cc2fd02e-532f-4765-96b4-d1f9969bf8ab · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1023-407/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00159-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.4.3.11; 3.4.3.13 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas ViÅ¡inskis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1075-254/2021 pagal pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡ymÄ dėl atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „K.“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo L.

P., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiÅ¡kėja, VMI) prašė atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „K.“ (toliau – ir Bendrovė) bankrotÄ pripažinti tyčiniu, taip pat apriboti L. P. teisę penkerius metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organų nariu.

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1659-254/2019 iÅ¡kėlė Bendrovei bankroto bylÄ . 2019 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtintas pareiÅ¡kėjos antros eilės 1 106 913,06 Eur finansinis reikalavimas, kuris sudaro 83,31 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. PareiÅ¡kėja nurodė, kad, spręsdama dėl Bendrovės nemokumo, vertino jos 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentus.

IÅ¡ Bendrovės balansų nustatė, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai virÅ¡ijo ½ (vienÄ antrÄ jÄ ) dalį Bendrovės turimo turto jau 2011 m. Bendrovės didžioji viso turto dalis buvo sudaryta iÅ¡ trumpalaikio turto, todėl Bendrovė jau nuo 2011 m. negalėjo realizuojamu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikių įsiskolinimų ir vykdyti trumpalaikių įsipareigojimų, todėl buvo nemoki. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1659-254/2019 dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovės nemokumÄ Ä¯vertino tik pagal jos 2018 m. gruodžio 31 d. balansÄ .

Buvęs Bendrovės vadovas L. P. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1866-540/2019 pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje (nevykdant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo), jam skirta 1 400 Eur bauda.

PareiÅ¡kėja mano, kad minėtos aplinkybės yra pakankamos Bendrovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .

3. PareiÅ¡kėjos vertinimu, Bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu ir taikant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas. Kauno apskrities VMI, atlikusi Bendrovės patikrinimÄ , nustatė, kad Bendrovės buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu tvarkyta pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAÄ®) nuostatas. PareiÅ¡kėja nurodė, kad Bendrovė nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. buhalterinės apskaitos registruose apskaitė iÅ¡ Lietuvos įmonės įsigytas prekes, dalyvaudama sukčiavimų grandinėje, todėl neįgijo teisės į PVM atskaitÄ (BAÄ® 4 straipsnis);

Bendrovės atsakingi asmenys buhalterinėje apskaitoje fiksavo Å«kines operacijas, susijusias ne su realia ekonomine veikla, bet su sukčiavimu PVM srityje (BAÄ® 6 straipsnio 2 dalis); tariamam prekių pirkimui–pardavimui pagrįsti, buhalterinės apskaitos dokumentai (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros) suraÅ¡yti tik formaliai, nes juose nurodytos Å«kinės operacijos, nurodytomis sÄ lygomis bei aplinkybėmis, realiai neįvyko (BAÄ® 12 straipsnio 1 dalis); PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, dėl juose suraÅ¡ytų, nurodytomis sÄ lygomis bei aplinkybėmis neįvykusių Å«kinių operacijų, neatitinka tikrovės ir laikomi dokumentais, neturinčiais juridinės galios (BAÄ® 13 straipsnio 1 dalis).

PareiÅ¡kėja nurodė, kad BAÄ® pažeidimai atsirado todėl, kad Bendrovė pateikė OSB plokščių įsigijimo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir iÅ¡rašė prekių pardavimo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras realiai nedisponuodama Å¡iomis prekėmis; apmokėjo už transporto paslaugas pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios iÅ¡raÅ¡ytos pagal pateiktus CMR važtaraščius, kuriuose atvaizduotos Å«kinės operacijos realiai nevyko, bei apskaitė Å¡ias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras buhalterinės apskaitos registruose (BAÄ® 14 straipsnio 2 dalis).

Visus Bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus iÅ¡rašė, pasirašė ar patvirtino prekių įsigijimus ir Å¡ių prekių iÅ¡gabenimus bendrovės vadovas L. P. (BAÄ® 21 straipsnis). Pateiktuose dokumentuose nurodytos Å«kinės operacijos, nurodytomis sÄ lygomis bei aplinkybėmis, realiai neįvyko, minėti dokumentai neturi privalomų rekvizitų ir neturi juridinės galios, todėl iÅ¡ dalies negalima nustatyti Bendrovės komercinės – Å«kinės veiklos rezultatų už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d., įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

4. Kauno apskrities VMI patikrinimo metu taip pat nustatė ir Bendrovės sukčiavimÄ PVM srityje t. y.: Bendrovė nesidomėjo, ar pirkėjai turi teisę verstis veikla, Bendrovė žinojo, kad prekės nebus atgabentos į LietuvÄ , realiai nedisponavo OSB plokÅ¡tėmis, jų neperkrovė, nesvėrė, tačiau apskaitė pirkimo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras buhalterinėje apskaitoje ir atskaitė pirkimo PVM. Bendrovė OSB plokščių tiekimui iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir pateikė CMR važtaraščius, kuriuose nurodyti duomenys neatitinka prekių gabenimo faktinių aplinkybių.

Neatliko kitų veiksmų, kurie parodytų, kad elgiamasi laikantis paprasčiausios verslo logikos. Tarp sandorio Å¡alių buvo susiklostę nevienkartinio pobÅ«džio (tęstiniai) santykiai, tai sudarė realiÄ galimybę jiems geriau žinoti apie viena kitos elgesį ir ketinimus dėl mokesčių mokėjimo į biudžetÄ . Bendrovės mokestinio patikrinimo metu nustatyti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMÄ®) pažeidimai vertintini kaip PVM mokėjimo vengimas bÅ«tent Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme.

5. PareiÅ¡kėja bankrotÄ prašė pripažinti tyčiniu ir pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, nes mano, kad atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ . Bendrovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2018 m. gruodžio 31 d. atliktus prieÅ¡prieÅ¡inių vienaÅ¡alių reikalavimų įskaitymus 190 749,56 Eur sumai ir prašė taikyti restitucijÄ , priteisti Bendrovei iÅ¡ UAB „T.“ 190 749,56 Eur, 6 proc. metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1732-254/2020 patvirtino 2020 m. spalio 15 d. Bendrovės, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Avere“, ir UAB „T.“ sudarytÄ taikos sutartį, kuria įsipareigojama Bendrovei sumokėti 38 000 Eur. Nors nemokumo administratorė nurodė, kad paaiÅ¡kėjo, jog prieÅ¡prieÅ¡inių vienaÅ¡alių reikalavimų įskaitymai buhalterinėje apskaitoje 2018 m. gruodžio 31 d. pagal buhalterines pažymas užregistruotos Å«kinės operacijos yra atitaisymas 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 20 d, tačiau pareiÅ¡kėjos vertinimu, Bendrovė buvo nemoki jau 2011 m., todėl tokio įskaitymo atlikimas pažeidė mokėjimų eiliÅ¡kumÄ .

PareiÅ¡kėja nustatė, kad 2018 m. lapkričio 23 d. Bendrovė sumokėjo 1 084,64 Eur UAB „Ulmas“; 2018 m. lapkričio 23 d. - 997,99 Eur UAB „Hetlita“; 2018 m. lapkričio 23 d. - 699,40 Eur UAB „Miesto sodas“; 2018 m. lapkričio 29 d. - 43 375,85 Eur Verslo UAB, nors mokestinis ginčas dėl PVM nepriemokos jau buvo galutinai iÅ¡spręstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1576-968/2018. Å ie mokėjimai patvirtina, kad Bendrovė iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo vykdė atsiskaitymus pažeisdama CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , tačiau bankroto bylos neinicijavo.

6. Administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1866-540/2019 L. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl, pareiÅ¡kėjos vertinimu, egzistuoja savarankiÅ¡kas pagrindas apriboti L. P. teises eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.

7. Bendrovės nemokumo administratorė UAB „Avere“ prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra.

8. Suinteresuotas asmuo L. P. prašė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmesti, nes ji neįrodė nei vieno tyčinio bankroto požymio, neteisingai interpretavo Ä®BÄ® nuostatas dėl įmonės nemokumo nustatymo, neatsižvelgė į reikÅ¡mingus faktus, nustatytus įsiteisėjusiais teismų sprendimais. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 9. Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 25 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu netenkino, priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos L. P. bylinėjimosi iÅ¡laidas.

10. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1659-254/2019 iÅ¡kėlė Bendrovei bankroto bylÄ . Nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2019 m. liepos 16 d. Bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „Avere“. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. patvirtino Bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡ jų: antros eilės kreditorių finansinius reikalavimus: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus - 87,37 Eur; VMI - 1 106 913,06 Eur; trečios eilės kreditorių finansinius reikalavimus: UAB „RBF apskaita“ - 210,26 Eur; UAB „T.“ - 221 465,85 Eur. 2020 m. sausio 9 d. nutartimi teismas Bendrovę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

11. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ ir prašė Bendrovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu Å¡iais pagrindais: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas);

2) aplaidžiai tvarkyta įmonės buhalterinė apskaita, neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas);

3) atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ir nebuvo vykdomas Å¡io ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos (Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

12. Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, jog įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. PareiÅ¡kėja nurodė, kad L. P. laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nors jau nuo 2011 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo nemoki, apie tai įmonės vadovas sužinojo iÅ¡ 2011 m. balanso, kurį valstybės įmonei (toliau – VÄ®) Registrų centrui pateikė 2012 m. balandžio 30 d., tačiau Bendrovės bankroto byla iÅ¡kelta tik pareiÅ¡kėjai 2019 m. gegužės 22 d. pasikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja apie nemokumÄ pagal byloje pateiktus 2011–2018 m. balansus sprendė lygindama Bendrovės turimÄ turtÄ ir per vienerius metus mokėtinas sumas bei trumpalaikius įsipareigojimus. Nemokumo administratorė pateikė į bylÄ apyvartos žiniaraščius, iÅ¡ kurių matyti, kad skolos tiekėjams 2018 m. sausio 1 d. buvo 374 297,66 Eur, o turto 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo už 647 460 Eur ir gautinos sumos per metus sudarė 446 915 Eur. Skolos tiekėjams 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 211 583,95 Eur, kai turto Bendrovė turėjo jau tik už 84 258 Eur, todėl teismas sutiko su nemokumo administratore, kad Bendrovė nemoki tapo 2018 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymėjo, kad Bendrovės turtas per 2017 m. padidėjo nuo 499 731 Eur iki 647 460 Eur, o byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. Bendrovė veikė pelningai.

14. Kauno apygardos teismas, iÅ¡keliant Bendrovei bankroto bylÄ , 2019 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1659-254/2019 konstatavo, kad iÅ¡ Bendrovės pateiktų 2018 m. finansinės apskaitos dokumentų ir duomenų (2018 m. gruodžio 31 d. balanso, pelno nuostolių ataskaitos, kreditorių sÄ raÅ¡o) matyti, jog bendrovės turtÄ sudaro 84 258 Eur vertės materialus turtas (81 009 Eur trumpalaikis turtas, 49 516 Eur atsargos, 27 743 Eur – debitoriniai įsiskolinimai ir 3 750 Eur piniginės lėšos), o pradelsti mokėjimai kreditoriams sudaro 1 320 423 Eur, todėl teismas sprendė, kad Bendrovės bÅ«sena atitinka Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotÄ Ä¯monės nemokumo sÄ vokÄ , t. y.

Bendrovės nemokumas konstatuotas įvertinus finansinius duomenis 2018 m. gruodžio 31 d. Nustatyta, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per 2018 m. išaugo nuo 625 870 Eur iki 1 320 423 Eur, nes buvo apskaitytas pareiškėjos apskaičiuotas mokėtinas PVM ir jo delspinigiai, kurių mokėjimo termino pradžia 2011 m. gegužės 25 d. ir vėlesnė.

15. Dėl Kauno apskrities VMI 2015 m. birželio 18 d. patikrinimo akto, kuriuo apskaičiuotas mokėtinas PVM, kilęs mokestinis ginčas galutinai iÅ¡spręstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1576-968/2018. PareiÅ¡kėja nepriėmė sprendimo dėl Bendrovės 2019 m. sausio 31 d. praÅ¡ymo atidėti ar iÅ¡dėstyti apskaičiuotÄ mokestinę nepriemokÄ ir apie tai jai pranešė 2019 m. vasario 28 d. raÅ¡tu. PareiÅ¡kėja tik 2019 m. vasario 20 d. informacinio pobÅ«džio raÅ¡tu kreipėsi į Bendrovę ir nustatė 30 d. terminÄ sumokėti 1 083 735,50 Eur mokestinę nepriemokÄ .

Bendrovė 2019 m. kovo 19 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kėjai pranešė, kad neturi finansinių galimybių sumokėti, todėl rengia dokumentus teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1866-540/2019 nurodė, kad Bendrovė 2018 m. buvo nemoki, o trunkamÄ jį pažeidimÄ L. P. nutraukė 2019 m. kovo 19 d. raÅ¡tu kreditorei pranešęs, kad Bendrovė negalės įvykdyti mokestinės nepriemokos, tačiau į teismÄ vis tiek nesikreipė, o 2019 m. gegužės 25 d. buvo priimtas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei.

16. Teismas nurodė, kad aptariamo tyčinio bankroto požymio konstatavimui privalu nustatyti ne tik bendrovės vadovo (valdymo organo) pareigų netinkamÄ vykdymÄ (jų nevykdymÄ ), bet ir nustatyti, jog Å¡ie veiksmai buvo kryptingi ir tyčiniai, siekiant privesti įmonę prie bankroto ar dar labiau pabloginti jau nemokaus juridinio asmens finansinę bÅ«klę. Nagrinėjamoje byloje nebuvo kilęs ginčas ir teismas nenustatė, kad 2018 m. gruodžio 31 d., Bendrovei pasiekus nemokumo bÅ«senÄ , jos vadovas bÅ«tų sudaręs sandorius, pabloginusius įmonės finansinę bÅ«klę arba bÅ«tų padidinęs jos finansinius įsipareigojimus. SÄ moningų, pabloginančių įmonės padėtį jos vadovo L. P. veiksmų teismas nenustatė, todėl nenustatė ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio.

17. Vadovaujantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

18. PareiÅ¡kėja nurodė, kad atliko mokestinį patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. ir surašė 2015 m. birželio 18 d. patikrinimo aktÄ , kuriame Bendrovei papildomai apskaičiavo 596 001,51 Eur PVM ir 2 089,03 Eur pelno mokesčio. Bendrovės skundÄ dėl Å¡io akto iÅ¡nagrinėjo Kauno apskrities VMI ir priėmė 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimÄ . Å is sprendimas buvo skundžiamas VMI, kuri priėmė 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ , o dėl Å¡io sprendimo skundÄ iÅ¡nagrinėjo ir Mokestinių ginčų komisija 2016 m. vasario 15 d. sprendimu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-282-764/2017 Bendrovės skundÄ dėl pirmiau minėto sprendimo atmetė. Apeliacinį skundÄ dėl Å¡io sprendimo iÅ¡nagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1576-968/2018 2017 m. kovo 8 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad įrodymai patvirtina, jog Bendrovė kitai įmonei UAB ,,T.“ iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytomis OSB ir medžio drožlių plokÅ¡tėmis faktiÅ¡kai nedisponavo kaip savininkė, tačiau jų įsigijimÄ Ä¯traukė į apskaitÄ ir deklaravo pirkimo PVM, taip nepagrįstai padidindama iÅ¡ biudžeto grÄ Å¾intinÄ PVM sumÄ . Ginčo laikotarpiu Bendrovė buvo dirbtinai įtraukta į sandorių grandinę tam, kad bÅ«tų padidinta iÅ¡ biudžeto grÄ Å¾intina PVM suma, nors faktiÅ¡kai PVM objektas nebuvo sukurtas, nes ginčo prekėmis Bendrovė realiai nedisponavo ir jų nepateikė kitose valstybėse narėse (Lenkijoje ir Latvijoje) registruotiems PVM mokėtojams.

Vadinasi, Bendrovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, ji žinojo arba turėjo žinoti apie savo dalyvavimÄ sukčiavime PVM srityje. Teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad Å«kinės operacijos realiai vyko tarp Latvijos ir Lenkijos įmonių bei UAB „T.“, o Bendrovė į sandorių grandinę įtraukta siekiant sukurti grÄ Å¾intinÄ PVM, nors objektas, kaip jis apibrėžtas PVMÄ® 3 straipsnio 1 dalyje, sukurtas nebuvo.

20. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nurodytos aplinkybės dėl neteisėtos PVM apskaitos, kai Bendrovė dalyvavo grandininiame sandoryje ir buvo įsitikinusi, kad PVMÄ® nuostatas taiko tinkamai, tÄ patvirtina jos skundai visų instancijų teismams, nagrinėjantiems mokestinius ginčus, nesuponuoja tyčinio bankroto požymio, o gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones.

21. Vadovaujantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ir nebuvo vykdomas Å¡io ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.

22. PareiÅ¡kėja nurodė, kad nemokumo administratorius kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2018 m. gruodžio 31 d. atliktus prieÅ¡prieÅ¡inių vienaÅ¡alių reikalavimų įskaitymus 190 749,56 Eur sumai, prašė taikyti restitucijÄ ir priteisti Bendrovei iÅ¡ UAB „T.“ 190 749,56 Eur, 6 proc. metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1732-254/2020 patvirtino 2020 m. spalio 15 d.

Bendrovės, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Avere“, ir UAB „T.“ sudarytÄ taikos sutartį, kuria UAB „T.“ įsipareigojo Bendrovei sumokėti 38 000 Eur. PareiÅ¡kėja praÅ¡yme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad su 2021 m. vasario 24 d. atsakymu pareiÅ¡kėjai dėl jos praÅ¡ymo kreiptis į teismÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nemokumo administratorė pridėjo teisinę iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡prieÅ¡iniai vienaÅ¡aliai reikalavimų įskaitymai atsakovo buhalterinėje apskaitoje 2018 m. gruodžio 31 d. pagal buhalterines pažymas užregistruotas Å«kinės operacijos atitaisymas 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 20 d., todėl administratorei bÅ«tų buvę sunku įrodyti, kad įskaitymai atlikti 2018 m. gruodžio 31 d., todėl byloje sudaryta taikos sutartis.

Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad Å¡is įskaitymas susijęs su sÄ moningai blogu įmonės valdymu ir nemokumu, kai įmonės nemokumas konstatuotas dėl pareiÅ¡kėjos 2015 m. atliko mokestinio patikrinimo ir papildomai apskaičiuoto PVM už laikotarpį nuo 2011 m. Dėl Å¡io įskaitymo jau priimtas teismo procesinis sprendimas, tai vien Å¡is požymis negali lemti konstatavimo, kad įmonė buvo priversta prie bankroto tyčia.

23. PareiÅ¡kėja nustatė, kad 2018 m. lapkričio 23 d. Bendrovė sumokėjo 1 084,64 Eur UAB „Ulmas“; 2018 m. lapkričio 23 d. - 997,99 Eur UAB „Hetlita“; 2018 m. lapkričio 23 d. - 699,40 Eur UAB „Miesto sodas“; 2018 m. lapkričio 29 d. - 43 375,85 Eur Verslo UAB, nors mokestinis ginčas dėl PVM nepriemokos jau buvo iÅ¡spręstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1576-968/2018. PareiÅ¡kėjos manymu, Å¡ie mokėjimai patvirtina, jog Bendrovė iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo vykdė atsiskaitymus pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , tačiau bankroto bylos neinicijavo.

Su tokiais argumentais teismas nesutiko. Å ie mokėjimai atlikti 2018 m. lapkričio 23 d. ir 2018 m. lapkričio 29 d. Nors 2018 m. lapkričio 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis įsiteisėjo, tačiau Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 89 straipsnio 1 dalis numato, jog mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, pirmiausiai mokesčių administratorius įteikia raginimÄ geruoju sumokėti mokestį nustatydamas sumokėjimo terminÄ .

Tokį raginimÄ pareiÅ¡kėja Bendrovei įteikė tik 2019 m. vasario 20 d., t. y. kai jau buvo atlikti jos nurodomi mokėjimai už įsipareigojimus kreditoriams, kurie atsirado anksčiau už PVM nepriemokÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėja pareikalavo sumokėti 2019 m. vasario 20 d. Be to, Bendrovė kreipėsi dėl PVM nepriemokos atidėjimo ar iÅ¡dėstymo ir tik 2019 m. vasario 28 d. pareiÅ¡kėja atsakė, kad sprendimo nepriims. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja prašė pripažinti aptariamÄ tyčinio bankroto požymį remdamasi savo įsitikinimu, kad Bendrovė nemokia tapo 2011 m.

Kadangi byloje nustatyta, kad Bendrovė nemokia tapo 2018 m. gruodžio 31 d., tai nurodytų aplinkybių visuma nesuponuoja pagrindo konstatuoti mokėjimų eiliškumo pažeidimo.

24. PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad Bendrovė be PVM mokesčio skolos, yra nesumokėjusi 16,18 Eur aplinkos terÅ¡imo mokesčio delspinigių, 140,44 Eur gyventojų pajamų mokesčio su delspinigiais, 0,11 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių ir 2,61 Eur pelno mokesčio. Å ie mokesčiai paskaičiuoti už mokestinį laikotarpį 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. ir jų mokėjimo terminai: anksčiausias – 2019 m. sausio 31 d., vėliausias – 2019 m. rugsėjo 17 d. bei iÅ¡ viso sudarė 298,61 Eur. Taigi, skola pareiÅ¡kėjai atsirado vėliau, mokesčiai apskaičiuoti už laikotarpį, kai įskaitymas ir mokėjimai jau buvo atlikti, ir nesudaro pagrindo konstatuoti mokėjimų eiliÅ¡kumo pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad aptariamo eiliÅ¡kumo pažeidimÄ pareiÅ¡kėja vertino laikydama, kad Bendrovė nemokia buvo jau 2011 m., kas byloje nenustatyta.

25. Taip pat teismas konstatavo, kad nėra pagrindo L. P. apriboti teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu vien todėl, kad jis nevykdė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jis tokiais veiksmais nepablogino Bendrovės finansinės padėties. Teismas įvertino ir tai, kad už šį pažeidimÄ Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1866-540/2019 paskyrė L.

P. 1 400 Eur baudÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 26. PareiÅ¡kėja VMI atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartį ir patenkinti VMI praÅ¡ymÄ â€“ Bendrovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu bei apriboti L. P. teisę penkerius metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organų nariu. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 26.1. Teismas neteisingai nustatė nemokumo momentÄ , nurodydamas, kad Bendrovė nemoki tapo 2018 m. gruodžio 31 d.

IÅ¡keliant Bendrovei bankroto bylÄ , 2019 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1659-254/2019, Bendrovės nemokumas konstatuotas įvertinus finansinius duomenis 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau Å¡i nutartis neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai. Nagrinėjant bylÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, nagrinėjimo dalykÄ sudaro įmonės nemokumo fakto nustatymas bankroto bylos iÅ¡kėlimo momentu. Nagrinėjamoje byloje bÅ«tina nustatyti, kada kilo ir / ar kilo įmonės vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , ar vadovas Å¡iÄ pareigÄ pažeidė, kokios Å¡io pažeidimo teisinės pasekmės. 26.2.

Pagal Bendrovės Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktus finansinius duomenis matyti, kad Bendrovės pradelsti mokėjimai kreditoriams 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017 ir 2018 m. virÅ¡ijo pusę viso turto vertės. Taigi, Bendrovė jau nuo 2011 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Tai, kad Bendrovė yra nemoki, L. P., kaip Bendrovės vadovui ir akcininkui, turėjo tapti bÅ«ti 2012 m. balandžio 30 d. Bendrovės didžioji viso turto dalis buvo sudaryta iÅ¡ trumpalaikio turto. 26.3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarime administracinėje byloje Nr. A6-1866-540/2019 nurodė, kad trunkamasis teisės pažeidimas (pareigos keiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei nevykdymas) iki 2019 m. kovo 19 d. nebuvo nutrauktas.

Å ioje byloje buvo nagrinėjami tik paskutiniai Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017 m. Tačiau tai nepatvirtina, kad res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas) sprendimu konstatuota nemokumo bÅ«sena tik nuo 2018 m. gruodžio 31 d., kaip nurodė teismas. 26.4. 2011–2017 m. balansuose atspindėtas pradelstų įsipareigojimų ir turto santykis, net ir formaliai vertinant įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, t. y. laikant, kad įmonės balansuose nurodyto turto vertė atitinka realiÄ jo vertę, pradelsti įsiskolinimai virÅ¡ija pusę jos balanse nurodytos turto vertės, taigi Bendrovė atitinka nemokios įmonės kriterijų jau nuo 2011 m. gruodžio 31 d., net ir neatspindint 2011–2017 m. finansiniuose dokumentuose VMI mokestinių prievolių iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1576-968/2018 priėmimo, kada pasibaigė mokestinis ginčas. 26.5.

Kauno apskrities VMI patikrinimo akte konstatuoti nuostolingi sandoriai buvo vykdomi laikotarpiu, kai Bendrovė buvo nemoki (nuo 2011 m. gruodžio 31 d.). Bendrovės bankroto byla iÅ¡kelta kreditoriaus iniciatyva 2019 m. liepos 3 d. BÅ«dama nemoki Bendrovė vengė ne tik mokėti mokesčius, bet ir deklaruoti juos įstatymų nustatyta tvarka, sudarė nenaudingus sandorius, kurie yra nustatyti Kauno apskrities VMI patikrinimo metu, t. y. Bendrovė iÅ¡rašė OSB plokščių pardavimo sÄ skaitas Lenkijos įmonėms laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d.

Prekių iÅ¡gabenimui patvirtinti pateiktuose tarptautinių krovinių gabenimo važtaraščiuose krovinio gavimo vietoje nurodyti gavėjai skiriasi nuo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų pirkėjų. OSB plokščių tiekimo sandoriai tęstinį laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. buvo vykdomi nuostolingai ir prieÅ¡tarauja verslo logikai. 26.6. Bendrovės vadovo nesikreipimas į teismÄ dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo, Bendrovei esant nemokiai jau nuo 2011 m. gruodžio 31 d., nenaudingų (nuostolingų) įmonei sandorių, mažinančių įmonės turtÄ , sudarymas, yra laikytini veiksmais, kuriais siekiama privesti įmonę prie bankroto ar dar labiau pabloginti jau nemokaus juridinio asmens finansinę bÅ«klę, taigi yra pakankami Bendrovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. 26.7.

Teismas, netenkindamas VMI praÅ¡ymo pripažinti Bendrovės bankrotÄ tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nusprendė, kad aplinkybės dėl neteisėtos PVM atskaitos, kai Bendrovė dalyvavo grandininiame sandoryje ir buvo įsitikinusi, kad PVMÄ® nuostatas taiko tinkamai, nesuponuoja tyčinio bankroto požymio. Su Å¡iuo argumentu nesutiktina, nes bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant BAÄ® 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio nuostatas.

Dėl Å¡ios priežasties iÅ¡ dalies negalima nustatyti Bendrovės komercinės – Å«kinės veiklos rezultatų už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d., įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. 26.8. Kauno apskrities VMI patikrinimo metu, be kita ko, nustatė ir Bendrovės sukčiavimÄ PVM srityje t. y.:

1) Bendrovė nesidomėjo, ar pirkėjai turi teisę verstis veikla, Bendrovės vadovas neturi duomenų dėl verslo partnerių realios veiklos, jų patikimumo, mokestinių prievolių vykdymo ir apsiribojo pirkėjo PVM kodo galiojimo tikrinimu;

2) visais atvejais Bendrovė žinojo, kad prekės nebus atgabentos į LietuvÄ , realiai nedisponavo OSB plokÅ¡tėmis, jų neperkrovė, nesvėrė, tačiau apskaitė pirkimo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras buhalterinėje apskaitoje ir atskaitė pirkimo PVM. Bendrovė OSB plokščių tiekimui iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir pateikė CMR važtaraščius, kuriuose nurodyti duomenys neatitinka prekių gabenimo faktinių aplinkybių;

3) Bendrovė neatliko kitų veiksmų, kurie parodytų, kad elgiasi laikantis paprasčiausios verslo logikos – tarp sandorio Å¡alių buvo susiklostę nevienkartinio pobÅ«džio (tęstiniai) santykiai, todėl sudarė realiÄ galimybę jiems geriau žinoti apie vienÄ kitos elgesį ir ketinimus dėl mokesčių mokėjimo į biudžetÄ ;

4) Å«kines operacijas Bendrovė sudarė veiklai nebÅ«dingomis sÄ lygomis, t. y. Bendrovė su mokesčių mokėtojais užmezgė ryÅ¡ius ne oficialiai, bet telefonu ar elektroniniu paÅ¡tu ir kt. 26.9. Kauno apskrities VMI 2015 m. birželio 18 d. patikrinimo aktas, VMI 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis patvirtina, kad buvo nustatytas sukčiavimas PVM srityje, Bendrovė žinojo arba turėjo žinoti apie savo dalyvavimÄ sukčiavime PVM srityje. 26.10.

Jeigu Bendrovė buhalterinę apskaitÄ bÅ«tų tvarkiusi tinkamai, užfiksavusi realiai įvykusias Å«kines operacijas, tinkamai vykdžiusi PVM deklaravimÄ ir sumokėjimÄ , įsiskolinimas VMI bÅ«tų mažesnis arba jo nebÅ«tų. Esminė įmonės skolų dalis susidarė dėl laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. netinkamai vykdytų mokestinių prievolių, susijusių su PVM deklaravimu ir sumokėjimu. Bendrovės vadovas, įmonei esant nemokiai, sÄ moningai nevykdė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo, didino įsiskolinimÄ valstybės biudžetui ne tik mokesčių, bet ir delspinigių bei baudų forma, t. y. 2011 m. gruodžio 31 d. skola valstybės biudžetui sudarė 94 579,54 Eur PVM ir 14 317,35 Eur PVM delspinigių, 2012 m. gruodžio 31 d.

įsiskolinimas (lyginant su 2011 m. gruodžio 31 d.) padidėjo 83 744,06 Eur PVM ir 21 751,81 Eur PVM delspinigių, 2013 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimas padidėjo 190 204,50 Eur PVM ir 28 477,46 Eur PVM delspinigių, 2014 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimas padidėjo 213 154,22 Eur PVM ir 9 749,15 Eur PVM delspinigių, o 2015 m. gruodžio 31 d. padidėjo dar 272 463,62 Eur PVM delspinigių bei 177 841,51 Eur PVM baudos dydžiu. Egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp sÄ moningo blogo Bendrovės valdymo (netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo, sukčiavimo PVM srityje) ir nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, todėl Bendrovės bankrotas turi bÅ«ti pripažintas tyčiniu ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme. 26.11.

Tai, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pripažino L. P. kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė baudÄ , nepanaikina galimybės taikyti JANÄ® 13 straipsnio 2 dalyje numatytÄ sankcijÄ , nustačius, kad L. P. neinicijavo Bendrovės nemokumo proceso, kai tÄ privalėjo padaryti.

27. Suinteresuotas asmuo L. P. atsiliepime praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 27.1. Teismas pareiÅ¡kėjÄ buvo įpareigojęs pateikti įrodymus, kad Bendrovė nemoki tapo jau nuo 2011 m., tačiau tokių duomenų pareiÅ¡kėja nepateikė, todėl teismas pagrįstai atmetė jos teiginius dėl Bendrovės nemokumo nuo 2011 m. 27.2. PareiÅ¡kėjos teiginiai, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1866-540/2019 neturi res judicata galios dėl nemokumo bÅ«senos nustatymo vien dėl to, kad Å¡ioje byloje buvo sprendžiamas trunkamoji pobÅ«džio pažeidimas ir analizuojami ribotos apimties Bendrovės finansiniai dokumentai, nėra pagrįsti.

Teismas, administracinėje byloje analizuodamas L. P. pareigos turinį dėl kreipimosi iÅ¡kelti bankroto bylÄ , analizavo, nuo kada Bendrovė tapo nemoki. Todėl teismas pagrįstai rėmėsi administracinėje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. 27.3. Dėl mokestinės nepriemokos kilęs ginčas ir iÅ¡ esmės tik dėl to atsiradusi nemokumo bÅ«sena nėra ir negali bÅ«ti siejama su PVM sukčiavimu. Dėl painių PVMÄ® normų, esant sandorių grandinei, teisinio santykio subjektams dažnai nebuvo aiÅ¡ku, kokio teisinio elgesio įstatymų normos reikalauja, nors tokie verslo santykiai buvo ir yra teisėti ir įprasti.

Dėl abstraktaus ir neaiÅ¡kaus teisinio reguliavimo normų prekių tiekimo grandininiuose sandoriuose, tiek verslo subjektai, tiek mokesčių administratorius skirtingai vertindavo faktines aplinkybes. TÄ pripažino ir įstatymų leidėjas, ėmęsis iniciatyvos keisti PVMÄ®, siekdamas užtikrinti teisinį tikrumÄ ir stabilumÄ , trikampės (grandinininės) prekybos reglamentavimo PVM kontekste, papildomai apibrėždamas grandininių prekių tiekimo sandorius. 27.4. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėja nurodė papildomus pagrindus, kurie nebuvo analizuojami pirmosios instancijos teisme.

Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo, atskirajame skunde kritikuoja teismo nutartį ne dėl pradelstų įsipareigojimų (Å¡iomis aplinkybėmis buvo remtasi pareiÅ¡kime), o pateikti kiti argumentai, kad L. P. sÄ moningai blogai valdė Bendrovę, blogino įmonės bÅ«klę ir, žinodamas, jog įmonė nemoki, nesiėmė veiksmų atkurti įmonės mokumo, vykdė nuostolingus sandorius. PareiÅ¡kėja atskirÄ jį skundÄ grindžia Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų pagrindais.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio proceso ribų 28. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

29. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal pareiškėjos atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 25 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir prašymas apriboti L. P. teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų nariu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl pagrindų pripažinti Bendrovės bankrotÄ tyčiniu, tuomet pasisakytina dėl sankcijos vadovui L. P. skyrimo. Dėl tyčinio bankroto klausimui spręsti taikytino įstatymo 30. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad Ä®BÄ® 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobÅ«džio. Todėl sÄ lygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas, yra materialinio pobÅ«džio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas).

Vadinasi, praÅ¡ymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl taikytinas teisinis reglamentavimas turi bÅ«ti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laikÄ . Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausiuose iÅ¡aiÅ¡kinimuose dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimui taikytino teisinio reglamentavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32–33 punktai).

31. Kadangi Bendrovei nemokumo byla iÅ¡kelta dar galiojant Ä®BÄ®, taip pat Å¡io įstatymo galiojimo laikotarpiu atlikti ir pareiÅ¡kėjos kvestionuojami Bendrovės nemokumÄ galbÅ«t sukėlę veiksmai, sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjos įrodinėjamų Bendrovės tyčinio bankroto požymių egzistavimo, taikytinos veiksmų atlikimo metu galiojusios Ä®BÄ® nuostatos. Dėl tyčinio bankroto požymių 32. Susipažinus su bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama Bendrovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu tokiais pagrindais:

1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas);

2) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas);

3) atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ir nebuvo vykdomas Å¡io ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos (Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 25 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo netenkino, nenustatęs nei vieno pareiÅ¡kėjos įrodinėto tyčinio bankroto požymio ar prezumpcijos. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėja nesutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi.

33. Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalies (įstatymo redakcija galiojusi iki 2013 m. spalio 1 d.) buvo įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Tuomet įstatyme nebuvo nurodytos aplinkybės, kurioms esant, galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Tačiau 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Ä®BÄ®, nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo Ä®BÄ® pakeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto samprata. Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Ä®BÄ® 20 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidÄ , įstatymų leidėjas Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vienÄ nustačius yra pagrindas bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

34. Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje apibrėžti penki atskiri tyčinio bankroto požymiai, tam, jog įmonės bankrotas bÅ«tų pripažintas tyčiniu, teismui pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ jų.

36. Kaip nustatyta iÅ¡ byloje esančių duomenų, Kauno apskrities VMI atliko Bendrovės PVM, gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų, mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ , įmokų į Garantinį fondÄ , nekilnojamojo turto mokesčio nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. ir pelno mokesčio patikrinimÄ nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d., surašė 2015 m. birželio 18 d. patikrinimo aktÄ , kuriame Bendrovei papildomai apskaičiavo 596 001,51 Eur (2 057 874 Lt) PVM ir 2 089,03 Eur (7 213 Lt) pelno mokesčio.

37. Kauno apskrities VMI, atlikusi Bendrovės patikrinimÄ , be kita ko, nustatė, kad Bendrovės buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu tvarkoma, pažeidžiant BAÄ® nuostatas ir reikalavimus, t. y.: 1) 4 straipsnį, kadangi Bendrovė laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. buhalterinės apskaitos registruose apskaitė iÅ¡ Lietuvos įmonės įsigytas prekes, dalyvaudama sukčiavimų grandinėje, todėl neįgijo teisės į PVM atskaitÄ ; 2) 6 straipsnio 2 dalį, kadangi Bendrovės atsakingi asmenys buhalterinėje apskaitoje fiksavo Å«kines operacijas, susijusias ne su realia ekonomine veikla, bet su sukčiavimu PVM srityje; 3) 12 straipsnio 1 dalį, kadangi neįvykusioms Å«kinėms operacijoms, t. y. tariamam prekių pirkimui–pardavimui pagrįsti, buhalterinės apskaitos dokumentai (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros) suraÅ¡yti tik formaliai, nes juose nurodytos Å«kinės operacijos, nurodytomis sÄ lygomis bei aplinkybėmis, realiai neįvyko; 4) 13 straipsnio 1 dalį, kadangi Bendrovė buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai apskaitė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose nurodytomis sÄ lygomis bei aplinkybėmis Å«kinės operacijos neįvyko; 5) 14 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnį, kadangi Bendrovė pateikė OSB plokščių įsigijimo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir iÅ¡rašė prekių pardavimo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras realiai nedisponuodama Å¡iomis prekėmis; apmokėjo už transporto paslaugas pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios iÅ¡raÅ¡ytos pagal pateiktus CMR važtaraščius, kuriuose atvaizduotos Å«kinės operacijos realiai nevyko, bei apskaitė Å¡ias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras buhalterinės apskaitos registruose.

38. IÅ¡nagrinėjusi Bendrovės pateiktas pastabas, Kauno apskrities VMI 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu pakeitė patikrinimo aktÄ ir patvirtino apskaičiuotÄ 594 010,34 Eur (2 050 999 Lt) PVM sumÄ , apskaičiavo 105 930,04 Eur PVM delspinigius bei skyrė 178 203 Eur PVM baudÄ , taip pat 8 245 Eur (28 468,34 Lt) pelno mokestį ir nusprendė negrÄ Å¾inti 6 341,29 Eur (21 895,21 Lt) PVM skirtumo. Bendrovė 2015 m. rugsėjo 1 d. skundu kreipėsi į VMI, kuri 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu patvirtino Kauno apskrities VMI sprendimÄ .

Nesutikdama su minėtais sprendimais Bendrovė skundu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisijÄ , kuri 2016 m. vasario 15 d. sprendimu patvirtino VMI sprendimÄ . Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-282-764/2017 Kauno apskrities VMI 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimÄ , VMI sprendimÄ ir Mokestinių ginčų komisijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimÄ paliko nepakeistus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1576-968/2018, paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartyje, be kita ko, nustatė, kad Bendrovės žinojimo arba turėjimo žinoti, jog, įsigydama prekes ji dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo ar kito Å«kio subjekto, dalyvaujančio Å¡ių tiekimų ar paslaugų grandinės pirkimo ar pardavimo sandoryje, atliktu sukčiavimu PVM srityje, faktas nustatytas įvertinus mokestinio patikrinimo metu surinktus duomenis, t. y. mokesčių mokėtojo pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus (UAB ,,T.“ ir Bendrovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, CMR važtaraščius), informacijÄ , gautÄ iÅ¡ Lenkijos ir Latvijos mokesčių administratorių, informacijÄ , surinktÄ iÅ¡ Lietuvos transporto įmonių, teikusių ginčo prekių gabenimo paslaugas, Bendrovės ir UAB ,,T.“ atstovų pateiktÄ informacijÄ apie sandorių sudarymo ir vykdymo aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog Bendrovės ir jos tiekėjo apskaitoje užfiksuotos Å«kinės operacijos realiai neįvyko ir Bendrovė realiai neįgijo teisės disponuoti ginčo prekėmis, nes jos į Lietuvos RespublikÄ nebuvo atvežtos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai patvirtina, jog Bendrovė UAB ,,T.“ iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytomis OSB ir medžio drožlių plokÅ¡tėmis faktiÅ¡kai nedisponavo kaip savininkė, tačiau jų įsigijimÄ Ä¯traukė į apskaitÄ ir deklaravo pirkimo PVM, taip nepagrįstai padidindama iÅ¡ biudžeto grÄ Å¾intinÄ PVM sumÄ .

Tokiu bÅ«du ginčo laikotarpiu Bendrovė buvo dirbtinai įtraukta į sandorių grandinę tam, kad bÅ«tų padidinta iÅ¡ biudžeto grÄ Å¾intina PVM suma, nors faktiÅ¡kai PVM objektas nebuvo sukurtas, nes ginčo prekėmis Bendrovė realiai nedisponavo ir jų nepateikė kitose valstybėse narėse (Lenkijoje ir Latvijoje) registruotiems PVM mokėtojams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Bendrovė nagrinėjamu atveju elgėsi nesÄ Å¾iningai, ji žinojo arba turėjo žinoti apie savo dalyvavimÄ sukčiavime PVM srityje.

40. Dėl minėtų BAĮ pažeidimų iš dalies negalima nustatyti bendrovės komercinės – ūkinės veiklos rezultatų už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d., įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Aplinkybę, kad dėl netinkamai vestos buhalterinės apskaitos nėra objektyvios galimybės nustatyti Bendrovės veiklos rezultatų, taip pat ir turto bei pradelstų įsipareigojimų santykio, patvirtina ir nemokumo administratorės bei pareiškėjos paaiškinimai byloje.

41. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Bendrovės mokestinio patikrinimo metu nustatyti PVMĮ pažeidimai vertintini kaip PVM mokėjimo vengimas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme.

42. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs Bendrovės ir VMI ginÄÄ , galutine nutartimi patvirtino VMI sprendimus, kuriais nustatyti Bendrovės neteisėti veiksmai pažeidžiant buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reglamentuojančias teisės normas bei dalyvaujant sukčiavime PVM srityje. Å ios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju leidžia konstatuoti, kad egzistuoja abu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyti tyčinio bankroto požymiai – teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

43. Kaip jau minėta, įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu pakanka konstatuoti bent vienÄ iÅ¡ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių. Minėto Bendrovės tyčinio bankroto požymio konstatavimas sudaro pagrindÄ spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Dėl sankcijos buvusiam Bendrovės vadovui 44. PareiÅ¡kėja pirmosios instancijos teismo taip pat prašė apriboti buvusiam Bendrovės vadovui L. P. teisę penkerius metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organų nariu. Pirmosios instancijos teismas Å¡io pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo netenkino, pareiÅ¡kėja atskirajame skunde su Å¡ia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi nesutinka.

45. PraÅ¡ymas dėl juridinio asmens vadovo teisės eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo pateiktas po JANÄ® įsigaliojimo. Tačiau Bendrovės vadovo pareigos, kurios nevykdymu pareiÅ¡kėja grindžia savo praÅ¡ymÄ , turinį kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei nustatė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis, kuri yra materialinio pobÅ«džio norma, todėl Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui taikytinos buvusio Bendrovės vadovo veiksmų atlikimo metu galiojusios Ä®BÄ® nuostatos.

46. Pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalį, teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu praÅ¡ymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu Å¡is asmuo privalėdamas pagal įstatymÄ : nepateikė pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba pavėlavo jį pateikti per Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingÄ informacijÄ ar kitaip trukdė procedÅ«roms.

47. Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobÅ«džio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovÄ , kad jis tinkamai vykdytų Ä®BÄ® jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, paÅ¡alinti iÅ¡ verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sÄ Å¾iningo verslo ir dėl to vieÅ¡ieji, privatÅ«s juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. Å¡ia norma siekiama apsaugoti vieÅ¡uosius ir privačius asmenis nuo nesÄ Å¾iningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016).

48. Pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalies nuostatas teismas, spręsdamas tiek suinteresuotų asmenų pateiktÄ praÅ¡ymÄ taikyti įmonės vadovui teisių apribojimÄ , tiek tai darydamas savo iniciatyva, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ taikyti įstatymo nustatytÄ apribojimÄ Å¡iam asmeniui dirbti tam tikrÄ darbÄ , ir savo iÅ¡vadas priimtoje nutartyje motyvuoti, t. y. teismas negali taikyti įmonės vadovui Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatyto teisių apribojimo remdamasis vien įstatymo nustatytu formaliu pagrindu, kad įmonės vadovas neatliko įstatymo nustatytų veiksmų.

Teismui sprendžiant, ar taikyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įmonės vadovui nustatytÄ teisės nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimÄ , bÅ«tina kiekvienu atveju neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis. Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nenustatyta, kad jam taikyti bÅ«tina konstatuoti akivaizdų vadovo darbo aplaidumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016).

49. Byloje nustatyta, kad buvęs Bendrovės vadovas L. P. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1866-540/2019 (įsiteisėjusiu 2019 m. rugsėjo 24 d.) pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje (nevykdė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei), jam paskirta 1 400 Eur bauda.

50. Minėtame nutarime teismas, be kita ko, nustatė, kad Bendrovės vadovui tapo žinoma, jog 2018 m. Bendrovė yra nemoki. VMI 2019 m. vasario 20 d. informacinio pobÅ«džio raÅ¡tu Bendrovei pranešė apie pareigÄ sumokėti mokestinę 1 083 735,50 Eur nepriemokÄ ir, negalint ar neketinant atsiskaityti su kreditoriumi, Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. RaÅ¡te įspėta, kad nesumokėjus nurodytos mokestinės nepriemokos per 30 dienų nuo praneÅ¡imo įteikimo dienos, VMI kreipsis į teismÄ dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo.

Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad nėra duomenų, jog Bendrovės vadovui iki 2019 m. vasario 20 d. buvo žinoma dėl kreditoriaus ar kreditorių ketinimo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl Bendrovės vadovas turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo, tačiau tokios pareigos nevykdė. Teismas taip pat nustatė, kad L. P., kaip vadovas ir vienintelis akcininkas, nesiėmė realių ir pakankamų priemonių Bendrovės mokumui atkurti.

Teismas konstatavo, kad Bendrovės vadovas L. P., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI, nevykdė įstatymu numatytos pareigos pagal savo kompetencijÄ su pareiÅ¡kimu kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti ir Å¡iais savo veiksmais L.

P. padarė trunkamÄ jį administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kuris buvo nutrauktas 2019 m. kovo 19 d. Bendrovei praneÅ¡us VMI, kad ji negali atsiskaityti su kreditoriumi, todėl kreipsis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ir buvusio Bendrovės vadovo L. P. pareigos, numatytos Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje, pažeidimas, pagal administracinę nuobaudÄ pritaikiusio teismo nustatytas aplinkybes, truko tik kelis mėnesius, tačiau buvusio Bendrovės vadovo veiksmai, pažeidžiant Å¡ioje nutartyje jau minėtas BAÄ® nuostatas ir sukčiaujant PVM mokėjimo srityje iÅ¡ esmės neleidžia tiksliai nustatyti realaus Bendrovės nemokumo bÅ«klės atsiradimo momento, o byloje esantys finansinės atskaitomybės dokumentai, tikėtina, neatspindi tikrosios Bendrovės finansinės padėties, todėl negalima nustatyti konkretaus Bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo atsiradimo momento.

52. Kaip jau Å¡ioje byloje nustatyta, VMI atlikusi Bendrovės patikrinimÄ nustatė grubius BAÄ® ir PVMÄ® pažeidimus 2011 m. sausio 1 d.–2014 m. spalio 31 d. Bendrovės veiklos laikotarpiu ir Kauno apskrities VMI jau 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu patvirtino apskaičiuotÄ 594 010,34 Eur PVM sumÄ , apskaičiavo 105 930,04 Eur PVM delspinigius bei skyrė 178 203 Eur PVM baudÄ , taip pat 8 245 Eur pelno mokestį ir nusprendė negrÄ Å¾inti 6 341,29 Eur PVM skirtumo. Å ios aplinkybės patvirtina, kad dar 2015 m.

Bendrovė turėjo beveik 900 tÅ«kst. Eur prievolę valstybei (kurios apskaičiavimo teisėtumÄ galutinai patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m.). Kaip matyti iÅ¡ Bendrovės 2015 m. mokestinio laikotarpio balanso, Bendrovė 2015 m. laikotarpiu turėjo 563 363 Eur vertės turto (iÅ¡ kurių 411 428 Eur sudarė per vienerius metus gautinos sumos). Taigi, vien kreditorei VMI Bendrovės pradelstos turtinės prievolės žymiai virÅ¡ijo Bendrovės turimo turto vertę ir todėl yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė atitiko nemokios įmonės statusÄ Å¾ymiai anksčiau nei 2018 m. gruodžio 31 d.

Bendrovei laiku ir sÄ Å¾iningai vykdant BAÄ® ir PVMÄ® reikalavimus, tikėtina, kad su finansiniais sunkumais Bendrovė bÅ«tų susidÅ«rusi žymiai anksčiau, o vienintelė Bendrovės tolimesnės veiklos po 2015 m. VMI patikrinimo, sÄ lyga buvo VMI sprendimo nevykdymas ir jo ginčijimas. Be to, Bendrovės vadovui pasirinkus kvestionuoti VMI sprendimÄ dėl Bendrovės mokestinės prievolės, kurios teisėtumÄ 2018 m. patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2019 m. gegužės 22 d. (VMI kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei metu) Bendrovės mokestinė prievolė valstybei siekė jau beveik 1,1 mln.

Eur. VMI atlikusi patikrinimÄ nustatė, kad visus Bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus iÅ¡rašė, pasirašė ar patvirtino prekių įsigijimus ir Å¡ių prekių iÅ¡gabenimus, bendrovės vadovas L. P., o bÅ«tent Å¡ių neteisėtų veiksmų rezultatu didžiÄ ja dalimi ir buvo VMI apskaičiuota mokestinė prievolė.

53. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, Bendrovės vadovas netinkamai vykdė Ä®BÄ® jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo laiku, o nagrinėjamu atveju buvusio Bendrovės vadovo baudimas visiÅ¡kai atitiktų nagrinėjamos sankcijos paskirtį – paÅ¡alinti iÅ¡ verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sÄ Å¾iningo verslo, dėl ko vieÅ¡ieji, privatÅ«s juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų. Teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti akivaizdų vadovo darbo aplaidumÄ , nesÄ Å¾iningumÄ .

54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje nutarties dalyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ apriboti teisę L. P., nevykdžiusiam Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei, maksimaliam galimam laikotarpiui – penkeriems metams – eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu. Dėl bylos procesinės baigties 55. Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas nepagrįstai netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu bei praÅ¡ymo dėl buvusio Bendrovės vadovo teisės eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo, todėl Å¡ia apeliacinės instancijos teismo nutartimi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymai tenkintini (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 14 dalimi, n u t a r i a : Panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patenkinti pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡ymÄ dėl atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „K.“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat patenkinti pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡ymÄ apriboti L.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų nariu. Teisėjas Vigintas Višinskis