cc32df62-05c4-47ba-9286-514fa3e5a42b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1193-561/2010(Proceso Nr. 3-61-3-00368-2010-3)Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 16.8; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gegužės 21 d.                                                                         Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant A.

Seržantovič, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei N. A., atsakovų atstovei J. Gedgaudaitei-Fiodorovienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. B. skundÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                           n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas G.

B. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, solidariai priteisti jam 1759,02 Lt darbo užmokesčio nepriemokÄ .Skunde G. B. nurodė, kad dirba Vilniaus AVPK Vilniaus m. 7-ojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio specialistu. Skundo reikalavimÄ pagrindė paaiÅ¡kindamas, jog pagal iki 2007-10-01 galiojusiÄ Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) redakcijÄ , valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iÅ¡ sudedamųjų dalių buvo priemokos ir priedai, kurių suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos (23 straipsnio 2 dalis). 2007-06-07 Seimas priėmė VTÄ® 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 221, 481, 501 straipsniais įstatymÄ , kuris įsigaliojo (su tam tikromis iÅ¡imtimis) 2007-10-01.

Å io įstatymo 11 straipsniu buvo papildyta VTÄ® 23 straipsnio 2 dalis (2002-04-23 redakcija). Pagal VTÄ® 23 straipsnio 2 dalyje (2007-06-07 redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumÄ , kuri negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, nebebuvo įskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä (VTÄ® 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2002-04-23 redakcija)), taip pat nebuvo įskaitomas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas (VTÄ® 25 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2007-06-07 redakcija)), tačiau nuostata, kad valstybės tarnautojams mokamų kitų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, iÅ¡liko.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” (bylos Nr. 14/07-17/08-25/08-39/08) konstatavo, kad aukščiau paminėtas reguliavimas yra neteisėtas. PareiÅ¡kėjo teigimu, taikant tokį teisinį reguliavimÄ , jam nuo 2006-04-01 iki 2008-12-31 buvo neiÅ¡mokėta 1759,02 Lt priedų ir priemokų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 186 straipsnio 2 dalimi, yra sudedamoji darbo užmokesčio dalis.Skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju yra galimas ir civilinės atsakomybės valstybei taikymas, kadangi, pareiÅ¡kėjo teigimu, bet kokie Seimo veiksmai (neveikimas) yra pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais.

Seimas Lietuvoje savarankiÅ¡ko teisinio subjektiÅ¡kumo (juridinio asmens statuso) neturi. Pagal analogijÄ taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2.81 straipsnio 1 dalį, neteisėti Seimo veiksmai (neveikimas) sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu gali bÅ«ti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės (Civilinio kodekso 6.273 straipsnis). IÅ¡ vienos pusės Lietuvos valstybei yra taikytina civilinė atsakomybė, o iÅ¡ kitos pusės dėl neteisėtų valstybės veiksmų G.

B. nebuvo iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis, todėl abu atsakovai turėtų atsakyti solidariai (Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis pagal analogijÄ ). Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjo G. B. atstovė palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti, o praleistÄ senaties terminÄ prašė atnaujinti, nes darbo užmokesčio neiÅ¡mokėjimas susidarė 2008 m. spalio mėnesį.Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiÅ¡kėjo G. B. skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį Vilniaus AVPK atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstÄ , argumentuodamas, kad Vilniaus AVPK, apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius G.

B., pagrįstai taikė VTĮ 23 straipsnio 2 dalį ir veikė teisėtai, t.y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Paaiškino, jog apskaičiuodamas pareiškėjui darbo užmokesčio priedų ir priemokų dydžius, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, kurie turi būti taikomi tol, kol neteks galios arba kol Konstitucinio Teismo nebus konstatuota, kad jie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija). Kadangi Vilniaus AVPK, mokėdamas priedus ir priemokas G. B., nepažeidė nei vieno teisės akto, atsakovo veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ar kaltės. Pažymėjo, kad Lietuvoje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, reiškianti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai.

Teismų praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį, o praeityje susiklosčiusių teisinių santykių Å¡iais nutarimais pakeisti negalima. Ä®vertinus tai, kad sprendimai, kuriais pareiÅ¡kėjui buvo taikomas darbo užmokesčio ribojimas, buvo priimti iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie sprendimai atitiko tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas. Atkreipė dėmesį, kad pagal galiojančius teisės aktus Vilniaus AVPK, kaip biudžeto asignavimų valdytojui, kyla pareiga tikslingai naudoti biudžeto lėšas, kurios jam yra skirtos atitinkamų funkcijų vykdymui, tuo tarpu biudžeto formavimas priklauso ne Vilniaus AVPK, o Vyriausybės kompetencijai, todėl vienintelis tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės.PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas G.

B. praÅ¡o priteisti 1759,02 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio sumÄ . Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog atskaitymus nuo pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio patvirtina atsiskaitymo lapeliai, kuriuose nurodytos sumos (su minuso ženklu) neatitinka pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų sumų, t.y. 70 procentų ribojimas buvo pritaikytas 1584,80 Lt, o ne 1759,02 Lt sumai, pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neteisingai nurodytos sumos reikia tikslinti. Taip pat pabrėžė, jog reikalavimams dėl darbo užmokesčio ar kitų socialinių garantijų iÅ¡mokų priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų senaties terminas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas G.

B. praÅ¡o priteisti jam dalį lėšų, kurios buvo atskaitytos 2006 metais (viso 36,14 Lt) ir 2008 metais už 2006 metus (1 ketvirtį – 102,65 Lt, 2 ketvirtį – 540,52 Lt, 4 ketvirtį – 277,20 Lt), Å¡ioje dalyje (suma iÅ¡ viso – 956,51 Lt) G. B. yra praleidęs senaties terminÄ skundui paduoti, kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 6 p., sudaro pagrindÄ bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Vilniaus AVPK atstovė su G.

B. skundu nesutiko, palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti, o Vilniaus AVPK paÅ¡alinti kaip netinkamÄ atsakovo Lietuvos valstybės atstovÄ . Taip pat palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , kad už 2006 metus yra praleistas senaties terminas ir prašė jį taikyti. Byloje kilęs ginčas, ar teisėtai ir pagrįstai pareiÅ¡kėjui G. B. neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis (1759,02 Lt), kuri susidarė laikotarpiu nuo 2006-04-01 iki 2008-12-31, kai atsakovas Vilniaus AVPK taikė 70 procentų pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimÄ pagal VTÄ® 23 straipsnio 2 dalį.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad G. B. laikotarpiu nuo 2003-12-08 iki 2008-08-31 dirbo Vilniaus m. VPK 7-ojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės vyresniuoju postiniu, laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-09-30 dirbo Vilniaus m. VPK 7-ojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės specialistu, o nuo 2008-10-01 dirba Vilniaus AVPK Vilniaus m. 7-ojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės specialistu (b. l. 31-33), todėl jam, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, apskaičiuojant darbo užmokestį yra taikomos VTÄ® VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, reglamentuojančios darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ (VTÄ® 4 str.).PareiÅ¡kėjas G.

B. praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Vilniaus AVPK ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos AVPK, neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio nepriemokos 1759,02 Lt sumÄ už laikotarpį nuo 2006-04-01 iki 2008-12-31.Vadovaujantis Vilniaus AVPK pažymų (suvestiniai atsiskaitymo lapeliai už 2006 m. Nr. (duomenys neskelbtini), už 2007 m. Nr. (duomenys neskelbtini), už 2008 m. Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis (b. l. 5-7), nustatyta, kad dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo iÅ¡ G.

B. darbo užmokesčio 2006 m. buvo atskaityta 36,14 Lt (4,70 Lt balandžio mėn. ir 31,44 Lt gruodžio mėn.), 2007 m. atskaityta 343,54 Lt (visa suma gruodžio mėn.), o 2008 m. atskaityta 1205,12 Lt (181,52 Lt kovo mėn., 101,88 Lt liepos mėn. ir 1,35 Lt spalio mėn., taip pat 102,65 Lt už 2006 m. 1-Ä ketvirtį, 540,52 Lt už 2006 m. 2-Ä ketvirtį ir 277,20 Lt už 2006 m. 4-Ä ketvirtį). IÅ¡ viso laikotarpiu nuo 2006-04-01 iki 2008-12-31 pareiÅ¡kėjui G. B. neiÅ¡mokėta 1584,80 Lt darbo užmokesčio.Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja VTÄ® 23-26 straipsnių nuostatos, kurios pagal VTÄ® 4 straipsnio 2 dalį statutiniams valstybės tarnautojams taikomos be iÅ¡lygų.VTÄ® 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos.

Priedų ir priemokų suma negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi VTÄ® 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ VTÄ® 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimus, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 priėmė nutarimÄ ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad VTÄ® VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, ir ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad Vilniaus AVPK už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio, Å¡venčių dienomis ir nakties metu bei už papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia.Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, ir vadovaudamasis Konstitucinio Teismo iÅ¡vadomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo G.

B. reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį yra pagrįstas. Sutinkamai su Darbo kodekso 16, 93 straipsniais, įvertinus tai, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga, darbo užmokestis priteisiamas tiesiogiai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbdavio. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime yra pažymėjęs, kad VTÄ® 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, jog ir vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbÄ turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų vykdomos paisant Å¡io įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo.

Tuo remiantis, konstatuotina, kad už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir darbo neatitinkantį apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį. Nagrinėjamu atveju G. B. į tarnybÄ priėmė Vilniaus AVPK vadovybė, todėl bÅ«tent Vilniaus AVPK, kaip darbdaviui, kilo pareiga teisingai apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti G. B. darbo užmokestį už jo atliktÄ darbÄ . G. B. skunde be Vilniaus AVPK, atsakove taip pat nurodo ir Lietuvos valstybę. Tačiau teismas daro iÅ¡vadÄ , kad G.

B. tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su Vilniaus AVPK, t.y. subjektu, privalančiu mokėti jam darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus. Todėl bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamu atsakovu byloje, jeigu pareiÅ¡kėjas, formuluodamas savo reikalavimus, praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais.

Kadangi nagrinėjamoje byloje G. B. praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, atsakovu yra tiesioginis pareiÅ¡kėjo darbdavys, t.y. Vilniaus AVPK.IÅ¡analizavęs teisinį reguliavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo G. B. metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ numatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiÅ¡kėjo teisės į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ .

Jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau priimtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas adm. byloje Nr. A1-638/2005 pažymėjo, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas.

Atsakovas Vilniaus AVPK pareiÅ¡kėjo G. B. reikalavimui dalyje dėl už 2006 m. dirbtus virÅ¡valandžius neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio praÅ¡o taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas bendras trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-397/2010 konstatavo, kad dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , nustatymas iÅ¡ esmės suponuojamas dvejopo pobÅ«džio aspektų aiÅ¡kinimo bei vertinimo:

1) atitinkamų įrodymų, leidžiančių spręsti apie konkretaus asmens (pareiÅ¡kėjo) subjektyvaus suvokimo apie tariamÄ jo teisės pažeidimo laikÄ , įvertinimu, 2) materialinės teisės normos, kuri tariamai yra pažeista, aiÅ¡kumu ta prasme, kiek ji yra aiÅ¡ki ir suprantama konkrečiam asmeniui (pareiÅ¡kėjui), kuris kreipėsi į teismÄ dėl savo teisės gynimo. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo G. B. skundas teismui paduotas 2010-02-09 (b. l. 2), o ginčas keliamas dėl iÅ¡mokų, mokėtų už laikotarpį nuo 2006-04-01 iki 2008-12-31.

Taigi, laikytina, kad ieÅ¡kinio senaties terminas dalyje dėl neiÅ¡moktos darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2006-04-01 iki 2007-02-09 buvo praleistas. G. B. skunde praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2006-04-01 iki 2008-12-31. Suvestinių atsiskaitymo lapelių duomenys patvirtina, kad už 2006 m. dirbtus virÅ¡valandžius pareiÅ¡kėjui buvo neiÅ¡mokėta 956,51 Lt suma (36,14 Lt iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio buvo atskaityta 2006 m., o 920,37 Lt iÅ¡ G.

B. darbo užmokesčio buvo iÅ¡skaičiuota 2008 m. rugsėjo mėn., nurodant, kad sumos iÅ¡skaičiuojamos už 2006 m. 1, 2 ir 4 ketvirtį).Atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.127 straipsnį, kuris nustato, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kininio senaties pradžios terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo tos dienos, kada pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai gavo mažesnį nei priklauso darbo užmokestį (LVAT administracinė byla Nr. A-63-805/2008).

Kadangi 920,37 Lt suma už 2006 metais dirbtus virÅ¡valandžius pareiÅ¡kėjui atskaityta tik 2008 m. rugsėjo mėn., laikytina, kad tik 2008 m. rugsėjo mėn. pareiÅ¡kėjas sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ , todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad reikalavimo dalyje dėl 920,37 Lt sumos, kuri pareiÅ¡kėjui už 2006 m. virÅ¡valandžius atskaičiuota 2008 m. rugsėjo mėn., trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra pasibaigęs.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-12-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1285/2009 nurodė, kad administraciniai teismai, atsižvelgdami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006-01-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; teisėjų kolegijos 2008-02-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2009-06-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009), savo iniciatyva turi nagrinėti ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumÄ .

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis), teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 3-4 dalys, 2002 m.

Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (2009-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037/2009). Administracinėse bylose, kuriose darbo užmokesčio nemokėjimas buvo susijęs su antikonstitucinio teisės akto taikymu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį terminÄ atnaujino (A-1285/2009, A-969/2009, A-159/2010). Kadangi tokios aplinkybės buvo taikomos aukÅ¡tos kvalifikacijos teisėjų bylose, nepažeidžiant asmenų lygiateisiÅ¡kumo principo, analogiÅ¡kos nuostatos taikytinos ir Å¡ioje byloje, sprendžiant senaties termino atnaujinimo klausimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo G. B. darbo užmokesčio teisinis reglamentavimas Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu konstitucinėms nuostatoms, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinio senaties terminas, numatytas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje, dėl 2006 metais neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies (36,14 Lt) atnaujintinas.Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ .

Pagal Å¡io kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Å iuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Å is apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. Taikant nurodytus G. B. priteistinos neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio sumos apskaičiavimo kriterijus bei atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2006-04-01 iki 2008-12-31, taip pat į byloje esančius duomenis apie pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos dalį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad G.

B. priteistina neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio suma susidarė per laikotarpį, nevirÅ¡ijantį trejų metų.Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo G. B. reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas. Vadovaujantis byloje pateiktais Vilniaus AVPK suvestiniais atsiskaitymo lapeliais, nustatyta, kad G. B. laikotarpiu nuo 2006-04-01 iki 2008-12-31 neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio suma yra 1584,80 Lt, todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas priteisti jam 1759,02 Lt neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2006-04-01 iki 2008-12-31 tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant 1584,80 Lt sumÄ .G.

B. skunde atsakove nurodo ir Lietuvos valstybę. Tačiau, kaip jau buvo minėta, už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį. PareiÅ¡kėjo G. B. ir atsakovės Lietuvos valstybės, iÅ¡ kurios jis solidariai praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo. Valstybė nebuvo atsakinga už pareiÅ¡kėjo darbo organizavimÄ , todėl G. B. reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

    Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p.., 127 str., 129 str., teismas                                                        n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo G. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.           Priteisti G. B. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1584,80 Lt Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis litus 80 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.           Kitoje dalyje G.

B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                             ArÅ«nas Kaminskas                                                                                                               Â