cc2edd6d-9b7f-4b2f-9098-7ad7dbecece7 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-1589-793/2013 Proceso Nr. 2-06-3-15008-2011-9 Procesinio sprendimo kategorija  (S) 14.1.; 14.7.; 116.1. KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 15 d. Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieÅ¡kovui I. B. (I. B.), ieÅ¡kovo atstovei advokatei S. B., atsakovo S. S. atstovams įgaliotam asmeniui I. S. ir advokatei A. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo I.

B. (I. B.) ieÅ¡kinį atsakovui S. S. dėl žalos atlyginimo, nustatė: ieÅ¡kovas I. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo S. S. 9963,00 Lt nuostolių atlyginimo dėl ieÅ¡kovui priklausančio turto apgadinimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2011-04-03 atsakovas, bÅ«damas neblaivus, vairavo ieÅ¡kovui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, todėl nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelkraÅ¡tyje stovėjusius kitus du automobilius.

Teigė, kad eismo įvykį sukėlęs atsakovas visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir įsipareigojo atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius dėl automobilio apgadinimo, bet nuostolių geranoriÅ¡kai neatlygino. Kreipėsi į ekspertus, kurie atliko automobilio vertinimÄ . Atsižvelgęs į automobilio vidutinę rinkos vertę iki autoįvykio ir automobilio likutinę vertę po autoįvykio, mano, kad jam dėl automobilio sugadinimo padaryta 9663,00 Lt žala (T I, b. l. 3-4). A. S. S. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Pripažino, padaręs eismo įvykį ir nurodė, kad eismo įvykio metu dėl automobilio apgadinimo padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovui jau atlygino, iÅ¡ skolintų lėšų pirko detales ieÅ¡kovo automobiliui ir kartu su O. K., kuriam padėdavo remontuoti automobilius, suremontavo ieÅ¡kovo automobilį. Nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dar kartÄ atlyginti žalÄ yra nepagrįstas. Prašė ieÅ¡kinį, kaip nepagrįstÄ , atmesti (T I, b. l. 30-31). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaiko. IeÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinį palaiko.

Atsakovo atstovai su ieÅ¡kiniu nesutinka. IeÅ¡kovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad automobilis buvo remontuojamas iÅ¡ jam priklausančių pinigų, kuriuos jis automobilį tvarkiusiam O. K. perduodavo pastarojo garaže. Teigia, kad atsakovas apie pinigų perdavimÄ nieko nežinojo, nes automobilio tvarkymu nesidomėjo. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdyje patvirtino ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes ir papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiÅ¡kinti ir tiksliai nurodyti automobilio remontui reikalingų detalių, jų kainų.

Teigia, kad atsakovas ieÅ¡kovo automobilio neremontavo, jokių detalių automobilio remontui nepirko. PraÅ¡o vadovautis ekspertų, vertinusių ieÅ¡kovo automobilio likutinę vertę ir atkÅ«rimo kaÅ¡tus. Pažymi, kad atsakovo į bylÄ pateikti dokumentai nepagrindžia atsakovo turėtų iÅ¡laidų, susijusių su ieÅ¡kovo automobilio remontu. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovo atstovas įgaliotas asmuo I. S. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad atsakovas (jos sÅ«nus) po padaryto eismo įvykio buvo paėmęs 1100,00 Lt ir 700,00 Lt paskolas iÅ¡ kredito įstaigų, taip pat 4800,00 Lt pasiskolino iÅ¡ kaimynės. Pažymi, kad už minėtus pasiskolintus pinigus, atsakovas mokėjo už ieÅ¡kovo automobilio remontÄ , pirko minėto automobilio remontui reikalingas detales.

Nurodo, kad 2012 m. gegužės mėnesį sumokėjo už prisiimtus atsakovo finansinius įsipareigojimus kreditoriams. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir atsakovui priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovo atstovė advokatė A. M. teismo posėdyje patvirtino atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytas aplinkybes ir papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovas ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ atlygino, automobilį O. K. pagalba suremontavęs. Teigia, kad pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai pagrindžia atsakovo turėtas iÅ¡laidas, susiujusias su ieÅ¡kovo automobilio remontu.

Be to, aplinkybę, jog ieÅ¡kovo automobilis buvo tinkamai suremontuotas patvirtina praeita automobilio techninė apžiÅ«ra ir iÅ¡duotas atitinkamas liudijimas, leidžiantis automobilį eksploatuoti. Teigia, kad ieÅ¡kovo galimi nuostoliai teisingai apskaičiavus galėtų sudaryti apie 2240,00 Lt, atskaičiavus pinigų sumÄ , sumokėtÄ automobilį remontavusiam meistrui, - 1540,00 Lt. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas turėjo daugiau iÅ¡laidų, nei patyrė nuostolių ieÅ¡kovas, teigia, kad atsakovas ieÅ¡kovui nėra skolingas už padarytÄ Å¾alÄ .

PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir atsakovui priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. LR CPK 178 str. nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta bendra įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieÅ¡kovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ â€“ ieÅ¡kinio faktinį pagrindimÄ .

IeÅ¡kovui neįrodžius ieÅ¡kinio faktinio pagrindimo, ieÅ¡kinys netenkinamas. LR CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡kus ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi Å¡ioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Kartu teismas saistomas įrodymo leistinumo ir sÄ sajumo (LR CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (LR CPK 182 str.).

Ä®rodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimÄ formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta. RaÅ¡ytine bylos medžiaga ir Å¡alių bei jų atstovų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad 2011-04-03, apie 02.30 val., Klaipėdoje, Laukininkų g. 3, atsakovas, bÅ«damas neblaivus, vairavo ieÅ¡kovui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusius du automobilius. Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės, tarp jų ir ieškovui priklausantis automobilis. Eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės (T I, b. l. 9). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-22 nutarimu atsakovui paskirta administracinė nuobauda administracinėje byloje Nr. A2.6.-1768-659/2011. Atsakovas 2011-04-08 įsipareigojo atlyginti ieškovui automobilio remonto išlaidas (T I, b. l. 10–11).

IeÅ¡kovas kreipėsi į UAB „PajÅ«rio autorika“ dėl apgadintos transporto priemonės įvertinimo. 2011-04-18 atlikus automobilio vertinimÄ , nustatyta, kad, įvertinus automobilio vertę iki autoįvykio ir jo likutinę vertę, nuostoliai sudaro 9663,00 Lt (T I, b. l. 13-24). IÅ¡ Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2010-03-04 iÅ¡duoto neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. 0464727 nustatyta, kad atsakovas S. S. yra iÅ¡ dalies darbingas (55 procentai) (T I, b. l. 32).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2011-12-05 duomenimis nustatyta, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. lapkričio paskirta iÅ¡mokėti 3434,00 Lt socialinių iÅ¡mokų (T I, b. l. 33). IÅ¡ UAB „4finance“ 2011-12-07 praneÅ¡imo nustatyta, kad minėta bendrovė atsakovui 2011-04-04 suteikė 1100,00 Lt kreditÄ (T I, b. l. 34). IÅ¡ UAB „Nordecum“ 2011-12-07 pažymos nustatyta, kad minėta bendrovė atsakovui 2011-04-07 suteikė 700,00 Lt kreditÄ (T I, b. l. 35).

IÅ¡ UAB „Transkona“ 2013-01-23 praneÅ¡imo nustatyta, kad ieÅ¡kovui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ atliko 2011-05-25 (T I, b. l. 124-125). IÅ¡ mokėjimų nurodymų, atliktų atsakovo motinos (įgalioto asmens) I. S. bankui Swebank, AB, matyti, kad atsakovo motina įvykdė atsakovo aukščiau minėtus kreditorinius įsipareigojimus UAB „4finance“ ir UAB „Nordecum“ (T II, b. l. 9-14, 16-23). LR Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios atsakomybę už padarytÄ Å¾alÄ numato, jog asmens, kuris yra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, ir, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių naudojimas), atsakomybė yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.270 str.).

Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str. 1 d.). Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 str.).

Atsakomybei už žalÄ , padarytÄ didesnio pavojaus Å¡altinio, atsirasti bÅ«tina nustatyti Å¡ias civilinės atsakomybės sÄ lygas:

1) didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo veiklÄ ;

2) turto sugadinimo ar sunaikinimo faktÄ ir žalos dydį;

3) priežastinį ryšį tarp didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo veiklos ir atsiradusios žalos. Kaip pažymėjo savo 2012-12-27 nutartyje Klaipėdos apygardos teismas, tinkamai nustatytas žalos dydis yra viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų deliktinei civilinei atsakomybei kilti. ŽalÄ galima atlyginti natÅ«ra arba visiÅ¡kai atlyginti padarytus nuostolius. Atlyginant žalÄ bet kuriuo iÅ¡ pasirinktų bÅ«dų turi bÅ«ti siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį. Turtinės žalos atlyginimo atveju tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti atkurta arba ta turto bÅ«klė, kuri buvo prieÅ¡ teisės pažeidimÄ , arba teisingai kompensuoti padaryti nuostoliai. Žalos atlyginimo natÅ«ra įstatyme nurodyti bÅ«dai yra: 1) pateikti tos pat rÅ«Å¡ies ir kokybės daiktÄ ;

2) pataisyti sužalotÄ daiktÄ . Gali bÅ«ti ir kiti panaÅ¡Å«s žalos atlyginimo bÅ«dai, kurie užtikrintų nukentėjusiojo asmens turtinės padėties atkÅ«rimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-08-08 teismų praktikos taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-13, „Teismų praktika“ Nr. 13, 2000 m.). Ginčo atveju ieÅ¡kovas patirtų nuostolių dydį įrodinėja tik UAB „PajÅ«rio autorika“ 2011-04-18 vertinimo ataskaitoje nurodytu nuostolių dydžiu, gautu įvertinus automobilio vertę iki autoįvykio, ir jo likutinę vertę po autoįvykio.

Atmestinas kaip nepagrįstas ieÅ¡kovo atstovės argumentas, kad žalos dydis nagrinėjamoje byloje gali bÅ«ti nustatytas vien iÅ¡ UAB „PajÅ«rio autorika“ 2011-04-18 atliktos vertinimo ataskaitos, pagal kurioje nurodytÄ automobilio vertę iki autoįvykio ir jo likutinę vertę, nuostoliai dėl automobilio sugadinimo sudaro 9663,00 Lt. RaÅ¡ytine bylos medžiaga, ieÅ¡kovo, atsakovo, liudytojo O. K. parodymais nustatyta, kad po UAB „PajÅ«rio autorika“ 2011-04-18 vertinimo ataskaitos sudarymo pasikeitė faktinės aplinkybės –automobilis buvo suremontuotas ir perduotas ieÅ¡kovui I.

B., automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po atlikto remonto 2011 m. gegužės mėn. buvo atlikta techninė apžiūra. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju, siekiant teisingai nustatyti atlygintinų nuostolių dydį ieškovui I. B., būtina nustatyti ieškovui priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę po atlikto remonto ir įvertinti kieno lėšomis buvo atliktas automobilio remontas. Siekdamas atskleisti bylos esmę, teismas pasiūlė šalims teikti papildomus įrodymus – t. y. pasiūlė atsakovui S. S. pateikti įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vertės po remonto pasikeitimo, po automobilio techninės apžiūros, atliktos 2011 m. gegužės mėn. bei pateikti duomenis apie patirtas automobilio remonto išlaidas. Ieškovui teismas siūlė pateikti įrodymus apie minėto automobilio rinkos vertę po remonto ir automobilio techninės apžiūros (CPK 178, 225 str. 1 p.). Pažymėtina, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas teismui pasiūlius teikti įrodymus, nepateikė įrodymų apie automobilio (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vertę po atlikto remonto ir techninės apžiÅ«ros, atliktos 2011 m. gegužės mėn. Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu teigė, jog ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ sudaro dėl autoįvykio patirti nuostoliai, bet ne remonto iÅ¡laidos, todėl nuostoliai dėl automobilio sugadinimo sudaro 9663,00 Lt, kaip nurodyta UAB „PajÅ«rio autorika“ 2011-04-18 atliktoje vertinimo ataskaitoje. Atmestinas kaip nepagrįstas ieÅ¡kovo argumentas, jog automobilis buvo suremontuotas jo lėšomis, kurias perduodavo meistrui O.

K.. IeÅ¡kovas nepateikė teismui nei vieno įrodymo, patvirtinančio pinigų, skirtų automobilio remontui, perdavimo O. K. faktÄ . Liudytojo O. K. paaiÅ¡kinimai apie automobilio detalių pirkimÄ ieÅ¡kovo lėšomis yra nenuoseklÅ«s, liudytojas patvirtino, jog buvo skolingas ieÅ¡kovui I. B. apie 1000,00 Lt, todėl Å¡io liudytojo parodymai laikytini nepatikimais. Vertinant aplinkybę dėl automobilio remontui panaudotų lėšų pažymėtina tai, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kiek jam kainavo automobilio (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), remontas. Pažymėtina ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu teigė, jog teismas, Å¡iuo konkrečiu atveju, nustatydamas nuostolius privalo vadovautis ne faktinėmis remonto iÅ¡laidomis, kurių ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priteisti, o tuo, kas nustatyta specialistų. Tokia ieÅ¡kovo pozicija patvirtina, kad ieÅ¡kovas patirtų nuostolių nesieja su automobilio remonto iÅ¡laidomis. Remiantis atsakovo S. S. į bylÄ pateiktais įrodymais apie gautas paskolas, liudytojos T.

R. paaiškinimais apie tai, kad paskolino ieškovui 3000,00 Lt, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad ieškovo automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po autoįvykio su meistro O. K. pagalba buvo suremontuotas atsakovo S. S. lėšomis. Remiantis byloje esančiais įrodymais, konstatuotina, jog automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po atlikto remonto ir techninės apžiūros buvo techniškai tvarkingas, todėl ieškovo nuostoliais laikytinas skirtumas tarp buvusios automobilio rinkos vertės iki autoįvykio ir automobilio rinkos vertės po remonto.

Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų apie automobilio rinkos vertę po remonto, atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovo teigimus, jog dėl autoįvykio automobilio rinkos vertė iš esmės sumažėja 25 procentais, laikytina, jog ieškovo automobilio rinkos vertė po remonto sumažėjo 25 procentais, skaičiuojant nuo 13777,00 Lt ir sudarė 10332,75 Lt. Todėl ieškovo patirti nuostoliai dėl to, kad dėl autoįvykio sumažėjo automobilio rinkos vertė, sudaro 3444,25 Lt (13777,00 Lt - 10332,75 Lt = 3444,25 Lt).

IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad dėl atsakovo kaltės įvykusio autoįvykio jo patirti nuostoliai sudaro 9963,00 Lt. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, konstatuotina, jog ieÅ¡kovo reikalavimas pagrįstas iÅ¡ dalies, todėl ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 3444,25 Lt nuostolių atlyginimo. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus iš dalies patenkinta 25,00 procentai ieškinio reikalavimų, atmesta 75,00 procentai reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteistina 25,00 procentai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai iš ieškovo atsakovui priteistina 75,00 procentai jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyta, kad ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį sumokėjo 299,00 Lt žyminį mokestį (T I, b. l.

5) bei patyrė 2420,00 Lt iÅ¡laidų teisinei advokato pagalbai apmokėti (b. l. 7-8, 99-100). Viso ieÅ¡kovas patyrė 2719,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Esant nustatytoms aplinkybėms, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 679,25 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nustatyta, kad atsakovas, teikdamas teismui apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-17 sprendimo sumokėjo 100,00 Lt žyminį mokestį (T I, b. l. 84), nuo likusios žyminio mokesčio dalies (199,00 Lt) atsakovas 2012-07-10 nutartimi buvo atleistas (T I, b. l. 94).

Taip pat atsakovas patyrė 20,00 Lt iÅ¡laidų, susijusių banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o spausdinimu (T II, b. l. 3). Viso atsakovas patyrė 120,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Esant nustatytoms aplinkybėms, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina 90,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo 199,00 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies, paduodant apeliacinį skundÄ , 2012-07-10 nutartimi buvo atleistas, iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistinos minėto dydžio žyminio mokesčio dalis.

Atsakovo įgaliotas asmuo I. S. 2013-04-30 pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų prijungimo, iÅ¡ kurio turinio ir pridėtų įrodymų matyti, kad atsakovas advokatei A. M. 2013-01-10 sumokėjo 400,00 Lt už atstovavimÄ ir patarimÄ , bei 2013-04-24 – 250,00 Lt už atstovavimÄ . LR CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad „šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos“ (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdis pradedamas, posėdžio pirmininkui paskelbus, kuri byla nagrinėjama. Pradėjus teismo posėdį pirmiausia atliekami procesiniai veiksmai, skirti pasirengimui nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės. Bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės – tai antroji teismo posėdžio dalis, kuri prasideda po pasirengimo bylos nagrinėjimui ir tęsiasi iki baigiamųjų kalbų.

Jos metu byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę pateikti praÅ¡ymus ir juos pagrindžiančius įrodymus. Teismui iÅ¡sprendus pateiktus praÅ¡ymus, posėdžio pirmininkas paskelbia bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigÄ ir teismas pradeda klausytis baigiamųjų kalbų. Taigi pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepateikus praÅ¡ymo priteisti iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ ir iÅ¡laidų dydį patvirtinančių įrodymų iki baigiamųjų kalbų, Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos.

Nustatyta, kad praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovas pateikė iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, bet įrodymus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pateikė jau po to, kai teismas bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo ir išėjo į sprendimų priėmimo kambarį priimti atitinkamÄ procesinį sprendimÄ , kurio paskelbimÄ atidėjo iki 2013-05-15. Esant nustatytoms ir įvertintoms aplinkybėms, atsakovui jo įgalioto asmens 2013-04-30 teismui pateiktos atsakovo patirtos 650,00 Lt iÅ¡laidos neatlygintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistos tiek iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui, tiek iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui, taikant bylinėjimosi iÅ¡laidų tarpusavio įskaitymo bÅ«dÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 589,25 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (679,25 Lt - 90,00 Lt = 589,25 Lt). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 286 str., n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3444,25 Lt. (tris tÅ«kstančius keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt keturis litus 25 ct) nuostolių atlyginimo bei 589,25 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui I.

B. (I. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo I. B. (I. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) 199,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                              Petras Mineikis