Legislator Case Law & Legislation
cc2e2c92-b01a-48c5-a8dc-2769ccaa8a2e AI generated

cc2e2c92-b01a-48c5-a8dc-2769ccaa8a2e · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number cc2e2c92-b01a-48c5-a8dc-2769ccaa8a2e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atsakovės ir ieÅ¡kovo 2009 m. gegužės 15 d. sudarytÄ reikalavimo perleidimo sutartį; atsakovės atliktÄ vienaÅ¡alį įskaitymÄ dėl 390 000 Lt sumos, kaip prieÅ¡taraujančius BUAB „Edija“ kreditorių interesams ir imperatyvioms įstatymo normoms;

Legislator headnote

AI generated

cc2e2c92-b01a-48c5-a8dc-2769ccaa8a2e · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovo vertinimu, tokiu bÅ«du iÅ¡ jo buvo atimta galimybė gauti pinigines lėšas ir jas panaudoti kreditorių reikalavimams patenkinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino: pripažino niekine ir negaliojančia D. M. ir UAB „Edija“, atstovaujamos direktoriaus E. J. J., 2009 m. gegužės 15 d. sudarytÄ reikalavimo perleidimo sutartį; pripažino niekiniu ir negaliojančiu D. M. atliktÄ vienaÅ¡alį 390 000 Lt sumos įskaitymÄ ; priteisė iÅ¡ D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                Civilinė byla Nr. 2A-1273/2012          Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.3; 35.6.1; 37 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo GailiÅ«no ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės D.

M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-713-159/2011, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Edija“ ieÅ¡kinį atsakovei D. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos, palÅ«kanų priteisimo. Tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Vanagupės parkas“ ir E. J. Jasinskas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Edija“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei D. M. , praÅ¡ydamas pripažinti niekiniais ir negaliojančiais:

1) atsakovės ir ieÅ¡kovo 2009 m. gegužės 15 d. sudarytÄ reikalavimo perleidimo sutartį;

2) atsakovės atliktÄ vienaÅ¡alį įskaitymÄ dėl 390 000 Lt sumos, kaip prieÅ¡taraujančius BUAB „Edija“ kreditorių interesams ir imperatyvioms įstatymo normoms;

3) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 390 000 Lt sumÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė, jog pagal įmonės buhalterinės apskaitos programos duomenimis, bankroto administratorius nustatė, kad atsakovė D. M. 2010 m. sausio 11 d. pateikė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ reikalavimÄ Ä¯traukti jÄ Ä¯ BUAB „Edija“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir patvirtinti 270 063,27 Lt finansinį reikalavimÄ .

IÅ¡ minėtų duomenų nustatyta, kad atsakovė D. M. skolinga ieÅ¡kovui UAB „Edija“ 390 000 Lt, tuo tarpu ieÅ¡kovas UAB „Edija“ atsakovei D. M. tariamai tapo skolingas 660 063,27 Lt pagal 2009 m. gegužės 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Anot ieÅ¡kovo, pagal 2009 m. gegužės 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai pardavė reikalavimo teises į UAB „Vanagupės parkas“ 660 063,27 Lt skolÄ savo kontroliuojamai įmonei UAB „Edija“ už tokiÄ pačiÄ sumÄ , kokia yra reikalavimo teisė.

UAB „Edija“, neva nupirkdama visÄ minėtÄ reikalavimo teisę, liko skolinga atsakovei 660 063,27 Lt. Atsakovės D. M. sÄ sajas su UAB „Edija“ patvirtina iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ įmonės akcininkų registro, iÅ¡ kurio matyti, kad D. M. buvo UAB „Edija“ akcininkė, jos tėvas E. J. J. buvo UAB „Edija“ generalinis direktorius. IeÅ¡kovo nuomone, 2009 m. gegužės 15 d. atsakovė, parduodama savo 660 063,27 Lt dydžio reikalavimo teises į BUAB „Vanagupės parkas“, o UAB „Edija“, pirkdama minėto dydžio reikalavimo teisę, negalėjo nežinoti, kad UAB „Vanagupės parkas“ finansinė padėtis yra sunki, nes reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu buvo įgijusi bankrutuojančios įmonės statusÄ .

Nurodytu bÅ«du atsakovė, įgijusi reikalavimo teisę į UAB „Edija“, įskaitė UAB „Edija“ turimÄ reikalavimo teisę į jÄ 390 000 Lt sumai. Atlikus tokį įskaitymÄ , BUAB „Edija“ tariamai prarado reikalavimo teisę į atsakovę ir liko jai skolinga 270 063,27 Lt. Pažymėtina, kad atsakovė, atlikdama įskaitymÄ , apie šį sandorį, neinformavo kitos Å¡alies – UAB „Edija“, nesurašė ir neperdavė jai įskaitymo akto. Anot ieÅ¡kovo, atsakovės D.

M. įsiskolinimo UAB „Edija“ didžioji dalis atsirado 2009 m. sausio 19 d., atsakovei D. M. , UAB „Edija“ ir L. P. pasiraÅ¡ius triÅ¡alę tarpusavio skolų įskaitymo sutartį, iÅ¡ kurios turinio matyti, kad L. P. 2007 m. gegužės 28 d. pagal paskolos sutartį atsakovei D. M. suteikė paskolÄ (paskolos dydis nežinomas). Atsakovei nevykdant prisiimtos prievolės grÄ Å¾inti likusios paskolos dalies, 2009 m. sausio 19 d. triÅ¡alės tarpusavio skolų įskaitymo sutarties pagrindu UAB „Edija“ sutiko sumokėti akcininkės D.

M. skolÄ L. P. . L. P. sutiko su tokiu skolos įskaitymu, atleisdamas D. M. nuo 290 000 Lt skolos grÄ Å¾inimo. Tokiu bÅ«du atsakovė liko skolinga UAB „Edija“ 290 000 Lt. Atsakovė, atlikusi vienaÅ¡alį įskaitymÄ , pateikė reikalavimÄ Ä¯monės bankroto administratoriui patvirtinti jos 270 063,27 Lt kreditinį reikalavimÄ (660 063,27 Lt-390 000 Lt). Remiantis įmonės buhalterinės apskaitos programos duomenimis, kita atsakovės įsiskolinimo dalis (100 000 Lt) atsirado pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. kreditinę operacijÄ .

Bankroto administratorius įmonės apskaitos dokumentuose nerado minėtÄ operacijÄ pagrindžiančių dokumentų. Atsakovė, teikdama bankroto administratoriui tvirtinti reikalavimÄ , nurodė ne 660 063,27 Lt, tačiau 270 063,27 Lt sumos reikalavimÄ , tokiu bÅ«du pripažindama, kad prieÅ¡ vienaÅ¡alio įskaitymo atlikimÄ UAB „Edija“ turėjo reikalavimo teisę į atsakovės D. M. 390 000 Lt dydžio skolÄ (660 063,27 Lt – 270 063,27 Lt). Anot ieÅ¡kovo, minėtais sandoriais atsakovei buvo suteikta galimybė panaikinti savo įsiskolinimÄ UAB „Edija“ ir įgyti ieÅ¡kovės kreditorės statusÄ .

IeÅ¡kovo vertinimu, tokiu bÅ«du iÅ¡ jo buvo atimta galimybė gauti pinigines lėšas ir jas panaudoti kreditorių reikalavimams patenkinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino: pripažino niekine ir negaliojančia D. M. ir UAB „Edija“, atstovaujamos direktoriaus E. J. J., 2009 m. gegužės 15 d. sudarytÄ reikalavimo perleidimo sutartį; pripažino niekiniu ir negaliojančiu D. M. atliktÄ vienaÅ¡alį 390 000 Lt sumos įskaitymÄ ; priteisė iÅ¡ D.

M. bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Edija“ 390 000 Lt skolÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už 390 000 Lt priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2010 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas taip pat priteisė iÅ¡ D. M. 7 900 Lt žyminio mokesčio ir 20,30 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ viso 7 920,30 Lt, valstybei.Teismas sprendė, kad Å¡alys neprivalėjo sudaryti 2009 m. gegužės 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties.

Anot teismo, Å¡i sutartis iÅ¡skirtinai buvo naudinga tik atsakovei D. M. , nes atsakovė, nesumokėjusi 290 000 Lt įsiskolinimo L. P. , pasinaudodama tik formaliai sudaryta, tačiau nevykdyta reikalavimo perleidimo sutartimi, realizavo savo tikslÄ panaikinti 390 000 Lt įsiskolinimÄ UAB „Edija“. Sudaryta sutartis buvo nenaudinga UAB „Edija“, nes įmonė prarado reikalavimo teisę į atsakovės 390 000 Lt skolÄ . Teismo vertinimu, reikalavimo perleidimo sutartimi buvo pažeistos BUAB „Edija“ kreditorių teisės ir jų teisėti interesai, nes dėl sumažėjusios turto vertės iÅ¡ ieÅ¡kovės atimta galimybė gauti pinigines lėšas, jas naudoti kreditorių reikalavimams tenkinti ir padidėjo bankrutuojančios įmonės įsipareigojimų apimtis kreditoriams.

Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes:

1) kad 2009 m. sausio 19 d. triÅ¡ale tarpusavio skolų užskaitymo sutartimi ieÅ¡kovas UAB „Edija“ įsipareigojo už atsakovę                  D. M. – UAB „Edija“ akcininkę – sumokėti D. M. skolÄ L. P. pagal 2007 m. gegužės 28 d. paskolos sutartį;

2) kad iÅ¡mokų operacijos patvirtina, jog UAB „Edija“ realiai padengė D. M. 290 000 Lt įsiskolinimÄ L. P. ;

3) kad UAB „Edija“ už D. M. padengus 290 000 Lt įsiskolinimÄ L. P. , atsakovės skola ieÅ¡kovei sudarė 290 000 Lt;

4) kad 2009 m. gegužės 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį sudarė artimi giminaičiai – UAB „Edija“ generalinis direktorius E. J. J. su savo dukra D. M. (CK 3.135 straipsnis);

5) kad 2009 m. gegužės 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu atsakovė ieškovui 660 063,27 Lt sumos už suteiktas paslaugas reikalavimo teisę perleido nemokiai skolininkei, nes Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartimi UAB „Vanagupės parkas“ iškelta bankroto byla;

6) kad 2009 m. gegužės 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties 2.1 punktu kreditorė D. M. per 5 darbo dienas privalėjo perduoti naujam kreditoriui – UAB „Edija“ – visus dokumentus, patvirtinančius jos teisę į 660 063,27 Lt skolÄ ; minimos sutarties 2.2 punktu UAB „Edija“ įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo dokumentų, nurodytų sutarties 2.1 punkte, gavimo dienos praneÅ¡ti apie reikalavimo teisės perleidimÄ skolininkui ir skolininko bankroto administratoriui, tačiau BUAB „Vanagupės parkas“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepime į ieÅ¡kinį patvirtino, kad įmonės bankroto administratoriui nebuvo perduoti įrodymai, patvirtinantys D. M. UAB „Edija“ perleistÄ 660 063,27 Lt reikalavimo teisę UAB „Vanagupės parkas“; Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi D. M. įraÅ¡yta į BUAB „Vanagupės parkas“ trečiosios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir patvirtintas jos 660 063,27 Lt kreditinis reikalavimas;

7) kad UAB „Edija“, 2009 m. gegužės 15 d. sutartimi neva nupirkusi iÅ¡ atsakovės D. M. visÄ 660 063,27 Lt reikalavimo teisę į UAB „Vanagupės parkas“, tapo atsakovei skolinga 660 063,27 Lt;

8) kad 2009 m. gegužės 15 d. reikalavimo perleidimo sutartimi D. M. , įgijusi 660 063,27 Lt reikalavimo teisę į UAB „Edija“, vienaÅ¡aliai įskaitė UAB „Edija“ reikalavimo teisę į D. M. 390 000 Lt skolÄ , ir atlikusi tokį įskaitymÄ , UAB „Edija“ tariamai neteko reikalavimo teisės į D. M. 390 000 Lt skolÄ , tačiau UAB „Edija“ D. M. liko skolinga 270 063,27 Lt. Teismas, įvertinęs tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartimi D. M. įraÅ¡yta į BUAB „Edija“ trečiosios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir patvirtintas jos 270 063,27 Lt kreditinis reikalavimas, padarė iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2009 m. gegužės 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir atsakovės D.

M. atliktÄ vienaÅ¡alį 390 000 Lt sumos įskaitymÄ , kadangi neginčijamai įrodyta, jog UAB „Edija“ už reikalavimo teisės perleidimÄ realiai D. M. 660 063,27 Lt nesumokėjo, nes į bylÄ nepateikta įrodymų apie minėtos 660 063,27 Lt sumos sumokėjimÄ . Teismas nustatė, kad 2009 m. gegužės 15 d. reikalavimo perleidimo sutartis realiai vykdoma nebuvo, minima sutartis turėjo paslėptÄ (nevieÅ¡Ä ) sutarties Å¡alių suderintÄ iÅ¡lygÄ â€“ atsakovės D. M. 390 000 Lt įsiskolinimo UAB „Edija“ panaikinimÄ . teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad esant tokioms nustatytoms teisinę reikÅ¡mę turinčioms aplinkybėms, fiktyviai 2009 m. gegužės 15 d.

Å¡alių sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis teismas pripažintina niekine ir negaliojančia (CK 1.86 str.). Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad įskaitymÄ atliko CK 6.131 straipsnio nustatyta tvarka, todėl pripažinus 2009 m. gegužės 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia, pasak teismo, yra pagrindas pripažinti ir atsakovės D. M. atliktÄ vienaÅ¡alį 390 000 Lt sumos įskaitymÄ niekiniu ir negaliojančiu, nes įskaitymas atliktas pagal negaliojančiÄ sutartį, nebuvo įskaitytas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarūšis reikalavimas, apie įskaitymÄ nepraneÅ¡ta UAB „Edija“, nesuraÅ¡ytas ir neperduotas konkrečios datos įskaitymo aktas.Teismas sprendė, jog yra pagrindas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisti pagal 2009 m. rugpjūčio   31 d. kreditinę operacijÄ atsakovei pervestus 100 000 Lt, nes atsakovė į praÅ¡omÄ patvirtinti 270 063,27 Lt dydžio kreditinį reikalavimÄ buvo įtraukusi taip pat 100 000 Lt.

Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad pripažinus atsakovės atliktÄ vienaÅ¡alį 390 000 Lt sumos įskaitymÄ niekiniu ir negaliojančiu, yra pagrindas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisti 290 000 Lt, nes UAB „Edija“ iÅ¡mokų operacijos patvirtina, kad UAB „Edija“ už atsakovę D. M. padengė 290 000 Lt įsiskolinimÄ atsakovės kreditoriui L. P. . Tokiu bÅ«du, anot teismo, iÅ¡ viso iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 390 000 Lt. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė D.

M. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad ginčijama sutartis buvo nenaudinga UAB „Edija“ yra nepagrįsti. Sprendimu panaikinta sutartis, pagal kuriÄ UAB „Edija“ įgijo reikalavimo teisę į UAB „Vanagupės parkas“, negalėjo pažeisti kreditorių teises, nes pagal jÄ UAB „Edija“ įgijo turtÄ (reikalavimo teisę), o už tai nieko nemokėjo.

Taigi, nėra vienos iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų – reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas nepažeidė kreditorių teisių. Be to, byloje nebuvo aiÅ¡kintasi, ar UAB „Edija“ turi galimybių daugiau atgauti skolÄ iÅ¡ D. M. , ar iÅ¡ UAB „Vanagupės parkas“.Byloje nėra pateiktas vienaÅ¡alis įskaitymas, todėl nėra įrodymų, jog ginčijamas vienaÅ¡alis sandoris iÅ¡ viso buvo sudarytas. Todėl pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiu galimai nesamÄ sandorį.

Byloje yra įrodymai, kad D. M. iÅ¡ UAB „Edija“ gavo 290 000 Lt, tačiau nėra įrodymų, įrodančių, jog jai bÅ«tų iÅ¡mokėta dar 100 000 Lt. Ä®rodinėjimo, kad nebuvo gauti 100 000 Lt, pareigÄ teismas nepagrįstai perkėlė atsakovei. Jei pinigai faktiÅ¡kai nebuvo gauti, tai to įrodyti buvo neįmanoma. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad pati BUAB „Edija“ pripažino, jog įrodymų (pirminių buhalterinių dokumentų), kad buvo iÅ¡mokėta 100 000 Lt, neturima, iÅ¡skyrus tai, kad buhalterinė programa rodo ne 290 000 Lt, o 390 000 Lt skolÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 390 000 Lt, o ne 290 000 Lt sumÄ , nepagrįstai vadovavosi atsakovės 2010 m. sausio 11 d. praÅ¡ymu įtraukti jÄ Ä¯ BUAB „Edija“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kadangi Å¡is reikalavimas buvo suraÅ¡ytas, vadovaujantis neteisingais buhalteriniais duomenimis, o ne pagal faktinę padėtį. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo BUAB „Vanagupės parkas“ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ spręsti savo nuožiÅ«ra ir nurodo, kad palaiko savo pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ Klaipėdos apygardos teismui 2011 m. balandžio 13 d. atsiliepime Nr. 11-VP-04 civilinėje byloje Nr. 2-713-159/2011.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB „Edija“ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o D. M. skirti  20 000 Lt baudÄ , 50 proc. iÅ¡ Å¡ios baudos iÅ¡ieÅ¡kant ieÅ¡kovui BUAB „Edija“.AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:2009 m. gegužės 15 d. reikalavimo perleidimo sutartis akivaizdžiai pažeidžia kreditorių interesus, nes Å¡iuo sandoriu už 660 063,27 Lt bendrovė perleido teisę į 660 063,27 Lt reikalavimÄ Ä¯ nemokų UAB „Vanagupės parkas“.

Be to, ir pačiame ieÅ¡kinyje (2.5 dalyje) yra tinkamai ir pilnai nurodytas kreditorių interesų pažeidimas.Ä®skaitymas buvo atliktas, o 390 000 Lt skola teisėtai priteista, nes pati apeliantė savo pareiÅ¡kimu dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo pripažino Å¡iÄ skolÄ . Tai, kad apeliantė ir jos tėvas, vadovavęs ieÅ¡kovui, piktavaliÅ¡kai ir nesÄ Å¾iningai neįforminimo įskaitymo, negali bÅ«ti pagrindas teigti, jog įskaitymas nebuvo atliktas. Todėl teismas pagrįstai perkėlė apeliantei įrodinėjimo naÅ¡tÄ Ä¯rodyti, kad ji negavo 100 000 Lt.

Be to, apeliantė, pateikdama ieÅ¡kovui tvirtinti jos finansinį reikalavimÄ 270 063,27 Lt sumai, tik patvirtino, kad yra atliktas įskaitymas 390 000 Lt sumai, t. y. ieÅ¡kovas pagal neteisėtÄ sandorį neva tai turėjo sumokėti apeliantei 660 063,27 Lt, o apeliantė pareiÅ¡kė finansinį reikalavimÄ ieÅ¡kovui 270 063,27 Lt sumai.IÅ¡ pateikto apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad atsakovė padavė nepagrįstÄ , nemotyvuotÄ ir neteisėtÄ apeliacinį skundÄ , siekdama vilkinti procesÄ ir atitolinti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ jos, todėl apeliantei turi bÅ«ti paskirta bauda.

Teisėjų kolegija konstatuoja:apeliacinis skundas netenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės D. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas patenkino ieÅ¡kovo BUAB „Edija“ ieÅ¡kinį ir pripažino negaliojančia atsakovės D.

M. ir ieÅ¡kovo 2009 m. gegužės 15 d. sudarytÄ reikalavimo perleidimo sutartį, be kita ko, padaręs iÅ¡vadÄ , kad Å¡i sutartis buvo iÅ¡skirtinai nenaudinga ieÅ¡kovui, Å¡ia sutartimi buvo pažeistos BUAB „Edija“ kreditorių teisės ir teisėti interesai. Nesutikdama su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, atsakovė savo apeliaciniame skunde teigia, kad sutartis, pagal kuriÄ UAB „Edija“ įgijo reikalavimo teisę į UAB „Vanagupės parkas“, negalėjo pažeisti kreditorių teises, nes pagal bendrovė įgijo turtÄ (reikalavimo teisę), o už tai nieko nemokėjo.

Todėl, pasak atsakovės nėra vienos iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų – reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas nepažeidė kreditorių teisių.Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) Taigi, iÅ¡ tiesų, viena iÅ¡ (actio Pauliana) taikymo sÄ lygų – kreditoriaus teisių pažeidimas.

Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinį reiÅ¡kia bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius, aktualus yra visų Å¡ios įmonės kreditoriaus teisių pažeidimas, nes tokiu atveju kreditorių teisių gynimÄ , jų reikalavimų tenkinimo tvarkÄ nustato Ä®monių bankroto įstatymo normos.Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi, CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sÄ raÅ¡as atvejų, iÅ¡ kurių įrodžius bent vienÄ , pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises:

1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus;

2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui;

3) kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CK 6.66 straipsnyje iÅ¡vardytas ne baigtinis, o pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu gali bÅ«ti pažeisti kreditoriaus interesai, todėl, nustačius konkrečios bylos faktines aplinkybes, jų kontekste turi bÅ«ti vertinama, ar nebuvo kreditorių teisių pažeidimų ir ar yra pagrindas taikyti CK 6.66 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006).Å ioje byloje nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009 m. gegužės 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu atsakovė perleido ieÅ¡kovui reikalavimo teisę reikalauti 660 063,27 Lt sumos iÅ¡ nemokaus skolininko, pažymėjęs, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartimi UAB „Vanagupės parkas“ iÅ¡kelta bankroto byla.

Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantis Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutarties nuoraÅ¡as. Minėta nutartimi 2008 m. įmonės balanso bei kitų bylos duomenų pagrindu buvo nustatyta, kad UAB „Vanagupės parkas“ dar 2008 m. buvo nemoki, jos įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, pati įmonė pripažino, kad jos veikla yra nuostolinga ir ji negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų (88 b.l.). Taigi, ginčijama reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovė už 660 063 Lt sumÄ perleido ieÅ¡kovui reikalavimo teisę į nemokų skolininkÄ .

Kaip nurodyta trečiojo asmens UAB „Vanagupės parkas“ atsiliepime į Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, Å¡ios įmonės turtÄ sudaro žemės sklypas Palangoje ir poilsio pastato su komercinėmis patalpomis projektas, tuo tarpu patikslinti Å¡ios įmonės kreditoriniai reikalavimai yra 8 949 768,09 Lt (86 b.l.). Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi UAB „Vanagupės parkas“ nutarta likviduoti, nustačius, kad įmonės mokumÄ atkurti nėra jokių galimybių, taip pat nėra galimybės tinkamai atsiskaityti su visais kreditoriais (93 b.l.).

Atsakovės Daivos Makentanz finansinis reikalavimas, kurį Å¡ioje byloje ginčijama 2009 m. gegužės 15 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ji už 660 063,27 Lt perleido ieÅ¡kovui, UAB „Vanagupės parkas“ bankroto byloje yra patvirtintas kaip trečiÄ ja kreditorių eile tenkintinas finansinis reikalavimas (70, 93). Taigi teigti, kad ieÅ¡kovas, ginčijama sutartimi įsigijęs iÅ¡ atsakovės 660 063,27 Lt apimties reikalavimo teisę į nemokiÄ ir bankrutuojančiÄ Â UAB „Vanagupės parkas“, turi galimybę Å¡iÄ teisę visa apimtimi ar bent iÅ¡ dalies realizuoti, nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, perleisdama tokiÄ reikalavimo teisę, pati buvo skolinga ieÅ¡kovui ir, perleidusi reikalavimo teisę, savo skolÄ faktiÅ¡kai įskaitė ginčijamoje sutartyje (reikalavimo teisės perleidimo sutarties 2.3 punktas) nustatytų ieÅ¡kovo mokėjimų jai sÄ skaita, dėl ko ieÅ¡kovas prarado reikalavimo teisę į atsakovę ir pats tapo jai skolingas, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad dėl sumažėjusios turto vertės iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo atimta galimybė gauti pinigines lėšas, jas naudoti kreditorių reikalavimams patenkinti ir padidėjo bankrutuojančios įmonės įsipareigojimų kreditoriams apimtis.

Taigi, pirmosios instancijos teismas teismo iÅ¡vada, kad ginčijama reikalavimo perleidimo sutartimi buvo pažeistos ieÅ¡kovo kreditorių teisės, yra pagrįsta bylos duomenimis bei įstatymu. Apeliantės teigimu, byloje nėra įrodymų, jog ginčijamas vienaÅ¡alis sandoris (įskaitymas) iÅ¡ viso buvo sudarytas, todėl pirmosios instancijos teismas pripažinęs negaliojančiu galimai nesamÄ sandorį.Pagal CK 6.130 straipsnio 1dalies nuostatÄ , prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ .

Ä®skaitymui pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo (CK 6.131 str. 1 d.). Kaip jau minėta, ginčijama 2009 m. gegužės 15 d. reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovė D. M. savo reikalavimo teisę į 660 063,27 Lt apimties UAB „Vanagupės parkas“ skolÄ perleido ieÅ¡kovui UAB „Edija“, pati bÅ«dama ieÅ¡kovo skolininkė. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieÅ¡kovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla (32-34 b.l.). 2010 m. sausio 11 d. pareiÅ¡kimu atsakovė paprašė bankrutuojančios UAB „Edija“ administratorių įtraukti jÄ Ä¯ Å¡ios įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 270 063,27 Lt reikalavimu (14 b.l.).

Kaip jau minėta, reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 punktu už reikalavimo teisės perleidimÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti atsakovei D. M. 660 063,27 Lt (16 b.l.). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovės skola ieÅ¡kovui iki reikalavimo teisės perleidimo buvo 390 000 Lt. Taigi, pateikdama ieÅ¡kovui savo finansinį reikalavimÄ , kuris lygus 2009 m. gegužės 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu jai atsiradusios reikalavimo teisės į ieÅ¡kovÄ (660 063,27 Lt) bei jos skolos ieÅ¡kovui skirtumui (660 063,27 Lt - 390 000 Lt = 270 063,27 Lt), ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai pati pripažino atlikusi vienaÅ¡alį įskaitymÄ .

Vien aplinkybė, kad byloje nėra ieÅ¡kovės raÅ¡ytinio pareiÅ¡kimo dėl įskaitymo tokio įskaitymo fakto nepaneigia.Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl jos įsiskolinimo ieÅ¡kovui apimties ir teigia, kad duomenų, jog be 290 000 Lt įsiskolinimo (apie kurį byloje duomenys yra), ji ieÅ¡kovui dar yra skolinga 100 000 Lt, byloje nėra. IÅ¡ tiesų, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje, ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovės įsiskolinimo ieÅ¡kovui dalis – 100 000 Lt – atsirado pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. kreditinę operacijÄ , kuriÄ pagrindžiančių dokumentų nerasta.

IÅ¡vadÄ apie šį atsakovės įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui pirmosios instancijos teismas padarė, remdamasis ieÅ¡kovo UAB „Edija“ buhalterinės apskaitos programos duomenimis apie 2008 m. sausio 1 d. – 2010 m. kovo 31 d. apyvartÄ (15 b.l.) bei atsakovės 2010 m. sausio 11 d. pareiÅ¡kimu bankrutuojančios UAB „Edija“ administratoriui, kuriuo ji paprašė įtraukti jÄ Ä¯ Å¡ios įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 270 063,27 Lt reikalavimu. Kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, atsakovės D.

M. finansinis reikalavimas ieÅ¡kovui BUAB „Edija“ jo bankroto byloje (270 063,27 Lt) yra lygus Å¡ioje byloje ginčijamos   2009 m. gegužės 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu atsakovei atsiradusios reikalavimo teisės į ieÅ¡kovÄ Â (660 063,27 Lt) bei pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos jos skolos ieÅ¡kovui (390 000 Lt) skirtumui. Taigi, atsakovė, pareikÅ¡dama savo finansinį reikalavimÄ ieÅ¡kovui, iÅ¡ esmės pripažino, kad ji atliko savo skolos ieÅ¡kovui, sudarančios 390 000 Lt, įskaitymÄ , t.y. pripažino savo 390 000 Lt apimties skolos ieÅ¡kovui egzistavimÄ .

Tuo tarpu atsakovės paaiÅ¡kinimas, kad savo finansinį reikalavimÄ ieÅ¡kovui ji surašė pagal ieÅ¡kovo buhalterinius apskaitos dokumentus, bet ne pagal faktinę padėtį, t.y. suklydusi, nėra pagrįstas ir įtikinamas, nes suklydimas dėl tokios didelės pinigų sumos gavimo ar negavimo niekaip negali bÅ«ti paaiÅ¡kinamas. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie 390 000 Lt atsakovės skolos ieÅ¡kovui faktÄ yra pagrįsta bylos duomenimis ir vien aplinkybė, kad nėra nustatytas Å¡ios skolos dalies – 100 000 Lt – iÅ¡mokėjimo atsakovei pagrindas, nesudaro pagrindo reikalavimÄ dėl Å¡ios skolos dalies atmesti.

     Šioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė Å¡ioje byloje taikytinas aktualias materialinės teisės normas ir padarė faktinėmis bylos aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstas iÅ¡vadas, t.y. bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė teisingai. Todėl pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir tenkinti apeliacinį skundÄ nėra.

IeÅ¡kovas savo atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ , be kita ko, praÅ¡o paskirti apeliantei baudÄ už aiÅ¡kiai nemotyvuotÄ , nepagrįstÄ ir neteisėtÄ apeliacinį skundÄ su tikslu vilkinti procesÄ . Atsižvelgdama į šį praÅ¡ymÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad teisę kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas, suteikia CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma. Vien aplinkybė, kad Å¡alies pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys ar paduotas apeliacinis skundas teismo procesiniu sprendimu pripažintas nepagrįstu, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ia teise buvo piktnaudžiaujama ir ieÅ¡kinys ar skundas buvo pareikÅ¡ti nesÄ Å¾iningai.

Atsakovės apeliaciniame skunde yra iÅ¡dėstytos aplinkybės, kurių pagrindu ji ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, ir nors Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bei tenkinti atsakovės apeliacinį skundÄ , tačiau jos nesudaro pagrindo teigti, kad apeliacinis skundas pareikÅ¡tas nesÄ Å¾iningai, t. y. kad jis, kaip nurodo ieÅ¡kovas, yra aiÅ¡kiai nemotyvuotas, nepagrįstas ar neteisėtas. Todėl praÅ¡ymas paskirti apeliantei baudÄ netenkinamas. PraÅ¡ymų dėl teismo iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo byloje dalyvaujantys asmenys nepareiÅ¡kė.

Nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei, paduodant apeliacinį skundÄ , Å¡ioje byloje dalyvaujantys asmenys yra atleisti (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :            Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai :                                                                 Alė Bukavinienė Algirdas GailiÅ«nas Donatas Å ernas            Â