Legislator Case Law & Legislation
cc301170-0f95-4af8-91cf-2aaa48da03ee AI generated

cc301170-0f95-4af8-91cf-2aaa48da03ee · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number cc301170-0f95-4af8-91cf-2aaa48da03ee
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pagal perkamų paslaugų apraÅ¡Ä 90 procentų atvirame konkurse perkamų paslaugų sudaro konsultacinės paslaugos ir tik 10 procentų – paslaugos informacinių technologijų srityje. Todėl, sustabdžius pirkimo procedÅ«ras, nebÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas, kadangi įstaigos vidinės veiklos optimizavimas pasitelkiant iÅ¡ esmės konsultacines paslaugas, negali bÅ«ti tapatinamas su vieÅ¡uoju interesu. Nepagrįstas teismo argumentas, jog užsitęsus vieÅ¡iesiems pirkimams gyventojai negalėtų gauti kokybiÅ¡kų paslaugų.

Legislator headnote

AI generated

cc301170-0f95-4af8-91cf-2aaa48da03ee · Lietuvos apeliacinis teismas: Todėl, sustabdžius pirkimo procedÅ«ras, nebÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas, kadangi įstaigos vidinės veiklos optimizavimas pasitelkiant iÅ¡ esmės konsultacines paslaugas, negali bÅ«ti tapatinamas su vieÅ¡uoju interesu. Nepagrįstas teismo argumentas, jog užsitęsus vieÅ¡iesiems pirkimams gyventojai negalėtų gauti kokybiÅ¡kų paslaugų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-564/2011

          Procesinio sprendimo kategorija 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo GailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Å erno ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-8063-392/2010 buvo atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilusio ginčo esmė – ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tuo pagrindu, jog jų taikymas pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ .

IeÅ¡kovas UAB „ERP“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuriuo  prašė: pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos 2010 m. spalio 7 d. atsakymÄ â€žDėl gautos pretenzijos“ Nr.4K-43-7024; pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos 2010 m. spalio 7 d. atsakymÄ â€žDėl gautos pretenzijos Nr.10_RA-391“ Nr.4K-43-7059; pripažinti atviro konkurso „Vieno langelio principo diegimo ir visuotinės kokybės valdymo sistemos vystymo ligonių kasose paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr.93702) sÄ lygų

3.1.13. punkto trečios dalies „Informacinių sistemų kÅ«rimo ekspertai (trys ekspertai)“ ir to paties punkto 4 dalyje „Reliacinių duomenų bazių valdymo sistemų ekspertas (vienas ekspertas)“ nustatytus kvalifikacinius reikalavimus prieÅ¡taraujančius Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) nuostatoms ir įpareigoti perkančiÄ jÄ organizacijÄ juos panaikinti. IeÅ¡kovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - ginčo nagrinėjimo teisme metu sustabdyti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomo atviro konkurso „Vieno langelio principo diegimo ir visuotinės kokybės valdymo sistemos vystymo ligonių kasose paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 93702) pirkimo procedÅ«ras, iÅ¡skyrus teisę nutraukti pirkimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi netenkino praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apygardos teismas nurodė, kad pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, gali bÅ«ti pažeistas vieÅ¡asis interesas. Vykdant vieÅ¡uosius pirkimus, kurių eigoje priimti sprendimai ginčijami ieÅ¡kiniu, siekiama racionalizuoti darbo procesÄ ir teikiamas paslaugas ligonių kasose. Apygardos teismo vertinimu, aptariamas ginčas susijęs ne tik su ieÅ¡kovo ir atsakovo bet ir su visų Lietuvos Respublikos gyventojų interesais. Todėl, pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones ir ginčui Å¡ioje byloje užsitęsus, galėtų susiklostyti tokia situacija, kai ilgÄ laikotarpį Lietuvos Respublikos gyventojai negalėtų gauti kokybiÅ¡kų paslaugų ligonių kasose, arba, ieÅ¡kinio atmetimo atveju, galimai nepagrįstai susitrukdytų vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros. Tokia situacija neigiamai įtakotų visų valstybės gyventojų interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

IeÅ¡kovas dėl Å¡ios nutarties padavė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – laikinÄ sias apsaugos priemones pritaikyti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus:

1. Pagal perkamų paslaugų apraÅ¡Ä 90 procentų atvirame konkurse perkamų paslaugų sudaro konsultacinės paslaugos ir tik 10 procentų – paslaugos informacinių technologijų srityje. Todėl, sustabdžius pirkimo procedÅ«ras, nebÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas, kadangi įstaigos vidinės veiklos optimizavimas pasitelkiant iÅ¡ esmės konsultacines paslaugas, negali bÅ«ti tapatinamas su vieÅ¡uoju interesu. Nepagrįstas teismo argumentas, jog užsitęsus vieÅ¡iesiems pirkimams gyventojai negalėtų gauti kokybiÅ¡kų paslaugų.

2. Atsižvelgiant į tai, kad byloms dėl viešųjų pirkimų yra nustatyti trumpi iÅ¡nagrinėjimo terminai, taip pat įvertinus projekto įgyvendinimui numatytÄ terminÄ , nėra pagrindo nuogÄ stauti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sutrukdytų projektÄ Ä¯gyvendinti numatytu laikotarpiu.

3. Greta tiekėjo interesų, kurie ginami taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, egzistuoja ir vieÅ¡asis interesas, jog vieÅ¡ieji pirkimai bÅ«tų vykdomi laikantis lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, racionaliai naudojant lėšas. Nustačius, kad vykdant viešųjų pirkimų konkursÄ nebuvo laikomasi įstatymų, o paslaugų tiekėjai buvo iÅ¡rinkti pažeidžiant viešųjų pirkimų procedÅ«ras, bÅ«tų akivaizdu, kad valstybės lėšos panaudotos neracionaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005).

Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ ir juo praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos argumentus:

1. Atsakovo vykdomų viešųjų pirkimų tikslas – sukurti ir įdiegti efektyviÄ , Å¡iuolaikinius vartotojų poreikius atitinkančiÄ viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo ir klientų aptarnavimo sistemÄ , veikiančiÄ â€žvieno langelio“ principu, bei, vadovaujantis visuotinės kokybės vadybos principais, tobulinti ligonių kasų veiklos valdymÄ . Vieno langelio principo įdiegimas optimizuotų Lietuvos gyventojams teikiamas paslaugas, leistų padidinti vieÅ¡ojo administravimo efektyvumÄ . Vieno langelio principas reiÅ¡kia, kad asmeniui informacija suteikiama, praÅ¡ymas, praneÅ¡imas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje, o tai, be kita ko, užtikrina Europos SÄ jungos vienÄ esminių laisvių – paslaugų judėjimo laisvę.

2. Viešųjų pirkimų procedūros sustabdymas kaip laikinoji apsaugos priemonė turi būti taikomas tik vadovaujantis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu (VPĮ 95 str. 5 d.).

3. Å ioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas prieÅ¡tarautų protingumo, proporcingumo, sÄ Å¾iningumo, Å¡alių pusiausvyros bei socialinio stabilumo principams, kadangi: viena, ieÅ¡kovas net nėra parengęs ir pateikęs pasiÅ«lymo konkurse, antra, sustabdžius pirkimo procedÅ«ras, perkančioji organizacija patirtų didesnių nuostolių už ieÅ¡kinį pateikusį tiekėjÄ , trečia, laikinųjų pasaugos priemonių taikymas pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ ir todėl, kad atsakovo vykdomas projektas yra finansuojamas Europos SÄ jungos lėšomis, kurias bÅ«tina įsisavinti laiku.

4. Ä®vertinus tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas net nėra per pasiÅ«lymų pateikimo laikotarpį pateikęs pasiÅ«lymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Å¡ioje byloje yra beprasmis ir nepadės užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai vertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis vieÅ¡ojo intereso. Galiojančios VPÄ® redakcijos 95 straipsnio 5 dalyje taip pat įtvirtinta teismo pareiga, priimant motyvuotÄ nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovautis ne tik ekonomiÅ¡kumo ir efektyvumo principais, bet ir vieÅ¡uoju interesu.

Galiojantys įstatymai nepateikia vieÅ¡ojo intereso sampratos. Tai vertinamojo pobÅ«džio sÄ voka, kurios turinys gali bÅ«ti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ buvo pasisakyta, kad bendrÄ ja prasme vieÅ¡asis interesas reiÅ¡kia naudÄ visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl viešųjų pirkimų, kurių vykdymu atsakovas siekė tobulinti ligonių kasų veiklos valdymÄ , sukurti ir įdiegti vartotojų poreikius atitinkančiÄ viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo ir klientų aptarnavimo sistemÄ , veikiančiÄ â€žvieno langelio“ principu. Kolegija pažymi, kad vartotojų poreikius atitinkančios viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo ir klientų aptarnavimo sistemos sukÅ«rimas ir įdiegimas neabejotinai turi vieÅ¡Ä jį interesÄ . Be to, vieno langelio principo įgyvendinimas numatytas kaip vienas iÅ¡ Vyriausybės tikslų. Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programos ketvirtos dalies (Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos strategijos pagrindinės nuostatos) 7 punkte yra numatytas tikslas užtikrinti „vieno langelio“ principo įgyvendinimÄ . 2009 m. vasario 25 d. Lietuvos  Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 189 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonės, tarp kurių – priemonė įgyvendinti projektus, skirtus tinkamam „vieno langelio“ principo įgyvendinimui vieÅ¡ojo administravimo institucijose ir įstaigose užtikrinti. Akivaizdu, kad vieÅ¡aisiais pirkimais, dėl kurių eigos byloje yra kilęs Å¡alių ginčas, buvo siekiamÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ turinčio ir visuomenei naudingo tikslo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Å¡ioje byloje pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad, kai projekto įgyvendinimo terminas nėra ilgas, o projektas iÅ¡ pagrindų finansuojamas Europos SÄ jungos lėšomis, kurių neįsisavinus laiku, bÅ«tų užkirstas kelias disponuoti jomis bei įgyvendinti projektÄ , prioritetas teiktinas ne privatiems ieÅ¡kovo interesams, o aukščiau nurodytam vieÅ¡ajam interesui (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1031/2010). Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktos projekto „Ligonių kasų viešųjų paslaugų ir veiklos tobulinimas vadovaujantis visuotinės kokybės vadybos principais“ projekto kodas Nr. VP1-4.3-VRM-01-V-01-026, finansavimo ir administravimo sutarties 3.3 punkto, projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga, iki kurios turi bÅ«ti baigtos įgyvendinti visos projekto veiklos ir patirtos visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti iÅ¡laidos, yra 2012 m. kovo 30 d. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu argumentÄ , kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Å¡ioje byloje gali sutrukdyti laiku įgyvendinti projektÄ ir įsisavinti jo įgyvendinimui skirtas lėšas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, bei Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a:

Palikti nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį.

Teisėjai

                                        Algirdas

Gailiūnas

         Donatas Šernas

         Vytas Milius