cc2ee09e-99b6-4641-b2a0-c1c974f18ff3 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-2641-993/2017Proceso Nr. 1-01-1-26947-17-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.5.4.1; 2.3.6.4.5 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 15 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei R. R.,nukentėjusiajai F. M.,kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokatei N. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, iÅ¡silavinimas 5 klasės, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:1) 2011-01-20 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs;2) 2013-09-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 10 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2014-01-14 Kauno apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areÅ¡to;3) 2013-09-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, 2014-12-12 paleistas iÅ¡ Marijampolės PN atlikęs bausmę, teistumas neiÅ¡nykęs,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : A. M. 2017 m. birželio 1 d. apie 07.00 val. namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,45 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ , savo močiutę F. M. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ , t. y. rankoje laikydamas peilį, vaikščiojo po kambarius paskui nukentėjusiÄ jÄ nedideliu atstumu, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Kaltinamasis A.

M. kaltu neprisipažino, teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog nukentėjusiajai negrasino, jokių tikslų sužaloti neturėjo, paskui močiutę su peiliu nevaikščiojo. Tuo metu jis peiliu pjaustėsi laÅ¡inius, pavalgęs jų, atsisėdo ant palangės, kojas laikė iÅ¡kišęs per langÄ . Vėliau atvažiavo policijos pareigÅ«nai, pasakė, kad žmonės skundžiasi, tačiau jis nesuprato, kodėl. Tuo metu jis buvo iÅ¡gėręs alaus, bet nedaug. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jo mamai, ji leido ten jam gyventi, kodėl ten buvo nukentėjusioji, nežino.

Nukentėjusioji F. M. teismo posėdyje palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paaiÅ¡kino, jog A. M. yra jos anÅ«kas, jos dukters S. M. sÅ«nus. Kurį laikÄ anÅ«kas gyveno pas mamÄ Anglijoje, vėliau grįžo į LietuvÄ ir apsigyveno jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Begyvendamas jos bute, anÅ«kas pradėjo agresyviai elgtis, triukÅ¡mauti, kabinėtis, supjaustė lovÄ , iÅ¡daužė sekcijos stiklus, sulaužė stalčius. Ji neturėjo galimybės ramiai gyventi, todėl persikraustė gyventi į dukters butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2017-06-01 naktį į butÄ atėjo A.

M. ir visÄ naktį triukÅ¡mavo, keikėsi, buvo atsidaręs langÄ ir iÅ¡kišęs kojas, ji negalėjo miegoti, visÄ naktį iÅ¡ baimės drebėjo. Kažkuriuo tai momentu A. pasiėmė virtuvinį aÅ¡trų peilį, ar juo pjaustė laÅ¡inius, nematė, su tuo peiliu po visÄ butÄ vaikščiojo, ėjo jai iÅ¡ paskos laikydamas peilį. Nors tuo metu jis jai nieko nesakė, bet ji iÅ¡sigando dėl savo gyvybės. Ji sena, ligota, gali ir neapsiginti. Vėliau ji atsigulė, prašė jo apsiraminti, tačiau jis toliau vaikščiojo po namus, buvo atėjęs į jos kambarį, paklausė ar ji nemiega.

Ji nežinojo, kas jam gali Å¡auti į galvÄ , jos nuomone, jis galėtų ir jÄ sužaloti, ankščiau su peiliu yra sužalojęs kitus asmenis, už tai yra net sėdėjęs kalėjime. IÅ¡sigandusi dėl savo gyvybės, anksti ryte, ji iÅ¡bėgo iÅ¡ namų, pas dukrÄ G. Ž., kuri gyvena jos bute. AnÅ«kui pamelavo, kad eina rÅ«bų atneÅ¡ti, bijojo, kad jos neiÅ¡leis. Atėjusi dukrai papasakojo viskÄ , pasakė, kad su peiliu jai grasina, tuomet dukra iÅ¡kvietė policijÄ . A. ankščiau yra sakęs, kad jis gali bet kÄ užmuÅ¡ti.

Gal prieÅ¡ kokius metus laiko, jis yra atėjęs naktį į jos kambarį su peiliu ir pasakė, kad pirmiausiai papjaus babÄ , paskui G., paskui R., o paskui M., o vėliau ir pats nusižudys. Tai prisiminusi, ji dar labiau bijojo dėl to, kad A. iÅ¡ tikrųjų gali jÄ nužudyti ar sužaloti. Policijos pareigÅ«nai paėmė peilį, su kuriuo jis ir vaikščiojo aplink jÄ , jis priklauso A. mamai.Liudytoja G. Ž. teismo posėdyje palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, jog A.

M. yra jos sesers sÅ«nus. Kurį laikÄ jis Anglijoje sėdėjo kalėjime, nes su peiliu sužalojo kelis žmones. Kai grįžo į LietuvÄ , apsigyveno mÅ«sų su mama namuose, (duomenys neskelbtini). Apsigyvenęs kartu, A. tapo nebesukalbamas, neprognozuojamas, agresyvus, įsivaizdavo, kad namai, tai kalėjimas. Mėtė, daužė namuose daiktus, triukÅ¡mavo, supjaustė lovÄ . Jos mama senyvo amžiaus, norėjo ramiai gyventi, todėl išėjo gyventi į sesers butÄ (duomenys neskelbtini). Dėl A. elgesio bute (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡kviesta policija, tada A. nuėjo į savo mamos butÄ (duomenys neskelbtini), kur jau kurį laikÄ gyveno močiutė.

Jau kitÄ rytÄ , močiutė atbėgo pas jÄ , visa drebėdama, sakė jai, kad Andrius visÄ naktį su peiliu paskui jÄ lakstė, ji negalėjo miegoti, ramiai namuose bÅ«ti, labai bijojo dėl savo gyvybės. Dar sakė, kad A. jos neiÅ¡leido iÅ¡ buto, tada ji pamelavo, kad eina atneÅ¡ti jo daiktų. Pamačiusi mamos bÅ«senÄ , ji nedelsiant iÅ¡kvietė policijÄ . Jai taip pat buvo neramu dėl mamos gyvybės, nes A. yra sėdėjęs kalėjime už žmonių sužalojimÄ peiliu, ankščiau jis yra sakęs, kad nukirs visiems galvas, o pirmiausiai tai padarys babai.

Nors ankščiau nėra nei jos, nei babos nuskriaudęs, tačiau žinant jo elgesį, kyla pagrįstų abejonių, ar to jis negalėtų padaryti. Seniau jis kitų akivaizdoje yra papjovęs kačiukÄ . Jo elgesį neigiamai veikia alkoholis, kuriuo jis dažnai piktnaudžiauja.IÅ¡ informacijos apie įvykį (BIRT ataskaita) matyti, kad 2017-06-01 07.02 val. buvo kviečiama pagalba, nurodant, kad anÅ«kas triukÅ¡mauja, daužo daiktus, rankose turi peilį (1 t., b. l. 5).PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad priimtas F.

M. pareiškimas apie tai, kad 2017-06-01 apie 07.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus anūkas A. M. paėmęs virtuvinį peilį grasino nužudyti ir tokius grasinimus ji suprato kaip realius. Protokolu taip pat apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), paimtas virtuvinis peilis (1 t., b. l. 3-4).Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017-06-01 apie 7.02 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), anūkas triukšmauja, daužo daiktus, rankose turi peilį.

Atvykus į įvykio vietÄ , nustatyta, kad policijÄ kvietė F. M.. Ä®vykio vietoje nustatyta, kad 2017-06-01 naktį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pranešėjos anÅ«kas, A. M., bÅ«damas neblaivus, triukÅ¡mavo, daužė namie daiktus. F. M. paaiÅ¡kino, jog A. M. jÄ terorizavo, jai grasino, buvo neadekvatus ir apsvaigęs nuo alkoholio. Ji bijo bÅ«ti namuose, nes anÅ«kas paslėpė visus namuose buvusius peilius ir ji bijo nuo jo nukentėti (1 t., b. l. 7-8).IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas peilis, kurio bendras ilgis 32 cm, rankenos ilgis 12,6 cm, geležties ilgis 19,4 cm, geležties plotis 2,2 cm, storis 0,2 cm.

Peilio galas smailėjantis. Pridėta peilio nuotrauka (1, b. l. 25-26).Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 5946 2017-06-01 8.09 val. A. M. konstatuotas 1,45 prom. girtumo laipsnis (1 t., b. l. 91).Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimoBK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai.

Grasinimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiu, raÅ¡tu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali bÅ«ti iÅ¡sakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar vieÅ¡us pasisakymus. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktÄ gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės kurioms esant grasinama ir pan.

Vertinant grasinimo realumÄ reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-341/2010, Nr. 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016).

Å ios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė – kaltė – pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Å ioje baudžiamojoje byloje A. M. kaltinamas tuo, jog jis bÅ«tent bauginančiu elgesiu – vaikščiojimu su peiliu rankose po kambarius netoli nukentėjusiosios, grasino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ . Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog su peiliu pjaustėsi laÅ¡inius, nukentėjusiajai negrasino, aplink močiutę nevaikščiojo, tačiau kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina A.

M. kaltę padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nagrinėjamu atveju vertinant nukentėjusiosios, liudytojos, paties kaltinamojo parodymus svarbu tai, kad tuo metu, kai A. M. pagal kaltinime nurodytas aplinkybes grasino nukentėjusiajai, patalpoje buvo tik pats jis ir nukentėjusioji. Esant tokiai situacijai vienu iÅ¡ pagrindinių įrodymų Å¡altinių tampa nukentėjusiosios parodymai, kuriais Å¡iuo atveju netikėti teismas neturi pagrindo. Nukentėjusioji F. M. viso proceso metu dėl byloje tiriamų aplinkybių buvo nuosekli, konkrečiai nurodė, kokius bauginamus veiksmus jos atžvilgiu atliko kaltinamasis, paaiÅ¡kino, kodėl Å¡ioje situacijoje A.

M. grasinimus ji laikė realiais ir bijojo, kad jie gali bÅ«ti įvykdyti. Taigi, nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog jos anÅ«kas A. M. visÄ naktį jos gyvenamojoje vietoje triukÅ¡mavo, daužė daiktus, neleido jai miegoti ir ilsėtis, po kambarius, aplink jÄ ar netoli jos vaikščiojo su peiliu rankose, matė, kad peilis aÅ¡trus. Ji labai bijojo dėl savo gyvybės, galvojo, kad gali jÄ nužudyti ar sužaloti, todėl visÄ naktį negalėjo užmigti, drebėjo. Tik praÅ¡vitus, ji staiga iÅ¡bėgo iÅ¡ buto, nubėgo pas netoliese gyvenančiÄ dukrÄ , paprašė iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, net pamelavo anÅ«kui, kad eina jo daiktų atneÅ¡ti, kad jis jÄ iÅ¡ buto iÅ¡leistų.

Å ias aplinkybes patvirtina liudytoja apklausta G. Ž., kuri teismui parodė, kad mama anksti ryte atbėgo labai iÅ¡sigandusi, visa drebėjo, prašė kuo greičiau iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, nes A. M. vaikščioja su peiliu ir jai grasina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiajai buvo žinomi A. M. asmenybę neigiamai charakterizuojantys duomenys, jo ankstesni teistumai, anksčiau įvykdytų nusikaltimų pobÅ«dis, o bÅ«tent smurtinis elgesys kitų asmenų atžvilgiu panaudojant peilį, taip pat tai, kad ankščiau jis yra iÅ¡sireiÅ¡kęs, kad pirmiausiai papjautų jÄ , o vėliau ir kitus, ir tai jam nieko nereikÅ¡tų.

Å ios informacijos kontekste A. M. agresyvaus elgesio demonstravimas namuose nakties metu, laikant rankose aÅ¡trų peilį ir vaikÅ¡tant netoli nukentėjusiosios, teismo vertinimu, buvo pakankami sukelti nukentėjusiajai, kuri yra ligota, senyvo amžiaus, baimės ir nerimo, nesaugumo jausmÄ . A. M. kaltę taip pat patvirtina aplinkybės, kad policijos pagalba iÅ¡ tikrųjų buvo iÅ¡kviesta, nurodant, kad anÅ«kas triukÅ¡mauja ir rankose turi peilį. Atvykusiems policijos pareigÅ«nams, kurie surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, nukentėjusioji nurodė įvykio aplinkybes, kad anÅ«kas grasino jai ir ji bijo nuo jo nukentėti.

IÅ¡samÅ«s nukentėjusiosios parodymai užfiksuoti ir pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kad A. M. paėmęs virtuvinį peilį grasino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ . IÅ¡ Å¡io protokolo bei daikto apžiÅ«ros protokolo, nukentėjusiosios parodymų matyti, kad įvykio vietoje buvo paimtas virtuvinis, pjaustymui skirtas peilis, kurio geležtės galas yra smailėjantis, ir kurį laikydamas rankose kaltinamasis grasino nukentėjusiajai. Visos paminėtos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis grasino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ , savo močiutę F.

M. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ , t. y. rankoje laikydamas peilį, vaikščiojo po kambarius paskui nukentėjusiÄ jÄ nedideliu atstumu, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Teismo vertinimu, kaltinamasis vaikščiodamas po kambarius su žmogų galinčiu sužaloti ar net nužudyti daiktu – peiliu, netoli nukentėjusiosios, o ne naudodamas peilį pagal paskirtį, kaip jis pats ir nurodė, maisto pjaustymui, siekė sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajai, jog grasinimas bus įvykdytas, ir to pakanka tiesioginei jo tyčiai nustatyti.

Todėl konstatuotina, kad jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje.Dėl bausmės skyrimoSkirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. M. padarė nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į nusikalstamos veikos pasekmes (sukeltas iÅ¡gÄ stis, baimė), į tai, kad A. M. ankščiau teistas taip pat ir už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ (1 t., b. l. 74-88), naujÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė teistumui neiÅ¡nykus, tačiau atlikęs bausmę, baustas administracine tvarka (1., b. l. 69-70).

Taigi A. M. linkęs nusikalsti ar kitaip pažeisti nustatytas elgesio taisykles, jis niekur nedirba (1 t., b. l. 63). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.), kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimui įvykdyti (BK 60 str. 1 d. 9 p.).A. M. nuo 2014-12-29 įraÅ¡ytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrÄ , 2003 metais gydėsi VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (b. l. 65-66).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad nusikaltimo padarymo metu (2017-06-01) A. M. nesirgo lėtiniu bei ilgalaikiu psichikos sutrikimu, jam nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, kelis narkotikus, žalingas jų vartojimas ir tai netrukdė suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (1 t., b. l. 47-52). Įvertinus visas šias aplinkybes, manytina, jog tik reali laisvės atėmimo bausmė gali paveikti A. M., kad jis daugiau nenusikalstų, apsaugoti nuketėjusiosios ir visuomenės interesus, todėl A.

M. skirtina griežčiausia BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio terminas, įvertinus įvykio aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , nustatomas artimas bausmės vidurkiui. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2017-06-01.Kiti klausimaiDaiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, konfiskuotinas (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Duomenų apie patirtas proceso išlaidas nepateikta.Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintinos. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017-06-01 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Bausmės pradžiÄ A. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Kaltinamajam paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

Kaltinamajam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, konfiskuoti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                       Indrė Averkienė