cc2ebcee-9b3d-4e23-a7ec-02fb01231f0b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1135-392/2016Proceso Nr. 2-68-3-19324-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.3.2.10; 2.3.2.12. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2016 m. vasario 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Å iÅ¡kinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės E. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15631-535/2015 pagal ieÅ¡kovės E. G. ieÅ¡kinį atsakovei A.

D. dėl gyvenamojo namo pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovės A. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei E. G. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamojo namo, trečiasis asmuo pagal ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį S. D.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovė E. G. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu teismo prašė:

1) pripažinti gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. 4400-2392-6927, esantį adresu (duomenys neskelbtini) 57-oji g. 14, Vilnius, ieÅ¡kovės ir J. D., mirusio 2012-06-08, bendrÄ ja daline nuosavybe bei atidalinti šį namÄ nustatant, kad 1/3 dalis namo priklauso ieÅ¡kovei;

2) pripažinti atsakovei A. D. iÅ¡duotÄ 2012-12-17 nuosavybės teisės liudijimÄ Nr. 4-2864 negaliojančiu;

3) atnaujinti praleistÄ trijų mėnesių terminÄ ieÅ¡kiniui paduoti, kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių. IeÅ¡kovė nurodė, kad nuo 1995 metų gyveno kartu su J. D., nors jis su savo sutuoktine, atsakove, nebuvo iÅ¡siskyręs. IeÅ¡kovės ir J. D. bendras gyvenimas truko ilgÄ laikÄ , buvo nuolatinis ir pastovus, jie kartu tvarkė Å«kį, savo asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu kÅ«rė bendrÄ turtÄ . 2005 metais J. D. paveldėjo žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) 57-oji g. 14, Vilnius, kuriame kartu su ieÅ¡kove nutarė statyti gyvenamÄ jį namÄ .

Nors jiedu namÄ statė, įrenginėjo ir iÅ¡laikė bendromis lėšomis ir darbu, nuosavybės teisės į namÄ buvo nustatytos tik J. D.. 2012-06-08 J. D. mirė. ½ dalį namo paveldėjo jo sÅ«nus S. D., tam ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo. Kita pusė namo pagal ieÅ¡kovės ir J. D. susitarimÄ turėjo atitekti jai, tačiau atsakovė, su kuria J. D. kartu negyveno nuo 1995 metų bei kuri prie namo statybos, įrengimo ir iÅ¡laikymo niekuo neprisidėjo, be ieÅ¡kovės žinios kitÄ pusę namo užregistravo savo vardu, tuo pažeisdama ieÅ¡kovės interesus.

IeÅ¡kovės ir J. D. namo statyboms ir įrengimui skirtų lėšų santykis pagal iÅ¡likusius dokumentus yra vienas prie trijų, todėl ieÅ¡kovė mano, kad jai turi priklausyti 1/3 dalis namo. Mirus J. D., ieÅ¡kovė iki Å¡iol gyvena jų pastatytame name, jį prižiÅ«ri ir moka mokesčius (t. I, b.l. 2-6, t. III, b.l. 13-18). Atsakovė A. D. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė E. G. neįrodė aplinkybės, kad ji ir J. D. buvo sudarę susitarimÄ dėl nurodyto gyvenamojo namo statybos. J. D. niekada neketino ir nesiekė sukurti bendrosios dalinės nuosavybės kartu su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė neprisidėjo nei savo darbu, nei piniginėmis lėšomis prie namo statybos ir įrengimo. Namas buvo statomas iÅ¡ atsakovei ir J. D. priklausiusių piniginių lėšų, nes jiedu nebuvo nutraukę santykių tuo metu, kai J. D. faktiÅ¡kai gyveno su ieÅ¡kove.

NamÄ statė ir visus su tuo susijusius dokumentus tvarkė J. D. padedamas sÅ«naus S. D.. 2012-06-07 J. D. iÅ¡davė sÅ«nui įgaliojimÄ tvarkyti visus reikalus, susijusius su namu, o 2012-06-07 J. D. sudarė testamentÄ , kuriuo sÅ«nui paliko visÄ jam priklausantį turtÄ . Tai patvirtina, kad J. D. niekada nesitarė ir nebuvo sudaręs jungtinės veiklos sutarties su ieÅ¡kove dėl namo statybos, nepaisant to, jog jie gyveno kartu. Namas laikytinas atsakovės ir J. D. bendra nuosavybe. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti namÄ bendrÄ ja daline nuosavybe iÅ¡ esmės yra kreditorinis reikalavimas, todėl taikytinas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas.

IeÅ¡kovė savo teises privalėjo įgyvendinti per tris mėnesius nuo J. D. mirties, tačiau neveikė ir ieÅ¡kinį teisme pareiÅ¡kė praėjus beveik metams po mirties. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl namo atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės, nenurodė, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti ir nepagrindė daikto suformavimo bÅ«do (t. I, b.l. 36-48, t. III, b.l. 45-53). Trečiasis asmuo S. D. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime trečiasis asmuo palaikė atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstytus faktinius ir teisinius argumentus (t. I, b.l. 104-114).Atsakovė A. D. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo teismo prašė iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę E. G. iÅ¡ gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-2392-6927, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovė nurodė, kad 2012-12-17 nuosavybės teisės liudijimo Nr. 4-2864 ir 2012-12-31 paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimo Nr. 4-2943 pagrindu po sutuoktinio J.

D. mirties ji su sūnumi S. D. nuosavybės teise paveldėjo po ½ dalį nurodyto namo, kuriame J. D. iki mirties gyveno su ieškove. Atsakovė ir S. D. tikėjosi, kad ieškovė po J. D. mirties išsikraustys iš be pagrindo užimamo namo, tačiau ji to nepadarė (t. I, b.l. 117-120).Ieškovė E. G. atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko, palaikydama savo ieškinyje išdėstytus faktinius ir teisinius argumentus (t. I, b.l. 143-144).Trečiasis asmuo S. D. atsiliepimu su priešieškiniu sutiko, palaikydamas atsakovės priešieškinyje išdėstytus faktinius ir teisinius argumentus (t.

I, b.l. 104-114).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-06 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino. IÅ¡keldino ieÅ¡kovę E. G. iÅ¡ gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-2392-6927, esančio (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės E. G. 41 Eur žyminio mokesčio ir 753 Eur už advokato pagalbÄ teisme atsakovei A. D. Teismas iÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatė, kad ieÅ¡kovė su savo sugyventiniu J.

D. kartu gyveno nuo 1995 metų, nors jis nebuvo iÅ¡situokęs su atsakove. 2005 metais J. D. paveldėjo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame 2005-2007 metų laikotarpiu buvo pastatytas gyvenamasis namas. J. D. mirė 2012-06-08. GyvenamÄ jį namÄ paveldėjo lygiomis dalimis atsakovė bei jos ir J. D. sÅ«nus S. D.. 2013-03-20 ieÅ¡kovė gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ S. D. ir atsakovės, kuriuo praÅ¡oma iki 2013-04-02 iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamojo namo. 2013-06-06 ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl gyvenamojo namo pripažinimo jos ir J.

D. bendrÄ ja daline nuosavybe. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas atnaujinti ieÅ¡kovei praleistÄ CK 5.63 straipsnio l dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ ieÅ¡kiniui paduoti, kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių. IeÅ¡kovė tikėjosi po J. D. mirties kilusį ginÄÄ dėl gyvenamojo namo iÅ¡spęsti taikiai, S. D. nereikalavo iÅ¡ karto iÅ¡sikelti iÅ¡ namo, ieÅ¡kovės veiksmai po J. D. mirties nerodė, jog ji sutinka su namo nuosavybės dalies perleidimu atsakovei. Teismas iÅ¡ byloje esančių įrodymų taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovė ir J.

D. kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį 17 metų. Nors J. D. nebuvo nutraukęs santuokos su atsakove, realiai jie bendro Å«kio nevedė, tik tvarkė savo finansinius reikalus. IeÅ¡kovės ir J. D. santykiai atitiko 1964 m. CK 472 straipsnyje apibrėžtus jungtinės veiklos sutarties pagrindu atsirandančius santykius. RaÅ¡ytinė jungtinės veiklos sutartis sudaryta nebuvo, tačiau ieÅ¡kovės ir J. D. tarpusavio santykiai, jų elgesys, susiklosčiusi situacija įrodo, kad jie bendrai dėjo pastangas, siekdami įsigyti (sukurti) valdyti ir naudoti tam tikrÄ turtÄ dalinės nuosavybės teise.

Teismo vertinimu, veikiant 1995 metais sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, 2006 metais partnerių buvo sukurtas ir gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Å ios aplinkybės nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2015-03-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-216-619/2015. Pagal įstatymÄ yra preziumuojama, jog partnerių įnaÅ¡ai į bendrÄ veiklÄ yra lygÅ«s, jeigu jungtinės veiklos sutarties nenustatyta ko kita (CK 6.970 straipsnio 2 dalis, 1964 m. CK 474 straipsnio l dalis). Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog gyvenamojo namo rinkos vidutinė vertė sudaro 92.900 Lt (26.905,70 Eur).

Namo statybai ir jo įrengimui buvo panaudota didžioji dalis J. D. lėšų, namo statybos dokumentus taip pat tvarkė J. D., tuo tarpu ieÅ¡kovė neįrodė, kad ji savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie namo statybos ir įrengimo. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti nurodytÄ gyvenamÄ jį namÄ jos ir J. D. bendrÄ ja daline nuosavybe negali bÅ«ti patenkintas, nes byloje nėra įrodymų, koks konkrečiai buvo ieÅ¡kovės indėlis, iÅ¡reikÅ¡tas piniginėmis lėšomis, į bendrÄ turtÄ , o tiksliau sakant, ar jis iÅ¡ vis buvo.

Be to, ieÅ¡kovė nepagrindė, kuo remiantis, pripažinus gyvenamÄ jį namÄ jos ir J. D. bendrÄ ja daline nuosavybe, ji praÅ¡o jai priskirti 1/3 dalį Å¡io namo ir jÄ atidalinti. IeÅ¡kovė nepateikė teismui namo dalies atidalijimo plano, nenurodė, koks atskiras nekilnojamas daiktas praÅ¡omas suformuoti, nepagrindė atidalinimo natÅ«ra galimybės, nors nesutinka gauti kompensacijos pinigais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus dėl gyvenamojo namo pripažinimo ieÅ¡kovės ir J.

D. bendrÄ ja daline nuosavybe ir atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės kaip neįrodytus, taip pat atmesti ieÅ¡kovės iÅ¡vestinį reikalavimÄ pripažinti atsakovei 2012-12-17 iÅ¡duotÄ nuosavybės teisės liudijimÄ Nr. 4-2864 negaliojančiu. Teismas, atmetęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ , nusprendė tenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamojo namo su visu jai priklausančiu turtu, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios vietos.

Teismas nustatė, kad 2012-12-17 nuosavybės teisės liudijimo Nr. 4-2864 pagrindu atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ gyvenamojo namo. Likusioji ½ dalis priklauso trečiajam asmeniui S. D. 2012-12-31 paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimo Nr. 4-2943 pagrindu. Po J. D. mirties ieÅ¡kovė liko gyventi gyvenamajame name. Atsakovė ir trečiasis asmuo tikėjosi, kad ieÅ¡kovė geruoju iÅ¡sikels iÅ¡ gyvenamojo namo, tačiau ji to nepadarė, dėl ko jie 2013-03-20 kreipėsi į notarÄ , praÅ¡ydami persiųsti ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ , kuriuo ji iki 2013-04-02 buvo raginama iÅ¡sikelti.

Jokių sutarčių dėl naudojimosi gyvenamuoju namu su ieÅ¡kove nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡keldintina iÅ¡ gyvenamojo namo, nes, remiantis CK 4.98 straipsniu, savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (t. III, b.l. 85-91).Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė E. G. teismo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-06 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, o A.

D. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , vadovavosi vien skaičiais visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į byloje pateiktus argumentus, liudininkų parodymus, teisingumo ir protingumo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ . Teismas ieÅ¡kovei, pragyvenusiai su J. D. 17 metų bendrai ir gyvenamajame name 6 metus, nepriteisė nieko, o atsakovei, kuri visus tuos metus net nebuvo name, nei vienu litu ar darbu neprisidėjo prie namo statybos, jo priežiÅ«ros, komunalinių paslaugų apmokėjimo, paliko nuosavybės teisę į pusę namo.

Teismas tokį sprendimÄ motyvavo tuo, kad nenustatė ieÅ¡kovės indėlio į gyvenamojo namo statybÄ , nors tuo pačiu pripažino, kad tarp ieÅ¡kovės ir J. D. 1995 metais buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu veikiant 2006 metais partnerių buvo sukurtas ir gyvenamasis namas. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad teismas priėmė klaidingÄ sprendimÄ , lygindamas gyvenamojo namo rinkos vertę 92.900,00 Lt (26.905,70 Eur), nustatytÄ 2013 metais, bei ieÅ¡kovės ir J. D. indėlius į Å¡io namo statybÄ .

Pastato rinkos vertė neturi nieko bendro su statybos verte, tuo labiau, kai namas pastatytas 2006 metais, o įvertintas 2013 metais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad gyvenamasis namas buvo statytas Å«kio bÅ«du ir kad ieÅ¡kovė taip pat prisidėjo prie namo statybos, nes nėra jokių kitų duomenų patvirtinančių, kad ji atėjo gyventi į jau pastatytÄ namÄ ir viskÄ atliko vienas J. D.. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad teismas iÅ¡ esmės neteisingai įvertino ieÅ¡kovės bei J. D. indėlius į gyvenamojo namo statybas pagal banko iÅ¡raÅ¡us.

Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-45-155/2014, pirmÄ kartÄ nagrinėdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kino, kaip buvo panaudoti J. D. pinigai, tuo tarpu iÅ¡ naujo antrÄ kartÄ nagrinėdamas Å¡alių ginÄÄ pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pakartotinai Å¡ių faktų net nenurodė. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-45-155/2014 nustatė, kad „nors atsakovė ir jos advokatas teigia, kad visas lėšas J.

D. naudojo namo statybai, kad iÅ¡ viso iÅ¡grynino 87.200 Lt ir iÅ¡ jų sumokėjo už statybines medžiagas 13.495,17 Lt, tačiau tiek duomenys Å¡iose sÄ skaitose, tiek ir byloje esantys mokėjimo nurodymai rodo aplinkybes kitaip. 2005-06-09, pardavus sodo bendrijoje esantį žemės sklypÄ , J. D. 2005-08-06 mokėjimo nurodymu pervedė savo dukrai S. B. 10.000 Lt, vėliau 2005-05-20 dar 200 Lt, kitÄ kartÄ 2005-06-09 1.000 Lt. Å ios nurodytos sumos pagrįstos mokėjimų nurodymais, tačiau J. D. vaikams duodavo pinigų ir grynaisiais, kurie neatsispindi pavedimuose.

Taigi ir Å¡i aplinkybė rodo, kad ne visus pinigus, kuriuos turėjo J. D., jis skyrė tik namo statybai. Už J. D. pinigus pirkti ir kiti daiktai, kurie su namu neturi nieko bendro“. Teismas civilinėje byloje Nr. 2-45-155/2014 taip pat nustatė, kad „iÅ¡ bylos medžiagos matyti ieÅ¡kovė E. G. ginčo namo statybos metu buvo įsigijusi verslo liudijimÄ , pagal šį liudijimÄ gavo pajamas, be to dirbo UAB „Cesta“, vėliau UAB „Terminalai LT“, UAB „Valdorfo didmenos“. Byloje nėra jokių įrodymų, rodančių, jog ieÅ¡kovė vengė darbo, kad ji neturėjo pajamų, kad jÄ iÅ¡laikė miręs J.

D.. Be to, iš byloje esančios paveldėtojo pinigų pervedimo etapų lentelės matyti, kad ieškovė turėjo ir ne darbo pajamų, kad ji paveldėjo pinigines lėšas po L. N. mirties, kad nuo 2006-07-31 ji gavo 3.624 Lt paveldėtų pinigų. Taigi, bylos įrodymais nustatyta, kad priešingai negu teigia atsakovė, ieškovė disponavo piniginėmis lėšomis, turėjo jas ir dėl to turėjo visas realias galimybes ne tik asmeniniu darbu (statybos eigos priežiūra, pagebėjimu statybininkams atliekant darbus, maitinant statybininkus ir taip sumažinant statybos darbų kaštus, bei atliekant kitus su statyba susijusius veiksmus), bet ir materialiai prisidėti prie statybos.

IeÅ¡kovės pateikti teismui kvitai rodo atliktus mokėjimus grynaisiais pinigais. Grynųjų pinigų turėjimÄ lėmė ieÅ¡kovės darbo pobÅ«dis, nes dirbant pagal verslo liudijimÄ pagrindinės pajamos su retomis iÅ¡imtimis yra gaunamos grynais pinigai, o ne pervedimu. Tuo tarpu J. D. pajamų pobÅ«dis dėl to, kad jis dirbo samdomu darbuotoju ir gavo valstybės pensijÄ , buvo kitoks – jo pajamos bÅ«davo pervedamos į sÄ skaitÄ , esančiÄ banke. IeÅ¡kovės pateiktų į bylÄ kvitų data sutampa su ginčo namo statybos data.

Pateiktuose kvituose atlikti mokėjimai už prekes, kurios susijusios su statyba. Atsakovės pateiktose J. D. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡uose nėra nurodytų mokėjimų atliktų pagal ieÅ¡kovės pateiktus kvitus. Todėl nustatyti, kad ieÅ¡kovė, gyvendama su J. D., pasisavino Å¡iuos kvitus, pagrindo nėra. IeÅ¡kovė turėjo lėšų įvardytiems pirkiniams pirkti, įrodymus apie atliktus mokėjimus turėjo“. Teismui buvo pateikti tik iÅ¡saugoti kvitai, tačiau jie ne kÄ pasako apie ieÅ¡kovės ir J.

D. indėlį į gyvenamojo namo statybÄ , nes šį objektÄ jie kÅ«rė bendrai savo darbu ir lėšomis, kurių visiÅ¡kai įrodyti dėl neiÅ¡likusių dokumentų negalima, nes nei ieÅ¡kovė, nei J. D. nemanė, kad kada nors kam jų prireiks. Taigi skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė neturėjo pinigų ir neįrodė savo indėlio į namo statybÄ piniginėmis lėšomis, prieÅ¡tarauja Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-45-155/2014 konstatuotiems faktams.

Teismas Å¡ioje byloje taip pat konstatavo, kad „byloje esančios mokėjimo knygelės kopijų duomenys rodo, kad ieÅ¡kovė mokėjo už namui suteiktas paslaugas, elektrÄ , vandenį, kad tokius mokėjimus ir mirus J. D. ieÅ¡kovė tebemokėjo, tai yra ji kaip bendrasavininkė tuo prisidėjo prie bendro turto iÅ¡laikymo, prie iÅ¡laidų, reikalingų bendram turtui iÅ¡saugoti apmokėjimo“. IeÅ¡kovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodyta iÅ¡vada, kad tik J.

D. indėlį į namo statybas patvirtina ta aplinkybė, jog namo statybos dokumentus tvarkė bÅ«tent jis. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-45-155/2014 konstatavo, kad J. D. vardu sudaryta projektavimo sutartis dėl namo projekto patvirtina Å¡ios sutarties Å¡alių teises, pareigas, prisiimtus įsipareigojimus ir jų vykdymÄ , bet nepatvirtina nuosavybės teisinių santykių. Projektavimo sutarties sudarymas nesuteikia teisės jÄ sudarančiai Å¡aliai įgyti nuosavybę vien tuo pagrindu, kad asmuo suprojektavo arba dalyvavo projektuojant statinį.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duoti J. D. Specialieji architektÅ«riniai reikalavimai yra dokumentų paketas, kurį statytojas turi įvykdyti įteisinant statybÄ . Tai nėra nuosavybę įrodantis dokumentas. IeÅ¡kovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodyta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodo, kuo remiantis, pripažinus namÄ ieÅ¡kovės ir J. D. bendrÄ ja daline nuosavybe, ji praÅ¡o jai priskirti 1/3 Å¡io namo ir jį atidalinti. IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai nurodė savo motyvus dėl jai priklausančios 1/3 namo dalies, pateikdama teismui savo paskaičiavimus.

IeÅ¡kovė neturėjo galimybės pateikti teismui namo dalies atidalijimo plano, nes ji nėra namo savininkė ir jai Å¡io plano niekas negali duoti. Teismas nagrinėdamas bylÄ ieÅ¡kovės praÅ¡ymu pareikalavo tokio plano iÅ¡ atsakovų ir toks planas buvo pateiktas. Teismo posėdžio metu pagal atsakovės pateiktÄ planÄ ieÅ¡kovė teismui žodžiu nurodė namo atidalinimo galimybes, kokiose patalpose ji norėtų likti gyventi. Teismas turėjo galimybę pareikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės ar atsakovės pateikti namo atidalinimo projektÄ , kad ginčas bÅ«tų iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės ir teisingai, tačiau to nepadarė.

IeÅ¡kovė teisme aiÅ¡kiai pareiÅ¡kė, kad namas gali bÅ«ti atidalintas nesukeliant jokių nepatogumų kitiems savininkams, o atsakovė nenurodė, kad namas nedalus. IÅ¡ skundžiamame sprendime nurodyto teismo teiginio „be to ieÅ¡kovė nesutinka gauti kompensacijos pinigais“ galima suprasti, kad jeigu ieÅ¡kovė sutiktų gauti kompensacijÄ pinigais, tai jai kažkokia dalis namo priklausytų. Atsakovė ieÅ¡kovei siÅ«lė pinigus už jai priklausančiÄ namo dalį, tuo pripažindama, kad dalis namo ieÅ¡kovei priklauso, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

Dėl dalių nustatymo taikytina 1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog visų dalyvių įnaÅ¡ai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenumatyta kitaip. Jei nėra duomenų apie kitokias dalyviams tenkančias dalis, tai Å¡alių dalys sukurtoje nuosavybėje turi bÅ«ti laikomos lygiomis, pagal tai atidalintina iÅ¡ bendrojo turto (1964 m. CK 126 straipsnis). IeÅ¡kovės ir J. D. jungtinės veiklos sutartis dėl gyvenamojo namo statybos buvo sudaryta žodžiu ir jie jÄ Ä¯gyvendino lygiomis dalimis tiek savo darbu, tiek ir piniginėmis lėšomis (t.

III, b.l. 92-104).Atsakovė A. D. atsiliepimu teismo praÅ¡o ieÅ¡kovės E. G. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-06 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos pagrįstai nustatė, jog gyvenamasis namas buvo statomas iÅ¡imtinai už mirusiojo J. D. lėšas, o ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji prisidėjo prie namo statybos savo lėšomis. IeÅ¡kovė nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad bendra jos mokėjimų pagal kvitus suma už statybines medžiagas namui yra 4.375,28 Lt, o J.

D. – 13.495,17 Lt. Dėl to ieÅ¡kovė teismo prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į 1/3 namo dalį. Akivaizdu, kad už ieÅ¡kovės nurodytÄ bendrÄ sumÄ (13.495,17 Lt + 4.375,28 Lt) pastatyti gyvenamojo namo neįmanoma. Tai pažymėjo ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-216-619/2015, kuris nagrinėjo Å¡alių ginÄÄ apeliacine tvarka ir grÄ Å¾ino bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Vilniaus apygardos teismas gyvenamojo namo verte laikė vertę, kuri yra nurodyta Nekilnojamojo turto registre, – 92.900 Lt.

BylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovės iniciatyva pakviesta liudytoja N. L. nurodė, kad vien tik namui pirkti rÄ stai kainavo 30.000 Lt, kuriuos sumokėjo J. D. iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Å ios aplinkybės ieÅ¡kovė nepaneigė. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ieÅ¡kovės indėlio į namo statybÄ , pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, o namo verte laikė Nekilnojamojo turto registre nurodytÄ vertę, kurios ieÅ¡kovė neginčijo. Atsakovės teigimu, teismas taip pat pagrįstai, remdamasis J.

D. banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, nustatė jo indėlį į namo statybÄ . IÅ¡ J. D. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad už jam ir atsakovei priklausiusį 2005-06-09 parduotÄ sodo sklypÄ , esantį Didžiųjų Gulbinų k./SB „Laimė“, sklypo Nr. 168, Vilniuje, gauti 60.000 Lt buvo pervesti į Å¡iÄ banko sÄ skaitÄ . J. D. laikotarpiu nuo 2005-10-05 iki 2007-03-20 (laikotarpiu prieÅ¡ pat namo statybÄ ir tuo metu, kada namas buvo įrenginėjamas) grynaisiais pinigais iÅ¡siėmė 37.500 Lt.

Atsiskaitymui už statybines medžiagas, namų apyvokos daiktus, buitinę technikÄ ar baldus J. D. iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos iÅ¡leido 7.504,79 Lt. IÅ¡ teismui pateiktos J. D. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad J. D. paveldėti 30.000 Lt 2005-11-12 buvo pervesti į Å¡iÄ banko sÄ skaitÄ . J. D. į Å¡iÄ banko sÄ skaitÄ taip pat gaudavo pensijÄ . Laikotarpiu nuo 2005-11-23 iki 2008-12-23 (laikotarpiu prieÅ¡ pat namo statybÄ ir tuo metu, kada namas buvo įrenginėjamas) J. D. grynaisiais pinigais į Å¡ios banko sÄ skaitos iÅ¡siėmė 49.700 Lt, o atsiskaitydamas už namui skirtas prekes iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos laikotarpiu nuo 2006-07-04 iki 2008-12-23 iÅ¡leido dar 5.990,38 Lt.

Taigi, J. D. nurodytais laikotarpiais iÅ¡ banko sÄ skaitų grynaisiais pinigais iÅ¡siėmė iÅ¡ viso 87.200 Lt, o už statybines medžiagas, namų apyvokos daiktus, baldus ir buitinę technikÄ iÅ¡ viso sumokėjo 13.495,17 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog didžioji nurodytų J. D. lėšų suma buvo panaudota gyvenamojo namo statybai ir jo įrengimui. IeÅ¡kovės teiginiai, kad neva J. D. Å¡ias lėšas pervedė dukrai S. B., yra nepagrįsti, nes ieÅ¡kovės nurodytos sumos, kurios buvo pervestos J.

D. dukrai, nebuvo įskaičiuotos į aukščiau nurodytas ir teismo sprendime paminėtas sumas namo statybai ir įrengimui. Ieškovė deklaratyviai teigia, kad J. D. vaikams duodavo pinigų ir grynaisiais, kurie neatsispindi pavedimuose, nepateikdama tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovė nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl jos su darbo santykiais susijusių pajamų, o būtent tai, kad „kaip seka iš Sodros duomenų bazės, ieškovės draudžiamos pajamos už 2006 m. sudarė 0,00 Lt, 2007 m. - 6086,88 Lt per metus. <...> ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina jos nurodytų aplinkybių, kad ji savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie ginčo namo statybos ir įrengimo“.

IeÅ¡kovė nepateikia jokių įrodymų, kurie paneigtų Å¡ias teismo nustatytas aplinkybes. Be to, iÅ¡ į bylÄ pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos matyti, kad ieÅ¡kovė UAB „Cesta“ įsidarbino tik 2007-07-02, kada namas jau buvo pastatytas, o kitose bendrovėse įsidarbino dar vėliau, t.y. praėjus beveik penkeriems metams po namo statybos: UAB „Terminal LT“ - 2011-09-05 (Å¡ioje bendrovėje ieÅ¡kovė dirbo tik 14 dienų, iki 2011-09-19), o UAB „Valdorfo didmenos“ - tik 2012-10-30.

Dėl to ieÅ¡kovės Å¡iose darbovietėse uždirbtos ir gautos pajamos negalėjo bÅ«ti panaudotos namo statybai. Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma patvirtina, kad nuo 2006-01-01 iki 2007-07-02 ieÅ¡kovė niekur nedirbo, taigi su darbo santykiais susijusių pajamų gauti negalėjo. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde atkartoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-25 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-45-155/2014, kuris buvo pirmÄ kartÄ priimtas nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ , konstatuotas aplinkybes, tačiau Å¡ios aplinkybės nebuvo pagrįstos byloje esančiais įrodymais, o pats teismo sprendimas yra panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2015-03-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-216-619/2015.

IeÅ¡kovė, apeliaciniame skunde nurodydama, kad teismui pateikti kvitai (neva patvirtinantys ieÅ¡kovės indėlį į namo statybÄ ) „nelabai kÄ pasako apie mano ir J. D. indėlį į gyvenamojo namo statybÄ â€œ, prieÅ¡tarauja savo pozicijai, kuri buvo iÅ¡dėstyta bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. kad pateikti kvitai, kurių bendra suma 4.375,28 Lt, patvirtina ieÅ¡kovės indėlį į namo statybÄ . Å ie kvitai neįrodo, jog ieÅ¡kovė savo lėšomis prisidėjo prie namo statybos, nes visi dokumentai, patvirtinantys iÅ¡laidas namo statybai, buvo laikomi tame pačiame name, kuriame iki mirties gyveno J.

D. ir ieÅ¡kovė. Po J. D. mirties ieÅ¡kovė toliau gyveno Å¡iame name, todėl galėjo paimti kvitus, kuriuos apmokėjo J. D., ir pateikti juos teismui. Juolab, kad ieÅ¡kovė neturėjo lėšų, jog galėtų sumokėti kvituose nurodytas sumas. Be to, teismas teisingai pažymėjo, kad ieÅ¡kovės pateikti kvitai nėra informatyvÅ«s, kieno apmokėti, dalyje jų nėra jokios datos. Atsakovės teigimu, taip pat ir mokėjimo knygelė, pagal kuriÄ buvo mokami mokesčiai už namui suteiktas komunalines paslaugas, buvo name, todėl po J.

D. mirties ieÅ¡kovė galėjo jÄ paimti ir teigti, kad ji atlikdavo apmokėjimus už komunalines paslaugas. Kita vertus, mokėjimai už komunalines paslaugas nepatvirtina fakto, kad ieÅ¡kovė savo lėšomis prisidėjo prie namo statybos. Atsakovė taip pat nurodo, kad namo statybos dokumentų tvarkymas vien tik J. D. vardu (be ieÅ¡kovės), patvirtina aplinkybę, jog J. D. nesiekė sukurti namo bendrosios nuosavybės kartu su ieÅ¡kove. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad namas buvo statomas už lėšas, kurios buvo gautos pardavus atsakovei ir J.

D. priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Be to, J. D. 2012-06-07 iÅ¡davė sÅ«nui S. D. įgaliojimÄ tvarkyti visus reikalus, susijusius su namu, o 2012-06-07 sudarė testamentÄ , kuriuo sÅ«nui paliko visÄ jam priklausantį turtÄ . Jeigu J. D. iÅ¡ tiesų bÅ«tų ketinęs ir siekęs, kad dalis namo atitektų ieÅ¡kovei, jis galėjo testamentu namo dalies įpėdine nurodyti ieÅ¡kovę, tačiau to nepadarė. Taigi, J. D. valia tiek palikimo atžvilgiu, tiek namo statybos atžvilgiu buvo akivaizdi – J.

D. niekada nesitarė ir nebuvo sudaręs jungtinės veiklos sutarties su ieÅ¡kove dėl namo statybos, nepaisant to, jog jie gyveno kartu. PrieÅ¡ingai, byloje liudytojomis apklaustos I. D. (J. D. brolio žmona), S. B. (J. D. dukra) ir G. B. (J. D. sesuo) paaiÅ¡kino, kad J. D. namÄ statėsi bÅ«tent tam, kad atsiskirti nuo ieÅ¡kovės, kuri pasižymėjo agresyvumu ir konfliktiÅ¡kumu. Atsakovė taip pat nurodo, kad teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ atidalinti namÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ne tik dėl to, jog nepripažino namo bendrÄ ja daline nuosavybe, bet ir dėl to, jog ieÅ¡kovė nepateikė teismui namo dalies atidalijimo plano, nenurodė, koks atskiras nekilnojamas daiktas praÅ¡omas suformuoti ir t.t.

BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teismas pirmÄ kartÄ Å¡iame ginče grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Netgi ir grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti į pirmÄ jÄ instancijÄ , ieÅ¡kovė Å¡ių ieÅ¡kinio trÅ«kumų neiÅ¡taisė, nors teismas tai siÅ«lė padaryti. (t. III, b.l. 111-116).Trečiasis asmuo S. D. atsiliepimu teismo praÅ¡o ieÅ¡kovės E. G. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-06 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , pritardamas atsakovės A.

D. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytiems faktiniams ir teisiniams argumentams (t. III, b.l. 108-109). IeÅ¡kovės E. G. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarkaIeÅ¡kovė E. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuojant tuo, jog bÅ«tina iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti bylos faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje numatytas iÅ¡imtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į Å¡alių motyvuotus praÅ¡ymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas.

Nagrinėti bylÄ apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos Å¡alies ar Å¡alių praÅ¡ymui, nėra teismo pareiga. Å iuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad į bylÄ pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiÅ¡kÅ«s ir motyvuoti, pirmosios instancijos teismo procese buvo iÅ¡klausytos Å¡alys, jų argumentai buvo iÅ¡dėstyti ir užfiksuoti, taip pat apklausti liudytojai, surinkti kiti raÅ¡ytiniai įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančios medžiagos pakanka patikrinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas bylÄ apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.Dėl bylos esmėsBylos medžiaga patvirtina, kad atsakovei A. D. ir trečiajam asmeniui S. D. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-2392-6927, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 15-17). Šį gyvenamÄ jį namÄ atsakovė ir trečiasis asmuo paveldėjo po atsakovės sutuoktinio ir trečiojo asmens tėvo J. D. mirties (t.

I, b.l. 49, 84-85, 97-103). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad 1995-2012 metų laikotarpiu J. D. iki savo mirties gyveno kartu su ieÅ¡kove E. G., tačiau nebuvo nutraukęs santuokos su atsakove. 2013-06-06 ieÅ¡kovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl nurodyto gyvenamojo namo pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, motyvuodama tuo, kad namas 2005-2007 metų laikotarpiu buvo pastatytas ir įrengtas ieÅ¡kovės ir J. D. bendromis lėšomis ir darbu, tarp jų esant susitarimui, jog namas bus jų bendroji dalinė nuosavybė (t.

I, b.l. 2-6, t. III, b.l. 13-18). Tuo tarpu atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė priešieškinį dėl ieškovės iškeldinimo iš nurodyto gyvenamojo namo, kurį grindė tuo, jog ieškovė nei savo darbu, nei savo lėšomis neprisidėjo prie namo statybos ir įrengimo, namas nuosavybės teise priklauso atsakovei ir trečiajam asmeniui, tokia buvo J. D. valia, tačiau ieškovė nesutinka iš namo išsikelti, kuriame iki šiol gyvena be pagrindo (t. I, b.l. 36-48, t. III, b.l. 45-53).

Pirmosios instancijos teismas 2015-11-06 sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino (t. III, b.l. 85-91). IeÅ¡kovė, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normas, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog, nors tarp ieÅ¡kovės ir J. D. buvo sudarytas jungtinės veiklos susitarimas dėl nurodyto gyvenamojo namo statybos ir įrengimo, tačiau ieÅ¡kovė neįrodė, koks konkrečiai buvo jos indėlis, iÅ¡reikÅ¡tas piniginėmis lėšomis, į šį namÄ , dėl ko nėra pagrindo pripažinti jį ieÅ¡kovės ir J.

D. bendrÄ ja daline nuosavybe ir atidalinti (t. III, b.l. 92-104). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, kuris gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Tačiau aplinkybė, kad Å¡alis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, savaime nereiÅ¡kia, jog visas Å¡ios sutarties galiojimo metu bet kurio iÅ¡ jos dalyvių įgytas turtas bus laikomas jų bendrÄ ja daline nuosavybe ir kad Å¡alys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise.

Kiekvienas santuokos nesudariusių asmenų turto įgijimo atvejis yra vertinamas individualiai, atsižvelgiant į visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2006-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006; 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Be to, nors jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip (1964 m.

CK 474 straipsnio l dalis, 2000 m. CK 6.970 straipsnio 2 dalis), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl Å¡alims jungtinės veiklos pagrindu priklausančio turto dalių, joms gali bÅ«ti pripažintos teisės tik į tÄ turto dalį, kuri buvo sukurta bendru Å¡alių darbu ir (ar) lėšomis, atsižvelgiant į jų indėlį į įgytÄ ar sukurtÄ turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad nors tarp ieÅ¡kovės ir J.

D., kurie kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį, nors santuokos su atsakove J. D. nebuvo nutraukęs, buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, kurių metu buvo pastatytas ir įrengtas gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau, kadangi ieÅ¡kovė neįrodė, kad buvo jos indėlis, iÅ¡reikÅ¡tas piniginėmis lėšomis, į Å¡io gyvenamojo namo statybÄ ir įrengimÄ , nėra pagrindo pripažinti jai nuosavybės teisės į konkrečiÄ Å¡io namo dalį ir jÄ atidalinti.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė, siekdama įrodyti savo indėlį į gyvenamojo namo statybÄ ir įrengimÄ , pateikė pirmosios instancijos teismui tik kvitus, kuriais remdamasi teigė, jog už namui skirtas statybines medžiagas ji sumokėjo 4.375,28 Lt savo asmeninių lėšų (t. I, b.l. 20-22). Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos medžiaga nepatvirtina, kas apmokėjo nurodytus kvitus, todėl teigti, jog juos apmokėjo bÅ«tent ieÅ¡kovė, o ne J. D., negalima.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje esantys įrodymai – 2005-06-09 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (t. I, b.l. 50-56), 2006-09-21 buto pirkimo-pardavimo sutartis (t. I, b.l. 57-61), J. D. vardu atidarytų banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai (t. II, b.l. 48-61), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie ieÅ¡kovės valstybinį socialinį draudimÄ (t. I, b.l. 153-157, t. II, b.l. 2-5), duomenys apie ieÅ¡kovės paveldėtas pinigines lėšas (t.

I, b.l. 165), ieškovės Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos metinės pajamų deklaracijos (t. I, b.l. 170-179, t. II, 7-26) – patvirtina, jog 2005-2007 metų laikotarpiu, kuomet buvo statomas ir įrenginėjamas gyvenamasis namas, ieškovė, priešingai nei J. D., neturėjo piniginių lėšų, kuriomis būtų galėjusi prisidėti prie šio namo statybos ir įrengimo. Iš paminėtų įrodymų matyti, kad 2005 metais ieškovė neturėjo jokių piniginių lėšų, 2006 metais turėjo tik 729 Lt piniginių lėšų, o 2007 metais – 7.564,88 Lt piniginių lėšų.

Tuo tarpu J. D. 2005 metais paveldėjo 30.000 Lt piniginių lėšų, o 2005-2007 metų laikotarpiu kas mėnesį gaudavo 500-800 Lt pensijÄ . Be to, 2005-06-09 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi J. D. kartu su atsakove pardavė jiems priklausiusį žemės sklypÄ , unikalus Nr. 4400-0598-3037, esantį Didžiųjų Gulbinų k. / SB „Laimė“, Vilniaus m., už 80.000 Lt, o 2006-09-21 buto pirkimo-pardavimo sutartimi – butÄ , unikalus Nr. 1097-7012-9014-0034, esantį VirÅ¡uliÅ¡kių g. 35-108, Vilniaus m., už 202.000 Lt. 2006-10-10 buto pirkimo-pardavimo sutartimi J.

D. kartu su atsakove ir trečiuoju asmeniu įsigijo kitÄ butÄ , unikalus Nr. 1097-0004-4015:0058, esantį Architektų g. 136-47, Vilniaus m., kurio vidutinė rinkos vertė 68.200 Lt. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad 2005-2007 metų laikotarpiu J. D. turėjo pakankamai lėšų gyvenamajam namui pastatyti ir įrengti ir nebuvo nutraukęs savo santykių su žmona – atsakove A. D. Tokios iÅ¡vados nepaneigia ieÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, kad J. D. atliko piniginių lėšų pervedimus savo vaikams (t.

I, b.l. 148-150, 166), nes piniginių lėšų bendra suma, kuria jis disponavo, buvo ženkliai didesnė nei pervesta vaikams bei pakankama namo statybai ir įrengimui. Tuo tarpu ieškovės teiginiai, kad ji taip pat turėjo piniginių lėšų, kuriomis prisidėjo prie namo statybos ir įrengimo, įrodinėjami tik jos pačios paaiškinimais, kurie prieštarauja minėtiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Pažymėtina, kad gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė, nustatyta Nekilnojamojo turto registro, yra 92.900 Lt (t.

I, b.l. 15-17) (CK 4.262 straipsnis). Kadangi ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų dėl kitokios gyvenamojo namo vertės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro nustatyta verte. Esant tokiai gyvenamojo namo vertei, ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ pakankamais raÅ¡ytiniais įrodymais įrodyti savo indėlį į Å¡io namo statybÄ ir įrengimÄ , tačiau to nepadarė, o iÅ¡ esmės rėmėsi tik savo žodiniais paaiÅ¡kinimais ir bendro gyvenimo su J. D. faktu. Tai, kad ieÅ¡kovė iÅ¡laikė gyvenamÄ jį namÄ po J.

D. mirties (t. I, b.l. 183-187, t. II, b.l. 80-85, t. III, b.l. 20-35), neturi teisinės reikÅ¡mės, nes tuo laikotarpiu ieÅ¡kovė gyveno Å¡ame name ir naudojosi jam teikiamomis komunalinėmis paslaugomis (elektra, vandeniu), todėl turėjo už jas atsiskaityti. Taip pat nustatant ieÅ¡kovės prisidėjimÄ prie gyvenamojo namo statybos ir įrengimo negalima remtis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-45-155/2014 (t. II, b.l. 94-107), kaip tÄ daro ieÅ¡kovė, kadangi Å¡is teismo sprendimas buvo panaikintas visa apimtimi Vilniaus apygardos teismo 2015-03-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-216-619/2015 (t.

II, b.l. 152-161). Galiausiai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad J. D. 2012-06-08 testamentu visÄ savo turtÄ , tame tarpe ir gyvenamÄ jį namÄ , paliko tik savo sÅ«nui S. D. (t. I, b.l. 84-94), kuris dar iki J. D. mirties buvo įgaliotas tėvo vardu atlikti visus su Å¡io turto tvarkymu susijusius veiksmus (t. I, b.l. 95-96). Tai vėlgi patvirtina, kad ieÅ¡kovės indėlio į gyvenamojo namo statybÄ ir įrengimÄ nebuvo arba jis buvo nereikÅ¡mingas, o J. D. valia buvo šį namÄ sukurti ir iÅ¡laikyti Å¡eimai.

Tokia iÅ¡vada seka ir iÅ¡ aukščiau paminėtų nekilnojamojo turto sandorių, iÅ¡ kurių matyti, kad J. D., nors ir gyveno su ieÅ¡kove, tačiau palaikė santykius su savo sutuoktine (atsakove), su kuria nebuvo iÅ¡situokęs ir su kuria tvarkė visus Å¡eimos turtinius klausimus. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog prisidėjo prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos ir įrengimo, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl Å¡io namo pripažinimo jos ir J.

D. bendrÄ ja daline nuosavybe ir atidalijimo iÅ¡ Å¡ios nuosavybės. Kaip minėta, nors jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnaÅ¡ai laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip (1964 m. CK 474 straipsnio l dalis, 2000 m. CK 6.970 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl Å¡alims jungtinės veiklos pagrindu priklausančio turto dalių, joms gali bÅ«ti pripažintos teisės tik į tÄ turto dalį, kuri buvo sukurta bendru Å¡alių darbu ir (ar) lėšomis, atsižvelgiant į jų indėlį į įgytÄ ar sukurtÄ turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

Å iuo atveju byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieÅ¡kovės indėlį į nurodyto gyvenamojo namo statybÄ ir įrengimÄ , tuo pačiu ir jos dalį Å¡iame name (CPK 176, 178 straipsniai).Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl gyvenamojo namo pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pirmosios instancijos teismo buvo atmestas, o toks teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, laikytina, kad teismas, tenkindamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamojo namo, taip pat priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

Atsakovė ir trečiasis asmuo yra gyvenamojo namo bendraturčiai, kurie turi teisę reikalauti ieÅ¡kovės atlaisvinti jiems priklausantį turtÄ ir Å¡ia teise pasinaudojo (CK 4.98 straipsnis) (t. I, b.l. 26, 117-120, 141-142). IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde plačiau nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinis, tuo tarpu teisėjų kolegija nenustatė byloje esant duomenų, kurie patvirtintų ieÅ¡kovės teisę likti gyventi gyvenamajame name.  Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti ginčo Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-06 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                                                                     Virginijus Kairevičius                                                                                                                      Jelena Å iÅ¡kina Tatjana Žukauskienė