2020-12-22 Nr. AB-24393-3-62-3-01253-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2808-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01253-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovas) 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir atsakovo atstovas, Pravieniškių PN-AK) nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2019 m. birželio 12 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) jam nebuvo leidžiama skambinti telefonu. Pagal grafiką skambučiams skiriamas laikas buvo per trumpas, jis ne visuomet spėdavo paskambinti, skambučiai buvo vykdomi Pravieniškių PN-AK koridoriuje, skambinimo vietos nebuvo atskirtos jokiomis pertvaromis, todėl aplinkiniai asmenys galėjo girdėti pareiškėjo pokalbius, nebuvo galimybės naudotis internetine telefonija. Dėl tokios situacijos pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, privatumo pažeidimą, susilpnėjo jo socialiniai ryšiai.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui 2 kartus per savaitę buvo suteikiama teisė paskambinti. Skambučių grafikas buvo sudarytas atsižvelgiant į nuteistųjų pageidavimus. Pareiškėjas galėjo naudotis ir internetine telefonija. Pareiškėjas nenurodė konkrečių nuteistųjų ar pareigūnų, kurie klausėsi jo pokalbių ar kitaip trukdė jam paskambinti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo R. R. skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 102 straipsnyje yra nustatyta nuteistųjų teisė paskambinti telefonu, o Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) 124 punkte įtvirtinta pareiga pataisos įstaigos direktoriui užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu; skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Teismas aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką internetinės telefonijos aspektu, kurioje pažymėta, kad toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes. Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo nuolat suteikiama galimybė paskambinti tiek internetine telefonija, tiek paprastu telefonu, ir šia teise pareiškėjas aktyviai naudojosi, todėl šiuos pareiškėjo skundo argumentus atmetė.

7. Teismas vadovavosi BVK 102 straipsnio 2–3 dalimis, Taisyklių 124 punktu ir nustatė, kad Pravieniškių PN-AK yra sudarytas naudojimosi telefonu grafikas, pagal kurį kiekvieno būrio nuteistiesiems leidžiama kelis kartus per savaitę naudotis telefonu. Teismas pažymėjo, kad pataisos įstaigų vidaus tvarka ir dienotvarkė yra vienos iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos yra įstatymu nustatytos nuteistųjų specialiosios pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.), todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog jis negalėjo paskambinti telefonu kada panorėjęs.

8. Teismas nustatė, kad telefoninių pokalbių vieta nėra izoliuota, joje nėra įrengta būdelių, atitvarų, visiškai užtikrinančių garso izoliaciją, o atsakovo atstovas nurodė, jog skambinimo tvarką prižiūri paskirtas pareigūnas, kuris turi užtikrinti, kad asmeniui nebūtų trukdoma skambinimo metu. Teismas pažymėjo, jog teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimo, kad telefonų aparatai būtų izoliuojami. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiškėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu, teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog teisės į privatumą neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad būtų realiai sukliudęs pareiškėjui palaikyti telefonu socialinius, šeiminius ryšius. Teismas pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad jo pokalbius galėjo girdėti, pripažino hipotetiniais.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, konkrečiai kada ir kokie asmenys (nuteistieji ar pareigūnai) pareiškėjui trukdė naudotis telefonu, klausėsi jo pokalbių, nenurodė, kad pažeidimai lėmė ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą. Teismas nenustatė, kad Pravieniškių PN-AK siekė išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ar jam pakenkti. Teismas vertino, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeidžiamos ar kad pareiškėjui atsirado reikšmingų ar nepataisomų neturtinių padarinių.

10. Teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, t. y. nesant visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

III. 11. Pareiškėjas R. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

12. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas yra neteisingas, nes netinkamai įvertintos bylos aplinkybės.

13. Pareiškėjas nurodo, kad BVK 102 straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog skambinimo tvarką nustato Taisyklės, kurių 124 punkte aiškiai nurodyta pareiškėjo teisė į skambinimą (naudojimąsi) internetine telefonija, tačiau atsakovo atstovas šią pareiškėjo teisę pažeidė, nes internetine telefonija neleido naudotis. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas aktyviai naudojosi šia teise, nes atsakovo atstovas teismui pateikė taksofoninių pokalbių duomenis, pasinaudoti internetine telefonija jam neleido, todėl tokių duomenų negali būti. Pareiškėjas nurodo, kad teismas turėjo iš atsakovo atstovo išreikalauti duomenis būtent apie naudojimąsi internetine telefonija, nes šie duomenys registruojami atskirai. Jeigu teismas būtų šiuos duomenis išreikalavęs, būtų įsitikinta, kad ginčo laikotarpiu nei vienam nuteistajam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti internetine telefonija.

14. Pareiškėjas nurodo, kad 4 taksofonai įrengti vienas šalia kito pereinamajame koridoriuje, ne didesniu nei 1,5 m atstumu, todėl privatumas nėra užtikrinimas. Pareiškėjo įsitikinimu, tinkamam taksofonų įrengimui nereikia atskirų teisės aktų, tam pakanka to, kad visoje Lietuvoje taksofonai būtų įrengiami taip, jog nors iš dalies būtų užtikrinamas privatumas. Pareiškėjas teigia, kad skambinančiojo saugumą pareigūnai ne visada garantuodavo, nes jie buvo jiems įrengtoje atskiroje patalpoje, dažnai visų taksofonų aparatų nematydavo, o praeinančių asmenų replikos dažnai buvo užgaulios, todėl pareiškėjas dažnai atsisakydavo skambinti. Pareiškėjas pažymi, kad šių aplinkybių teismas tinkamai neįvertino, rėmėsi tik deklaratyviais atsakovo atstovo teiginiais, o byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad neteisėti atsakovo atstovo veiksmai egzistavo.

15. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su tuo, kad 2 dienas 1–3 būriams nebuvo leidžiama skambinti, skambinimo grafike skirtas laikas buvo per trumpas, skambučio teise naudojosi daug asmenų.

16. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, teismas įvertino visas faktines byloje reikšmingas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad jo kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę.

18. Atsakovo atstovas teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų apie tai, jog teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo teisme metu, nenurodė, jog teismas pažeidė kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui R. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2019 m. birželio 12 d.

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo išsakytas pretenzijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų (neleidžiama paskambinti telefonu, skambučių trukmė per trumpa, neužtikrinamas pokalbio privatumas bei galimybė pasinaudoti internetine telefonija), atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo pretenzijų nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis. Kadangi nebuvo nustatyta viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės valdžios institucijų ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nurodytų CK 6.271 straipsnyje, konstatuota, kad valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

21. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad netinkamai įvertintos bylos aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, o byla grąžinta nagrinėti iš naujo.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Vertinant pareiškėjo argumentus, susijusius su tuo, kad atsakovo atstovas neleido naudotis internetine telefonija, neužtikrino privatumo naudojantis taksofonais, akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

24. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

25. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą laikėsi pozicijos, jog jam nebuvo leidžiama pasinaudoti internetine telefonija, įpareigojo atsakovo atstovą pateikti trūkstamus duomenis apie tai, ar buvo sudaryta galimybė naudotis internetine telefonija, bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovo atstovas 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 5-20343 „Dėl atsakymo į atsikirtimą pateikimo“ pateikė prašomus duomenis, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas neišreikalavo duomenų apie naudojimąsi internetine telefonija, nepagrįstas.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus (Pravieniškių PN-AK 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. 5-20343 „Dėl atsakymo į atsikirtimą pateikimo“, Pravieniškių PN-AK 2019 m. rugpjūčio 21 d. pažymą Nr. 41-11422, Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelę, naudojimosi telefonu grafiką), atsižvelgdama į aptartas įrodymų vertinimo taisykles, neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nesilaikydamas ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir neteisingai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo galimybe paskambinti tiek internetine telefonija, tiek paprastu telefonu. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl taksofonų įrengimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BVK nuostatomis, vertino byloje pateiktas Pravieniškių PN-AK įrengtų taksofonų nuotraukas bei sprendė, kad teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimo, jog telefonų aparatai būtų izoliuojami. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, jog teisės aktai, užtikrinantys kalinamojo teisę paskambinti, nenumato pataisos įstaigų pareigos įrengti atskiras telefonų kabinas (žr., pvz., 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1546-502/2019; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2160-415/2020).

27. Pareiškėjas nurodo, kad jis dažnai atsisakydavo teisės skambinti, nes praeinančių asmenų replikos dažnai buvo užgaulios, 2 dienas 1–3 būriams nebuvo leidžiama skambinti, skambinimo grafike skirtas laikas buvo per trumpas, skambučio teise naudojosi daug asmenų. Šie pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir abstraktaus pobūdžio, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas aptariamu klausimu laikyti nepagrįstomis ir konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą.

28. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, Pravieniškių PN-AK jis buvo laikomas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir nepažeidus jo teisių, nėra vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės valdžios institucijų ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra atmestinas.

29. Atsižvelgdama į nustatytas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė