėmesys į ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomus argumentus, kad kadangi įrenginiai yra jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose, tai Å¡iuo metu jų iÅ¡montavimo ir perkraustymo klausimas nėra aktualus. Å ie argumentai gali bÅ«ti įvertinti pirmosios instancijos teismo, jeigu jam bÅ«tų pateiktas praÅ¡ymas atidėti sprendimo vykdymÄ arba nustatyti jo vykdymo tvarkÄ . Dėl apelianto naujų argumentų, susijusių su jo naujai nurodomomis aplinkybėmis Apeliantas procesiniame praÅ¡yme, pateiktame apeliacinės instancijos teismui, nurodo, kad Å¡iuo metu atsakovas yra restruktÅ«rizuojama įmonė, kuriai ginčo įrenginiai reikalingi veiklai vykdyti, įrenginių naudojimas restruktÅ«rizavimo laikotarpiu palengvintų restruktÅ«rizavimo plano įgyvendinimÄ bei kreditorių reikalavimų patenkinimÄ .Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi galimybės patikrinti apelianto nurodomų teiginių apie ginčo įrenginių reikalingumÄ restruktÅ«rizuojamos įmonės veiklai teisingumo.

Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad nepriklausomai nuo to, ar Å¡ie įrenginiai bÅ«tini atsakovo, kaip restruktÅ«rizuojamos įmonės, veiklai, Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo normos neriboja lizingo davėjo galimybės iÅ¡reikalauti jam nuosavybės teise priklausantį daiktÄ iÅ¡ restruktÅ«rizuojamos įmonės. Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatyme nėra specialių teisės normų, kurios saugotų restruktÅ«rizuojamÄ lizingo gavėjÄ nuo lizingo davėjo reikalavimų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatyme nenustatyta kreditorių ar trečiųjų asmenų teisės susigrÄ Å¾inti (iÅ¡sireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausantį turtÄ iÅ¡ restruktÅ«rizuojamos įmonės valdymo ribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2011). Taigi atsakovo kaip restruktÅ«rizuojamos įmonės statuso įgijimas nedaro poveikio Å¡ios bylos nagrinėjimui.Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas yra pareiÅ¡kęs negrÄ Å¾intų įrenginių vertės reikalavimÄ atsakovo restruktÅ«rizavimo byloje taip pat neleidžia teigti, kad ieÅ¡kovas siekia ne ginčo įrenginių iÅ¡reikalavimo, tačiau jų vertės atlyginimo.

IeÅ¡kovo reikalavimas atsakovo restruktÅ«rizavimo byloje nėra patvirtintas, o pats ieÅ¡kovas atliepime į atsakovo praÅ¡ymÄ nurodė, jog iÅ¡reikalavus ginčo įrenginius, jo finansinis reikalavimas restruktÅ«rizavimo byloje bus patikslintas. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmeta kaip teisiÅ¡kai neįmanomÄ prielaidÄ , kad ieÅ¡kovas gautų dvigubÄ savo reikalavimo patenkinimÄ , t. y. kad tiek bÅ«tų iÅ¡reikalauti ginčo įrenginiai, tiek bÅ«tų patenkintas analogiÅ¡kos vertės jo finansinis reikalavimas restruktÅ«rizavimo byloje.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmeta atsakovo praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę ginčo įrenginių vertei nustatyti, kadangi tokios ekspertizės rezultatai bÅ«tų teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui. Nepriklausomai nuo ieÅ¡kovo siekiamų iÅ¡reikalauti įrenginių vertės, ta vertė nepatvirtintų atsakovo teisės įgyti nuosavybės teisę į dalį įrenginių ar dalinę nuosavybę į visus įrenginius, nes tokiam įgijimui nėra teisinio pagrindo. Be to, lizingo dalyko vertė nepaneigia lizingo davėjo teisės lizingo gavėjui pažeidus sutartį jÄ nutraukti ir reikalauti jam grÄ Å¾inti sutarties dalykÄ (CK 6.574 str.).Galiausiai Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija neįžvelgia galimo CK 6.574 straipsnio prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Be to, formuluodamas praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ argumentų dėl minėtos normos prieÅ¡taravimo Konstitucijai apeliantas taip pat nenurodė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti šį sprendimÄ nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Nors atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas suformulavo praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti apeliacinės instancijos teismui iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.), todėl toks praÅ¡ymas netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                               ArtÅ«ras Driukas Rimvydas Norkus Egidijus Žironas