2016-02-29 Nr. AB-4870-3-61-3-01156-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-436-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01156-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – ir Varėnos r. PK), priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai ir 50 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Paaiškino, kad jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, todėl dažnai iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo buvo vežamas į Varėnos r. PK areštinę (toliau – ir areštinė), kurioje buvo laikomas nuo 7 iki 14 dienų. Nurodė, kad Varėnos r. PK areštinėje buvo laikomas periodiškai nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2013 m. lapkričio 26 d. Iš viso Varėnos r. PK areštinėje pareiškėjas kalėjo 88 paras. Būdamas Varėnos r. PK areštinėje visada atsisakydavo maisto davinio (patiekalų, gamintų su mėsa), kadangi yra vegetaras, todėl visą laiką būdavo alkanas.

Areštinės pareigūnams ne vieną kartą yra sakęs, kad yra vegetaras, tačiau visada sulaukdavo vienintelio atsakymo, kad tokio maisto niekas netiekia. Pareiškėjas su prašymais ir skundais kreipėsi į Departamentą, kuris visada pateikdavo vienodus atsakymus, problemos nespręsdavo ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai (toliau – ir Ministerija) teikdavo klaidingą informaciją, kad suimtieji areštinėje būna labai trumpą laiko tarpą, todėl netikslinga užtikrinti reikiamą maitinimą. Departamentas, kaip centrinis administravimo subjektas, turėjo užtikrinti, kad jam pavaldžiose įstaigose su asmenimis būtų elgiamasi nepažeidžiant jų teisių.

Pareiškėjas pabrėžia, kad, pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, tiekiant maistą turi būti atsižvelgiama į suimtųjų religinius įsitikinimus. Pareiškėjo manymu, VšĮ Varėnos ligoninei tikrai nebūtų sunkumų tiekti vegetarinį maistą, tačiau tiesiog areštinės pareigūnai nenori veikti taip, kaip reikalauja įstatymai. Atkreipė dėmesį, kad, pagal Policijos generalinio komisaro 2003 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. V-100 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių asmenims, laikomiems areštinėje nustatymo“ nuostatas, įmanoma ir tikslinga asmenims, turintiems maitinimosi ypatumų dėl jų religinių įsitikinimų, užtikrinti galimybę tam tikrą maisto produktą pakeisti kitu maisto produktu.

Pažymėjo, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija, nes dėl tokio areštinės pareigūnų elgesio buvo žeminamas jo orumas, o tai yra žiaurus elgesys ir jo diskriminacija. Toks pareigūnų elgesys taip pat prilygo kankinimui Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme, kadangi 3 mėnesius turėjo badauti. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jam buvo trukdoma išpažinti savo pasirinktą religiją, pareiškėjas buvo priverstas dėl fizinių ir dvasinių kančių atsisakyti savo religinių įsitikinimų (budizmo).

Pareigūnų replikos bei pašaipos vertė jį jaustis beteisiu asmeniu. Dėl to patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, slėgė niūrios mintys, dėl badavimo buvo sutrikdyta jo sveikata bei psichika.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba palikti nenagrinėtą.

Nurodė, kad šioje byloje yra teisinis pagrindas palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtą, kadangi jis teismui kitoje byloje nurodė tą patį ginčo objektą – netinkamą maitinimą jo buvimo Varėnos r. PK areštinėje metu. Pareiškėjo teiginiai, kad, būdamas Varėnos r. PK areštinėje, negaudavo vegetarams skirto maisto, dėl to neva buvo priverstas badauti, visiškai neatitinka tikrovės. Pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, nepateikė nė vieno tai patvirtinančio įrodymo. Varėnos r. PK nurodė, kad pareiškėjas, būdamas Varėnos r. PK areštinėje, nepateikė pareigūnams jokių duomenų, jog yra vegetaras ir kad jam reikalingas kitoks maitinimas nei kitiems areštinėje esantiems asmenims. Pareiškėjas dėl to nepateikė nė vieno skundo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui ar kitiems komisariato pareigūnams. Areštinėje laikomų asmenų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo registracijos žurnale pareiškėjo skundų dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų negauta. Pareiškėjas niekada areštinėje nekentė alkio, išskyrus atvejį, kai buvo nurodęs, kad badauja dėl Lukiškių TI-K kalinimo sąlygų. Todėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą. Pažymėjo, kad pareiškėjas kitoje byloje teismui nurodė tą patį ginčo objektą – netinkamą maitinimą jo buvimo Varėnos r. PK areštinėje metu. 2014 m. kovo 31 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo ir pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Taigi yra teisinis pagrindas palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas, būdamas Varėnos r. PK areštinėje, nesikreipė į pareigūnus dėl vegetarinio maisto skyrimo, dėl to šis klausimas ir negalėjo būti svarstomas. Šiais rašytiniais įrodymais teismas neturėjo pagrindo abejoti. Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. I-4661-244/2014 keliami reikalavimai nėra analogiški nagrinėjamoje byloje keliamiems reikalavimams, t. y. jis administracinėje byloje Nr. I-4661-244/2014 kėlė ginčą dėl to, kad nebuvo išduotas maisto davinys, etapuojant jį į iš Varėnos r. PK areštinės į Lukiškių TI-K, tačiau dėl vegetarinio maitinimo užtikrinimo Varėnos r. PK jokio reikalavimo nekėlė, todėl palikti skundą nenagrinėtą nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad išpažįsta budizmą, tačiau šis klausimas plačiau nenagrinėtinas, nes neįrodyta, kad būdamas areštinėje būtų teikęs prašymus dėl vegetarinio maitinimo, juo labiau religiniu pagrindu. Atsižvelgęs į pateiktus įrodymus bei į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog Varėnos r. PK ir Departamentas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ir teisėtus interesus ir dėl to pareiškėjas būtų patyręs žalą, teismas konstatavo, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra, kadangi nenustatyta neteisėtų veiksmų, t. y. vienos civilinės atsakomybės sąlygos, kurios pakanka, jog pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą būtų netenkinamas (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti arba grąžinti pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Tvirtina, kad Varėnos r. PK areštinės pareigūnai neregistruodavo kalinamų asmenų prašymų. Pareiškėjas teigia prašęs pareigūnų jam tiekti vegetarinį maistą. Pabrėžia, kad Departamentas 2013 m. lapkričio 29 d. raštu „Dėl O. B. skundo“ Nr. 5-S-4843 patvirtino, jog policijos komisariatų areštinėse asmenims yra tiekiamas maitinimas tik pagal bendrą valgiaraštį. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjui nebuvo duodamas vegetarinis maistas. Departamentas ir Ministerija taip pat ir kituose atsakymuose teigė, kad teisės aktai, reglamentuojantys laikomų asmenų areštinėse maitinimą, nenumato vegetariško maisto tiekimo kalinamiems asmenims. Pabrėžia, kad pareigūnai turėjo vadovautis Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalimi. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Departamentui teikė ne vieną skundą dėl netiekiamo vegetarinio maisto areštinėse. Paaiškina, kad nebuvo pradėjęs bado akcijos, o tiesiog neturėjo galimybės pilnavertiškai maitintis vegetarišku maistu Varėnos r. PK areštinėje. Dėl negauto vegetariško maisto pareiškėjui buvo sunkiau laikytis religinės praktikos. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą buvo neobjektyvus.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pabrėžia, kad pareiškėjo laikymo areštinėje metu buvo tiekiamas maitinimas iš VšĮ Varėnos ligoninės valgyklos. Kai areštinėje laikomi asmenys turi kokių nors sveikatos sutrikimų, jiems gali būti paskirtas specialus maitinimas. Nėra duomenų, kad pareiškėjui nuo areštinėje tiekto maisto būtų pablogėjusi sveikata ar paūmėję kokie nors lėtiniai susirgimai. Varėnos r. PK nuomone, pareiškėjas pats nebendradarbiavo su pareigūnais, neinformuodamas jų, kad pageidauja vegetariško maitinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, neturtinė žala jam buvo padaryta neteisėtai neskiriant vegetarinio maitinimo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato areštinėje laikotarpiais nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. lapkričio 26 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Taigi pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėjo būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nenustatė, kad atsakovas, vykdydamas jam teisės aktų nustatytas funkcijas bei priskirtus uždavinius, tinkamai neatliktų pavestų pareigų ar jas vykdytų pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Kadangi teismas nenustatė, jog Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnai būtų pažeidę imperatyvias teisės aktų nuostatas ar kad jų veiksmai būtų neteisėti, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnyje nustatyta, jog suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Asmenys policijos areštinėse maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių asmenims, laikomiems policijos komisariatų areštinėse, patvirtinimo“.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintose Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėse, kurios taikytinos ir maisto tiekimui areštinėse laikomiems asmenims, nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei, t. y. pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams, valgiaraštį nedirbantiems vyrams, valgiaraštį dirbančioms moterims, valgiaraštį nedirbančioms moterims, valgiaraštį nepilnamečiams, valgiaraštį nėščioms moterims ir valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms), valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms), dietinio maitinimo valgiaraštį.

Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų pateikęs žodinį ar rašytinį prašymą dėl vegetarinio maitinimo skyrimo. Vien abstraktūs pareiškėjo teiginiai dėl atsisakymo jam skirti vegetarinį maitinimą, nepagrindžiant ir neįrodant aplinkybės, kad pareiškėjas Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnams apskritai teikė prašymą skirti vegetarinį maitinimą, o Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnai tokio prašymo netenkino, nesudaro pagrindo vertinti, kad institucijos pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu nurodytais aspektais veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, būtina atsižvelgti į kalinamiems asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, tačiau minėtoje praktikoje pažymima, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, privalo išsamiai apibūdinti nurodytus pažeidimus (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07 ir Nr.60800/08)). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad teikė prašymus Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnams skirti jam vegetarinį maitinimą, tačiau nenurodo detalesnių aplinkybių, tokių kaip, pavyzdžiui, kokiems konkrečiai pareigūnams ir kada būtent buvo teikti tokie prašymai.

Pažymėtina, kad iš byloje esančio Areštinėje laikomų asmenų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo žurnalo (b. l. 59-68) matyti, jog pareiškėjas Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnams tokių prašymų neteikė. Pareiškėjo argumentą, kad Varėnos rajono policijos komisariato areštinės pareigūnai neregistruodavo kalinamų asmenų prašymų, paneigia minėtame Areštinėje laikomų asmenų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo žurnale esantys įrašai apie tai, kad pareiškėjas 2013 m. balandžio 3 d., 2013 m. birželio 12 d. pateikė laiškus A.

B., nurodydamas gavėją G. N., 2013 m. birželio 12 d. pateikė 2 laiškus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2013 m. liepos 17 d. pateikė laišką, adresuotą Kalėjimų departamento direktoriui, 2013 m. rugsėjo 10 d. Varėnos rajono policijos komisariatui pateikė prašymą-pareiškimą dėl bado akcijos, ir kt. Pareiškėjo teiginius, kad Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnams ginčo laikotarpiu jis teikė prašymus skirti vegetarišką maitinimą, paneigia ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto G.

N. 2014 m. sausio 29 d. tarnybinis pranešimas Nr. 52-55PR5-80 „Dėl O. B. skundo“ ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto A. V. 2014 m. vasario 11 d. tarnybinis pranešimas Nr. 52-PR5-217 „Dėl O. B. skundo“ (b. l. 34-36, 37-38), kuriuose nurodyta, kad O. B. būnant Varėnos rajono policijos komisariato areštinėje, iš jo nebuvo gauta skundų dėl maitinimo, taip pat nebuvo gauta raštiškų ar žodinių prašymų teikti vegetarinį maistą.

Taigi nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančia medžiaga, Varėnos rajono policijos komisariato neteisėti veiksmai (ar neveikimas), kurie yra privalomoji viešosios civilinės atsakomybės sąlyga, byloje nenustatyti. Nenustačius tokių veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, kadangi valstybei civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį nekyla.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, teisingai vertino byloje pateiktus duomenis ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė